Civilinė byla Nr. e3K-3-362-684/2016
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00042-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alvidma“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojo reikalavimu, kai nuomininkas nesumoka žemės nuomos mokesčio, teismo teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų ir registrų, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas A. P. prašė teismo nutraukti jo ir atsakovės UAB „Alvidma“ 2004 m. gruodžio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N69/20014-0079.
Ieškovas nurodė, kad atsakovei UAB „Alvidma“ 0,33 ha žemės sklype nuosavybės teise priklauso statiniai ir šis žemės sklypas jai išnuomotas 2004 m. gruodžio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N69/20014-0079. Vėliau ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą ir perėjo nuomotojo teisės pagal nurodytą žemės nuomos sutartį. Nuomos mokestį atsakovė mokėjo vos du kartus ir yra skolinga nuomos mokestį daugiau kaip už septynerius metus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino: nutraukė 2004 m. gruodžio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N69/20014-0079 nepasibaigus jos terminui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas nurodė, kad 2004 m. gruodžio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N69/2004-0079, sudaryta Lietuvos Respublikos valstybės ir AB „Prienų šilumos tinklai“, šiai 64 metams buvo išnuomotas 0,33 ha ploto žemės sklypas. 2005 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė UAB „Alvidma“ (tuomet Vydmanto Račkausko transporto paslaugų įmonė) iš AB „Prienų šilumos tinklai“ nusipirko pastatą – katilinę su kitais (inžineriniais) statiniais, esančiais ginčo žemės sklype. 2005 m. lapkričio 16 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu ieškovui A. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį 0,33 ha žemės sklypą ir jis grąžintas natūra. Minėtu įsakymu taip pat buvo nustatyta, kad visos teisės ir pareigos pagal 2004 m. gruodžio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N69/2004-0079 pereina ieškovui A. P..
Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Alvidma“ aplinkybę, kad nebuvo ir nėra skolinga ieškovui žemės nuomos mokesčio, įrodinėjo kitoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMDAtOTYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-300-962/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-300-962/2014">2-300-962/2014</a> ieškovo A. P. duotais paaiškinimais. Teismas nustatė, kad civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMDAtOTYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-300-962/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-300-962/2014">2-300-962/2014</a> nagrinėjimo metu, 2014 m. balandžio 16 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, A. P. buvo nurodęs, kad ginčo dėl nuomos mokesčio mokėjimo nėra. Teismas konstatavo, kad konkreti aplinkybė, ar atsakovė tinkamai ir laiku moka žemės nuomos mokestį, nebuvo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMDAtOTYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-300-962/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-300-962/2014">2-300-962/2014</a> įrodinėjimo dalykas, nes minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2004 m. gruodžio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N69/2004-0079 nutraukimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovė žemės nuomos mokesčio laiku nemokėjo. Tik po to, kai ieškovas 2015 m. sausio 14 d. pareiškė ieškinį dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, atsakovė 2015 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovui žemės nuomos mokestį už 2011–2015 metus.
Teismas nustatė, kad ieškovas A. P. pateikė tris pareiškimus, adresuotus atsakovei UAB „Alvidma“, – 2008 m. sausio 15 d. pareiškimą „Dėl žemės nuomos sutarties“, 2011 m. kovo 23 d. pareiškimą „Dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, nuomos mokesčio įsiskolinimo“ bei 2013 m. kovo 6 d. pareiškimą „Dėl žemės nuomos mokesčio pakeitimo, nuomos mokesčio įsiskolinimo“. Teismas nustatė, kad nėra objektyvių duomenų, jog pirmieji du pranešimai buvo išsiųsti ar įteikti atsakovei. Teismas nurodė, kad kartu su trečiuoju pareiškimu pateikti AB „Lietuvos pašto“ kvitai liudija, jog 2013 m. kovo 6 d. pareiškimas registruota pašto siunta 2013 m. rugpjūčio 8 d. buvo išsiųstas atsakovei. Šiuo pareiškimu ieškovas pareikalavo iš atsakovės sumokėti žemės nuomos mokestį už 2011 m. ir 2012 m., nustatė tam papildomą terminą, nurodė asmeninės banko sąskaitos duomenis nuomos mokesčiui sumokėti, taip pat pasiūlė pakeisti 2004 m. gruodžio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N69/20014-0079 sąlygas, pridėjo tokių sąlygų pakeitimo projektą. Be kita ko, 2013 m. kovo 6 d. pareiškime ieškovas įspėjo atsakovę, kad šiai nepadengus žemės nuomos mokesčio skolos, jis kreipsis į teismą. Tai, kad nurodytą pareiškimą ir pateiktą pasiūlymą dėl 2004 m. gruodžio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N69/20014-0079 sąlygų pakeitimo atsakovė UAB „Alvidma“ gavo, teismo posėdžio metu patvirtino jos direktorė.
