Baud˛iamoji byla Nr. 2K-177/2011
Proceso Nr.1-66-1-01000-2008-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.6.2.
1.2.3.2.9. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukciausiojo Teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti i pirmininkes Aldonos Rakauskienes, Dalios Bajerciutes ir praneejo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui R. ˇ.,
gynejui advokatui A. .,
nukentejusiems L. K., A. K.,
teismo posedyje kasacine tvarka inagrinejo baud˛iamaja byla pagal nuteistojo M. B. (M. B.) kasacini skunda del Lietuvos apeliacinio teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 2 d. nuosprend˛io, kuriuo pakeistas Paneve˛io apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendis. I nuosprend˛io paalinta M. B. atsakomybe lengvinanti aplinkybe – prisipa˛inimas padarius nusikalstama veika ir nuoirdus gailejimasis (Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso (toliau – BK) 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), panaikinta nuosprend˛io dalis, kuria M. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus paskirta laisves atemimo bausme atuoniolikai metu, ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus paskirta bausme – laisves atemimas iki gyvos galvos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 3 punktais, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus paskirtoji bausme ir bausme, Paneve˛io apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprend˛iu paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dali, subendrintos apemimo budu ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas iki gyvos galvos.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtoji laisves atemimo bausme iki gyvos galvos subendrinta su Kedainiu rajono apylinkes teismo 2006 m. rugsejo 20 d. nuosprend˛iu paskirta ir neatlikta bausmes dalimi ir galutine subendrinta bausme M. B. paskirta laisves atemimas iki gyvos galvos, bausme atliekant kalejime.
Kita nuosprend˛io dalis nekeista.
Teiseju kolegija, iklausiusi teisejo praneimo, nuteistojo gynejo, praiusio skunda tenkinti, prokuroro ir nukentejusiuju, praiusiu skunda atmesti, paaikinimu,
n u s t a t e :
M. B. nuteistas u˛ tai, kad 2008 m. nakti i rugsejo 19 d. i 20 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, budamas apsvaiges nuo psichotropiniu med˛iagu – amfetamino, turedamas tiksla pagrobti svetima turta, pro idau˛ta verandos langeli i vidaus atkabino duru kabliuka bei verandoje rastu kirviu ilau˛e buto duris ir taip isibrove i J. K. buta, esanti (duomenys neskelbtini), bei sudave J. K. viena smugi ranka i veida, iam pargriuvus, sudave ne ma˛iau kaip keturis kartus kirvio pentimi i galva ir viena karta peiliu i veida; iais veiksmais padare pjautine ˛aizda veido kaireje puseje bei daugybines mutines ˛aizdos galvoje su skeveldriniais kaukoles skliauto ir pamato lu˛iais, nuo to nukentejusysis mire.
Taip pat, toje pacioje vietoje ir tuo paciu laiku ne ma˛iau kaip septynis kartus smoge peiliu L. D. i kaklo ir galvos sritis, del to nuo durtiniu–pjautiniu kaklo ir pakauio ˛aizdu nukentejusioji mire, t. y. M. B. tycia, del savanaudiku paskatu nu˛ude J. K. ir L. D. bei pagrobe svetima L. D. priklausanti turta – 449 Lt vertes televizoriu VIDO PF 21 VTS.
