A. G. pagal BK 22 str., 214 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-624/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.3.6.; 2.1.4.4.2. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Prano Kuconio ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorei D. Miliūtei,

gynėjui advokatui P. Mockevičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. G. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. gruodžio 10 d., 18.12 val., UAB „Palink“ prekybos centre „Iki“, esančiame Kaune, Jonavos g. 3, pasikėsino neteisėtai panaudoti svetimą mokėjimo instrumentą – R. V. (R. V.) vardu išduotą SEB Vilniaus banko mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas ją finansinei operacijai – atsiskaitymui už prekes (du butelius brendžio „Alita“ ir vieną butelį vermuto „Cinzano“) inicijuoti, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąjį procesą nutraukti, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

Kasatorius nurodo, jog BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Kasatorius teigia, kad jo baudžiamojoje byloje nėra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, o tyrimas šioje byloje buvo atliktas ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva be prokuroro reikalavimo.

Kasatorius taip pat tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo apeliacinį skundą, neatsižvelgė į jo teismo posėdžio metu išsakytus atsikirtimus, neleido baigti kalbos, todėl nesilaikė BPK straipsnių reikalavimų.

Nuteistojo A. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pritaikymo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nusikalstamų veikų, kuriose baudžiamasis procesas pradedamas tik tada, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, sąrašas numatytas BPK 167 straipsnio 1 dalyje ir 407 straipsnyje.

BPK 167 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas prokuroro reikalavimu. Jei BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas (BPK 409 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 167 straipsnyje numatytos veikos tiriamos ir nagrinėjamos privačiai–viešo kaltinimo tvarka, BPK 407 straipsnyje – privataus kaltinimo tvarka. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 167 straipsnio 1 dalis, 407 straipsnis) minėtų kategorijų bylų procesas gali būti pradedamas ir be prokuroro reikalavimo.

BPK 167 straipsnio 1 dalyje, 407 straipsnyje išvardytose veikose BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, kurį pasikėsino padaryti kasatorius, nėra nurodytas. Pabrėžtina ir tai, kad nusikalstamas veikas minėtuose numatančiuose atskiruose BK specialiosios dalies straipsniuose yra prierašas, formuluojamas kaip atskira straipsnio dalis, kad už tą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas. BK 214 straipsnyje tokio prierašo (atskiros dalies) nėra. Vadinasi, BK 214 straipsnyje numatytų nusikaltimų bylos nepriskiriamos nei privataus, nei privataus–viešo kaltinimo bylų kategorijoms. Taigi kasatoriaus tvirtinimas, kad jo byla turėjo būti nutraukta remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas (apeliaciniame skunde šis nuteistojo A. G. argumentas nebuvo minimas) neturėjo teisinio pagrindo spręsti BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo klausimą.

Kartu iš bylos medžiagos matyti, kad parduotuvės „Iki“, esančios Kaune, Jonavos g. 3, kurioje kasatorius pasikėsino neteisėtai panaudoti svetimą banko mokėjimo kortelę, administratorė apie šį įvykį 2006 m. gruodžio 10 d. pranešė Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariatui. Toks pranešimas vertintinas kaip nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimas. 2006 m. gruodžio 11 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros III nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė pavedė minėtam policijos komisariatui atlikti ikiteisminį tyrimą dėl kasatoriaus pasikėsinimo neteisėtai panaudoti svetimą banko mokėjimo kortelę ir jos duomenis. Toks prokurorės pavedimas vertintinas kaip prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi, jei nuteistojo A. G. padarytas nusikaltimas ir būtų numatytas minėtuose BPK 167 straipsnio 1 dalyje ar 407 straipsnyje, tai ir tokiu atveju baudžiamasis procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų pradėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų.

Dėl kasatoriaus argumentų apie kitus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teisme jam nebuvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus. Taigi, nors kasaciniame skunde tiesiogiai nenurodoma, bet iš skundo turinio matyti, kad kasatorius tvirtina, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pažeistos jo, kaip kaltinamojo (nuteistojo), teisės, numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 324 straipsnyje.

Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad kolegijos pirmininkas nuteistajam A. G. išaiškino jo teises ir pareigas apeliaciniame procese, nuteistasis patvirtino, kad savo teises ir pareigas suprato, „prašymų, papildymų nepareikšta“. Nebuvo prašymų papildyti ir kolegijos pirmininko pranešimą dėl bylos esmės, pagrindinių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apeliacinio skundo motyvų. Nuteistasis pasinaudojo teise pasakyti baigiamąją kalbą, jam buvo suteiktas paskutinis žodis. Protokole nėra duomenų, kad nuteistajam A. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo varžomos jo teisės. Pažymėtina, kad šiame posėdyje taip pat dalyvavo ir nuteistojo A. G. pasirinktas gynėjas. Jis savo ginamojo teisių suvaržymo ar apribojimo teisme nenurodė.

Taigi, kolegijos nuomone, byloje nėra pagrindo išvadai, kad kasatoriaus A. G. byloje buvo pažeisti BPK 22 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio ir kitų straipsnių reikalavimai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Josifas Tomaševičius

Pranas Kuconis

Jonas Prapiestis