Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-9283-649/2025

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00796-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.6.2;

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 9 d.

Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje teisėjas Saulius Vanagas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas R. S. (toliau – Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo S. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas S. S., jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjo S. S. pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą yra jo sūnus, t. y. Pareiškėjas R. S. ir suinteresuotas asmuo dukra R. M.. S. S. mirė našliu, jo sutuoktinė mirusi (duomenys neskelbtini).

3. Po S. S. mirties liko palikimas - 202/2270 dalys 22,7000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos „Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat baldai, namų apyvokos daiktai, asmeniniai daiktai. Palikimą Pareiškėjas priėmė iš karto po tėvo S. S. mirties, tėvo užgyventą ir paskutinėje jo gyvenamojoje vietoje buvusį kilnojamąjį turtą baldus, televizorių, namų apyvokos daiktus, knygas, kitus asmeninius tėvo daiktus, t. y. pradėjo faktiškai jį valdyti.

4. Suinteresuotas asmuo R. M. su pareiškimu sutiko ir neprieštaravo juridinio fakto nustatymui.

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos į bylą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 202/2270 dalis 22,7000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise registruotos mirusiojo vardu, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, nurodytas turtas Pareiškėjo pateiktuose dokumentuose teismui atitinka Valstybinės Įmonės Registrų centras duomenų bazės duomenis. Pastarasis per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, palikimo paveldėjimo valstybės vardu procedūra nėra pradėta. Tarnyba daugiau jokių duomenų apie tai, kas ir kada faktiškai pradėjo valdyti mirusiojo turtą, neturi. Šiuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais ir įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, Tarnyba neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Pareiškimas tenkinamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-45/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-45/2009">3K-3-45/2009</a>; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-390/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-390/2010">3K-3-390/2010</a>; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-273/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-273/2011">3K-3-273/2011</a> ir kt.).

7. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, po savo tėvo S. S. mirties (duomenys neskelbtini), paveldimą turtą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, (duomenys neskelbtini) mirė S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjo S. S. pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą yra jo sūnus Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo dukra R. M.. S. S. mirė našliu, jo sutuoktinė mirusi (duomenys neskelbtini).

9. Po S. S. mirties liko palikimas 202/2270 dalys 22,7000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos „Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat baldai, namų apyvokos daiktai, asmeniniai daiktai. S. S. iki mirties gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš karto po tėvo mirties priėmė visą tėvo užgyventą ir paskutinėje jo gyvenamojoje vietoje buvusį kilnojamąjį turtą baldus, televizorių, namų apyvokos daiktus, knygas, kitus asmeninius tėvo daiktus. Dalį vertingų daiktų pareiškėjas pasiėmė ir išsivežė į savo gyvenamąjį būstą, dalį pasiliko tame pačiame jam nuosavybės teise priklausančiame name, (duomenys neskelbtini), visiškai nereikalingus ir susidėvėjusius daiktus išvežė į atliekų surinkimo aikštelę. Pareiškėjui nėra žinoma kiek piniginių lėšų yra S. S. vardu atidarytoje banko sąskaitoje „Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nes bankas be paveldėjimo teisės liudijimo jokios informacijos neteikia. Remiantis Testamentų registro duomenimis, įregistruotų S. S. palikimo priėmimo faktų nėra (CPK 179 straipsnis). Duomenų, kad po S. S. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, byloje taip pat nėra (CPK178 straipsnis).

10. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

11. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-382/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-382/2010">3K-3-382/2010</a>; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-487/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-487/2010">3K-3-487/2010</a>). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan.

12. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

13. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

14. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas po tėvo S. S. mirties naudojosi visu tėvo užgyventu turtu ir paskutinėje jo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvusį kilnojamąjį turtą baldus, televizorių, namų apyvokos daiktus, knygas, kitus asmeninius tėvo daiktus naudojo kaip savo, t. y. faktiškai jį valdė. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Todėl nurodytų aplinkybių visetas sudaro pagrindą išvadai, kad Pareiškėjas po tėvo mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, Pareiškėjo pareiškimas tenkinamas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. S. priėmė palikimą, atsiradusį po S. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu Pareiškėjui įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po tėvo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas pareiškėjui R. S. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus Kupiškyje.

Teisėjas Saulius Vanagas