Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI-894-821/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03474-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3;55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Martai Prokopovič,

dalyvaujant pareiškėjui A. R., jo atstovei advokatei Liudmilai Grigorjevai,

atsakovo atstovei A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą su skundu (I t. b. l.-6), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018-09-14 sprendimą Nr.1SS-1866-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius) 2018-07-17 sprendimą Nr. 49SF-1664-(14.49.104.) „Dėl įtraukimo į piliečių, pageidaujančių naujų žemė sklypų individualiai statybai už Vilniaus mieste turėtą žemę, eilę“; 2) įpareigoti atsakovą įtraukti (atstatyti) A. R. į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal jo prašymo padavimo datą (1991-12-19) neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškina, kad nuo 1991 m. yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko T. R. žemę, iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą buvusiame Sarai Tartak kaime (dabar Vilniaus miesto teritorija). Į buvusio savininko turėtą žemę pareiškėjui pradėtas nuosavybės atkūrimas į jam tenkančią dalį: 1) Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1994-10-18 sprendimu Nr. 554-675-3, pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha žemės neatlygintinai suteikiant ne didesnį kaip 0,20 ha ploto žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo. Šis sprendimas patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1994-11-10 potvarkiu Nr.2295V, o šio akto pagrindu priimtas Vilniaus apskrities valdytojo 1996-05-27 įsakymas Nr.582-01, kuriuo pareiškėjui neatlygintinai nuosavybėn buvo suteiktas naudojamas 0,20 ha žemės sklypas (kadastro Nr.0101/0011:95) prie jo gyvenamojo namo; 2) Vilniaus apskrities viršininko 2004-04-26 sprendimu Nr.2.4-01-2437, pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 0,1860 ha žemės plotą, grąžinant natūra; 3) 2017-02-01 NŽT sprendimu Nr.49S-101-(14.49.3.) pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 0,0269 ha žemės plotą, žemę grąžinant natūra, šio sprendimo 4 punkte nurodant, jog į 0,1437 ha žemės plotą nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau.

Skunde pažymima, kad pradėjus nuosavybės teisių į buvusio savininko T. R. turėtą žemę atkūrimą, pareiškėjas buvo įtrauktas į Eilę naujam sklypui individualiai statybai už Vilniaus m. sav. iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę gauti. Tačiau naujo žemės sklypo individualiai statybai negavo, nes Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-21 įsakymu Nr. 2.3-19433-/01/ buvo išbrauktas iš Eilės numerio 332 ir perkeltas į eilę numeriu 4850 gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą, kuris galės būti suteiktas tik po to, kai kitiems piliečiams bus suteikti nauji sklypai individualiai statybai.

Pareiškėjas 2018-06-05 NŽT skyriui pateikė prašymą remiantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu kuo skubiau atstatyti (įtraukti) jį į Eilę pagal jo prašymo padavimo datą (1991-12-19) neatlygintinai nuosavybėn gauti žemės sklypą. NŽT skyrius skundžiamu sprendimu prašymo netenkino. Šį sprendimą apskundė NŽT, tačiau buvo nuspręsta, kad skyriaus sprendimo naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas pažymi, kad NŽT ir NŽT skyrius nagrinėdami jo skundus netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir nesivadovavo aktualia teismų praktika. NŽT atsisakymas įtraukti pareiškėją į Eilę neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą paremtas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostata, reglamentuojančia, jog bendras piliečiui perduoto neatlygintinai jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą (Vilniuje – 0,12 ha), t.y. NŽT netinkamu vertinimu, kad Vilniaus apskrities valdytojo 1996-05-27 įsakymu Nr.528-01 naudojamo 0,20 ha žemės sklypo prie pareiškėjo gyvenamojo namo suteikimas neatlygintinai neatitinka žemės grąžinimui natūra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2720/2012, vertinant teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2002-04-02, su teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu nuo 2002-04-02, padaryta išvada, jog iki 2002 m. balandžio mėn. įvykęs naudojamo žemės sklypo perdavimas neatlygintinai nuosavybėn turi būti vertinamas kaip miesto žemės grąžinimas natūra ir nėra pagrindo spręsti, jog pilietis prarado teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą teisės aktų nustatyta tvarka pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Pareiškėjui nuosavybės teisės į 0,20 ha žemės plotą buvo atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamą 0,20 ha žemės sklypą prie jo nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo iki 2002-04-02 įstatymo Nr.IX-832 redakcijos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. Ši perduota žemė yra savininko, į kurią jis yra pretendentas, iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje vietoje. Be to, pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės žemę grąžinant natūra tiek prie šio 0,20 ha žemė sklypo (NŽT 2016-11-08 sprendimu Nr.49S-585(14.49.3)), tiek kitose vietoje – laisvoje (neužstatytoje) žemėje (minėtais NŽT sprendimais bei NŽT 2004-10-19 sprendimu Nr. 2.4.-01-2710). Mano, jog NŽT teiginys, kad jo atžvilgiu taikytinos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatos, ir atsisakymas įtraukti (atstatyti) pareiškėją į Eilę gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą yra nepagrįsti.

Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka ir mano, kad jis nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas. Atsiliepime į skundą (b. l. 42-54) nurodo, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras A. R. į buvusio savininko T. R. iki 1940 metų nacionalizacijos Sarai Tartak kaime, Vilniaus mieste, valdytos ir pareiškėjui tenkančios atkurti žemės dalį – 0,5566 ha žemės plotą, nuosavybės teisės atkurtos: 1) Vilniaus apskrities valdytojo 1996-05-27 įsakymu Nr.582-01, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,20 ha žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (pagal 2002-07-30 atliktą kartografiją šis žemė sklypas nepatenka į buvusio savininko T. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietą); 2) Vilniaus apskrities viršininko 2004-04-26 sprendimu Nr.2.4-01-2437, grąžinant natūra 0,1860 ha žemės sklypo dalį 0,3285 ha ploto žemės sklype Nr.1 ir Nr.2 šalia (duomenys neskelbtini); 3) NŽT 2017-02-01 sprendimu Nr.49S-101-(14.49.3.) grąžinant natūra 0,0269 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0538 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Likęs neatkurtas žemės plotas – 0,1437 ha.

Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-21 įsakymu Nr. 2.3-19433-(01), atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui Vilniaus apskrities valdytojo 1996-05-27 įsakymu Nr.582-01 buvo suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0,20 ha ploto žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pil. A. R. buvo perkeltas iš eilės Nr. 332 į eilės Nr.4850a-1 pagal pirminio prašymo padavimo datą. Įsakymas 2010-01-18 raštu Nr.S22-62 buvo išsiųstas pareiškėjui. Šio įsakymo pareiškėjas neskundė ir tik 2018-06-05 prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl atstatymo (įtraukimo) į eilę neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą už Vilniaus m. savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje. NŽT Vilniaus m. skyriaus 2018-07-17 raštu Nr.49SF-1664-(14.49.104) informavo pareiškėją, kad suteiktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pagal 2002-07-30 atliktą kartografiją nepatenka į buvusio savininko T. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietą, todėl jei minėtas sklypas jam būtų suteiktas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarimo, jis būtų buvęs perduotas taip pat neatlygintinai nuosavybėn vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Pažymima, kad pareiškėjas 2003-01-17, 2003-04-10, 2007-07-22 (iki naikinamųjų terminų) skundais reikalavo grąžinti buvusio savininko T. R. Sarai Tartak valdytą žemę natūra turėtoje vietoje, o pageidavimo būti įtrauktam į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miestui iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilę ir gauti naują žemės sklypą individualiai statybai už savininko T. R. Sarai Tartak kaime turėtą žemę, nepareiškė.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog nuosavybės teisės į 0,20 ha žemės plotą buvo atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamą 0,20 ha žemės sklypą prie jo nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo iki 2002-04-02 įsakymo redakcijos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. Taip pat, jog ši perduota žemė yra savininko, į kurį jis yra pretendentas, iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje vietoje. Taip pat atsakovas nesutinka su pareiškėjo interpretuojama LVAT praktika, nes pareiškėjo nurodytoje 2012-09-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2720/2012 pažymėta, kad „Č.S. iki 2002-04-02 įstatymo Nr.IX-832 įsigaliojimo perduotas žemės plotas <...> yra nuosavybės teise turėtos žemės vietoje, kurioje yra Č.S. nuosavybės teise priklausantys statiniai“. Pareiškėjui suteiktas neatlygintinai žemės sklypas nepatenka į buvusio savininko T. R. turėtos žemės valdos teritoriją. Be to, įstatymų nustatytais terminais pareiškėjas pageidavo atkurti nuosavybės teises natūra ir neišreiškė valios gauti nei naują žemės sklypą individualiai statybai, bei lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste. Šį nuosavybės teisių atkūrimo būdą aprinko institucija.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad T. R., tai, jog tėvas, o V. R. – dėdė.

