Dėl įsakymo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI-1690-809/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00431-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6, 15.8

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Ernesto Spruogio, Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ atstovui advokatui A. S.,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Ž. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Uždaroji akcinė bendrovė „Callida“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (I t., el. b. l. 1–8), kurį vėliau patikslino (IV t., el. b. l. 66–70), kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Savivaldybės administracija) direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 30-4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo” (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-4032) ir juo patvirtintą detalųjį planą bei priteisti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 0,8985 ha žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip numato Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai, pareiškėja jame rengiasi vystyti intensyvaus užstatymo daugiabučių gyvenamųjų namų statybą. Kadangi pareiškėjos sklypas iš vakarinės pusės yra apribotas (duomenys neskelbtini), o iš kitų trijų pusių – planuojama teritorija, pradėto rengti detaliojo plano sprendiniai riboja pareiškėjos sklypo vystymo bei užstatymo galimybes. Pareiškėja pažymėjo, jog kreipėsi į planavimo organizatorių, prašydama atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus bei įvertinti pastabas dėl rengiamo detaliojo plano, juos koreguojant taip, kad būtų užtikrintas aptarnavimas, užtikrinantis galimybę sklype numatyti intensyvaus užstatymo sprendinius, tačiau jos pasiūlymai ir pastabos buvo atmestos ir atsakovė skundžiamu Įsakymu Nr. 30-4032 patvirtino apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalųjį planą.

Pareiškėjos manymu, skundžiamas įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – ir TPĮ) įtvirtintai pareigai kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius, kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse, sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas, derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų, atsižvelgti į visuomenės poreikius, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinklą, suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą, nustatyti susisiekimo komunikacijas (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymą), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikį. Skundžiamu įsakymu patvirtintame detaliajame plane išimtinai atsižvelgiama tik į atsakovės planuojamos teritorijos vystymo interesus, visiškai nepaisant esamo konteksto ir trečių asmenų (greta esančių sklypų savininkų) teisių. Pareiškėjos teigimu, atsakovė nesilaikė Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų. Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) priskiriama C2 kategorijos gatvei, todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014) reikalavimus minimalus atstumas tarp sankryžų minimalus atstumas tarp sankryžų turi būti ne mažesnis kaip 200 m, o minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais ne mažesnis kaip 100 m. Tais atvejais, kai dešiniaisiais posūkiais įvažiuojančio transporto srauto eismo intensyvumas piko valanda neviršija 20 aut./h, šis atstumas gali būti mažinamas iki 50 m. Pasak Bendrovės, rengdama detalųjį planą, atsakovė privalėjo atsižvelgti į pareiškėjai priklausančio sklypo lokalizaciją ir detaliuoju planu planuojamos teritorijos aptarnavimo galimybes, privažiavimo kelius ir įvažas bei kitus sprendinius derinti prie pareiškėjos sklypo, t. y. atsižvelgti į tai, kad planuojant pareiškėjos sklypą pastarajai taip pat reikės išspręsti patekimo į sklypo klausimą, suprojektuoti įvažiavimus. Pabrėžė, jog po detalus plano patvirtinimo susiklostė tokia situacija, kad pareiškėja apskritai negali įsirengti įvažos į savo sklypą. Nors atsakovė visą laiką tvirtino, kad pareiškėjos pretenzijos yra nepagrįstos, nes detaliajame plane (duomenys neskelbtini) sankirtoje detaliuoju planu yra numatytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį pareiškėja gali projektuoti įvažą į savo sklypą, tačiau šis pritarimas baigėsi, kai pareiškėja ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdama suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir kreipėsi į atsakovę prie prašymo pridėdama planinę įvažos į pareiškėjos sklypą medžiagą iš (duomenys neskelbtini) pusės.

