Dėl 2015 m. kovo 6 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Linavos“ serviso kreditorių susirinkimo nutarimo antru darbotvarkės

Civilinė byla Nr. 3K-3-357-690/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00134-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos,,Linava“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Linavos“ serviso administratorės skundą dėl 2015 m. kovo 6 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Linavos“ serviso kreditorių susirinkimo nutarimo antru darbotvarkės klausimu panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiami materialiosios teisės normų dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus ataskaitos tvirtinimo (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 23 straipsnis), aiškinimo ir taikymo klausimai.

BUAB „Linavos“ serviso bankroto administratorė UAB „Insolvency Solutions“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti BUAB „Linavos“ serviso pakartotinio kreditorių susirinkimo 2015 m. kovo 6 d. nutarimą antru darbotvarkės klausimu; patvirtinti BUAB „Linavos“ serviso bankroto administratorės 2015 m. papildytą ataskaitą apie BUAB „Linavos“ serviso bankroto eigą nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2015 m. vasario 27 d.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 21 d. nutartimi UAB „Linavos“ servisui iškėlė bankroto bylą, administratore paskyrė UAB „Insolvency Solutions“. 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi apygardos teismas patvirtino kreditorės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ 2 108 872,06 Eur reikalavimą, kuris sudarė 96,57 proc. visų bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų. 2015 m. kovo 6 d. vyko pakartotinis BUAB „Linavos“ serviso kreditorių susirinkimas. Darbotvarkėje antru klausimu buvo numatytas administratorės ataskaitos už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2015 m. vasario 27 d. pakartotinis tvirtinimas. Kreditoriams 96,98 proc. balsų balsavus prieš tokio nutarimo patvirtinimą, administratorės veiklos ataskaita nebuvo patvirtinta.

BUAB „Linavos“ serviso bankroto administratorė UAB „Insolvency Solutions“ nurodė, kad ginčijamas nutarimas prieštarauja ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte įtvirtintam imperatyvui, jog kreditorių susirinkimas privalo tvirtinti administratoriaus ataskaitą, jeigu administratorius pašalina kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus. Administratorė papildytoje ataskaitoje pateikė išsamius paaiškinimus dėl visų kreditorės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos,,Linava“ 2015 m. sausio 22 d. nurodytų pastabų ir ši kreditorė jokių papildomų klausimų ir (ar) pastabų administratorei pakartotinio kreditorių susirinkimo metu nebeturėjo, todėl privalėjo patvirtinti administratorės papildytą ataskaitą. Viso bankroto proceso metu patirtos išlaidos atsižvelgiant į kreditorės pastabas yra detaliai pagrįstos dokumentais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtino BUAB „Linavos“ serviso bankroto administratorės ataskaitą apie BUAB „Linavos“ serviso bankroto eigą nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2015 m. vasario 27 d.

Teismas nurodė, kad kreditorė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, balsuodamas prieš bankroto administratorės ataskaitos patvirtinimą, iš esmės pasisakė dėl bankroto procese administratorės naudojamų administravimo lėšų pagrįstumo ir jų dydžio. Kreditorės nuomone, administratorė viršijo kreditorių nustatytas maksimalias administravimo išlaidų mėnesines sumas, pirko brangias bankroto administravimo paslaugas, nors kai kurias paslaugas galėjo ir turėjo teikti ji pati.

2012 m. spalio 18 d. vykusio pirmo BUAB „Linavos“ serviso kreditorių susirinkimo metu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, nustatant 33 000 Lt (9557,46 Eur) vieno mėnesio administravimo išlaidų sąmatą. Šioje sąmatoje nurodytas administratorės atlyginimas – 12 000 Lt (3475,44 Eur), buhalterinės apskaitos organizavimo ir vedimo išlaidos – 6500 Lt (1882,53 Eur), būtinosios ūkinės išlaidos – 8000 Lt (2316,96 Eur), išlaidos teisinėms paslaugoms – 5500 Lt (1592,91 Eur), archyvo sutvarkymo išlaidos – 500 Lt (144,81 Eur), nenumatytos išlaidos – 500 Lt (144,81 Eur). Iš bankroto administratorės paaiškinimuose pateiktų skaičiavimų teismas nustatė, kad administratorė nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2015 m. vasario 10 d. pagal anksčiau patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą teisinėms paslaugoms išleido 147 109,23 Lt (42 605,77 Eur), buhalterinei apskaitai organizuoti ir vesti – 388 563 Lt (112 535,62 Eur), bankroto administratorės atlyginimui – 179 775 Lt (52 066,44 Eur).

Teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 29 d. trišaliu susitarimu administratorė įsipareigojo, viršijus administravimo sąmatoje nurodytas apskaitos tvarkymo išlaidas, jų perviršį dengti sąmatoje nurodytomis išlaidomis, skirtomis bankroto administravimo atlyginimui.

Administratorė pateikė įrodymus, kurie pagrindė lėšas, išleistas įmonei administruoti. Nors kreditorė teigė, kad administratorė pirko ypač brangias teisines ir finansines paslaugas, tačiau įrodymų, jog šios paslaugos yra įgytos per brangiai, nepateikė. Be to, pagal bankroto bylos apimtį ir vykusių teisminių ginčų turinį teismas sprendė, kad buvo realus poreikis pirkti teisines paslaugas. Aplinkybė, kad administratorė administravimo paslaugas pirko iš su ja susijusių juridinių ir fizinių asmenų grupės, savaime nereiškia, jog šios paslaugos nebuvo būtinos ar bankrotui administruoti skirtas lėšas ji naudojo netinkamai.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos,,Linava“ atskirąjį skundą, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimas yra subjektas, kuris turi įgaliojimus reikalauti, jog administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir turi teisę jas tvirtinti arba atsisakyti tvirtinti. Kreditorė byloje savo nesutikimą dėl administratorės ataskaitos patvirtinimo iš esmės grindė tuo, kad nesutiko su administravimo išlaidoms nustatytų lėšų panaudojimu.

Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl pinigai, skiriami bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susiję su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2010">3K-3-486/2010</a>).

Teismas nustatė, kad maksimaliai išleista suma už teisines paslaugas nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2015 m. vasario 10 d. galėjo būti 176 000 Lt (50 973,12 Eur), tai kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nebuvo viršyta. Buhalterinės apskaitos organizavimo ir vedimo paslaugoms įsigyti administratorė išleido 388 563 Lt (112 535,62 Eur), nors per minėtą laikotarpį šioms išlaidoms galėjo išleisti ne daugiau kaip 208 000 Lt (60 240,96 Eur), tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2013 m. kovo 29 d. buvo sudarytas BUAB „Linavos“ serviso, administratorės UAB „Insolvency Solutions“ ir buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „Macrofinance Accouting“ trišalis susitarimas, kuriame buvo sutarta – jeigu už buhalterines paslaugas susidarys didesnės pinigų sumos, negu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmatoje, susidariusį perviršį administratorė įsipareigojo padengti iš savo atlyginimui skirtų lėšų. Kadangi už buhalterines paslaugas viršyta suma sudarė 180 563 Lt (52 294,66 Eur), ši suma buvo padengta iš administratorės atlyginimui skirtų lėšų (šias aplinkybes patvirtino byloje esantys lėšų išmokėjimai paslaugų teikėjams). Dėl to teismas padarė išvadą, kad administratorė neviršijo per visą ataskaitinį 32 mėnesių laikotarpį administravimo sąmatoje patvirtintų sumų.

Teisines ir buhalterinės apskaitos paslaugas administratorė įsigijo pagal tuo metu vyravusią rinkos kainą. Šių paslaugų poreikį lėmė itin didelė administratorei perduotų dokumentų apimtis, didelis vestų bylų kiekis.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad administratorė pagrindė administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius, taip pat nurodė, kiek ir kam konkrečiai sumokėjo už teisines ir buhalterines paslaugas, kurios buvo reikalingos administruojant įmonę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kreditorė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija,,Linava“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – BUAB „Linavos“ serviso bankroto administratorės UAB „Insolvency Solutions“ prašymą patvirtinti BUAB „Linavos“ serviso bankroto administratorės 2015 m. papildytą ataskaitą apie BUAB „Linavos“ serviso bankroto eigą nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2015 m. vasario 27 d. atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą, neatsižvelgė į imperatyvų šios teisės normos pobūdį, trišalį sandorį ex officio turėjo konstatuoti kaip niekinį ir pripažinti administratorės veiksmus pažeidžiančiais ĮBĮ nuostatas ir kreditorių interesus. Bankroto administratorės padaryto pažeidimo konstatavimas būtų pagrindas atmesti reikalavimą patvirtinti bankroto administratorės 2015 m. papildytą ataskaitą.