Teismas konstatavo, kad ieškovas buvo informavęs atsakovę apie tai, jog žemės nuomos mokestis nėra mokamas, buvo nurodęs įsiskolinimo dydį ir nustatęs atsakovei protingą terminą sumokėti žemės nuomos mokestį (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis, CK 6.497 straipsnio 3 dalis), tačiau į tai atsakovė nereagavo ir žemės nuomos mokesčio nemokėjo.
Teismas nustatė, kad atsakovė ilgą laiką, be jokios pateisinamos priežasties, net ieškovui nustačius papildomą terminą, nemokėjo žemės nuomos mokesčio (sumokėjo tik 2015 m. gegužės 6 d., po to, kai ieškovas 2015 m. sausio 14 d. pareiškė ieškinį). Pagrindinės nuomininko pareigos, t. y. pareigos laiku ir tinkamai mokėti žemės nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.545 straipsnio 1 dalis), nevykdymas laikytinas esminiu 2004 m. gruodžio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N69/20014-0079 sąlygų pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), kuris nebuvo pašalintas net ir per ieškovo nustatytą papildomą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis, CK 6.497 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendė, kad yra visos sąlygos nutraukti 2004 m. gruodžio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N69/20014-0079 CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nepasibaigus jos terminui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Alvidma“ apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
Kolegija nurodė, kad ieškinį nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą ieškovas pareiškė 2015 m. sausio 14 d., būdamas išsiuntęs tik 2013 m. kovo 6 d. pareiškimą dėl 163,42 Lt (47,33 Eur) nuomos mokesčio įsiskolinimo už 2011–2012 metus, tačiau raštu nuomininkės neįspėjęs apie nuomos sutarties nutraukimą (CK 6.564 straipsnio 3 dalis). Kolegija pažymėjo, kad 2013 m. kovo 6 d. pareiškime,,Dėl žemės nuomos pakeitimo, nuomos mokesčio įsiskolinimo“ ieškovas nurodė, jog atsakovė privalo sumokėti 81,71 Lt (23,67 Eur) žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2011 m., 81,71 Lt (23,67 Eur) už 2012 m., skolą prašant sumokėti į ieškovo asmeninę sąskaitą, nurodant jos numerį, iki 2013 m. kovo 31 d. bei nurodė, kad „jei skola nebus sumokėta (...), būsiu priverstas kreiptis į teismą, dėl ko Jūs patirsite papildomas bylinėjimosi teisme išlaidas“.
Be to, kolegija iš viešai skelbiamų duomenų nustatė, kad atsakovei 2013 m. rugpjūčio 8 d. registruota siunta RN613474955Lt buvo pristatyta tik 2013 m. rugpjūčio 16 d., t. y. kai tame pranešime nurodytas apmokėjimo iki 2013 m. kovo 31 d. terminas jau buvo suėjęs daugiau kaip prieš keturis mėnesius. Kadangi 2013 m. kovo 6 d. pareiškime,,Dėl žemės nuomos pakeitimo, nuomos mokesčio įsiskolinimo“ nurodytas apmokėjimo terminas iki 2013 m. kovo 31 d. pareiškimo atsakovei įteikimo metu (2013 m. rugpjūčio 16 d.) jau buvo suėjęs, kolegija sprendė, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog ieškovas, reikalaudamas nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą, yra laikęsis CK 6.497 straipsnio 3 dalies reikalavimo raštu įspėti nuomininką apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą. Kolegija laikė, kad atsakovei 2013 m. kovo 6 d. pareiškimo gavimo metu (2013 m. rugpjūčio 16 d.) nebuvo nustatytas joks protingas terminas prievolei įvykdyti, kas reiškia, jog ieškovas neturėjo teisės pareikšti teisme reikalavimą nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.497 straipsnio 3 dalis). Tai, kad nurodytas 2013 m. kovo 6 d. pareiškimas negali būti laikomas tinkamu įspėjimu pagal CK 6.497 straipsnio 3 dalį, kolegijos nuomone, patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovas 2014 m. sausio 30 d. pareikšdamas ieškinį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMDAtOTYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-300-962/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-300-962/2014">2-300-962/2014</a>, kurioje 2014 m. birželio 16 d. buvo priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nekėlė ginčo dėl žemės nuomos mokesčio ir pripažino, kad atsakovė nuomos mokestį moka (kas nurodyta ir teismo sprendime), o nuomos sutartį prašė nutraukti tik dėl to, jog atsakovė, ieškovo teigimu, nuomojamą žemės sklypą naudojo ne pagal paskirtį.