Pareiškėjos teigimu, jai liko vienintelė galimybė įrengti įvažą į jos sklypą iš (duomenys neskelbtini) pusės, tačiau tokia įvažos vieta esmingai apriboja pareiškėjos galimybes vystyti jai priklausantį sklypą. Maksimalus atstumas tarp detaliuoju planu projektuojamos (duomenys neskelbtini) ir galimos įvažos į pareiškėjos žemės sklypą yra 52,05 m, o tai reiškia, kad įvaža į pareiškėjos žemės sklypą galima tik su maksimaliu apribojimu, nes nuo sankryžos ji bus 50 m atstumu, todėl automobilių kiekis piko valandą negalės viršyti 20 aut/h. Tai tiesiogiai daro įtaką ir apriboja sklypo vystymo galimybes – sklype nebus galima įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose numatytos intensyvaus užstatymo plėtros. Faktiškai pareiškėjai priklausančiame beveik 0,9 ha sklype dėl susidariusios situacijos bus galima įrengti apie 10 namų ūkių, nes kitaip būtų viršyta 20 aut./h srautas piko valandos metu, nors planuojamoje teritorijoje numatyti 34 namų ūkiai/ha. Įvertinus tai, kad teritorijoje numatomos ir vaikų darželio statybos, intensyvumas gyvenamosiose zonose būtų dar didesnis. Taigi atsakovė skundžiamu detaliuoju planu susikūrė jos projektuotiems sklypams palankesnes vystymo galimybes pareiškėjos sąskaita.

Bendrovės teigimu, šiuo atveju ji įvažos į savo sklypą negali suprojektuoti apskritai. Pažymėjo, kad įvažą į jai priklausantį sklypą iš (duomenys neskelbtini) pusės ji privalo projektuoti taip, kad jos žemės sklypo eismo jungtis su (duomenys neskelbtini) gali būti projektuojama tik dešiniaisiais posūkiais ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ne sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir ne pėsčiųjų bei dviračių perėjų zonose. Pareiškėjos sklypas yra tarp sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir įvažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atstumas tarp nurodytos sankryžos ir įvažos yra 90,59 m, taigi reikalavimas išlaikyti minimaliausius 50 m atstumus nuo įvažos į pareiškėjos žemės sklypą iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir iki įvažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra neįvykdomas – neįmanoma išlaikyti minimalius atstumus po 50 metrų į abi puses nuo įvažos į pareiškėjos žemės sklypą, kai yra tik 90,59 m atstumas. Tokiu būdu pareiškėjai apskritai užkertamas kelias jai priklausančio sklypo vystymui, nes, norėdama projektuoti savo sklypą, pareiškėja pirmiausia turėtų parengti skundžiamo detaliojo plano korektūrą ir projektuoti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) pusės, nes kito varianto tiesiog nėra. Pareiškėjos teigimu, atsakovė patvirtino detalųjį planą, kurio nepakeitus, neįmanoma suprojektuoti įvažiavimo į pareiškėjos žemės sklypą.

Atsakovė Savivaldybės administracija atsiliepime (IV t., b. l. 100–109) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į planavimo organizatorių, prašydama atsižvelgti į pateiktus siūlymus, kad būtų užtikrintas tinkamas, įstatymo reikalavimus atitinkantis, pareiškėjos sklypo aptarnavimas bei pageidavo, kad už pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribų būtų įrengtas įvažiavimas į sklypą – akligatvinė D2 kategorijos gatvė. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad įvažiavimas į jai priklausantį sklypą numatytas iš (duomenys neskelbtini), kurioje jau yra papildoma eismo juosta dešiniajam posūkiui, todėl dar vienos įvažos daryti nereikia, o numatyti akligatvinę D2 kategorijos gatvę yra netikslinga, nes tai pareikalautų papildomai 28 arų valstybinės žemės sklypo. Pareiškėjai taip pat buvo paaiškinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B ir C kategorijų gatvių ribų nustatymo schema nėra Vilniaus miesto bendrojo plano sudėtinė dalis, šiame plane yra teikiamos tik rekomendacinės gatvių raudonosios linijos, bet joje nėra jokių duomenų apie gatvių priskyrimą atitinkamoms kategorijoms. Atkreipė dėmesį, jog į valstybinį žemės sklypą, kuriame buvo patvirtintas ginčo detalusis planas, yra įsiterpęs ne tik pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, bet ir 4 namų valdos, į kuria labai nedideliais atstumais yra suprojektuoti įvažiavimai.