Trišaliu susitarimu be kreditorių valios tretiesiems asmenims buvo suteikta teisė susitarti dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo, taip susiaurinta bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių apimtis.

Teismai nevertino kasatorės argumentų dėl duomenų apie UAB „Legal Advice“ ir advokatės apmokėtas teisines paslaugas administratorės ataskaitoje nebuvimo, vestų bylų reikalavimų turinio ir civilinių procesų sudėtingumo, teisinių paslaugų teikimui išleistų lėšų proporcingumo gautam rezultatui.

Bankroto administratorė privalėjo įrodyti, kad tam tikros jos patirtos išlaidos atitiko tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, jos iš tiesų buvo patirtos ir buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Administratorės ataskaita, kurioje nėra patirtų administravimo išlaidų būtinumo pagrindimo, negali būti tvirtinama, nes administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl šias išlaidas administratorė turi naudoti atsakingai ir taupiai.

Bankroto administratorės ataskaitos teisėtumas ir pagrįstumas galėjo būti teismų paneigtas remiantis sąžiningumo ir teisingumo principu, nes veiklos nevykdanti ir turto mažai turinti įmonė administravimui išleido gana didelę pinigų sumą, o kreditorių reikalavimai tenkinti minimaliai – tik iš garantinio fondo lėšų, t. y. kreditorių sprendimas dėl didelės administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pažeidė interesus kreditorių, kurių reikalavimai nebebus patenkinti.

Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Viešąjį interesą ginantis teismas tokių įrodymo privalėjo pareikalauti iš administratoriaus.

Bankroto administratorės sudarytuose sandoriuose dėl buhalterinių paslaugų teikimo buvo sulygta dėl mėnesio atlyginimo, o dėl teisinių paslaugų teikimo pasiūlymus teikė advokatai, kurių paslaugoms pirkti patirtas išlaidas dengia bylas pralaimėję asmenys.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota (CPK 331 straipsnis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja BUAB „Linavos“ servisas prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Administravimo išlaidų mokėjimo eilė ir tvarka nebuvo pažeistos. Pareiškėjos ir bankroto administratorės sudarytoje pavedimo sutartyje nurodyta, kad į administravimo išlaidų sąmatą yra įtraukiamas ir administratorės atlyginimas už bankroto administravimo paslaugas. Mokėjimai, nustatyti pavedimo sutarties 3.2 punkte, administratorei išmokami iš karto po to, kai tik įmonė gauna tokio pobūdžio pajamas. Administravimo išlaidų skola, įskaitant ir administratoriaus atlyginimą, yra padengiama pirmiausia iš visų bankroto procese gautų lėšų, prieš tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, ar yra skola pagal atskirus sąmatos punktus.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad tiek administratorės atlyginimui išleista suma, tiek administratorės atlyginimo sąskaita pagal susitarimą buhalterines paslaugas teikusiai įmonei sumokėtas lėšų perviršis neviršijo bendros administratorės atlyginimui kreditorių nustatytos sumos.

ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte įtvirtintoje teisės normoje nėra nustatyta imperatyvaus draudimo administratoriui ir bankrutuojančiai įmonei bei jos paslaugų teikėjams sudaryti tarpusavio susitarimus nepažeidžiant administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos.

Tvirtinti administratoriaus ataskaitą ir nustatyti administravimo išlaidų sąmatą yra dvi atskiros (savarankiškos) kreditorių susirinkimo teisės.

Formalus bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Bankrutuojančios įmonės kreditoriams nepateikus pastabų dėl administratoriaus ataskaitos ir vengiant ją patvirtinti, pareiga įrodyti, kad administratorius veikė netinkamai, tenka būtent bankrutuojančios įmonės kreditoriams.

Administratoriui pateikus įrodymus, kurie patvirtino patirtų administravimo išlaidų pagrįstumą, būtent kasatorė turėjo pareigą teikti paneigiančius įrodymus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 punkto aiškinimo ir taikymo

ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą).

