Civilinė byla Nr. 3K-3-368-611/2016
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01638-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.3.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. U., V. M., M. V. ir bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko kasacinius skundus Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios bendrovės „Fabrike Glinice „Birač“ A. D. Zvornik“ ieškinį atsakovams A. U., V. M., M. V. ir bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Birač Europe“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl visų turtinių ir neturtinių teisių, kylančių iš įkeitimo sutartimi įkeistų akcijų, perėmimo kreditoriaus vienašališku pareiškimu teisėtumo.
Ieškovė Bosnijos ir Hercegovinos bendrovė „Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik“ teismo prašė: ab initio pripažinti negaliojančiu atsakovo BAB Ūkio banko, kaip vienintelio AB „Birač Europe“ akcininko, 2014 m. sausio 3 d. sprendimą pakeisti AB „Birač Europe“ įstatus, atšaukti AB „Birač Europe“ valdybą ir į naują valdybą išrinkti atsakovus A. U., V. M. ir M. V.; ab initio pripažinti negaliojančiu A. U., V. M., M. V., kaip AB „Birač Europe“ valdybos, 2014 m. sausio 3 d. sprendimą išrinkti valdybos pirmininku V. M., atšaukti direktorę D. S. ir naujuoju direktoriumi paskirti V. M.
Byloje nustatyta, kad skolininkė AB „Birač Europe“, kreditorius AB Ūkio bankas (toliau – ir Bankas) ir ieškovė įkaito davėja bendrovė „Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik“ 2013 m. sausio 28 d. sudarė įkeitimo sutartį (toliau – Įkeitimo sutartis), kuria užtikrintas įsipareigojimų, kylančių iš AB „Birač Europe“ ir AB Ūkio banko 2012 m. lapkričio 30 d. kredito sutarties, vykdymas. Įkeitimo objektas – 119 022 998 vnt. AB „Birač Europe“ paprastųjų vardinių akcijų. Įkeitimo sutarties 10.5 punkte nurodyta, kad kredito sutarties ir (arba) teisės aktų nustatytais pagrindais kreditoriui įgijus teisę reikalauti kredito sutartį įvykdyti prieš terminą, kreditoriaus vienašališku pareiškimu įkaito davėjai ir bendrovei, kurios akcijos yra įkeistos, turtinės ir neturtinės teisės, nurodytos pranešime ir kylančios iš įkeitimo sutartimi įkeistų akcijų, yra perduodamos kreditoriui. BAB Ūkio bankas 2013 m. balandžio 10 d. dėl nevykdomos prievolės mokėti įmokas pagal kredito sutartį ją nutraukė ir nurodė pradedantis priverstinį skolų išieškojimą iš įkeisto turto. Byloje pateikti Banko 2013 m. gruodžio 17 d. pranešimai, adresuoti AB „Birač Europe“ ir ieškovei, kuriuose nurodyta, kad įkaito davėjai priklausančių skolininkės akcijų suteikiamos visos turtinės ir neturtinės teisės perduodamos Bankui.
Bankas, kaip visų AB „Birač Europe“ turtinių ir neturtinių teisių turėtojas, 2014 m. sausio 3 d. vienintelio akcininko sprendimu nusprendė pakeisti AB „Birač Europe“ įstatus, atšaukti AB „Birač Europe“ valdybą in corpore ir išrinkti naują valdybą į ją paskiriant atsakovus A. U., V. M. ir M. V. AB „Birač Europe“ valdybos 2014 m. sausio 3 d. sprendimu išrinktas valdybos pirmininkas, atšaukta bendrovės vadovė D. S. ir nauju vadovu paskirtas V. M.
Ieškinys grindžiamas teigiant, kad Banko priimti sprendimai dėl AB „Birač Europe“ valdybos ir vadovo pakeitimų yra neteisėti, nes priimant nurodytus sprendimus vienintelė AB „Birač Europe“ akcininkė buvo ieškovė „Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik“, nei ji, nei AB „Birač Europe“ negavo iš Banko jokių pranešimų dėl AB „Birač Europe“ akcijų suteikiamų teisių perėmimo, todėl ginčijami AB „Birač Europe“ akcininko ir valdybos 2014 m. sausio 3 d. sprendimai yra neteisėti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino – nuo priėmimo momento pripažino negaliojančiais: BAB Ūkio banko, kaip vienintelio AB „Birač Europe“ akcininko, 2014 m. sausio 3 d. sprendimą pakeisti AB „Birač Europe“ įstatus, atšaukti „AB Birač Europe“ valdybą ir į naują valdybą išrinkti A. U., V. M. ir M. V.; jų, kaip AB „Birač Europe“ valdybos, 2014 m. sausio 3 d. sprendimą išrinkti valdybos pirmininku V. M., atšaukti direktorę D. S. ir naujuoju direktoriumi paskirti V. M.; ex officio nustatė, kad 2013 m. sausio 28 d. Įkeitimo sutarties 10.5 punktas yra niekinis ir negalioja.
