V. M. pagal BK 219 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K- 218/ 2007

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.18.4.

2007 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant E. Jasionienei,

dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei,

nuteistajam V. M. ir jo gynėjui advokatui D. Pakėnui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal BK 219 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) bauda.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria V. M. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo V. M. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. M. nuteistas už tai, kad jis pateikęs deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas, laiku nesumokėjo pagal jas paskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent:

V. M. būdamas UAB „Dujasta“, įmonės kodas 4131625, įregistruotos 1995 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje, adresu Minijos g. 123-30, Klaipėda, direktorius ir būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę – finansinę veiklą, tyčia, pažeisdamas 1995 m. birželio 28 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. I-974 19, 29 straipsnių nuostatas, 2001 m. spalio 30 d. Akcizų įstatymo Nr. IX-569 10 straipsnio nuostatas, 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. DC-675 53 straipsnio nuostatas, 1994 m. liepos 20 d. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. I-565 8 straipsnio nuostatas, laiku nesumokėjo į valstybės biudžetą naftos dujų akcizo mokesčio 38 729 Lt, pelno mokesčio 231 Lt, juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokesčio 43,39 Lt, viso 39 003, 39 Lt po deklaracijų ir nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų pateikimo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui po to, kai ši valstybės įgaliota institucija 2003 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 09-04/260 jam priminė apie pareigą sumokėti nurodytas mokesčių sumas į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. 10002331059, esančią AB „Hansabankas“ Klaipėdos skyriuje.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Šį prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. senato nutarimo Nr. 55 nuostatų. Kasatorius teigia, kad baudžiamajai atsakomybei atsirasti pagal BK 219 straipsnio 1 dalį būtinos trys sąlygos: 1) pateikta deklaracija, tačiau nesumokėti mokesčiai; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įteikto priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Be to, nuteistojo nuomone, būtina įrodyti, kad visas aptariamos BK normos dispozicijoje nurodytas veikas atliko vienas ir tas pats asmuo. Kasatorius nurodo, kad byloje buvo nustatyta, jog valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „Dujasta“ vardu iš viso buvo pateiktos penkios deklaracijos, pagal kurias po priminimo liko nesumokėti mokesčiai. Kasatorius tvirtina, kad būdamas UAB „Dujasta“ direktorius jis valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė tik vieną deklaraciją – 2003 m. spalio mėnesio naftos dujų akcizo deklaraciją, o visas ankstesnes deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikęs A. A., kuris UAB „Dujasta“ direktoriumi dirbo anksčiau. Todėl, nuteistojo nuomone, baudžiamoji atsakomybė jam galėjo atsirasti tik už mokesčių nesumokėjimą pagal 2003 m. spalio mėnesio naftos dujų akcizo deklaraciją. Toks baudžiamojo įstatymo aiškinimas, anot kasatoriaus, išplaukia ir iš BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatų. Todėl, nuteistojo nuomone, nuteisdamas jį už mokesčių pagal visas penkias deklaracijas nesumokėjimą teismas jį nuteisė už veikas, kurių jis nebuvo padaręs. Nuteistasis skunde nurodo, kad 2003 m. spalio mėnesio naftos dujų akcizo deklaracijoje, kurią jis pateikė, deklaruota naftos dujų akcizo suma yra 11 971 Lt. Kasatorius tvirtina, kad po šios deklaracijos pateikimo jo vadovaujama UAB „Dujasta“ sumokėjo valstybinei mokesčių inspekcijai viso 21 952 Lt mokesčių iki priminimo gavimo, o po priminimo buvo sumokėta dar 16 252, 75 Lt. Anot kasatoriaus, iš to seka, kad buvo sumokėta ne tik jo deklaruota naftos dujų akcizo suma, bet ir dalis buvusio direktoriaus A. A. anksčiau deklaruotų ir vėluojamų sumokėti mokesčių. Todėl nuteistasis V. M. skunde tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jo deklaruoti mokesčiai liko nesumokėti. Nuteistojo nuomone, neteisingai buvo nustatytas jo padarytos veikos baigtumo momentas ir laikas, per kurį po priminimo UAB „Dujasta“ privalėjo sumokėti mokesčius. Kasatorius skunde teigia, kad 2003 m. gruodžio 17 d. priminimu Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigojo UAB „Dujasta“ sumokėti mokesčius, priminimą jam įteikė, tačiau nenurodė termino, kuriam suėjus ir nesumokėjus mokesčių, atsiranda baudžiamoji atsakomybė, o konkretaus termino nenumatė ir tuo metu galioję mokesčių įstatymai. Mokesčių įstatymai, anot kasatoriaus, reglamentavo tik terminus, per kuriuos atsiranda prievolė sumokėti mokesčius, tačiau pastarieji terminai buvo suėję dar iki priminimo. Nuteistasis V. M. skunde tvirtina, kad mokesčių įstatymai nereglamentavo mokesčių sumokėjimo termino po priminimo pateikimo. Be to, kasatorius skunde pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. senato nutarimo Nr. 55 19 punkte nurodyta, kad mokesčių administratoriaus priminime sumokėti mokesčius turi būti nurodytas terminas, iki kada mokestinis įsiskolinimas turi būti sumokėtas, o 14 to nutarimo punktas nustato, jog viena iš trijų būtinų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 straipsnio 1 dalį atsirasti sąlygų yra po įteikto priminimo per jame nustatytą laiką nesumokėti mokesčiai. Iš išdėstytų aplinkybių, nuteistojo nuomone, seka, kad jo veikoje nėra visų nusikaltimo sudėties požymių, todėl jis nuteistas nepagrįstai.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 219 straipsnio 1 dalies taikymo