ĮBĮ 36 straipsnio, reglamentuojančio administravimo išlaidas, 2 dalyje nurodyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustato iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad pareiškėjos ir administratorės sudarytos pavedimo sutarties 3.2 punkte šalys susitarė, kad į administravimo išlaidų sąmatą yra įtraukiamas ir administratorės atlyginimas už bankroto administravimo paslaugas, o pagal pavedimo sutarties 3.4 punktą mokėjimai, nustatyti pavedimo sutarties 3.2 punkte, administratorei išmokami iš karto po to, kai įmonė gauna tokio pobūdžio pajamas; administravimo išlaidų skola, įskaitant ir administratorės atlyginimą, yra padengiama pirmiausia iš visų bankroto procese gautų lėšų, prieš tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus (Pavedimo sutarties 3.5 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2010">3K-3-486/2010</a>), o apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai, kol jie nėra panaikinti teismo ar pakeisti paties kreditorių susirinkimo, yra galiojantys, privalomi ir turi būti vykdomi vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalimi.

Teismų praktikoje nurodyta, kad administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2010">3K-3-486/2010</a>).

Atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes bei remdamasi nurodyta teismų praktika teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek atlyginimas administratorei, tiek administravimo išlaidos buvo teisingai tenkintos ta pačia eile, o aplinkybė, kad buvo išskirstytos lėšų rūšys (buhalterinės, teisinės paslaugos, atlyginimas administratorei) ir jų paskirstymo tvarka, kreditorių interesų nepažeidė. Juolab kad tiek administratorės atlyginimui išleista suma, tiek buhalterines paslaugas teikusiai įmonei sumokėtas lėšų perviršis neviršijo bendros administratorės atlyginimui kreditorių susirinkimo nustatytos sumos. Taigi kreditorių interesai nė vienu atveju nebuvo pažeisti.

Nors kasatorė nurodo, kad teismai turėjo ex officio spręsti dėl trišalio sandorio kaip niekinio negaliojimo, nes trišaliu sandoriu buvo pakeistas atlyginimas už perkamas finansines ir teisines paslaugas, tačiau teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktika, nurodo, kad pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms. Šiam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti, ar teisės norma, kuriai, kasatorės teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi, ar susitarimu pažeidžiamas nurodytoje normoje įtvirtintas imperatyvas ir ar šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustatant, ar teisės norma yra imperatyvi, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-150/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-150/2014">3K-3-150/2014</a>).

ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte ir 36 straipsnyje įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeista, nes kreditorių susirinkimas šia teise naudojosi, o tai, kad trišaliu susitarimu buvo pakeista administravimo išlaidų paskirstymo tvarka, tačiau neviršijant kreditorių nustatytos maksimalios bendrų išlaidų sąmatos, nereiškia, kad buvo pažeisti nurodyti ĮBĮ straipsniai ar kreditorių susirinkimui atimta teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Nei ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte, nei 36 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta draudimo bankroto administratoriui ir bankrutuojančiai įmonei susitarti dėl bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmatos dydžio bei tartis su paslaugų teikėjais dėl paslaugų teikimo įkainių, jei tokie susitarimai sudaryti nepažeidžiant administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos bei neviršijant kreditorių nustatytos maksimalios administravimo išlaidų sąmatos sumos.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, kad trišalis susitarimas buvo akivaizdžiai niekinis, todėl teismams nebuvo teisinio pagrindo svarstyti trišalio susitarimo pripažinimo niekiniu sandoriu klausimo, nes ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti.

Dėl bankroto administratorės ataskaitos turinio vertinimo

Nors kasatorė skunde kelia administravimo išlaidų sąmatoje nustatytų lėšų panaudojimo vertinimą tvirtinant administratorės ataskaitą, tačiau šie klausimai labiau susiję su faktinių aplinkybių vertinimu, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl teisės normų, reglamentuojančių administratoriaus ataskaitos tvirtinimo tvarką.

ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jei kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas.

Administratorius yra atskaitingas kreditorių susirinkimui ir vykdo šio susirinkimo sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas), administratoriaus ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas), kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimami kreditorių balsų, priklausančių nuo patvirtintų jų reikalavimų sumos, dauguma (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Taigi administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-234/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-234/2011">3K-3-234/2011</a>).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytų bankroto procedūrų formų, o jos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 straipsnio prasme. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-234/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-234/2011">3K-3-234/2011</a>).

Teismų praktikoje taip pat pabrėžta, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis bankroto byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2010">3K-3-486/2010</a>).