Teismas sprendė, kad remiantis atsakovo pateiktais įrodymais negalima daryti išvados, jog ieškovei ir trečiajam asmeniui buvo įteikti 2013 m. gruodžio 17 d. pranešimai, t. y. neįrodyta, kad šiems asmenims buvo tinkamai pranešta apie įkeistų akcijų suteikiamų visų turtinių ir neturtinių teisių perdavimą įkaito davėjui Bankui.
Pagal CK 2.89 straipsnio 1 dalį balsavimo teisės perleidimo sutartimi akcininkai gali perleisti balsavimo teisę kitiems asmenims, neperleisdami vertybinio popieriaus nuosavybės teisės, tačiau tokiu atveju balsavimo teisės perleidimo sutartyje turi būti nustatyta balsavimo teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai, perleidžiamų balsų skaičius, perleidimo terminas, balsavimo teisės turėjimo pagrindas, nes CK 2.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad balsavimo teisės perleidimo sutartis įsigalioja nuo jos ir duomenų apie perleidžiamų balsų skaičių, perleidimo terminą, balsavimo teisės turėjimo pagrindą, juridinio asmens dalyvį, perleidžiantį balsavimo teisę, ir asmenį, įgaunantį balsavimo teisę, atskleidimo juridiniam asmeniui (tiek, kiek reikalauja juridinio asmens steigimo dokumentai, įstatymai ar nusistovėjusi juridinio asmens praktika). CK antrosios knygos komentare nurodyta, kad siekiant, jog balsavimo teisės perleidimo sutartis galiotų, apie ją būtina informuoti juridinį asmenį ir gauti jo patvirtinimą, kuriame juridinis asmuo privalo nurodyti datą, kada jis gavo CK 2.89 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. Ši data laikoma perleidimo sutarties įsigaliojimo data. Kadangi atsakovas neįrodė, kad šią informavimo pareigą įvykdė, darytina išvada, jog iš įkeistų akcijų kylančių turtinių ir neturtinių teisių perimti jis negalėjo, nes Įkeitimo sutarties 10.5 punktas neįsigaliojo.
Siekiant apriboti balsavimo teisę įgyjančio asmens galimą piktnaudžiavimą, laikoma, kad tokios sutarties esminis požymis turėtų būti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarkos ir būdo nustatymas pačioje sutartyje. Tokia tvarka Įkeitimo sutartyje nenustatyta. Be to, Įkeitimo sutartyje nenustatytas jos galiojimo terminas (t. y. ji yra neterminuota), nors CK 2.89 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, kad balsavimo teisės perleidimo sutartis negali būti sudaryta ilgesniam nei dešimties metų terminui. Kadangi Įkeitimo sutarties 10.5 punkto nuostatos dėl neturtinių teisių perleidimo neatitinka imperatyviųjų įstatymo normų dėl balsavimo teisių perleidimo sutarties sąlygų ir esminių požymių, ši 10.5 punkto dalis yra niekinė (CK 1.80 straipsnis).
Įkeitimo sutarties 10.5 punkto dalis, nustatanti turtinių teisių perleidimą, taip pat yra niekinė ir negaliojanti, nes pagal balsavimo teisių perleidimo sutartį gali būti perleidžiamos tik neturtinės juridinio asmens dalyvio teisės (CK 2.89 straipsnio 5 dalis). Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose įtvirtintos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Įstatyme tokie atvejai nėra nustatyti, todėl turtinės akcininko teisės, skirtingai nei neturtinės, negali būti atskirtos nuo pačių akcijų, nes tuomet akcijos, kaip vertybiniai popieriai, prarastų savo esmę.