Kolegija, nustačiusi, kad ieškovas nesilaikė imperatyviųjų CK 6.497 straipsnio 3 dalies ir CK 6.564 straipsnio 3 dalies reikalavimų, laikė, kad jis negalėjo teismine tvarka reikšti ieškinio nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis suteikia teisę teismui naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, tačiau CPK 185 straipsnio 1 dalis reikalauja tirti tik byloje esančius įrodymus. Taigi teismo iš registrų surinkta informacija privalo būti pridėta prie bylos medžiagos, atsižvelgiant į CPK reikalavimą teismo sprendimą pagrįsti byloje esančiais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra įrodymų, leidžiančių patvirtinti apeliacinės instancijos teismo teiginį apie pašto siuntos įteikimą atsakovei 2013 m. rugpjūčio 16 d. Tokių įrodymų nėra ir pašto registruose, nes tokia informacija pagal teisės aktus saugoma 18 mėnesių ir šis saugojimo terminas pasibaigė 2015 m. sausio mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo prie bylos pridėti informaciją iš viešų registrų, ypač kai šios informacijos pagrindu priėmė naują sprendimą.
Teismas netinkamai taikė CK 6.497 straipsnio 3 dalyje ir 6.564 straipsnio 3 dalyje nustatytas įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino skaičiavimo taisykles. Vertindamas, ar buvo laikytasi įspėjimo termino prieš kreipiantis į teismą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis faktiškai nuo įspėjimo iki sutarties nutraukimo praėjusiu laiko tarpu (ieškinys dėl sutarties nutraukimo teismui įteiktas 2015 m. sausio 14 d., praėjus 1 metams ir 10 mėn. nuo pretenzijos atsakovei įteikimo) bei įvertinti, koks laiko tarpas praėjo nuo įspėjimo iki kreipimosi į teismą dienos, ar tas laiko tarpas buvo pakankamas prievolei įvykdyti, ar kreipimosi į teismą dieną praėjęs laiko tarpas nėra mažesnis, nei nustatyta CK 6.564 straipsnio 3 dalyje, ar kreipimosi į teismą dieną prievolė vis dar nėra įvykdyta.
Teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovas nesilaikė įspėjimo termino prieš nutraukdamas sutartį, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo pranešimą su žemės nuomos sutarties pakeitimo projektu ji yra gavusi ieškovo nurodytu metu, tačiau jo tiesiog neskaitė, nes nebuvo ką skaityti – sutarties projekte buvo įrašyti nesąmoningi skaičiai, todėl visa kita pranešime esanti informacija nebuvo skaitoma ir grąžinta ieškovui, o nuomos mokestis nemokėtas, nes atsakovė nežinojo nei kokio dydžio mokestį mokėti, nei kokiais terminais, nei kur mokėti, nes ieškovas to nenurodė, be to, ieškovą atsakovė laikė skolingu dėl bylinėjimosi išlaidų kitoje byloje.
Teisės aktai imperatyviai nustato juridinio asmens pareigą pačiam apskaičiuoti žemės mokesčio dydį ir teisės aktų nustatytais terminais jį sumokėti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „De?l z?eme?s nuomos mokesc?io uz? valstybine?s z?eme?s sklypu? naudojima?“ 6 punkte nustatyta, kad juridiniai asmenys, naudojantys valstybine?s z?eme?s sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaic?iuoja z?eme?s nuomos mokesc?io dydi?, o 7 punktas i?pareigoja valstybine?s z?eme?s sklypu? naudotojus z?eme?s nuomos mokesti? sumoke?ti i? savivaldybe?s, kurios teritorijoje yra naudojami valstybine?s z?eme?s sklypai, biudz?eta? iki kalendoriniu? metu? lapkric?io 15 d.). Prieš kreipdamasis į teismą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo ieškovas neprivalėjo laikytis CK 6.497 straipsnio 3 dalyje ir 6.564 straipsnio 3 dalyje nustatytos įspėjimo pareigos, nors tą ir padarė. Juridinis asmuo turi įstatyme įtvirtintą pareigą žinoti ir vykdyti valstybinės žemės nuomą reglamentuojančius teisės aktus. Atsakovės padarytas imperatyviųjų teisės normų pažeidimas sudarė pakankamą pagrindą žemės nuomos sutartį nutraukti vienašališkai.