Paaiškino, kad pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sklypo infrastruktūra turi būti numatyta tame pačiame sklype, jei nėra pagrįstai leista daryti to už sklypo ribų. Ginčo detalusis planas nenumato pareiškėjos siūlytų infrastruktūros sprendinių, t. y. gatvės prie pareiškėjos žemės sklypo, nes gatvė yra numatyta kitoje vietoje. Be to, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad jos siūlytas sprendinys būtų teisėtas (įvažiavimas į projektuojamų daugiabučių kvartalą eitų ne per pareiškėjai priklausantį žemės sklypą) ir kad suderinus tokį pareiškėjos pateiktą projektinį pasiūlymą nebūtų pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai. Atsakovė pabrėžė, jog teritorijoje, kurioje pareiškėja siekė projektuoti D2 kategorijos gatvę, yra laisva valstybinė žemė ir pareiškėja nėra pateikusi duomenų, kad būtų gavusi sutikimus iš valstybinės žemės patikėtinio leisti projektuoti toje teritorijoje privažiavimą prie projektuojamų daugiabučių namų. Pareiškėja taip pat nėra gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento parengtų gatvės projektavimo užduoties sąlygų, kadangi pagal Miesto ūkio ir transporto departamento funkcijas, departamentas rengia susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas bendriesiems, detaliesiems, specialiojo planavimo dokumentams ir techniniams projektams, taip pat projektavimo užduotis sąlygų sąvadui gauti bei tikrina jų įvykdymą. Įvažiavimas į pareiškėjos žemės sklypą numatytas iš (duomenys neskelbtini), kurioje jau yra papildoma eismo juosta, tad dar vienos įvažos daryti nereikia.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjai į jos siūlymus ir klausimus buvo atsakyta išsamiai, motyvuotai, aiškiai ir, kadangi jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimus nėra, Bendrovės pasiūlymai buvo motyvuotai atmesti. Pabrėžė, jog pareiga vertinti, ar parengtas teritorijų planavimo dokumentas atitinka teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis TPĮ, yra Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kuri taip pat patvirtino, jog buvo tinkamai išnagrinėti pareiškėjos ir kitų viešojo svarstymo procedūrose dalyvavusių asmenų pasiūlymai ir pateikti motyvuoti atsakymai į juos.

Pažymėjo, kad teritorija, kuriai patvirtintas detalusis planas, bei pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas. Remiantis pagrindinio bendrojo plano brėžinio reglamentų lentele, tai yra mišri teritorija, kurioje dominuoja gyvenamoji veikla (daugiaaukštė daugiabutė statyba) kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Pareiškėja buvo informuota, kad teiginiai, jog detaliojo plano sprendiniai ateityje gali užkirsti kelią sklypo vystymui, neatitinka tikrovės, nes suplanuotame kvartale dominuoja G2 – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos teritorijos. Detaliojo plano projekte yra atsižvelgiama ir į gretimybes – Regioninio parko kaimynystę, palei (duomenys neskelbtini) esančių valdų ir šiauriau esančių gyvenamųjų kvartalų užstatymą bei suformuotų sklypų netaisyklingą konfigūraciją, todėl tik daliai gyvenamosios paskirties sklypų detaliajame plane nustatomas vienbutės ir dvibutės gyvenamosios statybos naudojimo būdas (G1) ir atitinkamai saikingesnis užstatymo aukštis 8,5–11 m (2 a. su mansarda) sodybinio užstatymo sklypuose bei 11–15 m daugiabutei statybai. Pareiškėjai taip pat buvo paaiškinta, kad detaliojo plano sprendiniuose ties pietine pareiškėjai priklausančio sklypo riba yra suplanuotas žalias darželio / mokyklos sklypas, o sklypo rytinė kraštinė ribojasi su vaikų sporto aikštele, kurioje užstatymo nebus, todėl tai tiek higienos, tiek ir gaisriniu požiūriu pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam sklypui suteikia daugiau galimybių, nei kito daugiabučio kaimynystė. Pareiškėjos sklypo plotis ir gera orientacija sudaro pakankamas prielaidas realizuoti daugiabutės gyvenamosios statybos pobūdį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsilepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagristą (IV t., el. b. l. 93–99).