Atsižvelgiant į tai, kad Įkeitimo sutarties 10.5 punktas dėl turtinių ir neturtinių teisių perleidimo yra niekinis sandoris ir Bankas neperėmė ieškovei priklausančių akcijų ir (ar) iš jų kylančių turtinių ir neturtinių teisių, ginčijamas 2014 m. sausio 3 d. vienintelio akcininko sprendimas dėl AB „Birač Europe“ valdybos atšaukimo in corpore ir naujos valdybos išrinkimo, įstatų keitimo, įgaliojimų V. M. suteikimo yra priimtas ne akcininko ir ne akcijų suteikiamų turtinių ir neturtinių teisių turėtojo, o balsavimo teisių neturinčio asmens, toks sprendimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, teisingumo ir sąžiningumo principams, yra neteisėtas ir negalioja (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, A. U., V. M. ir M. V., kaip AB „Birač Europe“ valdybos, veikla yra neteisėta. Todėl jų priimtas 2014 m. sausio 3 d. valdybos sprendimas išrinkti valdybos pirmininką, atšaukti bendrovės direktorę D. S. ir naujuoju AB „Birač Europe“ direktoriumi paskirti V. M. taip pat yra neteisėtas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, papildomai pažymėjo, kad Įkeitimo sutartimi įkeistas svetimas turtas (ieškovė užtikrino ne savo, bet AB „Birač Europe“ įsipareigojimus), o Įkeitimo sutarties 10.5 punkte nustatytas įkeistų AB „Birač Europe“ akcijų administravimas svetimo turto įkeitimu įkeistam turtui pagal CK 4.225 straipsnio 7 dalį, 4.192 straipsnio 7 dalį ir 4.195 straipsnio 2 dalį imperatyviai draudžiamas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniais skundais atsakovai A. U., V. M., M. V. ir BAB Ūkio bankas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasaciniai skundai grindžiami iš esmės tapačiais argumentais, todėl jie pateikiami apibendrinti:
Teismai iš įkeitimo atsiradusiems teisiniams santykiams nepagrįstai taikė įmonių teisės normas (CK 2.89 straipsnis), o ne teisės normas, reglamentuojančias įkeitimą (CK 4.219 straipsnis). CK 4.219 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai įkaito davėjas yra ne skolininkas) turi teisę įkeitimo sandoryje arba išieškojimo metu susitarti, kad įkeitimo objektas bus perduotas kreditoriaus nuosavybėn arba realizuotas kitu šalių sutartu būdu. Sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Įkeitimo sutartimi jos šalys susitarė ne tik dėl AB „Birač Europe“ akcijų įkeitimo, bet sutarties 10.5 punktu susitarė ir dėl papildomos Banko, kaip paskolos davėjo, teisėtų interesų apsaugos tuo atveju, jei skolininkė nevykdys savo įsipareigojimų. Ši apsauga – operatyvus ir greitas, CK nedraudžiamas įkeisto turto realizavimo būdas – turtinių ir neturtinių teisių perleidimas, t. y. akcininko teisių perėmimas, faktiškai suteikiant Bankui akcijų savininko teises.
Teismai, nusprendę, kad byloje taikytinas CK 2.89 straipsnis, jį taikė netinkamai. CK 2.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens dalyvis gali perleisti teisę balsuoti ir nustatyti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarką bei būdus, t. y. ši norma yra ne imperatyvi, bet dispozityvi, todėl joje nurodytų nuostatų buvimas sutartyje negali būti laikomas būtinuoju balsavimo teisių perleidimo sutarties požymiu.
CK antrosios knygos komentare nurodyta, kad, pasibaigus CK nustatytam dešimties metų laikotarpiui, balsavimo teisių perleidimo sutartis automatiškai nustoja galioti tais atvejais, jeigu joje nenustatytas trumpesnis jos galiojimo terminas. Dėl to nepagrįstas teismų argumentas, kad Įkeitimo sutarties 10.5 punkto nuostatos dėl neturtinių teisių perleidimo, šiame punkte nenustačius, kokį laikotarpį perleidžiamos nurodytos teisės laikytinos niekinėmis.
Sutarties laisvės principas reiškia šalių teisę atsisakyti sudaryti sutartį, taip pat teisę sudaryti įstatyme nenustatytas sutartis, jei jos įstatymams neprieštarauja, arba sudaryti sutartį, turinčią kelių sutarčių elementų. Dėl to teismai nepagrįstai sprendė, kad niekinė ir negaliojanti yra Įkeitimo sutarties 10.5 punkto dalis, nustatanti turtinių teisių perleidimą.
