E. C. pagal BK 284 str., 140 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-273/2007

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.26.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorei A. Japertienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. C. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už dvi veikas areštu dvidešimčiai parų ir areštu trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės subendrintos visiškai sudedant, ir galutinė bausmė paskirta areštas penkiasdešimčiai parų.

Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Šioje baudžiamojoje byloje nuteistas ir L. L., tačiau kasacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

E. C. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 25 d. viešoje vietoje įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kai Kėdainių r. Surviliškio k. Kėdainių g.:

apie 2.00 val. kartu su L. L. necenzūriniais žodžiais įžeidė nukentėjusįjį R. J., pats kumščiu smogė jam vieną kartą į veidą, pylė smėlio į akis, o L. L. spyrė vieną kartą į šoną ir du kartus į koją ir taip R. J. nežymiai sutrikdė sveikatą;

apie 5.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, metaliniu vamzdžiu sudavė A. S. vieną į smūgį į sprandą ir taip nežymiai sutrikdė sveikatą, taip pat apdaužė J. S. automobilį „Audi 80“ ir taip sugadino 690 Lt vertės turtą.

Kasaciniu skundu nuteistasis ginčija Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 2 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir prašo ją panaikinti dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino dalies jo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, paneigimui pasirinko aplinkybes fragmentiškai, paliko neįvertintas esmines iš jų ir deklaratyviai atmetė jo skundo argumentus.

Kasaciniame skunde nuteistasis nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentais, kad jis neneigė, jog tarp jo ir nukentėjusiojo R. J. įvyko muštynės, nes jis viso proceso metu tvirtino, kad jį užpuolė nukentėjusysis, sudavęs pagaliu per dešinę ranką, ir dėl to įvyko grumtynės, kurių metu nuteistasis siekė išvengti kontakto su nukentėjusiuoju; kad tokių nuteistojo parodymų nepatvirtina nei L. L., nei R. P., nors šie liudytojai nepaneigė nuteistojo parodymų, bet to, patvirtino, kad nukentėjusysis elgėsi agresyviai ir turėjo lazdą, kad girtas išbėgo iš namo ir be priežasties pradėjo vaikytis nuteistąjį. Nuteistasis teigia, kad apeliacinio teismo argumentai dėl jo ginčijamų aplinkybių yra deklaratyvūs, neatitinka nei nuteistojo parodymų, nei pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, todėl jo skundas šioje dalyje neišnagrinėtas.

Nuteistasis pažymi, kad apeliacinis teismas supainiojo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir nurodė, kad L. L. ir R. P. parodymai apie konflikto pradžią neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kad išėjusiam į kiemą jam kumščiu į veidą smogė nuteistasis. Nuteistasis teigia, kad iš nukentėjusiojo, jo paties, L. L. ir R. P. parodymų matyti, kad nukentėjusysis kalba apie du konfliktus, arba painiojasi aplinkybėse, nes jis dalyvavo konflikte, kurį matė R. P. autobusų stotelėje prie nukentėjusiojo namų, o L. L. nurodomame konflikte nei nuteistasis, nei R. P. nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad buvo du konfliktai, tačiau nepašalino prieštaravimų tarp R. J. ir E. J. parodymų. Tiek 2005 m. birželio 25 d., tiek lapkričio 7 d. R. J. parodė, kad birželio 25 d. apie 1.30 val. jis parėjo namo iš Joninių šventės ir būdamas namie išgirdo, kaip kažkas pradėjo belstis. Apeliacinis teismas neišnagrinėjo skundo argumento dėl nepašalintų pirmosios instancijos teismo prieštaravimų tarp liudytojo A. P. parodymų, kad matė R. J. šventėje tarp 24.00 ir 2.00 val., ir R. J. parodymų, kuris savo buvimą šventėje tokiu laiku neigia.

