Baudžiamoji byla Nr. 2K-161/2011
Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00386-2008-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.5.1.; 1.2.3.1. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Gintaro Godos ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. N. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo P. N. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
P. N. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už A. R. nužudymą, padarytą šiomis aplinkybėmis. 2008 m. spalio 21 d., apie 9 val., Kretingos r., Erlėnų k., esančiame Imbarės sen., P. N., pastebėjęs, kad į jo ganyklą atklydo kaimyno A. R. gyvuliai, juos sugaudė, o grandinių, prie kurių gyvuliai buvo pririšti, metalinius kuolus sukalė į pakelės medžius. Atvykus A. R. ir benzininiu pjūklu pabandžius grandinių kuolus iš medžių kamienų išlaisvinti, P. N. medžių pjauti neleido, tarp A. R. ir P. N. įvyko konfliktas, kurio metu P. N. peiliu vieną kartą dūrė A. R. į krūtinę. Nuo kiaurinio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sienos bei širdies sužalojimo A. R. ligoninėje mirė.
Kasaciniu skundu P. N. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius laiko, kad šioje byloje teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes padarė neteisingas išvadas dėl jo veikos, įvykio aplinkybių bei įrodymų. Nuteistasis, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, nurodo, kad įvykusio konflikto metu veikė esant būtinosios ginties sąlygoms, nes gynėsi nuo pavojingo A. R. užpuolimo. Tuo tarpu teismai neteisingai nustatė konflikto eigą, nepagrįstai pripažino jį (kasatorių) konflikto iniciatoriumi, nevertino jo ir nukentėjusiųjų jėgų santykio, nukentėjusiųjų veiksmų prieš konfliktą, nepašalino byloje esančių įrodymų prieštaravimų. Taip pat teismai neįvertino to, kad konflikto, kuris vyko be pertraukų, metu kilo tiesioginė grėsmė kasatoriaus sveikatai, nes tiek A. R., tiek L. R. padarė jam kūno sužalojimus, o durdamas peiliu kasatorius siekė nutraukti A. R. netinkamus veiksmus prieš jį. Nuteistasis taip pat nurodo, kad nebuvo vertinta galimybė jam taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktų nuostatas, be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ištirti jo sveikatos būklę. Kasatoriaus nuomone, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių laikytina, kad teismai pažeidė BPK 7, 10 straipsnių reikalavimus bei BPK 284 – 286 straipsnių nuostatas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras S. Stulginskis prašo nuteistojo P. N. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių P. N. kaltę padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Iš šių įrodymų matyti, kad P. N. tyčia nužudė A. R. nesant būtinosios ginties sąlygų, nes P. N. pats išprovokavo konfliktą, buvo apsiginklavęs metaliniu strypu ir peiliu, o kai metalinis strypas iš jo buvo atimtas, kasatorius toliau tęsė konfliktą atvirai demonstruodamas peilį ir juo grasindamas. Prokuroras pažymi, kad P. N. dūrė peiliu A. R. į krūtinę tuo momentu, kai kasatoriui pavojus negrėsė. Todėl teismų išvadas dėl P. N. veikos prokuroras laiko teisingomis. Teismai įrodymus įvertino nešališkai ir laikydamiesi įstatymo reikalavimų. Įrodymų vertinimą apkaltinamajame nuosprendyje tinkamai patikrino apeliacinės instancijos teismas. Tenkinti P. N. kasacinį skundą kitais jo nurodomais argumentais, tarp jų – dėl bausmės, sveikatos būklės ir nurodomų BPK pažeidimų, prokuroro nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusioji L. R. prašo nuteistojo P. N. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime aptariamos teismų nustatytos bylos aplinkybės bei įrodymai ir nurodoma, kad nuteistojo kasacinis skundas yra nepagrįstas, nes iš byloje esančių ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad P. N. nužudė A. R. nesant būtinosios ginties sąlygų. Kasatoriaus argumentai, kad jis konflikto neprovokavo ir kad jam pačiam grėsė pavojus, prieštarauja minėtiems įrodymams, todėl atmestini. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad kasatoriui yra paskirta teisinga bausmė, o jam taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktų nuostatas nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti P. N. kasacinio skundo kitais jo nurodomais argumentais. Be to, nukentėjusioji prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų apie būtinąją gintį
Iš teismų nustatytų aplinkybių, kurias patvirtina byloje gauti ir teismų sprendimuose aptarti įrodymai, matyti, kad įvykio metu P. N., pastebėjęs, kad į jo ganyklą atklydo kaimyno A. R. gyvuliai, šiuos sugaudė ir grandinių, prie kurių gyvuliai buvo pririšti, metalinius kuolus sukalė į pakelės medžius, o atvykus A. R. ir benzininiu pjūklu pabandžius grandinių kuolus iš medžių kamienų išlaisvinti, P. N. medžių pjauti neleido. Tarp A. R. ir P. N. įvyko konfliktas, kurio metu P. N. peiliu vieną kartą dūrė A. R. į krūtinę. Nuo kiaurinio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sienos, širdies sužalojimo A. R. ligoninėje mirė.
P. N. kasaciniame skunde neginčija, kad A. R. mirė nuo jo dūrio peiliu, tačiau teigia, kad durdamas peiliu A. R. veikė esant būtinosios ginties sąlygoms, nes gynėsi nuo pavojingo A. R. užpuolimo. P. N. teiginiai, kad jis veikė prieš A. R. esant būtinosios ginties sąlygoms, atmestini, nes juos paneigia teismų sprendimuose aptarti įrodymai.
Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija.
Iš šios bylos matyti, kad tarp P. N. ir A. R. įvyko eilinis konfliktas dėl atklydusių gyvulių, kurio metu supykęs P. N. dūrė A. R. peiliu į krūtinę. Teismai pagrįstai nurodė, kad šio konflikto iniciatorius buvo P. N., nes jis, sugaudęs A. R. gyvulius, grandinių, prie kurių gyvuliai buvo pririšti, metalinius kuolus sukalė į pakelės medžius tam, kad juos būtų kuo sunkiau ištraukti. Pamatęs A. R., atvykusį su benzininiu pjūklu tam, kad išlaisvintų prikaltus prie medžių gyvulius, P. N. pats nuėjo prie jo, iš anksto pasiėmęs strypą ir peilį. Šios aplinkybės rodo, kad P. N. pats išprovokavo konfliktą, buvo apsiginklavęs strypu ir peiliu. Iš bylos taip pat matyti, kad, atėmus strypą iš P. N., jis toliau tęsė konfliktą atvirai demonstruodamas peilį ir juo grasindamas, o po to dūrė peiliu į krūtinę A. R.. Byloje nėra duomenų, kad tuo metu, kai P. N. dūrė peiliu A. R. į krūtinę, P. N. grėsė realus ir akivaizdus pavojus, kurį savo veiksmais sukėlė A. R.. Priešingą nuteistojo versiją teismai vertino kartu su kitais įrodymais ir dėl jos padarė pagrįstas išvadas. Kasatoriaus teiginiai, kad minėta versija buvo įvertinta neatsižvelgus į įrodymų visumą, nėra pagrįsti. Teismai savo išvadas dėl konflikto aplinkybių, P. N. versijos, grindė įrodymų, kurie aptarti teismų sprendimuose, visuma. Nukentėjusiųjų veiksmai taip pat buvo įvertinti atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad pats kasatorius savo versiją grindžia atskirais duomenimis, o ne byloje esančių įrodymų visuma. Bylos aplinkybių ir įrodymų naujas vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu buvusi situacija, kuriai esant P. N. nužudė A. R., P. N. nebuvo netikėta, tai buvo eilinis tarpusavio konfliktas, o ne A. R. pavojingas kėsinimasis. Esant tokioms aplinkybėms kasacinės instancijos teismas atmeta P. N. versiją, kad minėto konflikto metu jis, gindamasis nuo pavojingo A. R. užpuolimo, veikė esant būtinosios ginties sąlygoms. Taigi, kolegijos nuomone, P. N. padarytas nusikaltimas teisingai kvalifikuotas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas šioje byloje pritaikytas tinkamai.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasatoriaus motyvai dėl netinkamo bylos aplinkybių išnagrinėjimo nepagrįsti. Teismų išvados dėl šių bylos aplinkybių yra pagrįstos įrodymais. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su nuteistojo veika, nesilaikė šių BPK reikalavimų, nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą nepažeisdamas įstatyme numatytų bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl P. N. apeliacinio skundo, taip pat nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl šis skundas atmetamas. Tuo tarpu pagal įstatymą apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius P. N. apeliacinio skundo argumentus, tarp jų – susijusius su įvykio vertinimu, A. R. nužudymo aplinkybėmis, jo apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad P. N. sveikatos būklė buvo tirta pirmosios instancijos teisme, paskiriant dvi ekspertizes. Prašymą atlikti šiuo klausimu naują ekspertizę apeliacinės instancijos teismas išsprendė laikydamasis BPK nustatytos prašymų išsprendimo tvarkos. Įrodymų vertinimą apkaltinamajame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas patikrino laikydamasis BPK reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad teismai pažeidė BPK 7, 10, 284–286 straipsnių nuostatas. Byla teisme buvo nagrinėjama laikantis rungimosi principo. Iš bylos matyti, kad P. N. ir jo gynėjų teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo suvaržytos.
P. N. už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus bei nustatydamas skiriamos bausmės dydį teismas atsižvelgė į P. N. asmenybę, jo amžių, sveikatos būklę, taip pat – į nusikalstamos veikos aplinkybes, padarinius bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Nenustačius P. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam buvo paskirta artima BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė. Laikyti tokią bausmę neteisinga ar prieštaraujančia BK 61 straipsnio nuostatoms nėra pagrindo.
Nuteistojo teiginiai, kad jam turėjo būti taikytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktų nuostatos, atmestini. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teigti, kad įvykio metu A. R. savo veiksmais skatino P. N. peiliu durti jam į krūtinę, nėra pagrindo. BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos taikomos, jei veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija, tuo tarpu šioje byloje nepasitvirtino P. N. teiginiai, kad jis veikė prieš A. R. esant būtinosios ginties situacijai.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo
Iš kasacinės instancijos teismui pateikto kvito LAT Nr. 581872 matyti, kad nukentėjusiosios L. R. išlaidos advokato, surašiusio atsiliepimą į nuteistojo P. N. kasacinį skundą, paslaugoms apmokėti yra 500 Lt. Šios išlaidos yra proceso išlaidos (BPK 106 straipsnis), jos priteisiamos iš nuteistojo P. N.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo P. N. kasacinį skundą atmesti.
Priteisti iš P. N. nukentėjusiajai L. R. 500 Lt proceso išlaidų.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Gintaras Goda
Rimantas Baumilas
