Civilinė byla Nr. 3K-3-369-313/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27685-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. T. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybos leidimo išdavimo teisėtumą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių asmens procesinį suinteresuotumą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti trečiajam asmeniui D. T. išduoto 2014 m. liepos 15 d. statybos leidimo (toliau – ir ginčo leidimas) galiojimą.
Ieškovė nurodė, kad trečiajam asmeniui D. T. ginčo leidimas buvo išduotas statyti dvibutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuomone, ginčo leidimas yra neteisėtas, nes buvo pažeista jo išdavimo procedūra. Ginčo leidimas negalėjo būti išduotas, nes dėl vykdomų statybos darbų 2014 m. liepos 11 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Šis aktas buvo nedelsiant įregistruotas informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Atsakovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, yra šios informacinės sistemos naudotoja, todėl prieš išduodama ginčo leidimą privalėjo išsiaiškinti, ar nėra surašytas savavališkos statybos aktas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovė 2013 m. rugpjūčio 12 d. išdavė D. T. leidimą statyti dviejų butų pastatą (duomenys neskelbtini). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atliktų patikrinimų metu buvo nustatyta, kad naujame techniniame projekte suprojektuotoms ir pastatytoms naujoms laikančiosioms konstrukcijoms statyti nebuvo išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas, todėl 2014 m. liepos 11 d. surašė D. T. savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius – iki 2015 m. sausio 11 d. išardyti savavališkai pastatytas statinio dalis. D. T. pateiktas nurodymas nevykdyti darbų, išskyrus tuos, kurie reikalingi savavališkos statybos padariniams pašalinti. Atsakovė 2014 m. liepos 11 d. Inspekcijos raštu buvo informuota apie savavališkos statybos akto surašymą. D. T. tą pačią dieną buvo išsiųsti savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, tačiau šie dokumentai jam įteikti nebuvo. Jis nedalyvavo ir surašant savavališkos statybos aktą, todėl 2014 m. rugpjūčio 20 d. buvo paskelbtas pranešimas spaudoje apie savavališkos statybos akto surašymą ir privalomąjį nurodymą.
Atsakovė 2014 m. liepos 15 d. išdavė D. T. ginčo leidimą įgyvendinti naujo techninio projekto sprendimus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija konstatavo, kad ginčo leidimas yra išduotas teisėtai, savavališkos statybos padariniai yra pašalinti gavus naują leidimą, ir išdavė leidimą tęsti sustabdytą statybą.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 23 straipsnio 23 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama išduoti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype ar jo dalyje, dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Teismo vertinimu, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo D. T. ginčo leidimo išdavimo momentu nebuvo informuoti, kad yra surašytas savavališkos statybos aktas. Techniniai nesklandumai nulėmė, kad atsakovei nebuvo prieinama informacija apie surašytą savavališkos statybos aktą. Atsakovė pranešimą ir savavališkos statybos aktą gavo 2014 m. liepos 16 d., tai yra po to, kai buvo išduotas naujas statybos leidimas. Be to, teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo patvirtinta taikos sutartis, nurodant, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti gavus statybos leidimą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo leidimas buvo išduotas pažeidžiant įstatymo reikalavimus.
Ieškovės nurodytų aplinkybių teismas nelaikė pažeidimais, dėl kurių būtų galima naikinti ginčo leidimo galiojimą, nes nerado pagrindo pripažinti, kad dėl 2014 m. liepos 15 d. statybos leidimo išdavimo bei vykdomų statybos darbų pablogėjo ieškovės gyvenamojo namo būklė, dėl to atsirado įtrūkimų sienose, lubose, cokolyje ir kitose vietose. Teismas nurodė, jog šios aplinkybės nesuteikia pagrindo vertinti, kad buvo pažeistos ieškovės teisės. Statybą leidžiančio dokumento išdavimą teismas vertino kaip neturintį įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, jį išdavus nebuvo pažeisti ieškovės interesai.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą nepakeistą.
