Baudžiamoji byla Nr. 2K-264/2007
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorui D. Stankevičiui,
nuteistajam H. Montvilai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo H. M. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį teisės dirbti Vidaus reikalų ministerijos institucijose atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 19 d. nutartis, kuria H. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Baudžiamoji byla Nr. 2K-264/2007
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorui D. Stankevičiui,
nuteistajam H. Montvilai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo H. M. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį teisės dirbti Vidaus reikalų ministerijos institucijose atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 19 d. nutartis, kuria H. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
H. M. nuteistas už tai, kad dirbdamas Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato 1 policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėju, 2005 m. birželio 17 d. nuo 22.00 iki 24.00 val. ir birželio 18 d. nuo 9.15 iki 10.00 val., tarnybinėse patalpose, siekdamas išgauti prisipažinimą apie padarytą nusikalstamą veiką, panaudojo psichinę ir fizinę prievartą T. L.: užgauliojo jį, nepagarbiais, įžeidžiančiais asmens garbę ir žeminančiais orumą žodžiais, tyčia spyrė į dešinį šoną, galvą, ranka sudavė į nugarą, kumščiu į krūtinę, medine lenta sudavė į sėdmenis, kairės kojos padą, taip nežymiai sutrikdė T. L. sveikatą ir savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 23 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 1 dalį, viršijo įgaliojimus, iškraipė Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybės tarnybos autoritetą ir įvaizdį visuomenėje, padarydamas didelę žalą valstybei bei moralinę ir fizinę žalą T. L..
Kasaciniu skundu H. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 19 d. nutartį, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, vertindamas įrodymus, teismas nesilaikė jų vertinimo taisyklių. H. M. teigia esąs nekaltas, iš nukentėjusiojo T. L. jis nesityčiojo, nevartojo smurto, nesutrikdė jo sveikatos, nediskreditavo policijos pareigūno vardo ir nepadarė žalos nei T. L., nei valstybei.
H. M. akcentuoja, kad atmesdamas apeliacinį skundą, Panevėžio apygardos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, taigi pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Liko nepašalinti prieštaravimai tarp byloje surinktų H. M. kaltę patvirtinančių ir jį teisinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ne dėl visų apeliacinio skundo prašymų – visiškai nepasisakyta dėl teiginio, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodymai išdėstyti tendencingai, siekiant nuslėpti prieštaravimus kaltinimui palankiuose įrodymuose.
Kasatorius pažymi, kad jis buvo apkalbėtas T. L. ir D. S., siekiant patiems išvengti baudžiamosios atsakomybės už jų padarytą nusikaltimą. Šie asmenys taip pasielgė todėl, kad būtent jis, H. M., priėmė jų prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos. Tai buvo nurodyta ir apeliaciniame skunde, bet apeliacinės instancijos teismas nepasisakė šiuo klausimu.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas
Bylos aplinkybės kasacinės instancijos teisme nenustatinėjamos ir netikrinamos. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinėje byloje faktai nenustatinėjami, bylos aplinkybės netiriamos, įrodymai iš naujo nevertinami.
Kasaciniame skunde nuteistasis ginčija savo kaltę. Su teismų sprendimais jis nesutinka, nurodydamas, kad vertindamas įrodymus teismas nesilaikė jų vertinimo taisyklių ir dėl to suklydo, teigdamas, kad H. M. kaltė įrodyta. Tokios pozicijos nuteistasis laikėsi ir kai byla buvo nagrinėjama Panevėžio miesto apylinkės teisme, ir Panevėžio apygardos teisme. Minėti teismai dėl jos pasisakė ir motyvuotai paneigė. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išdėstytos išvados dėl veikos aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Todėl minėti nuteistojo kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėtini.
Dėl BPK 332 straipsnio reikalavimų
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje turi išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, be to, šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamojo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas 2006 m. spalio19 d. nutartyje išdėstė motyvuotas teismo išvadas dėl H. M. apeliacinio skundo esminių argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo H. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Pranas Kuconis
Lidija Liucija Žilienė
Josifas Tomaševičius