Atsižvelgiant į Įkeitimo sutarties 10.5 punkto tikslus, būtų nepagrįsta ir neprotinga susiklosčiusiems santykiams taikyti turto administravimui taikytinas teisines nuostatas, ypač atsižvelgiant į tai, kad jas taikyti akcijų suteikiamų teisių perleidimui nėra privaloma kiekvienu atveju perleidus šias teises. Dėl to teismai Įkeitimo sutarties 10.5 punkto sąlygai nepagrįstai taikė turto administravimui taikytinas CK 4.225 straipsnio 7 dalies, 4.192 straipsnio 7 dalies, 4.195 straipsnio 2 dalies nuostatas.
CK 2.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta būtinoji balsavimo teisių perleidimo sutarties įsigaliojimo sąlyga – juridinio asmens informavimas – įvykdyta Įkeitimo sutartį pasirašius balsavimo teisių perleidėjai ieškovei „Birač Zvornik“, jų įgijėjui Bankui ir juridiniam asmeniui AB „Birač Europe“. Taigi pasirašius Įkeitimo sutartį įsigaliojo ir jos 10.5 punktas. CK 2.89 straipsnio 3 dalies nuostata, kad juridinis asmuo (AB „Birač Europe“) privalo patvirtinti informacijos apie balsavimo teisių perleidimą gavimą, nesusijusi su Įkeitimo sutarties 10.5 punkto įsigaliojimu. Banko pareiga pateikti vienašališką pranešimą ieškovei ir trečiajam asmeniui susijusi su Įkeitimo sutarties 10.5 punkto, bet ne CK 2.89 straipsnio nuostatų įgyvendinimu. Šių pranešimų išsiuntimo faktas yra pakankamas spręsti, kad Bankas tinkamai įgyvendino Įkeitimo sutarties 10.5 punkto nuostatas. Vadovaujantis CK 2.49 straipsnio 3 dalimi, visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Paties juridinio asmens pareiga yra užtikrinti, kad registruotos buveinės adresu siunčiama korespondencija jį pasiektų. Įvykdęs Įkeitimo sutarties 10.5 punkte nustatytą pareigą pateikti vienašališką pranešimą, Bankas 2013 m. gruodžio 17 d. perėmė AB „Birač Europe“ akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises bei teisėtai priėmė ieškovės ginčijamą akcininko sprendimą.
Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia, todėl ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. kad Bankas nepateikė pranešimų apie Įkeitimo sutarties 10.5 punkto įgyvendinimą. Teismai, darydami išvadą, kad Banko pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės ir AB „Birač Europe“ informavimą apie pasinaudojimą Įkeitimo sutarties 10.5 punkte nustatyta teise, yra nepakankami, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nepagrįstai perkėlė papildomą įrodinėjimo pareigą Bankui. Teismai nepagrįstai išplėtė įrodinėjimo pareigas Bankui, nurodydami, kad tiek AB „Birač Europe“, tiek ieškovė turėjo patvirtinti, jog gavo Banko siųstus pranešimus. Esant tokiam reikalavimui, gavėjoms atsisakant patvirtinti dokumentų gavimą, įrodyti, kad jos gavo dokumentus, taptų neįmanoma.
Ieškovė ir trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti ir priteisti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma:
Kasacinių skundų dalis, kuria prašoma panaikinti skundžiamų teismų sprendimų dalis dėl pripažinimo, kad ginčijami bendrovės akcininko ir valdybos sprendimai priimti neteisėtai, jau išspręsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjUtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-125-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-125-313/2016">3K-3-125-313/2016</a>. Šioje nutartyje nurodyta, kad vykdomasis įrašas pagal Įkeitimo sutartį nebuvo išduotas, todėl priverstinio išieškojimo veiksmai negalėjo būti atliekami ir dėl šios priežasties įkeistų akcijų turtinių ir neturtinių teisių (įskaitant balsavimo teisės) perėmimas Įkeitimo sutarties pagrindu įstatymo nustatyta tvarka neįvyko, todėl kreditorius neįgijo teisės priimti AB „Birač Europe“ visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus sprendimus.
Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsniu, nebūdamas AB „Birač Europe“ akcininkas, Bankas galėtų dalyvauti ir balsuoti AB „Birač Europe“ visuotiniame akcininkų susirinkime tik tuo atveju, jeigu ieškovė jam būtų perleidusi balsavimo teises. Balsavimo teisės perleidimo institutas skirtas palankioms efektyvesnio bendrovės valdymo sąlygoms sudaryti, o ne balsavimo teisėms įgyti neįgyjant nuosavybės teisių į bendrovės akcijas.