Teismo posėdžio metu NŽT atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir skundą prašė atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2018-07-17 sprendimo Nr. 49SF-1664-(14.49.104.) ir 2018-09-14 sprendimo Nr.1SS-1866-(7.5), kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas įtraukti jį į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę ir atsakovo įpareigojimo atlikti šiuos veiksmus.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1991-12-19 Vilniaus miesto valdybai pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki 1940 nacionalizacijos valdytos žemės plotą, tarp asmenų turinčių teisę į atkūrimą nurodytas ir pareiškėjas (I t.b.l. 62). Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje (Nr.5115) esantį Lietuvos centrinio archyvo 1993-02-30 pažymėjimą Nr.21-413-R T. R. iki 1940 nacionalizacijos Tarai Tartak kaime, Vilniaus mieste valdė 1,67 ha žemės (I t. b.l. 56). Pareiškėjas yra pretendentas į buvusio savininko T. R. iki 1940 metų nacionalizacijos Sarai Tartak kaime, Vilniaus mieste, valdytą žemę, o jam tenkanti atkurti žemės dalis - 0,5566 ha. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pareiškėjui į buvusio savininko T. R. iki 1940 metų nacionalizacijos Sarai Tartak kaime, Vilniaus mieste, valdytos ir pareiškėjui tenkančios atkurti žemės dalį nuosavybės teisės atkurtos: 1) Vilniaus apskrities valdytojo 1996-05-27 įsakymu Nr.582-01, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,20 ha žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 20); 2) Vilniaus apskrities viršininko 2004-04-26 sprendimu Nr.2.4-01-2437, grąžinant natūra 0,1860 ha žemės sklypo dalį 0,3285 ha ploto žemės sklype Nr.1 ir Nr.2 šalia (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 21-22; 3) NŽT 2017-02-01 sprendimu Nr.49S-101-(14.49.3.) grąžinant natūra 0,0269 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0538 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat pažymint, jog nuosavybės teisės į 0,1437 ha žemės bus atkurtos vėliau (I t. b.l. 23-24).

Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-21 įsakymu Nr. 2.3-19433-(01) buvo iš dalies pateiktas Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr.2.3-8449-01 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ 1 priedas, perkeliant pil. A. R. iš eilės Nr. 332 į eilės Nr.4850a-1 pagal prašymo padavimo datą – 1991-12-19. Įsakymas priimtas pakartotinai įvertinus nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.5115 duomenis ir nustačius, kad pil. A. R. Vilniaus apskrities valdytojo 1996-05-27 įsakymu Nr.582-01 buvo suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0,20 ha ploto žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus apskrities viršininko 2004-04-26 sprendimu Nr.2.4-01-2437, atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,1860 ha žemės sklypuose Nr.1 ir Nr.2 šalia (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 84). Šis įsakymas Vilniaus apskrities viršininko 2010-01-18 raštu Nr.S22-62 buvo išsiųstas pareiškėjui ir apskųstas nebuvo (I t. b.l. 85).

Pareiškėjas 2018-06-05 prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių nurodydamas, jog iki šiol negavo naujo žemės sklypo individualiai statybai, nes Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-21 įsakymu Nr. 2.3-19433-(01) buvo išbrauktas iš eilės Nr.332 ir perkeltas į eilę Nr.4850, todėl prašo kuo skubiau atstatyti (įtraukti) į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, pagal prašymo padavimo datą (1991-12-19).

Byloje ginčijamu NŽT Vilniaus skyriaus 2018-07-17 sprendimu Nr. 49SF-1664-(14.49.104.) pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas (I t.b.l. 104-106). NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, teismui skundžiamu 2018-09-14 sprendimu Nr.1SS-1866-(7.5) pareiškėjo skundo netenkino, nurodydama, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikto neatlygintinai nuosavybėn 0,20 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nepatenka į buvusio savininko T. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietą, taip pat į tai, kad perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemė sklypo prie nuosavybės teise valdomo pastato ir papildomai perduodamo naujo žemė sklypo plotas neturi būti didesnis nei nustatyta Respublikos vyriausybės nutarimu – 0,12 ha, todėl naujas žemės sklypas (per plotą) už buvusios savininko T. R. valdytą žemę negali būti suteiktas. Taip pat paaiškinama, kad nuosavybės teisės pareiškėjui bus atkuriamos pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatas – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemė sklypą (per vertę) individualiai statybai, bet ne didesnį kaip 0,12 ha Vilniaus mieste (I t. b. l. 7-11).

Teisinius santykius, susijusius su nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnis. 1997-07-01 Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis reglamentavo, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos dviem būdais:

1) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Neringos miestą, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose. Kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, neatlygintinai nuosavybėn perduodamas visas šio prie statinių naudojamo žemės sklypo plotas, nepaisant parengtų tos vietovės teritorijų planavimo dokumentų, bet ne daugiau kaip 1 ha;

2) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Neringos miestą, arba piliečių pageidavimu – mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus). Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūrinių vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami; neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai.

Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarimu pripažinus, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, 2002-04-02 priimtas įstatymas Nr. IX-832, įsigaliojęs nuo 2002-04-19, kuriuo pakeista Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ir joje numatytas nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo naujas būdas, t. y. grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečio turėtas žemės sklypas buvo ne mažiau kai 0,04 ha didesnis už jo naudojamą žemė sklypą, jam pagal galimybę papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas ne mažesnis kaip 0,04 ha žemė sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai. Bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą. Vilniaus mieste perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemė sklypo individualiai statybai dydis – ne didesnis kaip 0,12 ha.

Vertinant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso į buvusio savininko T. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę, buvusiu adresu Sarai Tartak Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo atkurto nuosavybės teisės į dalį žemės Vilniaus apskrities valdytojo 1996-05-27 įsakymu Nr.582-01, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,20 ha žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pagal 2002-07-30 atliktą kartografiją nepatenka į buvusio savininko T. R. 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietą. Kaip matyti iš byloje esančio žemės sugrąžinimo bylos Nr.5115 ribų nustatymo plano (I t. b.l. 68) jame pažymėtos T. R. turėto sklypo ribos, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini) su statiniais yra šiauriau šio sklypo ir į jį nepatenka. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat patvirtino, jog sklypas (duomenys neskelbtini) nepatenka į T. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietą. Atsižvelgiant į šias aplinkybės nagrinėjamu atveju taikytinos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pažymėtina, jog minėtas sklypas pareiškėjui neatlygintinai suteiktas 1996 m. t.y. dar iki 2002-04-02 įstatymo redakcijos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. Net ir tuo atveju, jei šis sklypas būtų suteiktas po minėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarimo, jis taip pat būtų perduotas neatlygintinai nuosavybėn vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatytą jų naudojamą žemė sklypą kitai paskirčiai.

Kaip jau buvo minėta, pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą (Vilniaus mieste ne didesnis kaip 0,12 ha). Pareiškėjui 1996-05-27 įsakymu Nr.582-01 suteiktas 0,20 ha žemės sklypas, todėl naujas žemės sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą negali būti suteiktas. Atsakovas ginčijame sprendime pagrįstai paaiškino, jog tęsiant nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko T. R. turėtą žemę nuosavybės teisės pareiškėjui bus atkuriamos pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatas, t.y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemė sklypą (per vertę) individualiai statybai (Vilniaus mieste ne didesnį 0,12 ha).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuosavybės teisės atkūrimo proceso metu, pareiškėjas išreiškė valią nuosavybes teises atkurti natūra, iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino (2003 m. balandžio 1 d.) nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo bei neišreiškė valios dėl lygiaverčio žemės sklypo perdavimo Vilniaus mieste. Šį nuosavybės teisių atkūrimo būdą pareiškėjui parinko institucija. Pažymėtina, jog 2002-04-02 įstatymu Nr. IX-832 nuo 2002-04-09 pakeista Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis ir numatyta, kad pilietis iki 2002-07-01 gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003-01-01 valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995-06-01 miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nuo 2002-10-25 įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies pakeitimas, pagal kurį pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. <...> Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities viršininko administracija pareiškėjui parinko nuosavybės atkūrimo būdą ir jį įrašė į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemė sklypus už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, gauti lygiavertį turėtajam naują žemė sklypą individualiai statybai (pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatas).

Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, pareiškėjo skunde minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-10 nutartyje administracinėje byloje Nr.A552-2720/2012 nurodytos faktinės aplinkybės nesutampa su šioje byloje esančia faktine situacija. Minėtoje nutartyje pažymėta, kad „Č.S. iki 2002-04-02 įstatymo Nr.IX-832 įsigaliojimo perduotas žemės plotas <...> yra nuosavybės teise turėtos žemės vietoje, kurioje yra Č.S. nuosavybės teise priklausantys statiniai“. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nepatenka į buvusio savininko T. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietą.

Kadangi pareiškėjui buvo suteiktas 0,20 ha sklypas (duomenys neskelbtini), atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atstatyti (įtraukti) į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (iš kurios pareiškėjas buvo išbrauktas Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-21 įsakymu Nr. 2.3-19433-(01)).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti skundžiamus NŽT Vilniaus skyriaus ir NŽT sprendimus atmestinas kaip nepagrįstas, o tuo pačiu atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą įtraukti (atstatyti) A. R. į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal jo prašymo padavimo datą (1991-12-19) neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita Einikienė

Beata Martišienė

Iveta Pelienė