Inspekcija nurodė, kad ginčo detaliojo plano rengimo parengiamajame etape pažeidimų nenustatyta. Detaliojo plano sprendiniai atitinka tiek bendrojo plano sprendinius, tiek teritorijų planavimo sąlygų reikalavimus. inspekcijos nuomone, detaliuoju planu nustatyti reikalavimai niekaip neriboja pareiškėjos galimybės vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybą jai priklausančiame žemės sklype. Vien tik pareiškėjos noro, kad šalia jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo rengiamo detaliojo plano sprendiniai neribotų įgyvendinti ateityje pareiškėjai galimybės realizuoti planus, nepakanka. Reikia nurodyti konkrečias teisės normas, kurias detaliojo plano organizatorius pažeidė ir kaip šie pažeidimai lemia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjai, siekiant tiksliai nustatyti jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo leistiną pastatų aukštį, užstatymo intensyvumą ir kt., reikės atlikti teritorijos planavimo veiksmus, kurių metu ir paaiškės, kokie konkretūs sprendiniai yra galimi, o šiuo metu ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neapima pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo.

Inspekcija taip pat nesutinka, kad ginčo detaliuoju planu netinkamai išspręstas klausimas dėl įvažiavimo į pareiškėjos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Organizatorius išsamiai ir motyvuotai atmetė pareiškėjos pasiūlymą įrengti akligatvinę D2 kategorijos gatvę. Iš detaliojo plano brėžinių aiškiai matyti, kad įvažiavimas į pareiškėjos žemės sklypą yra iš (duomenys neskelbtini), taigi atsakovė išsamiai ir motyvuotai atmetė pareiškėjos pasiūlymus, tuo labiau, kad akligatvinės gatvės poreikio tenkinimui reikėtų papildomai panaudoti 28 arų valstybinės žemės sklypą. Tokiais veiksmais nebūtų derinami fizinių ir juridinių asmenų, savivaldybės ir valstybės poreikiai ir interesai, atsižvelgta į esamas inžinerines ir susiekimo sistemas, o nepagrįstai iškeliamas vieno asmens interesas. Inspekcija nesutinka, kad po ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo, susiklostė situacija, kai pareiškėja negali įrengti įvažos į sklypą. Pabrėžė, jog pareiškėja turi galimybę įrengti įvažą iš (duomenys neskelbtini) pusės į savo sklypą ir taip realizuoti galimybę patekti į sklypą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad dėl ginčo detaliuoju planu numatytos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jungties pareiškėjai kils jos sklypo vystymo problemų. Pabrėžė, jog Bendrovė galės planuoti tik 10 namų valdų viename hektare, kai atsakovė susiplanavo 34 namų valdas. Pabrėžė, kad Bendrovė pradėjo planuoti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini), kaip jai buvo išaiškinta atsakovės raštuose, tačiau tokiam įvažiavimui nebuvo pritarta, todėl pareiškėja pradėjo planuoti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini). Tačiau šiuo atveju Bendrovei iškeltos tokios sąlygos dėl atstumų tarp įvažiavimų ir sankryžų, kurių įgyvendinti neįmanoma, todėl dėl patvirtinto detaliojo plano pareiškėja lieka be įvažiavimo į savo sklypą. Pabrėžė, jog pagal vieną iš pareiškėjos teiktų pasiūlymų, (duomenys neskelbtini) nutiesti reikėtų net mažiau žemės, nei numatyta ginčo detaliajame plane. Taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovės teiginiai, jog pareiškėjai reikėtų rengti detalųjį planą yra nepagrįsti, kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą detalieji planai rengiami tik kvartalams, o sklypams rengiami žemės valdos projektai, tačiau pareiškėjos sklypui net ir toks projektas nėra būtinas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagristą. Papildomai nurodė, kad pareiškėja neteisingai interpretuoja STR 2.06.04:2014 reikalavimus dėl atstumo tarp įvažiavimų. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nėra įvažiavimas, o sankryža su (duomenys neskelbtini), taigi tarp įvažiavimo į pareiškėjos sklypą ir (duomenys neskelbtini) nereikia išlaikyti 50 m atstumo. Pažymėjo, kad bendrasis planas nesuteikia garantijų, kad teritorija bus planuojama pagal pareiškėjos pageidavimus. Bendrovė galėjo įvertinti rizikas dėl jos sklypo formos. Taip pat pažymėjo, kad detaliuoju planu projektuojama natūrali (duomenys neskelbtini) tąsa, tokios vietos parinkimas yra atsakovės diskrecija.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Inspekcijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilęs dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 30-4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ ir juo patvirtinto detaliojo plano, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 0,8985 ha žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., el. b. l. 11–12).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 30-952 pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimą (II t., el. b. l. 20). Pareiškėjai UAB „Callida“ nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra vienas iš sklypų, patenkantis į ginčijamu detaliuoju planu suplanuotą teritoriją (I t., el. b. l. 43). Kaip numato Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai, pareiškėja jame rengiasi vystyti intensyvaus užstatymo daugiabučių gyvenamųjų namų statybą. Pareiškėjos sklypas iš vakarinės pusės yra apribotas (duomenys neskelbtini), o iš kitų trijų pusių – planuojama teritorija, pradėto rengti detaliojo plano sprendiniai riboja pareiškėjos sklypo vystymo ir užstatymo galimybes.