Atsakovė UAB „Alvidma“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Ieškovui buvo mokamas nuomos mokestis perduodant jam grynuosius pinigus. Vien ta aplinkybė, kad nėra rašytinių dokumentų dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo ieškovui, negali būti vertinama kaip nuomos mokesčio nemokėjimas. Ieškovas net neprašė priteisti žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo. Ieškovo nurodytos aplinkybės nėra nuoseklios: ieškovas ieškinyje ir kasaciniame skunde nurodė, kad atsakovė nuomos mokestį mokėjo vos du kartus ir yra skolinga žemės nuomos mokestį net už septynerius metus, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog atsakovė nuo pastatų įsigijimo momento nuomos mokestį už naudojimąsi jam priklausančiu žemės sklypu mokėjo vieną kartą, tuomet grynaisiais pinigais buvo perduotas žemės nuomos mokestis už dvejus metus. Aplinkybes, kad atsakovė ieškovui mokėjo žemės nuomos mokestį, patvirtina ir tai, jog kitoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMDAtOTYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-300-962/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-300-962/2014">2-300-962/2014</a> ieškovas yra nurodęs, kad ginčo dėl nuomos mokesčio mokėjimo nėra ir šios aplinkybės laikytinos prejudicinę reikšmę turinčiais faktais.
Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas procesinį sprendimą byloje, gali naudoti duomenis iš informacinių sistemų ir registrų, ką apeliacinės instancijos teismas ir padarė. Nė viename galiojančiame teisės akte, reglamentuojančiame pašto siuntų siuntimą Lietuvoje, nėra nurodyta, kad informacija apie registruotų pašto siuntų įteikimą saugoma tik 18 mėnesių.
Ieškovas nepranešė raštu apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nustatytais terminais (CK 6.564 straipsnio 2 dalis). Atsakovei gavus ieškovo 2013 m. kovo 6 d. pareiškimą 2013 m. rugpjūčio 16 d. nebuvo nustatytas joks protingas terminas prievolei įvykdyti, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti teisme reikalavimą nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.497 straipsnio 3 dalis). Ieškinį ieškovas pareiškė praėjus beveik dvejiems metams nuo pranešimo dienos ir po to, kai ieškovas patvirtino, kad nėra ginčo dėl nuomos mokesčio mokėjimo.
2004 m. gruodžio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai žemė priklausė Lietuvos Respublikos valstybei. Ieškovui perėmus visas teises ir pareigas pagal nuomos sutartį, sutarties šalys įpareigoja laikytis pagrindinių sutarties sąlygų. Tačiau sutartyje nėra konkrečiai apibrėžtas žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas, todėl šiuo atveju taikytina CK 6.53 straipsnio 2 dalis, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu, visų pirma būtina nustatyti, kokios teisės normos taikytinos. CK 6.217 straipsnis reglamentuoja sutarties nutraukimą, CK 6.497 straipsnis reglamentuoja nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu ir CK 6.564 straipsnis reglamentuoja žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.564 straipsnis skirtas žemės terminuotų nuomos sutarčių nutraukimui, o CK 6.497 straipsnis skirtas reguliuoti kitų nuomos sutarčių (vartojimo nuomos, transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, pastatų ir įrenginių nuomos, įmonės nuomos) nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2011 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102/2011">3K-3-102/2011</a>). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-492/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-492/2014">3K-3-492/2014</a> ir joje nurodytą praktiką).