Apeliacines instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendima, nuosprendyje nurode, kad: 1) nesutinka su teismo nuomone, jog M. B. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripa˛inta tai, kad jis prisipa˛ino padares jam inkriminuota nusikalstama veika bei nuoird˛iai gailisi del jos padarymo; 2) pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus atuoniolikos metu laisves atemimo bausme, nesilaike BK 54 straipsnyje numatytu bendruju bausmiu skyrimo pagrindu, neatsi˛velge i teisingumo principo, itvirtinto BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkt,e reikalavimus, todel paskyre aikiai per velnia bausme, nes bausmes paskirtis ioje byloje bus igyvendinta tik izoliuojant kaltininka nuo visuomenes iki gyvos galvos; 3) atsi˛velgiant i aplinkybes, apibudinancias nuteistojo asmenybe, jo pagrobto turto verte bei atsakomybe sunkinancia aplinkybe, M. B. pagal BK 180 straipsnio 2 dali paskirta eeriu metu laisves atemimo bausme, net ir paalinus M. B. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, nelaikytina per velnia.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prao panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 2 d. nuosprendi ir palikti galioti Paneve˛io apygardos teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nuosprendi.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinio teismo nuosprendis neteisetas, nes nepagristai i nuosprend˛io paalinta jo atsakomybe lengvinanti aplinkybe – prisipa˛inimas padarius nusikalstama veika ir nuoirdus gailejimasis ir panaikinta nuosprend˛io dalis, kuria pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus paskirta laisves atemimo bausme atuoniolikai metu, ir paskirta laisves atemimo bausme iki gyvos galvos. Kasatorius pa˛ymi, kad praesi buti apklaustas papildomai ir savo noru dave parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo prisipa˛inimas yra pagrindinis kaltes irodymas, nes prieingu atveju ikiteisminis tyrimas, pradetas prie ji, butu nutrauktas. Nuosprendyje nenurodyta, kokie faktiniai duomenys iki jo prisipa˛inimo patvirtino jo kalte, o istatyme nenurodyta, kurioje stadijoje turi buti kaltininko prisipa˛inimas ivykd˛ius veika, todel kaltininkas tai gali padaryti bet kokioje tyrimo stadijoje, tad apeliacines instancijos teismas nepagristai jo gailejimosi del padarytos nusikalstamos veikos nelaike nuoird˛iu. Tai, kad nuoird˛iai gailisi del padaryto nusikaltimo, jis nurode ir pirmosios instancijos teismo posedyje.
Kasatorius taip pat mano, kad paskirta bausme – laisves atemimas iki gyvos galvos neprisidetu prie teisingumo principo igyvendinimo.
Nuteistojo M. B. kasacinis skundas atmestinas.
Kasacines instancijos teismas skund˛iamus teismu sprendimus, del kuriu paduotas kasacinis skundas, patikrina teises taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), kiek tai susije su bylos nagrinejimo kasacine tvarka pagrindais, nustatytais BPK 369 straipsnyje. Tai reikia, kad, tikrindama kasatoriaus apskustu teismu sprendimu teisetuma, teiseju kolegija sprend˛ia, ar pagal teismo nustatytas aplinkybes tinkamai taikytas baud˛iamasis istatymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis), ar teismas nepadare esminiu baud˛iamojo proceso istatymo pa˛eidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Del BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybe lengvinancios aplinkybes
Kasatorius skunde teigia, kad apeliacines instancijos teismas nepagristai jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe nepripa˛ino to, kad jis prisipa˛ino kaltu ir nuoird˛iai gailisi del ivykdytos nusikalstamos veikos.
Baud˛iamajame istatyme nustatyta, kad aplinkybe, lengvinanti kaltininko baud˛iamaja atsakomybe, yra ir kaltininko prisipa˛inimas padarius baud˛iamojo istatymo numatyta veika bei nuoirdus gailejimasis del to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, teismas, noredamas konstatuoti ia kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipa˛ino padares nusikalstama veika ir kad del padarytos veikos jis nuoird˛iai gailisi.