Teismai, konstatavę, kad Įkeitimo sutarties 10.5 punktas neatitinka balsavimo teisių perleidimo sutarties esminių požymių, pagrįstai šį punktą pripažino niekiniu. Nurodytą punktą aiškinant taip, kaip siūlo kasatoriai, būtų sukurta priemonė, kuria pasinaudojus būtų galima paprastos formos sandoriu dėl akcijų turtinių ir neturtinių teisių perleidimo be jokių formalių procedūrų tapti faktiniu akcininku ir išvengti privalomos akcijų pirkimo–pardavimo sandoriui taikomos notarinės formos, mokesčių, mokėtinų parduodant įmonės akcijas, ir Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatytų privalomų sąlygų įvykdymo.
Įkeitimo objektas pagal Įkeitimo sutartį yra akcijos, o iš jų kylančios akcininko turtinės ir neturtinės teisės per se nėra įkeitimo objektas ir gali pereiti kreditoriui tik kartu su įkeitimo objektu. Kadangi Įkeitimo sutartimi įkeistas ieškovei priklausantis turtas Bankui nebuvo perduotas, išieškojimas iš jo gali būti atliekamas tik CK 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo.
Pagal CK 2.89 straipsnio 1 dalį balsavimo teisę įgijusiam asmeniui tenka pareigos, įtvirtintos turto administratoriui CK ketvirtosios knygos XIV skyriuje, jeigu balsavimo teisės perleidimo sutartyje nenustatyta kitaip. CK 4.242 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Bankas, būdamas ieškovės ir AB „Birač Europe“ oponentas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00MzgtNDEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-438-413/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-438-413/2015">2-438-413/2015</a>, kurioje ginčo suma siekia 84 248 279 Eur, turi ieškovės interesams priešingus interesus, todėl negali būti teisėtas AB „Birač Europe“ akcininko balsavimo teisių turėtojas.
Įkeitimo sutarties 10.5 punkto sąlygoje nustatytas įkeistų akcijų turtinių ir neturtinių teisių perdavimas Bankui akivaizdžiai reiškia administravimo įkeistoms akcijoms nustatymą. Jeigu administruojami vertybiniai popieriai, administratorius turi teisę balsuoti, taip pat kitas su vertybiniais popieriais susijusias teises ir pareigas (CK 4.240 straipsnio 2 dalis). CK 4.225 straipsnio 7 dalyje, 4.192 straipsnio 7 dalyje ir 4.195 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad svetimo turto įkeitimu įkeistam turtui negali būti nustatomas turto administravimas, todėl teismai Įkeitimo sutarties 10.5 punktą pagrįstai pripažino niekiniu.
Teismai pagrįstai konstatavo, kad ginčijami akcininko ir valdybos sprendimai priimti neteisėtai. Bankas nepateikė įrodymų dėl pranešimų apie kredito sutarties nutraukimą įteikimo ieškovei ir AB „Birač Europe“, todėl laikytina, kad jis neįrodė, jog egzistavo Įkeitimo sutarties 10.2 punkte nustatyta pati pirmoji sąlyga pradėti akcininko teisių perėmimo procedūrą. Net vertinant, kad Įkeitimo sutarties 10.5 punkte nustatytas net tik balsavimo, bet ir kitų turtinių ir neturtinių teisių perleidimas, sprendžiant dėl dalies, susijusios su balsavimo teisių perleidimu (teisių įsigaliojimo momento), turėtų būti vadovaujamasi CK 2.89 straipsnio 2 dalyje nurodytu reglamentavimu, pagal kurį balsavimo teisės perleidimo sutartis įsigalioja nuo jos ir duomenų apie perleidžiamų balsų skaičių, perleidimo terminą, balsavimo teisės turėjimo pagrindą, juridinio asmens dalyvį, perleidžiantį balsavimo teisę, ir asmenį, įgaunantį balsavimo teisę, atskleidimo juridiniam asmeniui. Remiantis byloje pateiktais įrodymais, nustatyta, kad šis reikalavimas nebuvo įvykdytas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjUtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-125-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-125-313/2016">3K-3-125-313/2016</a> yra konstatuota, kad įkaito davėjo informavimo apie teisių perėmimą tinkamumo klausimas net nėra reikšmingas, nes, neatlikus vykdomojo įrašo, priverstinio išieškojimo veiksmai negalėjo būti atliekami, dėl šios priežasties įkeistų akcijų turtinių ir neturtinių teisių (įskaitant balsavimo teisės) perėmimas Įkeitimo sutarties pagrindu įstatymo nustatyta tvarka neįvyko.