Susipažinusi su rengiamo detaliojo plano sprendiniais, pareiškėja nusprendė, jog detalusis planas apriboja jai priklausančio sklypo vystymo galimybes, todėl 2015 m. birželio 29 d. raštu kreipėsi į planavimo organizatorių, prašydama atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus bei įvertinti pastabas dėl rengiamo detaliojo plano (I t., el. b. l. 29–32). Pareiškėja nurodė, kad jai priklausiančiame sklype yra numatyta intensyvi plėtra, tačiau rengiamo detaliojo plano sprendiniuose į pareiškėjos sklypą nenumatyta papildoma įvaža, todėl vienintele įvaža lieka iš esamos (duomenys neskelbtini), tačiau tokiu atveju, įvaža į sklypą būtų galima tik su apribojimu – įvažiuojančio transporto srauto eismo intensyvumas piko valandą turės neviršyti 20 aut./h. Taigi, jei būtų patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, Bendrovės sklypo vystymosi galimybės būtų apribotos, jame nebūtų galima įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose numatyto intensyvaus užstatymo plėtros. Pareiškėja pateikė savo pasiūlymus dėl įvažos į jos sklypą suprojektavimo ir prašė atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus ir pastabas, numatant ginčo detaliojo plano sprendiniuose Bendrovės žemės sklypo aptarnavimą, kuris leistų įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinius sklype. Be to, prašė pateikti paaiškinimą, ar patvirtinus rengiamo detaliojo plano sprendinius, pareiškėjos žemės sklype nebus užkirsta galimybė vystyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybą, kaip tai numatyta Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane.

Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. liepos 16 d. raštu Nr. A51-700323/15(2.15.1.21-MP2) pareiškėjos pasiūlymus ir pastabas atmetė kaip nepagrįstas (I t., el. b. l. 32–35). Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B ir C kategorijų gatvių ribų nustatymo schema nėra Vilniaus miesto Bendrojo plano sudėtinė dalis, ir čia teikiamos rekomendacinės gatvių raudonosios linijos apima ir kitų kategorijų gatves. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų brėžinį (duomenys neskelbtini) ir jos tęsinys nepriklauso C2 kategorijai, todėl bet kokia motyvacija dėl nepakankamų atstumų tarp sankryžų yra nepagrįsta. Tai D1 kategorijos gatvė, su leistinu 100 m atstumu tarp sankryžų. Planuojamos teritorijos šiaurinės gatvės tęsinys iki (duomenys neskelbtini) yra natūralus jos tęsinys, leidžiantis aptarnauti ir šiaurinę gatvės pusę, kuri liktų be jo, pakeitus gatvės trasą pagal pareiškėjo siūlymą. Taip pat nurodyta, jog įvažiavimas į Bendrovės sklypą numatytas iš (duomenys neskelbtini), kurioje jau yra papildoma eismo juosta dešiniajam posūkiui, tad dar vienos įvažos daryti nereikia, o siūlyti akligatvinę D2 kategorijos gatvę yra netikslinga, nes tai pareikalautų papildomai 28 arų valstybinės žemės sklypo. Taip pat paaiškinta, kad detaliojo plano sprendiniuose ties pietine pareiškėjos sklypo riba suplanuotas žalias darželio / mokyklos sklypas, tiek higienos, tiek ir gaisriniu požiūriu Bendrovės sklypui suteikia daugiau galimybių, nei kito daugiabučio kaimynystė, o realizavus parengto detaliojo plano sprendinius, t. y., sutvarkius kelius, atvedus miesto vandentiekio ir nuotekynės tinklus, pastačius darželį su pradine mokykla, įrengus sporto aikštelę bei realizavus projekte numatytas triukšmo slopinimo priemones, ženkliai pagerės ne tik gyvenimo kokybė pareiškėjos sklype, bet ir planuojamų parduoti butų vertė.

Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (23.2)-2D-13768 pareiškėjos skundą taip pat atmetė (I t., el. b. l. 40–44). Nurodė, kad detaliojo plano organizatoriaus ir rengėjo atsakymai grindžiami teisės aktais, yra išsamūs ir motyvuoti, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Be to, pažymėjo, jog nėra įgaliotas nagrinėti visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir teikti atsakymus į juos. Taip pat konstatavo, jog detaliojo plano rengimo parengiamajame etape pažeidimų nenustatyta, detaliojo plano sprendiniai atitinka tiek bendrojo plano sprendinius, tiek teritorijų planavimo sąlygų reikalavimus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 31 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. 30-4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo” (I t., el. b. l. 49), kuriuo patvirtino apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje detalųjį planą.

Pareiškėjos teigimu, detalusis planas yra neteisėtas, nes priimtas neatsižvelgus į jos pasiūlymus bei neįvertinus pastabų dėl rengiamo detaliojo plano, juos koreguojant taip, kad būtų užtikrintas aptarnavimas, užtikrinantis galimybę sklype numatyti intensyvaus užstatymo sprendinius. Tokiu būdu detaliuoju planu užkertant galimybę pareiškėjai įrengti įvažą į jai priklausantį žemės sklypą ir vystyti jame daugiabučių gyvenamųjų namų statybą.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas taip pat akcentavo skundo pagrindinius argumentus dėl negalimumo įrengti įvažą į sklypą. Pareiškėjas pažymėjo, kad įvažą į sklypą iš (duomenys neskelbtini) pusės jis privalo projektuoti taip, kad sklypo eismo jungtis su (duomenys neskelbtini) gali būti projektuojama tik dešiniaisiais posūkiais ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ne sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir ne pėsčiųjų bei dviračių perėjų zonose. Pareiškėjo sklypas yra tarp sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir įvažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atstumas tarp nurodytos sankryžos ir įvažos yra 90,59 m, taigi reikalavimas išlaikyti minimaliausius 50 m atstumus nuo įvažos į pareiškėjo žemės sklypą iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir iki įvažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra neįvykdomas – neįmanoma išlaikyti minimalius atstumus po 50 metrų į abi puses nuo įvažos į pareiškėjo žemės sklypą, kai yra tik 90,59 m atstumas.

