Baudžiamoji byla Nr. 2K - 574/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.2.4.; 1.2.14.15.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2005 m. sausio 18 d. ir 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiais, griežtesne apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendis – iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos išvados, kad A. B. veikė bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kita nuosprendžio dalis liko nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimo,
n u s t a t ė :
Baudžiamoji byla Nr. 2K - 574/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.2.4.; 1.2.14.15.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2005 m. sausio 18 d. ir 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiais, griežtesne apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendis – iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos išvados, kad A. B. veikė bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kita nuosprendžio dalis liko nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimo,
n u s t a t ė :
A. B. nuteistas už tai, kad nuo 2003 m. gruodžio 10 d. iki gruodžio 27 d. Kaune organizavo didelės – 153 110, 57 Lt vertės svetimo turto (duomenys neskelbtini) pagrobimą: 2003 m. gruodžio 10 d., prisidengdamas fiktyvios ekspedicinės firmos (duomenys neskelbtini) užsakymu ir nebūdamas asmeniškai atsakingas už tranzito procedūros užbaigimą Lietuvos Respublikoje, perdavė vairuotojui J. Š. dokumentus (duomenys neskelbtini) nurodė jam vilkiku „Mercedes Benz“ vykti į Olandiją pasikrauti bendrovei (duomenys neskelbtini), priklausantį 109 432 JAV dolerių (304 210 Lt) vertės įvairios automobilių aparatūros „Clarion“ krovinį ir jį pagal pateiktus tranzito dokumentus (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos teritoriją nuvežti į Maskvą gavėjui (duomenys neskelbtini). Nuo pat J. Š. išvykimo į Olandiją ir iki jo sugrįžimo į Lietuvą, palaikydamas su juo ryšį telefonu, 2003 m. gruodžio 22 d. nurodė J. Š. vilkiką „Mercedes Benz“ su kroviniu pristatyti į saugomą automobilių aikštelę Kaune (duomenys neskelbtini), paėmė iš jo krovinio dokumentus ir automobilio raktelius, o 2003 m. gruodžio 27 d., apie 8.00 val., nenustatytam asmeniui perdavė vilkiko raktelius bei nurodė vilkiko su kroviniu buvimo vietą. Vilkikas su kroviniu buvo nuvarytas į nenustatytą vietą Kaune, kur iš vilkiko puspriekabės, išardę jos kairės pusės viršutinėje dalyje tentą laikantį trosą bei jį laikančias kniedes, nenustatyti asmenys pagrobė dalį krovinio, t. y. bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančias prekes, kurių vertė 153 110, 57 Lt.
Kasaciniu skundu A. B. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nuosprendį, veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 3 dalies į 189 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę.
Kasatorius nurodo, kad, priimant nuosprendį, buvo neteisingai kvalifikuota jo veika, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir priimtas neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis.
A. B. teigimu, jis buvo tik tarpininkas, koordinavo krovinio vežėjo ir ekspedicinės firmos veiksmus - rūpinosi su krovinio gabenimu susijusiais klausimais, operatyviu reikalingų dokumentų pristatymu, tačiau dokumentų netvarkė, krovinio negabeno ir vilkiko nevairavo.
Kasatorius pažymi, kad neatitinka tikrovės apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta nuomonė, jog byloje esančios telefoninių pokalbių stenogramos yra išanalizuotos ir įvertintos itin kruopščiai, nes neatlikta stenogramų ekspertizė. Nė vienas asmuo, su kuriais buvo bendrauta telefonu, duodamas parodymus nepatvirtino, kad buvo kalbama apie vagystės objektą ar dingusios aparatūros „Clarion“ dalybas. Ikiteisminį tyrimą atlikęs tyrėjas V. S., duodamas parodymus teisme, pareiškė, kad A. B. nebuvo sekamas dėl vagystės. Taigi ir pokalbių stenogramos, įvardytos kaip vagystės organizavimo įrodymas, negali būti siejamos su nusikalstama veika, dėl kurios padarymo A. B. nuteistas.
Apkaltinamasis nuosprendis, pasak A. B., grįstas abejonėmis, o tai pažeidžia pamatines baudžiamosios teisės nuostatas ir teisinės valstybės principus. Jo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o pagal 189 straipsnio 1 dalį, nes A. B., gavęs monitorių kaip atlygį už tarpininko paslaugas, neįvertino jo kilmės.
Nuteistojo A. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 154 straipsnio reikalavimų
Nuteistojo A. B. kasacinis skundas iš esmės paduotas dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių pagrįstumo. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. A. B. kasacinio skundo argumentai analizuojami tiek, kiek tai yra susiję su Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų laikymųsi, o būtent dėl BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendis iš dalies pagrįstas A. B. telefoninių pokalbių išrašų turinio analize. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo faktiškai atmestas nuteistojo apeliacinis skundas, išvados pagrįstos taip pat telefoninių pokalbių stenogramų analize.
Įrodymų samprata pateikta BPK 20 straipsnio 1 dalyje. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Požymiai, pagal kuriuos sprendžiama, ar tam tikra informacija gali būti laikoma įrodymais, yra nurodyti BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse. Šio straipsnio 4 dalyje išreikštas įrodymų leistinumo principas, kuris nurodo, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurių patikimumas gali būti patikrintas BPK priemonėmis. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos įrašai gali tapti įrodymu baudžiamojoje byloje, jeigu jie gauti įstatymo nustatyta tvarka. Ši tvarka nustatyta BPK 154 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, kad asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Susižinojimo slaptumas garantuotas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Taigi informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, todėl BPK 154 straipsnyje nustatyta, kad tokio pobūdžio informacija gali būti renkama tik tada, kai pagal prokuroro prašymą priimama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl komunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontroliavimo ir įrašų darymo. BPK 154 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti naudojama tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. A. B. baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2004 m. sausio 5 d. Tuo tarpu visi A. B. telefoninių pokalbių įrašai, kurie tapo įrodymu baudžiamojoje byloje, buvo daromi 2003 metais. Byloje nėra ir teisėjo nutarimo dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo. Taip pat nėra prokuroro prašymo ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo. Byloje nėra duomenų apie BPK 154 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas išlygas, kada šiame straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma ir nepriėmus dėl to ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties ar prokuroro nutarimo. Šios aplinkybės nebuvo patikrintos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nors jos leidžia abejoti, ar A. B. telefoninių pokalbių įrašai gauti teisėtais būdais ir ar juos galima pripažinti įrodymais baudžiamojoje byloje, nes turi būti įvertinama, ar tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užtikrinti kelis viešosios tvarkos pažeidimus ar nusikaltimus.
Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl jo telefoninių pokalbių įrašymo įrodomosios reikšmės, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nuosprendyje tik konstatuota, kad telefoninių pokalbių stenogramos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuotos ir įvertintos itin kruopščiai, tačiau nepasisakyta dėl tų pokalbių įrašų teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas nuodugniai neišnagrinėjo nuteistojo A. B. apeliacinio skundo, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Toks pažeidimas yra esminis BPK pažeidimas, nes dėl jo suvaržytos nuteistojo A. B. teisės ir tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nuosprendis naikintinas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Pranas Kuconis
Jonas Prapiestis
Josifas Tomaševičius