Nesutampa Įkeitimo sutarties sudarymo ir balsavimo teisių perleidimo laikas, todėl negali būti vertinama, kad apie balsavimo teisių perleidimą ieškovė ir AB „Birač Europe“ buvo informuotos dar sudarant Įkeitimo sutartį.
VĮ Registrų centre jau nuo 2013 m. balandžio 8 d. buvo įregistruotas ieškovės, kaip bankrutuojančios bendrovės, teisinis statusas. Tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad atstovauti šiai bendrovei turėjo teisę tik bankrutuojančios bendrovės bankroto administratorius. Kadangi Bankas, priimdamas ginčijamą akcininko sprendimą, žinojo apie ieškovės bankroto bylą, tai patvirtina, kad jis veikė nesąžiningai ir siekė patenkinti ne ieškovės, bet išimtinai savo interesus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutartinių teisinių santykių dėl visų akcijų suteikiamų turtinių ir neturtinių perdavimo kvalifikavimo kaip balsavimo teisių perleidimo sutarties
Kasacinėje byloje keliamas klausimas dėl CK 2.89 straipsnio normos, reglamentuojančios balsavimo teisių perleidimą, aiškinimo ir taikymo, o konkrečiai – ar gali būti susitarimas dėl akcijų suteikiamų visų neturtinių ir turtinių teisių perdavimo kvalifikuojamas kaip susitarimas dėl balsavimo teisių perleidimo.
CK 2.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis gali perleisti teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime kitiems asmenims ir nustatyti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus.
Ieškovės ir atsakovo BAB Ūkio banko sudarytos Įkeitimo sutarties 10.5 punktu šalys susitarė, kad kredito sutarties ir (arba) teisės aktų nustatytais pagrindais kreditoriui įgijus teisę reikalauti kredito sutartį įvykdyti prieš terminą, kreditoriaus vienašališku pareiškimu įkaito davėjai ir bendrovei, kurios akcijos yra įkeistos, turtinės ir neturtinės teisės, nurodytos pranešime ir kylančios iš Įkeitimo sutartimi įkeistų akcijų, yra perduodamos kreditoriui. Taip pat Įkeitimo sutarties Bendrųjų sąlygų 10.2 punkte nustatyta, kad priverstinio išieškojimo atveju įkaito davėja per 10 dienų nuo sutartyje apibrėžto momento perduoda įkaito turėtojui su akcijų valdymu bei disponavimu susijusias visas turtines ir neturtines teises.
Taigi, tokiu susitarimu (Įkeitimo sutarties 10.5 punktas) šalys susitarė ne tik dėl balsavimo teisių, bet ir dėl visų kitų turtinių ir neturtinių teisių perleidimo sutarties 10.5 punkte nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad balsavimo teisių perleidimas – specialus institutas, reglamentuojantis balsavimo teisės suteikimą ne akcijų savininkui. Balsavimo teises akcijų savininko vardu taip pat gali įgyvendinti pagal įgaliojimą paskirtas asmuo arba akcijoms gali būti nustatytas turto administravimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjUtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-125-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-125-313/2016">3K-3-125-313/2016</a>).
Taigi, balsavimo teisių perleidimo susitarimu gali būti susitariama tik dėl balsavimo teisių perleidimo, o tokiu atveju, kai šalys susitaria dėl visų akcijų suteikiamų turtinių ir neturtinių teisių perleidimo, sutartis negali būti kvalifikuojama kaip balsavimo teisių perleidimo sutartis. Nagrinėjamu atveju Įkeitimo sutartyje nebuvo atskirai sutarta dėl kurio nors iš nurodytų tik balsavimo teisių perleidimo ar perdavimo įkeitimo kreditoriui būdų, todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė CK 2.89 straipsnio, reglamentuojančio balsavimo teisės perleidimą, nuostatas. Tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir kitoje tarp tų pačių asmenų išnagrinėtoje kasacinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjUtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-125-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-125-313/2016">3K-3-125-313/2016</a>).
Kadangi ginčui nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikoma CK 2.89 straipsnio norma, todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai Įkeitimo sutarties 10.5 punkto sąlygą vertino CK 2.89 straipsnio normos kontekste ir pripažino šią sutarties sąlygą pažeidžiančia minėtą CK straipsnį ir niekine ex officio. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuria buvo ex officio niekine ir negaliojančia pripažinta Įkeitimo sutarties 10.5 punkto sąlyga, naikinama.