Teismas nurodė, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme pateikė faktinius duomenis – antstolio 2014 m. spalio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, patvirtinančius, kad informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2014 m. liepos 11 d. buvo registruotas savavališkos statybos aktas, surašytas dėl trečiojo asmens vykdomos statybos. Tačiau šie faktiniai duomenys nėra pakankami atsakovės atsikirtimui, kad ginčo leidimo išdavimo metu jai nebuvo žinoma apie savavališkos statybos aktą, ir jį pagrindžiantiems įrodymams paneigti. Informacija, kurią patvirtina ieškovės pateikti faktiniai duomenys, buvo gauta, naudojantis išorine prieiga prie informacinės sistemos „Infostatyba“. Atsakovė pagal pareigas naudojasi kitokia prieiga prie šios informacinės sistemos. Byloje nustatyta, kad atsakovė, išduodama ginčo leidimą, objektyviai negalėjo žinoti, kad trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame vykdoma dvibučio gyvenamojo namo statyba, yra nustatytas savavališkos statybos faktas. Trečiasis asmuo D. T. prašymo išduoti ginčo leidimą teikimo momentu taip pat nežinojo ir negalėjo žinoti, kad dėl jo vykdomos statybos yra surašytas savavališkos statybos aktas. Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą nesumokėjimas, kurį nulėmė objektyvios, nuo statytojo valios nepriklausančios priežastys, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ginčo leidimas buvo išduotas neteisėtai. Trečiasis asmuo pašalino savavališkos statybos padarinius, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2014 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo aktu pripažino, kad ginčo leidimas buvo išduotas teisėtai.
Teismas nurodė, kad ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, išdavus ginčo leidimą, nebuvo pažeistos jos subjektinės teisės ir (ar) įstatymo saugomi interesai, teigia, kad jos teisinis suinteresuotumas ginčo leidimo galiojimo panaikinimu yra grindžiamas Santariškių rajono šiaurinės dalies detaliojo plano reikalavimų laikymusi, tačiau, kaip pagrįstai atsikerta atsakovė, toks argumentas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme. Vadinasi, šiuo argumentu negalėjo būti grindžiamas ieškovės apeliacinis skundas. Jeigu ir pasitvirtintų aplinkybės dėl trečiojo asmens vykdomų statybos darbų įtakos ieškovei priklausančio gyvenamojo namo būklei, ji turėtų teisę kitais įstatymo nurodytais būdais siekti savo galimai pažeistų subjektinių teisių gynybos. Teismo vertinimu, ieškovė neturi materialinės subjektinės teisės reikalauti panaikinti ginčo leidimo galiojimą, o tokios teisės neturėjimas sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė J. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, panaikinti statybos leidimo galiojimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodytos tikrosios aplinkybės, lėmusios ieškovės interesą kreiptis į teismą su reikalavimu ginčyti atsakovės išduotą statybos leidimą. Ieškovė į teismą kreipėsi po to, kai buvo surašytas savavališkos statybos aktas, o atsakovė, ignoruodama šią informaciją, savavališkas statybas įteisino, išduodama ginčo leidimą. Tarp šalių kilęs ginčas yra dėl statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų laikymosi išduodant trečiajam asmeniui leidimą statyti namą.
Šiuo atveju vien formalių, nereikšmingų aplinkybių, susijusių su ginčo leidimo išdavimu, nustatymas nesudaro pagrindo tvirtinti, kad ginčo leidimas yra išduotas teisėtai, o ginčo leidimą įgijęs asmuo elgėsi sąžiningai ir turėjo teisėtus lūkesčius gauti statybos leidimą. Be to, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs analogišką civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOC02MTkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-8-619/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-8-619/2015">2A-8-619/2015</a>, 2015 m. kovo 9 d. nutartimi priėmė sprendimą, kardinaliai priešingą skundžiamam sprendimui. Ieškovės manymu, toks skirtingas teisės aktų aiškinimas ir taikymas yra negalimas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Naujas statybą leidžiantis dokumentas nepažeidžia kasatorės teisių į nuosavybę. Savavališkos statybos aktas buvo surašytas statytojui nukrypus nuo seno statybą leidžiančio dokumento, pagal kurį atliktos statybos galimai ir pažeidė kasatorės teises, tačiau naujas statybas leidžiantis dokumentas nepažeidžia jokių kasatorės interesų. Tai rodo ir trečiojo asmens bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sudaryta taikos sutartis, kad jei ir buvo savavališka statyba, tai ji yra pašalinta. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2014 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo akte nurodė, kad ginčo leidimas išduotas teisėtai ir pastatas atitinka esminius projekto sprendinius.