Bylos duomenys patvirtina, jog priešingai, nei skunde teigia kasatorius, teismas nustatė visus BK 219 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Byloje nustatyta, kad už finansinių ataskaitų pateikimą ir mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimą uždarojoje akcinėje bendrovėje „Dujasta“ buvo atsakingas šios bendrovės direktorius. Šias pareigas V. M. pradėjo eiti 2003-11-07, priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius jam buvo įteiktas 2003-12-18, t. y. tuo metu, kai jis jau buvo UAB „Dujasta“ direktorius. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. I-974 50 straipsnio 3 dalis numatė, kad už piktybinius mokesčių įstatymo pažeidimus, kuriuos padarė ūkio subjektas, baudžiamojon atsakomybėn traukiami to subjekto darbuotojai ar savininkai, atsakingi už teisingą mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą į valstybės biudžetą. Šioje byloje V. M. baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas ne kaip privatus fizinis asmuo, o kaip ūkio subjekto vadovas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokios nors aplinkybės būtų sutrukdę V. M. suvokti savo kaip ūkio subjekto vadovo atsakomybę. Todėl nusikaltimo, už kurį nuteistas, subjektu jis pripažintas pagrįstai.

Teisėjų kolegija neanalizuoja kasacinio skundo argumentų apie tai, kad dalį mokesčių į biudžetą UAB „Dujasta“ sumokėjo tiek iki priminimo gavimo, tiek po to, nes tai faktų klausimas. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu. Faktinių aplinkybių nustatymo teisingumas gali būti ginčijamas tik apeliacine tvarka. Iš nuteistojo V. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad tame skunde jis nieko nenurodė apie tinkamai ar netinkamai, jo nuomone, apskaičiuotus į valstybės biudžetą sumokėtų (ar nesumokėtų) mokesčių dydžius. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija baudžiamojo įstatymo pritaikymo tinkamumą tikrina pagal tas faktines aplinkybes, kurios nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Iš BK 219 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šioje normoje yra numatyta neveikimu padaroma trunkamoji nusikalstama veika. Įstatymų leidėjas naudoja tokią formuluotę: tas, kas laiku nesumokėjo mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Aptariama BK norma nereglamentuoja to priminimo nei formos (žodinė ar rašytinė), nei turinio. Šių klausimų nereglamentuoja ir Mokesčių administravimo įstatymas. Priminimo rašytinė forma ir jos užpildymo tvarka yra nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu „Dėl formų patvirtinimo“. Byloje tiriamu laikotarpiu galiojo 2003 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. V-11. Pagal šiuo įsakymu nustatytą formą priminime neturėjo būti nurodytas mokesčių sumokėjimo terminas. Nesant norminio akto, kuris nustatytų Valstybinės mokesčių inspekcijos teisę ir pareigą priminime nurodyti mokesčių sumokėjimo terminą, priešingą kasatoriaus V. M. teiginį teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad mokesčių administratorius negali priminime nustatyti kitokių mokesčių sumokėjimo terminų, negu tų, kurie yra nustatyti mokesčių įstatymuose. Nustatydamas kitokius terminus mokesčių administratorius viršytų įstatymo jam suteiktas įgaliojimų ribas. Skundžiamame nuosprendyje yra nurodyti mokesčių sumokėjimą reglamentuojančių įstatymų atitinkami straipsniai, kuriuose ir yra nustatyti tų mokesčių sumokėjimo terminai. Pagal byloje esančius duomenis ikiteisminis tyrimas dėl aptariamos V. M. nusikalstamos veikos buvo pradėtas tik 2004 m. gegužės 7 d. – po priminimo praėjus daugiau nei 4 mėnesiams, t. y. žymiai daugiau laiko nei atitinkamuose mokesčių įstatymuose tiems mokesčiams sumokėti numatyti terminai. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad kvalifikuodamas kasatoriaus nusikalstamą veiką pagal BK 219 straipsnio 1 dalį teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, nes byloje nustatyta, kad jis laiku nesumokėjo mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija apie pareigą sumokėti mokesčius priminė.

Nuteistojo V. M. apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys, bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad visi esminiai šio apelianto skundo argumentai buvo aptarti pateikiant motyvuotas išvadas dėl kiekvieno iš jų.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo V. M. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai

Gintaras Goda

Egidijus Bieliūnas

Valerijus Čiučiulka