Kadangi nagrinėjamoje byloje CK 2.89 straipsnio norma netaikytina, teisėjų kolegija nepasisako dėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų argumentų dėl CK 2.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, kadangi tai neturi teisinės reikšmės ginčui. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą ir patikrindamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), turi teisę pasisakyti tik dėl tos teisės normos aiškinimo ir taikymo, kuri, kvalifikavus ginčo šalių teisinį santykį, turi būti taikoma konkretaus ginčo atveju.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo
Kaip matyti iš Įkeitimo sutarties 10.5 punkto turinio, kreditorius šiame punkte numatytais atvejais apie akcijų suteikiamų turtinių ir neturtinių teisių perėmimą vienašališku pareiškimu turi pranešti įkaito davėjai (ieškovei) ir bendrovei, kurios akcijos yra įkeistos, t. y. AB „Birač Europe“. Tokio pranešimo įteikimo forma Įkeitimo sutartyje nėra aptarta. Todėl kasatoriaus BAB Ūkio banko vienašališko pareiškimo tinkamas įteikimas gali būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 2.49 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu ir juridinio asmens nuolatinio valdymo organo buvimo vietos adresu, reglamentuoja, kokiu adresu turi būti vykdomas susirašinėjimas, tačiau nereglamentuoja, kokiu būdu turi vykti tokio susirašinėjimo įteikimas. Todėl nepagrįstas kasatorių argumentas, kad visais atvejais tinkamu įteikimu turi būti pripažįstamas pranešimo išsiuntimas juridinio asmens buveinės adresu be žymos apie įteikimą.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas nustato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai reiškia, kad teigiančioji arba tam tikrų aplinkybių konstatavimu suinteresuota šalis turi įrodyti tokias aplinkybes, o ne jas neigiančioji šalis.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tinkamo ieškovės ir trečiojo asmens AB „Birač Europe“ informavimo apie Įkeitimo sutarties 10.5 punkte kasatoriui BAB Ūkio bankui suteiktų teisių įgyvendinimą. Laikantis aptartų taisyklių, ieškovei neigiant, kad ji gavo minėtą pranešimą, būtent atsakovui BAB Ūkio bankui teko pareiga įrodyti tai, kad jis tinkamai informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį apie įkeistų akcijų turtinių ir neturtinių teisių perėmimą. Vien aplinkybė, kad Įkeitimo sutarties šalys pasirašė Įkeitimo sutartį ir tokiu būdu joms buvo žinomas sutarties 10.5 punkto turinys, negali būti laikoma patvirtinimu to, kad įkaito davėjai (ieškovei) ir bendrovei, kurios akcijos įkeistos (AB „Birač Europe“), buvo pranešta apie Įkeitimo sutarties 10.5 punkte nurodytų kreditoriaus teisių įgyvendinimą, nes būtent Įkeitimo sutarties 10.5 punktas nustatyto tokią pareigą informuoti.
Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, įvertino visus šalių pateiktus įrodymus ir motyvuotai pripažino, kad kasatorius BAB Ūkio bankas neįrodė, jog tinkamai pranešė apie akcijų turtinių ir neturtinių teisių perėmimą.
Dėl prejudicinių faktų
Bylą nagrinėję teismai, pripažinę Įkeitimo sutarties 10.5 punktą niekiniu ir negaliojančiu, sprendė, kad atsakovas BAB Ūkio bankas neperėmė ieškovui priklausančių akcijų ir iš jų kylančių turtinių ir neturtinių teisių, todėl jo priimtas kaip vienintelio akcininko 2014 m. sausio 3 d. sprendimas dėl AB „Birač Europe“ valdybos atšaukimo in corpore ir naujos valdybos išrinkimo, įstatų keitimo, įgaliojimų V. M. suteikimo yra priimtas balsavimo teisių neturinčio asmens, atitinkamai ir naujos valdybos 2014m. sausio 3 d. sprendimas dėl valdybos pirmininko išrinkimo, bendrovės direktorės D. S. atšaukimo ir naujo AB „Birač Europe“ direktoriaus V. M. paskyrimo yra neteisėti, todėl juos panaikino (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
Kasatoriai su tokia teismų išvada nesutinka, teigia, kad pagal Įkeitimo sutarties 10.5 punktą kasatorius BAB Ūkio bankas perėmė ieškovės turimų AB „Birač Europe“ akcijų balsavimo teises ir turėjo teisę priimti ginčijamus sprendimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo išnagrinėta kasacinė byla tarp tų pačių ginčo šalių kaip ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjUtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-125-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-125-313/2016">3K-3-125-313/2016</a>). Nors minėtoje kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl notarinio veiksmo – tvirtinamojo įrašo, kuriuo patvirtinta nagrinėjamoje byloje ginčijamų akcininko ir valdybos sprendimų atitiktis įstatymo reikalavimams, atlikimo teisėtumo, tačiau aptartoje byloje teismai vertino nagrinėjamoje byloje ieškovės ginčijamų vienintelio akcininko 2014 m. sausio 3 d. sprendimo dėl AB „Birač Europe“ valdybos atšaukimo in corpore ir naujos valdybos išrinkimo, įstatų keitimo, įgaliojimų V. M. suteikimo, valdybos 2014 m. sausio 3 d. sprendimo dėl valdybos pirmininko išrinkimo, bendrovės direktorės D. S. atšaukimo ir naujo AB „Birač Europe“ direktoriaus V. M. paskyrimo teisėtumą.