Pažymėtina, kad siekiant suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų, suinteresuotiems asmenims suteikta teisė dalyvauti teritorijų planavimo procese, pateikiant pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto sprendinių (Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui (LVAT 2009 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-201/2009, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012, 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2273/2012, 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MTEtNTI1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-711-525/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-711-525/2015">A-711-525/2015</a>).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė pateikė atsakovei savo pasiūlymus ir pastabas dėl ginčo detaliojo plano sprendinių. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. liepos 16 d. raštu Nr. A51-700323/15(2.15.1.21-MP2) (I t., el. b. l. 32–35) pareiškėjas buvo informuotas, jog į jo pastabas atsakovas neatsižvelgs detaliojo plano sprendinių, pagal pareiškėjos pageidavimus, nekoreguos.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog LVAT yra pažymėjęs, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese planavimo organizatoriui teikiami pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų – tai būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus administracinės procedūros (teritorijų planavimo procedūros) eigos metu. Pasiūlymus pateikusiam asmeniui pasinaudojus galimybe kreiptis į teismą, jo nurodytos (tariamai) pažeistos teisės arba (tariamai) pažeisti šio asmens saugomi interesai gali būti ginami teismo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad materialiosios teisės taikymo aspektu teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, ar asmuo (pareiškėjas) turi įstatymų nustatytas teises ar saugomus interesus, apie kurių pažeidimą jis teigia, taip pat nustatyti, ar jo (pareiškėjo) nurodyti pažeidimai buvo iš tikrųjų padaryti. To nenustačius, paduotas skundas materialiosios teisės taikymo prasme negali būti pripažintas pagrįstu (LVAT 2009 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-201/2009). Atsižvelgiant į minėtą praktiką, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar pareiškėjos pasiūlymai dėl detaliuoju planu nustatyto gatvių išplanavimo yra susiję su jos teisių ar įstatymų saugomų interesų apsauga bei gynimu. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar detaliuoju planu neužkertama galimybė Bendrovei naudotis savo sklypu pagal paskirtį, t. y. ar pareiškėjos teiginiai dėl negalimumo įrengti įvažiavimą į jai priklausantį sklypą yra pagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punkto reikalavimus minimalus atstumas tarp sankryžų turi būti ne mažesnis kaip 200 m, o minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais ne mažesnis kaip 100 m. Tais atvejais, kai dešiniaisiais posūkiais įvažiuojančio transporto srauto eismo intensyvumas piko valanda neviršija 20 aut./h, šis atstumas gali būti mažinamas iki 50 m. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokią poziciją, planuojant/ projektuojant tiesiogines eismo jungtis su C2 kategorijos gatvėmis ((duomenys neskelbtini) gatvė pagal bendrąjį planą priskiriama C2 kategorijos gatvei), atsakovė išdėstė ir savo 2016 m. gegužės 16 d. rašte Nr. A51-37608/16 (2.9.4.9- UK4) „Dėl įvažiavimo į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) projektinių pasiūlymų“ (el b. IV t. b. l. 38). Be to, atsakovė nurodė pareiškėjai, jog detaliajame plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje detaliuoju planu yra numatytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., el. b. l. l. 418, 419, III t. el. b. l. 112, 114), kuris yra skirtas infrastruktūrai, todėl pareiškėja įvažą į savo sklypą gali projektuoti būtent per šį sklypą. Tiek atsiliepime į skundą, tiek atsakovės rašte pareiškėjui (IV t. el. b. l. 38) nurodyta, kad atsakovė neprieštarauja žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) eismo jungties projektavimui su (duomenys neskelbtini) gatve, įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-31 įsakymą Nr. 30-4032 “Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo” patvirtinto detaliojo plano transportinius sprendinius. Tačiau vėlesniais raštais atsakovė laikėsi kitokios (priešingos) pozicijos, t.y. kad parengtai įvažiavimo vietai į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nepritaria, nes tai prieštarauja detaliojo plano prie (duomenys neskelbtini) gatvės kontekstui, o įvažiavimo vieta pastarojo detaliojo plano sprendiniams. Šioje vietoje susisiekimo komunikacijos (gatvė ar pravažiavimas) nesuplanuoti. Sklype numatyta antrinių žaliavų ir atliekų surinkimo aikštelė. Norint siūlomoje vietoje įrengti gatvę, reikia koreguoti detaliojo plano sprendinius“ (IV t. el. b.l. 73-74, 75-76). Taigi, anksčiau minėti raštai tik patvirtina, jog atsakovas realiai nepritarė pareiškėjos siūlytos įvažos iš (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimui.

Nustatyta, jog maksimalus atstumas tarp detaliuoju planu projektuojamos (duomenys neskelbtini) gatvės, pažymėtos tašku (duomenys neskelbtini), ir galimos įvažos į pareiškėjos žemės sklypą, pažymėtos tašku (duomenys neskelbtini), yra 52,05 metro, kas nepaneigia pareiškėjo teiginių, jog įvaža į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą būtų galima tik su maksimaliu apribojimu, kadangi nuo sankryžos ji bus 50 metrų atstumu, todėl automobilių kiekis piko metu negalės viršyti 20 aut./h, o tai neabejotinai turės įtakos įgyvendinant žemės sklype Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose numatytą intensyvaus užstatymo plėtrą.