Nagrinėjamoje byloje teismai, atlikę skaičiavimus, nustatė, kad 2012 m. spalio 18 d. vykusiame pirmajame BAUB „Linavos“ serviso kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nebuvo viršyta, o buhalterinės apskaitos organizavimo ir vedimo paslaugoms įsigyti didesnė, nei nustatyta, išleista suma buvo padengta vadovaujantis 2013 m. kovo 29 d. trišaliu susitarimu ir už buhalterines paslaugas viršyta suma buvo padengta iš administratorės atlyginimui skirtų lėšų. Byloje taip pat nustatyta faktinė aplinkybė, kad administratorė neviršijo jai nustatyto atlyginimo, o dėl administratorės įsigytų teisinių paslaugų įkainių teismai nustatė, kad šias paslaugas ji įsigijo pagal tuo metu vyravusią rinkos kainą, tokių paslaugų poreikį lėmė itin didelė administratoriui perduotų įmonės dokumentų apimtis, atsižvelgiant į įmonės iki bankroto vykdytą veiklą. Administratorė papildytos ataskaitos 16 priede pagrindė administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius, nurodė, kiek ir kam konkrečiai sumokėjo už teisines ir buhalterines paslaugas, kurios buvo reikalingos administruojant įmonę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad atlyginimas administratoriui gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos. Kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas. Tie patys reikalavimai taikytini ir kitoms administravimo išlaidoms, kurių maksimalaus leistino dydžio nustatymui kompetencija suteikta kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzItNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-132-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-132-684/2015">3K-3-132-684/2015</a>).

Dėl to apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas negalėjo peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas. Tie patys reikalavimai taikytini ir kitoms administravimo išlaidoms, kurių maksimalaus leistino dydžio nustatymui kompetencija suteikta kreditorių susirinkimui. Šioms išlaidoms nors ir keliamas būtinumo ir pagrįstumo reikalavimas, tačiau administravimo išlaidų dydžio pakeitimą nustatantys kreditorių susirinkimo nutarimai galioja tik ateityje patirtinoms kitoms administravimo išlaidoms.

ĮBĮ nenustatyta draudimo administratoriui pasitelkti trečiuosius asmenis tinkamai vykdyti bankroto procedūras, tik administratorius turi pagrįsti tokių paslaugų būtinumą.

Kasatorė (kreditorė), ginčydama administratorės ataskaitą, iš esmės nesutiko su tuo, kaip buvo naudojamos lėšos, skirtos įmonės bankrotui administruoti, tačiau administratorė pateikė papildytą ataskaitą, pridėjo reikalingus dokumentus. Administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje nurodyti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. Bankroto administratoriaus pareiga pagrįsti savo ataskaitą neturi būti aiškinama kaip pareiga kartu su tvirtinti teikiama ataskaita teikti kreditoriams visiškai visus įmanomus dokumentus. Pakanka, kad pateikti įrodymai būtų pakankami turėtoms išlaidoms pagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje, remiantis teismų nustatytomis aplinkybėmis, negalima daryti išvados, kad administratorė dokumentais, pateiktais tiek pirmą kartą prašant tvirtinti ataskaitą, tiek ją papildant, nepagrindė turėtų išlaidų. Byloje įrodyta faktinė aplinkybė, kad kai administratorė pagal kreditorės pastabas papildė ataskaitą, kreditorė daugiau jokių pastabų administratorei dėl ataskaitos turinio nereiškė. Kreditorių susirinkimas ar teismas turi patvirtinti administratoriaus ataskaitą, jeigu nėra konkrečių kreditorių ar teismo nurodytų trūkumų.

Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Vienai proceso šaliai pateikus įrodymus, kurie įrodo atitinkamą faktinę aplinkybę, kitai proceso šaliai tenka pareiga pateikti įrodymus, kurie patvirtintų priešingai.

Bankrutuojančios įmonės kreditoriams neteikiant pastabų dėl administratorės ataskaitos ir atsisakant ją tvirtinti, pareigą įrodyti, kad administratorė veikė netinkamai ir ataskaita nepagrįsta, turėjo tai teigę bankrutuojančios įmonės kreditoriai.

Kiti kasacinio skundo argumentai neatitinka CPK 346 straipsnyje išvardytų reikalavimų, nes išsamiai nepagrindžia esant teisės normų pažeidimą, skunde tik nurodytos, kasatorės manymu, pažeistos proceso teisės normos, tačiau nepateikta jokių motyvų, pagrindžiančių kasatorės nurodomų teisės normų netinkamą aiškinimą ir taikymą ar pažeidimą.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratorės ataskaitos tvirtinimo. Patikrinusi apskųstą procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apskųstos nutarties kasacinio skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Egidijus Laužikas