Minėtoje kasacinėje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad ginčo atveju šalys susitarė dėl neposesorinio įkeitimo, t. y. kad įkeistas turtas – akcijos – paliekamas įkaito davėjai, todėl bet kokie priverstinio išieškojimo veiksmai galėjo būti pradėti tik gavus notaro vykdomąjį įrašą. Neatlikus vykdomojo įrašo, priverstinio išieškojimo veiksmai negalėjo būti atliekami, dėl šios priežasties įkeistų akcijų turtinių ir neturtinių teisių (įskaitant balsavimo teisės) perėmimas Įkeitimo sutarties pagrindu įstatymo nustatyta tvarka neįvyko, todėl kreditorius BAB Ūkio bankas neįgijo teisės priimti AB „Birač Europe“ visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus sprendimus.
Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2008">3K-3-37/2008</a>; kt.).
Kaip nurodyta šios nutarties 32 punkte, minėtoje kitoje civilinėje byloje konstatuota, kad kreditorius BAB Ūkio bankas neįgijo teisės priimti AB „Birač Europe“ visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus sprendimus. Šios teismo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, kadangi jos buvo įrodinėjimo dalyku kitoje byloje ir byloje dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Dėl šios priežasties bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nors ir remdamiesi netinkamais motyvais (vadovaudamiesi CK 2.89 straipsnio norma pripažino negaliojančiu Įkeitimo sutarties 10.5 punktą ir dėl to laikė, kad kreditorius neperėmė akcijų), tačiau iš esmės teisingai sprendė, kad kasatorius BAB Ūkio bankas neperėmė ieškovės balsavimo teisių pagal AB „Birač Europe“ akcijas, todėl pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškovės reikalavimą ir pripažino negaliojančius ab initio BAB Ūkio banko, kaip vienintelio AB „Birač Europe“ akcininko, 2013 m. sausio 3 d. sprendimą pakeisti AB „Birač Europe“ įstatus, atšaukti „AB Birač Europe“ valdybą ir į naują valdybą išrinkti A. U., V. M. ir M. V.
Atitinkamai kadangi neteisėtu yra pripažintas minėtas BAB Ūkio banko, kaip vienintelio akcininko, sprendimas, minėtu sprendimu paskirta valdybos sudėtis taip pat laikytina neteisėta, o jos nariai, nebūdami valdybos nariai, negalėjo priimti 2013 m. sausio 3 d. sprendimo dėl naujo valdybos pirmininko išrinkimo bei bendrovės vadovo pakeitimo. Todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino negaliojančiu ab initio AB „Birač Europe“ valdybos 2013 m. sausio 3 d. sprendimą išrinkti valdybos pirmininku V. M., atšaukti direktorę D. S. ir naujuoju direktoriumi paskirti V. M..
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nors bylos šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nė viena jų nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų atlyginimo.
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 13,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Paskirstant šias išlaidas pažymėtina, kad visi ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai yra patenkinti. Šie reikalavimai sudarė ginčo esmę. Panaikinamos tik tos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis jie ex officio sprendė dėl Įkeitimo sutarties 10.5 punkto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, pirmiau nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį pakeisti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas ex officio pripažino 2013 m. sausio 28 d. sutartinio Įkeitimo sutarties (identifikavimo kodas 20220130005190) 10.5 punktą niekiniu ir negaliojančiu ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria buvo palikta nepakeista minėta Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, panaikinti.
Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš A. U., V. M., M. V. ir BAB Ūkio banko po 3,45 Eur (tris Eur 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