Pareiškėja savo patikslintame skunde nurodo, jog svarbiausia aplinkybė yra ta, kad po detaliojo plano patvirtinimo susiklostė tokia situacija, kad UAB „Callida“, projektuodama įvažą į jai priklausantį sklypą ir privalėdama laikytis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 29 punkto 6 lentelės reikalavimų įvažos į savo sklypą suprojektuoti negali apskritai. Kaip minėta atsakovė rašte (IV t. el. b. l. 38, 39) nurodė Statybos techninio reglamento TR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ reikalavimus dėl minimalių atstumų tarp įvažų ir nurodė, kad pareiškėja įvažą į jai priklausantį sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės privalo projektuoti taip, kad pareiškėjos žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) eismo jungtis su (duomenys neskelbtini) gatve gali būti projektuojama tik dešiniaisiais posūkiais ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ne sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir ne pėsčiųjų bei dviračių perėjų zonose. Pareiškėjos sklypas yra tarp sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir įvažos į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš žemės sklypo plano (IV t. el. b. l. 77- 78) matyti, jog atstumas tarp nurodytos sankryžos ir įvažos yra 90,59 m. Pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo minėtų atstumų. Todėl sutiktina su pareiškėju, jog esant atstumui tarp ginčo sankryžos ir įvažos 90,59 m. nėra galima išlaikyti minimalių 50 m atstumų (kas bendroje sumoje sudarytų 100 m.) nuo įvažos į pareiškėjos žemės sklypą iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir iki įvažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, konstatuotina, jog pareiškėjos pretenzijos bei pasiūlymai dėl skundžiamo detaliojo plano sprendinių jo viešo svarstymo etape buvo pagrįsti, o atsakovė patvirtino detalųjį planą, kurio nepakeitus negalima suprojektuoti įvažiavimo į pareiškėjos žemės sklypą. Sklypas turi būti taip suplanuotas, kad būtų įmanoma įrengti įvažiavimą į sklypą, taip, kad teisėti sklypo valdytojai galėtų naudotis jų nuosavybės teise valdomu sklypu, vykdyti ūkinę veiklą, turėtų galimybę patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves, kas yra viena iš būtinų gyvenimo ir veiklos sąlygų naudojantis žemės sklypu ir jame ateityje pastatytais pastatais (Statybos įstatymo (redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.) 6 str. 4 d. 2 p.). Detaliuoju planu yra suplanuotas patekimas į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves, tačiau suplanuotas patekimas į sklypą, kuriame turi būti užtikrinta galimybė sklype numatyti intensyvaus užstatymo sprendinius, negali būti tinkamai įgyvendintas, todėl toks ginčo teritorijų planavimo dokumentas ar jo dalis negali būti laikomi teisėtais.

Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalis numato teisę panaikinti tiek visą teritorijų planavimo dokumentą, tiek ir jo dalį. Teismuose administraciniai ginčai nagrinėjami tik pagal suinteresuotų asmenų inicijuotus ginčus dėl jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, tai yra administracinių aktų teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tik ta apimtimi, kiek jis susijęs su į teismą pasikreipusio asmens teisių pažeidimu. Pareiškėja prašo panaikinti visą ginčijamą dokumentą. Šiuo atveju nėra galimybės naikinti tik teritorijų planavimo ginčo dokumento dalį, nes naikintina ginčo dalis turės tiesioginės įtakos ir likusiai teritorijų planavimo dokumento daliai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 30-4032 bei juo patvirtintas apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. detalusis planas pažeidžia pareiškėjos teises, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą ir minėtą įsakymą bei patvirtintą detalųjį planą panaikinti.

CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šioje byloje atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 32,25 Eur žyminis mokestis (sumokėtas už skundą ir apeliacinį skundą (21,00 Eur+11,00 Eur + 0,25 Eur; I t. el. b. l. 10, IV t. el.b.l.137, 168)) bei 1 800 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (IV t. el. b. l. 79, 139). Bylinėjimosi išlaidos – 1 832,25 Eur priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. 132 str. 1 d., 133 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 30- 4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ ir patvirtintą detalųjį planą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Callida“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 832,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius Januška

Ernestas Spruogis

Eglė Žulytė-Janulionienė