Atsakovė nėra ir negali būti atsakinga dėl informacinės sistemos „Infostatyba“ klaidingai pateikiamos ar iš viso nepateikiamos informacijos apie surašytus savavališkos statybos aktus ir reikalavimus pašalinti savavališkų statybų padarinius. Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. liepos 11 d. pranešimas apie savavališkos statybos aktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gautas 2014 m. liepos 16 d. po ginčo leidimo išdavimo. Kadangi prašymo išduoti leidimą priėmimo metu atsakovė neturėjo tokios informacijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą.
Kasatorės minima Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Anoje byloje, priešingai nei nagrinėjamoje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija konstatavo teisės aktų pažeidimus išduodant statybos leidimą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad įmokos už savavališkos statybos įteisinimą nesumokėjimas, kurį nulėmė objektyvios, nuo statytojo valios nepriklausančios priežastys, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo leidimas buvo išduotas neteisėtai.
Kasatorė neįrodė, kad išduodant ginčo leidimą buvo pažeistos statybą reglamentuojančios teisės normos, todėl savo materialinio teisinio suinteresuotumo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 2 dalį nepagrindė.
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo D. T. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Kasatorė, pareikšdama patikslintą ieškinį, atsisakė pradinio ieškinio pagrindo, kad buvo pažeisti normatyviniai reikalavimai, nustatantys atstumą tarp statinio ir sklypo ribos bei gretimo namo, nes pastatų blokavimas nustatytas Santariškių rajono šiaurinės dalies detaliajame plane. Byloje nenustatyta, kad dėl trečiojo asmens vykdomų statybų gretimame sklype esančiam kasatorės turtui būtų padaryta žala. Vadinasi, kasatorė neįrodė, kad buvo pažeistos jos subjektinės teisės ir teisėti interesai. Kasatorės nepagrįstas kreipimasis į teismą yra atsakas į tai, kad ji buvo įpareigota rekonstruoti savo namo stogo kraigo dalį, kuri neteisėtai pateko į D. T. žemės sklypą.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atlikusi statybų patikrinimus, įpareigojo trečiąjį asmenį atlikti veiksmus, susijusius su projektinės dokumentacijos pakeitimais. Prašymas išduoti naują statybos leidimą buvo pateiktas tik tam, kad būtų išvengta konfliktų su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir statybos darbus būtų galima atlikti numatytu laiku. Ginčo leidimas D. T. buvo išduotas atsižvelgiant į statybos projekto papildymus. Nei atsakovė, nei D. T. neturėjo informacijos apie savavališkos statybos akto priėmimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl savavališkų statybų įteisinimo teisėtumo
CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Inspekcijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal Statybos įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką (Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).
Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs kelis savavališkos statybos šalinimo būdus: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis).
Vienas iš savavališkos statybos šalinimo būdų yra savavališkos statybos įteisinimas, kuris galimas esant šioms sąlygoms: 1) jei teisės aktų nustatyta tvarka yra parengta projektinė dokumentacija; 2) sumokėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą; 3) tokie statybos darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus; 4) tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar savivaldybės administracija trečiajam asmeniui D. T. teisėtai išdavė statybos leidimą, kai jam buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 1 punktą statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Inspekcijos yra gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas tik statybą leidžiantis dokumentas atlikti statybos darbus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu.