Deklaratyviai atmestas apeliacinio skundo argumentas dėl itin neigiamos R. J. charakteristikos, nes teismas nurodė, kad byloje nagrinėjama ne nukentėjusiojo, o apelianto nusikalstama veika, todėl nėra nagrinėjimo dalykas liudytojų parodymų patikimumas, jei jie dėl asmeninių savybių ir giminystės ryšių nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Nuteistasis mano, kad duomenys apie liudytojo ir nukentėjusiojo santykius, jei jie gali daryti įtaką parodymų nešališkumui, yra bylos nagrinėjimo dalykas. Skunde jis nurodė, kad R. J. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio smurto naudojimą prieš žmonos E. J. mažametę dukrą, 2005 m. gegužės 19 d. R. J. buvo paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, taigi 2005 m. birželio 25 d. įvykio metu, tarp R. J. ir E. J. buvo baudžiamojo proceso įstatymo reguliuojami įtariamojo ir nukentėjusiosios santykiai, R. J. nevykdė paskirtų procesinių prievartos priemonių, pats vartojo smurtą aplinkiniams, o pripažinus jį kaltu sukėlus konfliktą, galėjo būti panaikintas jo bausmės vykdymo atidėjimas, be to, šeimos nariai I. J. ir E. J. galėjo jo bijoti. Dėl šių priežasčių R. J., E. J. ir I. J. parodymai turi būti vertinami kritiškai. Be argumentų atmesti apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusiajam nenustatyti tokio masto kūno sužalojimai, apie kuriuos parodymus duoda liudytoja I. J., kad nukentėjusįjį spardė keturi asmenys. Be to, nuteistojo manymu, dėl tamsos ir I. J. amžiaus kyla abejonių, kad ji atpažino jį, kaip spardžiusį nukentėjusįjį, be to, tokių parodymų daugiau niekas nepatvirtina.

Nuteistasis nesutinka su teismų sprendimų motyvais, kad triukšmavimas viešoje vietoje gatvėje prie gyvenamųjų namų sutrikdė ne tik nukentėjusiojo ir jo šeimos rimtį, bet pažeidė ir gretimo namo gyventojos teisę į ramią aplinką. Jis teigia, kad kaip įžūlūs gali būti kvalifikuojami tik veiksmai, kuriuos aplinkiniai betarpiškai mato ir suvokia kaip įžūlų viešosios rimties trikdymą, taip pat suvokia smurto naudojimą, o vien už triukšmo sukėlimą yra numatyta atsakomybė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnyje. Net ir pripažinus teismo nustatytas įvykio aplinkybes, nusikaltimo kvalifikacija pagal BK 284 straipsnį yra neteisinga, nes nukentėjusiojo elgesys su nuteistuoju įvykio metu ir vėliau duoti parodymai apie ankstesnius konfliktus, tarp jų ir dėl nuteistojo brolio N. P. tarnybinės veiklos, paneigia nuteistojo tyčią įvykusiomis grumtynėmis sutrikdyti viešąją rimtį.