Taigi, kai nuomininkas daugiau kaip tris mėnesius nuo nustatyto žemės nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka, tai nuomotojas gali vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris taikytinas kartu su CK 6.217 straipsniu. Nuomotojas prieš vienašališkai nutraukdamas žemės nuomos sutartį prieš terminą pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apie žemės nuomos sutarties nutraukimą privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kai nuomojama kitos paskirties žemė, – ne vėliau kaip prieš du mėnesius (CK 6.564 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad nuomotojas turi teisę ne tik nutraukti vienašališkai žemės nuomos sutartį prieš terminą, remdamasis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris taikytinas kartu su 6.217 straipsniu, dėl to, kad nuomininkas daugiau kaip tris mėnesius nuo nustatyto žemės nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka, bet gali ir pareikšti ieškinį teisme dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą šiuo pagrindu (kaip nagrinėjamu atveju). Tais atvejais, kai nuomotojas nepasinaudoja savo teise vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą ir kreipiasi į teismą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, tai pareikštas ieškinys, kuris buvo įteiktas atsakovui, gali būti laikomas pranešimu nuomininkui apie žemės nuomos sutarties nutraukimą CK 6.564 straipsnio 2 dalies prasme.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas išsiuntė atsakovei vieną pranešimą, būtent 2013 m. kovo 6 d. pareiškimą,,Dėl žemės nuomos pakeitimo, nuomos mokesčio įsiskolinimo“. Šiame pranešime ieškovas nurodė, kad atsakovė privalo sumokėti 81,71 Lt (23,67 Eur) žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2011 m., 81,71 Lt (23,67 Eur) už 2012 m., skolą prašė sumokėti į ieškovo asmeninę sąskaitą, nurodant jos numerį, iki 2013 m. kovo 31 d. bei nurodė, kad „jei skola nebus sumokėta (...), būsiu priverstas kreiptis į teismą, dėl ko Jūs patirsite papildomas bylinėjimosi teisme išlaidas“. Iš šio pranešimo turinio matyti, kad ieškovas pranešė atsakovei apie žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą ir taip pat informavo, kad, jeigu skola nebus sumokėta, tai kreipsis į teismą, tačiau nesukonkretino, dėl ko kreipsis į teismą (ar dėl skolos priteisimo, ar dėl nuomos sutarties nutraukimo). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio turinio pranešimas neatitinka CK 6.564 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad apie žemės nuomos nutraukimą nuomininkui turėjo būti raštu pranešta prieš du mėnesius iki žemės nuomos sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą ir ieškinys buvo įteiktas atsakovei, ši buvo raštu informuota apie žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip tą įpareigoja CK 6.564 straipsnio 2 dalis, ir tik nuo ieškinio gavimo turėjo būti skaičiuojamas 2 mėnesių įspėjimo terminas, nustatytas CK 6.564 straipsnio 2 dalyje.
Kaip minėta, siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-492/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-492/2014">3K-3-492/2014</a> ir joje nurodytą praktiką). Kasacinis teismas dėl CK 6.217 straipsnio yra išaiškinęs, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; kt.)
Sprendžiant, ar nuomininkas nevykdė jam priskiriamos pareigos mokėti nuomos mokestį ir ar šis pareigos nevykdymas gali būti laikomas esminiu nuomos sutarties pažeidimu, kaip jį apibūdina CK 6.217 ir 6.564 straipsnių normų dispozicijos, būtina atsižvelgti į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, nustatyti sutartį pažeidžiančius nuomininko veiksmus ir įvertinti, ar nustatyti nuomininko veiksmai leidžia nuomotojui nesitikėti, jog nuomininkas tinkamai įvykdys sutartį ateityje, taip pat ar šioje situacijoje būdamas nuomotoju kiekvienas protingas asmuo galėtų pagrįstai prarasti pasitikėjimą nuomininko gebėjimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).