Kaip pažymėta šios nutarties 18 punkte, savavališkos statybos įteisinimas yra vienas iš savavališkos statybos šalinimo būdų, todėl tais atvejais, kai statytojas, siekdamas įteisinti savavališką statybą, kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo, savivaldybės administracija turi patikrinti, dėl kokių priežasčių buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir ar yra šios nutarties 18 punkte nurodytos sąlygos įteisinti savavališką statybą. Nenustačiusi kliūčių išduoti statybos leidimą, savivaldybės administracija gali išduoti statybas leidžiantį dokumentą.
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama D. T. statybos leidimą, nežinojo apie savavališkos statybos akto surašymą. Vadovaudamiesi šia aplinkybe, bylą nagrinėję teismai sprendė, kad savivaldybė statybos leidimą išdavė nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Taip pat teismai nustatė, kad ir pats statytojas D. T. negavo savavališkos statybos akto, nes jam siųsti registruoti laiškai grįžo neįteikti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Būtent dėl to statybos teisinių santykių dalyviai, siekdami statybų rezultatų, turi elgtis protingai ir sąžiningai bei tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiajam asmeniui D. T. Inspekcija buvo surašiusi privalomą nurodymą, įpareigojantį pašalinti statybos trūkumus, sutvarkyti projektinę dokumentaciją ir t. t. Taigi D. T. buvo žinoma, kad jo atliekami statybos darbai neatitinka statybos projekto, todėl šis turi būti koreguojamas arba šalinami statybos darbų nukrypimai. Tai, kad iki 2014 m. liepos 11 d. nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, nereiškia, kad D. T. vykdomi darbai, neatitinkantys statybos projekto, nebuvo savavališka statyba, todėl D. T. iki privalomajame nurodyme nustatytos datos, 2014 m. birželio 23 d., neįvykdęs Inspekcijos įpareigojimo, turėjo pats domėtis tolesne statybos darbų patikrinimo eiga ir informuoti Inspekciją apie ketinamus atlikti savo veiksmus – savavališkos statybos įteisinimą.
Trečiojo asmens D. T. nežinojimas apie savavališkos statybos aktą buvo vienas pagrindinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl nebuvo sumokėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą, kuri, kaip nurodyta šios nutarties 18 punkte, yra viena būtinųjų savavališkos statybos įteisinimo sąlygų. Pažymėtina, kad šios įmokos tikslas yra dvejopas. Pirma, ja siekiama nubausti savavališką statybą vykdžiusį asmenį ir imtis prevencinių veiksmų, antra, ja siekiama kompensuoti visuomenei padarytą žalą dėl teisės aktų nustatytos tvarkos nesilaikymo. Ši žala nebūtinai reiškia tam tikrus neigiamus materialinius padarinius. Tai yra žala teisės autoritetui, kai, nesilaikydami teisės aktų nustatytos tvarkos, statytojai vykdo statybos darbus.
Ne mažiau svarbus šioje byloje yra tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Pažymėtina, kad valstybė atlieka dideles investicijas, siekdama pagerinti viešąjį administravimą, padaryti jį labiau prieinamą vartotojui, efektyvesnį ir lengviau administruojamą, tačiau, kaip rodo šios bylos aplinkybės, duomenys apie D. T. vykdomą savavališką statybą informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo įkelti gerokai vėliau nei surašytas savavališkos statybos aktas, todėl savivaldybės administracijai nebuvo žinoma apie trečiojo asmens vykdomą savavališką statybą. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldos institucijos turi veikti operatyviai, nes jų vilkinami veiksmai gali sukelti itin neigiamus padarinius.
Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išvada, jog naujai išduotas statybos leidimas, kurį ginčija ieškovė, yra teisėtai išduotas vien dėl tos aplinkybės, kad neva nei leidimą išdavusiai institucijai, nei statytojui nebuvo žinoma apie savavališkos statybos akto surašymą, yra nepagrįsta. Tačiau, atsižvelgdama į šios nutarties 18 punkte nurodytus neteisėtos statybos galimus šalinimo būdus ir į teismų nustatytas aplinkybes, jog po to, kai D. T. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, jis visus trūkumus pašalino ir speciali statybos priežiūros institucija – Inspekcija konstatavo, kad statybos pažeidimų nėra (kitoje byloje D. T. su Inspekcija sudarė taikos sutartį, nes buvo nustatyta, kad pažeidimai pašalinti), teisėjų kolegija konstatuoja, jog naujo statybos leidimo išdavimas po to, kai buvo surašytas savavališkos statybos aktas, yra galimas, jei tokio leidimo išdavimu statyba yra įteisinama (ką šiuo atveju nustatė ir bylą nagrinėję teismai) (Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nėra ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 1 punkto pažeidimo.
Remdamasi tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl statybos leidimo išdavimo neteisėtumo yra nepagrįsti.
Dėl analogijos su civiline byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOC02MTkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-8-619/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-8-619/2015">2A-8-619/2015</a>
Kasaciniame skunde kasatorė teigia, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs analogišką civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOC02MTkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-8-619/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-8-619/2015">2A-8-619/2015</a>, 2015 m. kovo 9 d. nutartimi priėmė sprendimą, visiškai priešingą skundžiamam sprendimui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-507/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-507/2014">3K-3-507/2014</a>).
Nors kasatorė teigia, kad nurodytoji ir nagrinėjamoji bylos yra identiškos, tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo teiginiu. Visų pirma pažymėtina, kad civilinėje byloje <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOC02MTkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-8-619/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-8-619/2015">2A-8-619/2015</a> Inspekcija, atlikusi skundžiamo statybos leidimo patikrinimą, konstatavo teisės aktų pažeidimus išduodant statybos leidimą. Tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje Inspekcija 2014 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo akte konstatavo, kad leidimas išduotas teisėtai, projekto sprendiniai nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, tarp jų ir leistino statinio aukščio bei užstatymo tankumo. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOC02MTkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-8-619/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-8-619/2015">2A-8-619/2015</a> ginčijamas leidimas buvo panaikintas dėl specialiųjų architektūros reikalavimų neatitikimo, t. y. buvo viršytas maksimalus sklypo užstatymo procentas, pažeistas leistinas aukštis ir kt. Nagrinėjamojoje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytoji ir nagrinėjamoji bylos nėra analogiškos, todėl civiline byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOC02MTkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-8-619/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-8-619/2015">2A-8-619/2015</a> šioje byloje negalima vadovautis kaip turinčia precedentą.
Dėl kasatorės teisės kreiptis į teismą
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neturėjo materialinės subjektinės teisės reikalauti panaikinti ginčo leidimo galiojimą, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Pozityvius teisinius padarinius kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2009">3K-3-252/2009</a>). Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne savo, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-414/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-414/2014">3K-7-414/2014</a>).
Tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas kaip jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-230/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-230/2010">3K-7-230/2010</a>).
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškovės suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvimo yra nepagrįsta. Ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, kokie, jos manymu, teisės aktai buvo pažeisti išduodant statybos leidimą. Kadangi statybos yra vykdomos greta jos esančiame sklype, galimas statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas gali sukelti neigiamus padarinius ieškovei ir pažeisti jos interesus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir vadovavosi kitais motyvais, bet priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, jis paliktinas galioti.
Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šioje byloje kilusį ginčą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Trečiasis asmuo prašo atlyginti 1226,54 Eur bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme bei pateikė tai įrodančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, trečiajam asmeniui teisines paslaugas teikė tas pats advokatas, ir į tai, kad vykdant statybą tam tikrų pažeidimų, nors vėliau jie ir ištaisyti, buvo nustatyta, sprendžia, kad trečiajam asmeniui iš kasatorės priteistina 600 Eur bylinėjimo išlaidų atlyginimo (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas patyrė 5,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. M. (duomenys neskelbtini) 600 (šešis šimtus) Eur trečiojo asmens D. T. (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės J. M. (duomenys neskelbtini) 5,97 Eur (penkis Eur 97 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Egidijus Laužikas
Gediminas Sagatys