Nuteistasis pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodė apie prieštaravimus A. S. ir J. S. parodymuose, kurių nepašalinus nuosprendis paremtas spėjimais ir prielaidomis. 2005 m. birželio 25 d. apklausoje, J. S. nurodė, kad A. S. vijosi du asmenys, A. S. įsėdo į automobilį, o jį daužė du asmenys tarp jų E. C. Kažkuris užpuolikas pagaliu pradėjo daužyti automobilį, kas ir kiek smūgių sudavė ji nematė, jie važiavo paimti I. B., jai belipant vėl pribėgo asmenys, bet ji negali nurodyti kas. 2005 m. lapkričio 8 d. apklausoje J. S. nurodė, kad matė, kaip E. C. daiktu, panašiu į vamzdį, sudavė A. S. ir kad uždarius dureles E. C. pradėjo daužyti automobilį. 2005 m. birželio 25 d. A. S. parodė, kad nuteistasis ėjo su kažkokiu vaikinu, netrukus privažiavo automobilis, išlipo du ar trys jaunuoliai, vienas vamzdžiu sudavė jam į sprandą. Kaip jie atrodė, jis neįsidėmėjo. Tuo metu privažiavo mamos automobilis, ir tie jaunuoliai sudavė vamzdžiu į automobilį. E. C. stovėjo šalia ir šaukė „duok į galvą“. A. S. nematė, kad jam būtų sudavęs ar automobilį daužęs E. C., nes jis stovėjo šalia tų jaunuolių. 2005 m. lapkričio 8 d. apklausoje A. S. nurodė visai priešingas aplinkybes. Jo ankstesni parodymai užrašyti netiksliai dėl neblaivumo būsenos. Teisiamajame posėdyje A. S. nenurodė jokio argumento, kodėl jo parodymai iš esmės skiriasi. Teisme liudytoja Ž. Ž., kuri apklausė A. S. birželio 25 d., teigė, kad neblaivių asmenų ji neapklausinėjo. Protokoluose užrašyti parodymai, kuriuos davė A. S. ir J. S. Dėl šių priežasčių kasatorius daro išvadą, kad J. S. automobilio sugadinimo aplinkybės ir tai padarę asmenys nenustatyti, o įrodymai, kuriais teismas argumentavo išvadas dėl jo kaltės, yra prieštaringi. Prieštaravimai yra esminiai ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taip pat nepašalinti, todėl turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Liudytojai L. Z., N. M., M. M., R. B., S. Č. ir D. Š. įvykio tiesiogiai nematė, todėl nurodyti aplinkybių negali.

Kasatorius teigia, kad nuosprendyje neteisėtai vadovaujamasi Surviliškio seniūnės išduota charakteristika, nes tarp jos ir kasatoriaus tėvų buvo konfliktas dėl jo tėvo įdarbinimo. Apie tai rašė laikraštis „Kėdainių garsas“, seniūnei V. P. už tai buvo paskirta nuobauda. Apeliacinis teismas dėl šių skundo argumentų nurodė, kad BPK 97 straipsnis suteikia teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti dokumentus, todėl seniūnė privalėjo pateikti charakteristiką. Kasatorius su tuo nesutinka ir nurodo, kad pagal Konstitucijos 5 straipsnį valdžios įstaigos turi tarnauti žmonėms, todėl jokie asmenys negali pasisavinti įgaliojimų, kurie jiems nesuteikti, ir naudoti juos darant neteisėtą ir nekontroliuojamą poveikį piliečiams. Surviliškio seniūnija nėra nei pataisos įstaiga, nei statutinė organizacija, todėl neįgaliota rinkti ir kaupti apie kasatorių asmeninio pobūdžio duomenų ir jų pateikti, ypač teikti nepatvirtintų duomenimis teiginių ir atviro šmeižto. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi liudytojų A. P. po metų ir I. B. po kelių mėnesių nuo įvykio duotais parodymais, nepaisant to, kad jie prieštarauja nukentėjusiųjų pirminiams parodymams, yra duodami melagingai dėl kaimyniškų ir draugiškų santykių su nukentėjusiaisiais.

Nuteistasis pažymi, kad jis negalėjo nustatyta tvarka gauti teisiamojo posėdžio protokolo kopijos, tai sutrukdė surašyti apeliacinį skundą ir gauti teisines konsultacijas, todėl buvo suvaržytos jo teisės į gynybą.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinėje byloje faktai nenustatinėjami, faktinės aplinkybės netiriamos, įrodymai iš naujo nevertinami. Skunde nuteistasis ginčija savo kaltę, nesutinka su teismų sprendimais, nurodydamas, kad byloje nenustatyti objektyvūs veikos požymiai, o jo kaltės įrodymų nėra. Tokios pozicijos nuteistasis laikėsi ir pirmiau, kai byla buvo nagrinėjama apylinkės teisme ir apygardos teisme. Faktinės buvusių įvykių aplinkybės nuosprendyje išdėstytos labai detaliai, jos plačiai aptartos ir įvertintos. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat susiję iš esmės su faktinėmis bylos aplinkybėmis. Dėl jų apeliacinėje nutartyje pasisakyta. Kasaciniame skunde tie patys argumentai kartojami dar sykį, o jų pagrindu duodamas toks įvykių vertinimas, kurį teismai nuosprendyje ir apeliacinėje nutartyje yra paneigę. Kasatorius mini L. L., R. P., R. J., E. J., A. P., I. J., A. S., J. S., Ž. Ž., L. Z., N. M., M. M., R. B., S. Č., D. Š., I. B. parodymus, seniūnės išduotą charakteristiką, juos analizuoja, gretina, vertina, daro savo išvadas, nesutampančias su išvadomis, kurias padarė bylą išnagrinėję teismai. Ši skundo dalis, iškelianti ne teisės taikymo teismų konstatuotiems faktams, bet pačių faktų klausimus, nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko, todėl paliktina nenagrinėta.

Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Rengiant apeliacinės instancijos teismo posėdį, proceso dalyviai buvo informuoti apie teisę pateikti naujus įrodymus. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 28 d. posėdyje, kuriame apeliantas ir jo gynėja dalyvavo, pageidavimų atlikti įrodymų tyrimą apskritai nebuvo pareikšta. Priimtos apeliacinės nutarties motyvuose yra atsakyta į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus dėl kasatoriaus ginčijamų ir savaip traktuojamų įvykių, iškeltų abejonių dėl nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų ir jų asmeninių savybių bei santykių su nuteistuoju, dėl nuosprendžio išvadų pagrįstumo ir atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Tai argumentai dėl nukentėjusiųjų R. J., A. S., J. S., liudytojų E. J. ir I. J., A. P., I. B. bei Surviliškio seniūnės asmeninių savybių, santykių su nuteistuoju, jų parodymų turinio vertinimai, nuorodos į neištirtas aplinkybes. Savo kompetenciją skundo argumentų pagrindu patikrinti nuosprendį, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įgyvendino ir, nutartyje konstatavęs bylai reikšmingas aplinkybes, tik patvirtino tai, kas buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Tai atitinka ir įstatymo nuostatas, ir susiklosčiusią teismų praktiką, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau ši pareiga nereiškia, jog reikalaujama sprendime pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą.

Dėl nuteistojo veikos kvalifikacijos

Nuteistasis nesutinka su jo veikos, padarytos 2005 m. birželio 25 d. apie 2.00 val., kvalifikacija pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir vertina šią veiką kaip administracinį teisės pažeidimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnyje išties yra numatyta atsakomybė už triukšmo sukėlimą. Tačiau šioje byloje priimtuose teismų sprendimuose ištirtais įrodymais nustatyta, kad triukšmo sukėlimas buvo susijęs tik su dalimi nuteistojo atliktų veiksmų, nes jis naudojo ir fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius. Taigi jo veika turėjo demonstratyviai įžūlų pobūdį ir sukėlė BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytas visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymo pasekmes. Pagal byloje nustatytus ir įvertintus faktus ši nuteistojo veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl teisės į gynybą

Nuteistasis nurodo, kad jis negalėjo nustatyta tvarka gauti teisiamojo posėdžio protokolo kopijos, tai sutrukdė surašyti apeliacinį skundą ir gauti teisines konsultacijas, todėl buvo suvaržytos jo teisės į gynybą. Iš bylos dokumentų turinio matyti, kad buvo atnaujintas nuteistojo praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas ir skundas priimtas. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento pasisakė ir pagrįstai konstatavo, kad jis nėra esminis, t. y. toks, kuris būtų sukliudęs įgyvendinti kaltinamojo teisę paduoti apeliacinį skundą arba teismui sukliudęs išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Darytina bendra išvada, kad nuteistojo E. C. kasaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurie duotų pagrindą keisti ar naikinti šioje baudžiamojoje byloje priimtus teismų sprendimus.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo E. C. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Antanas Klimavičius

Alvydas Pikelis

Egidijus Bieliūnas