Vertindama teismų nustatytas aplinkybes CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte prasme, teisėjų kolegija atsižvelgia į teismų nustatytas aplinkybes. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nuomininkas gavo tik vieną 2013 m. kovo 6 d. raginimą sumokėti žemės nuomos mokestį. Kitos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMDAtOTYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-300-962/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-300-962/2014">2-300-962/2014</a> pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei UAB „Alvidma“ dėl 2004 m. gruodžio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N69/2004-0079 nutraukimo CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį) nagrinėjimo metu, 2014 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje, ieškovas A. P. buvo nurodęs, kad ginčo dėl nuomos mokesčio mokėjimo nėra. Nurodytoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMDAtOTYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-300-962/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-300-962/2014">2-300-962/2014</a> Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. priimtame sprendime konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl žemės nuomos mokesčio, atsakovė nurodė, kad nuomos mokestį moka, tai pripažino ir ieškovas. Nors ši aplinkybė nelaikytina prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje, bet ji rodo, kad tuo laiku ieškovas neturėjo atsakovei pretenzijų dėl žemės nuomos mokesčio. Ieškovas tik pareikšdamas ieškinį nagrinėjamoje byloje pranešė atsakovei, kad ketina nutraukti žemės nuomos sutartį dėl žemės nuomos mokesčio netinkamo mokėjimo (šios nutarties 26 punktas). Atsakovė, gavusi ieškinį dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo nagrinėjamoje byloje, 2015 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo žemės nuomos mokestį už 2011–2015 m. (teismai, atsižvelgdami į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, atmetė atsakovės paaiškinimus, kad ji mokėjo žemės nuomos mokestį grynaisiais ir ieškovui pareiškus ieškinį dar kartą sumokėjo žemės nuomos mokestį). Atsakovė kasmet turi pareigą sumokėti labai nedidelį žemės nuomos mokestį (120 Eur už penkerius metus). Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio, nereiškė reikalavimo priteisti žemės nuomos mokesčio skolą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neteikia pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės padarytas sutarties pažeidimas atitinka esminio nuomos sutarties pažeidimo požymius, kaip jie apibūdinami CK 6.217 straipsnio 2 dalyje ir 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir nurodytoje kasacinio teismo praktikoje.
Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti taikomas kaip žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, jeigu yra žemės nuomos mokesčio bent vienos įmokos viso dydžio įsiskolinimas daugiau negu tris mėnesius, jeigu įsiskolinimas nesumokėtas nuomininkui pranešus apie ketinimą nutraukti sutartį CK 6.564 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ir jeigu skola egzistuoja sutarties nutraukimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2006). Taigi, sutarties nutraukimo metu nesant įsiskolinimo, šis sutarties nutraukimo pagrindas negali būti taikomas.
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog yra pagrindas taikyti CK 6.217 straipsnio 2 dalį ir 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir pripažinti, kad atsakovė, pažeisdama žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus, padarė esminį žemės nuomos sutarties pažeidimą, dėl kurio žemės nuomos sutartis turėtų būti nutraukta prieš terminą.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 3 dalį, nes pasinaudojo viešai skelbiamais duomenimis ir jų nepridėjo prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas iš viešai skelbiamų duomenų nustatė, kad atsakovei 2013 m. rugpjūčio 8 d. registruota siunta RN613474955Lt buvo pristatyta 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir remdamasis šiais duomenimis konstatavo, kad šis pranešimas buvo pristatytas tada, kai pranešime nustatytas apmokėjimo iki 2013 m. kovo 31 d. terminas jau buvo suėjęs daugiau kaip prieš keturis mėnesius. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vien tik remdamasis išsiuntimo data (2013 m. rugpjūčio 8 d.), kurią patvirtina byloje esantys įrodymai, ir nesinaudodamas viešai skelbiamais AB Lietuvos pašto duomenimis apie šio pranešimo gavimą (2013 m. rugpjūčio 16 d.) galėjo padaryti išvadą, kad 2013 m. kovo 6 d. pareiškime,,Dėl žemės nuomos pakeitimo, nuomos mokesčio įsiskolinimo“ nurodytas terminas skolai sumokėti – iki 2013 m. kovo 31 d. – buvo pasibaigęs iki šio pranešimo išsiuntimo. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadą galėjo pagrįsti ir byloje esančiais įrodymais, nesinaudodamas viešai skelbiamais AB Lietuvos pašto duomenimis, teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų dėl CPK 179 straipsnio 3 dalies, kaip neturinčių reikšmės bylos baigčiai.
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad pagrindo jį naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė prašo priteisti iš kasatoriaus jos patirtų 800 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimą. Vadovaujantis CPK 98, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 2, 7 ir 8.14 punktais, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, į teisinių žinių, reikalingų pateiktam atsiliepimui į kasacinį skundą surašyti, pobūdį, netenkinus ieškovo kasacinio skundo, iš ieškovo atsakovei priteistinas 200 Eur šių išlaidų atlyginimas.
Kasaciniame teisme patirta 3,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Alvidma“ (j. a. k. 170788679) iš ieškovo A. P. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. P. (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (tris Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas
Egidijus Laužikas