Pagal teismu praktika kaltininko prisipa˛inimas padarius nusikalstama veika ir nuoirdus gailejimasis del padarytos nusikalstamos veikos gali buti teismo pripa˛istama aplinkybe, lengvinancia baud˛iamaja atsakomybe tik tada, kai asmuo savanorikai prisipa˛ista padares nusikalstama veika, t. y. veika, kuria jis tiesiogiai padare, nurodo bendrininkus ir atskleid˛ia visas jam ˛inomas aplinkybes. Kaltininko nuoirdus gailejimasis del padaryto nusikaltimo pripa˛istamas tada, kai kaltininkas laisva valia prisipa˛ista padares nusikalstama veika, kritikai vertina savo elgesi, igyvena del padarytu veiksmu ir stengiasi suvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentejusiajam neatideliotina pagalba, jo atsiprao ir pan.). Nuoirdus gailejimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareikimus del kaltes pripa˛inimo – jis turi buti objektyviai ivertinamas pagal bylos aplinkybiu visuma (duotus parodymus, teisesaugos institucijoms suteikta pagalba ir pan.). Pa˛ymetina, kad kaltininko nuoirdus gailejimasis del padarytos nusikalstamos veikos gali buti teismo pripa˛istamas aplinkybe, lengvinancia baud˛iamaja atsakomybe, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar byla nagrinejant teisme iki nuosprend˛io priemimo prisipa˛ista ir gailisi padares nusikalstama veika (kasacines nutartys Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010).
I byloje esanciu duomenu matyti, kad, pradejus ikiteismini tyrima del L. D. ir J. K. nu˛udymo, buvo paskelbta M. B. paieka (T. 5, b. l. 3). 2008 m. lapkricio 14 d. jis buvo sulaikytas (T. 5, b. l. 8), taciau nuteistasis savo kalte del jam inkriminuojamu nusikalstamu veiku neige, duodamas kitus asmenis kaltinancius parodymus (T. 5, b. l. 25–27). Veliau vykusiu apklausu metu M. B. taip pat neige savo kalte duodamas parodymus, kad minetas nusikalstamas veikas padare kiti asmenys (T. 5, b. l. 29-33, 34-36, 37-39). Tokiu M. B. melagingu parodymu pagrindu itarimai buvo pareikti net keturiems asmenims, kuriems buvo taikoma pati grie˛ciausia kardomoji priemone – suemimas. Tik 2009 m. vasario 19 d. apklausos metu jis prisipa˛ino nu˛udes nukentejusiuosius L. D. ir J. K. (T. 5, b. l. 73–76).
Kolegijos nuomone, apeliacines instancijos teismas teisingai atkreipe demesi i tai, kad nuteistasis M. B. prisipa˛ino kaltu ne savo noru, o verciamas aplinkybiu, t. y. kai ikiteisminio tyrimo pareigunai buvo surinke pakankamai duomenu, patvirtinanciu M. B. dalyvavima nusikalstamos veikos padaryme; M. B. prisipa˛inimas padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios, nei apeliacines instancijos teismuose nebuvo isamus. Jis, nors ir neneige nu˛udes L. D. ir J. K., taciau, siekdamas suvelninti savo atsakomybe, neige tai dares i savanaudiku paskatu. Be to, vien tik prisipa˛inimo nepakanka norint nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Svarbus ir nuoirdus gailejimasis del padarytos nusikalstamos veikos. i aplinkybe rodo asmens po˛iuri i padaryta nusikalstama veika. M. B., ilga laiko tarpa neprisipa˛indamas del padarytu nusikalstamu veiku ir duodamas melagingus, kitus asmenis kaltinancius parodymus, kritikai savo nusikalstamo elgesio nevertino ir del jo nesigailejo.
Teiseju kolegija konstatuoja, kad nors nuteistasis M. B. nagrinejant byla pirmosios ir apeliacines instanciju teismuose atsiprae nukentejusiuju ir nurode besigailintis del savo nusikalstamo elgesio, taciau toks nuteistojo prisipa˛inimas padarius nusikalstamas veikas ir gailejimasis del ju padarymo gali buti vertinamas kaip formalus, todel pagristai i atsakomybe lengvinanti aplinkybe nenustatyta ir i pirmosios instancijos teismo nuosprend˛io paalinta.
Del kasacinio skundo argumentu, susijusiu su bausmes paskyrimu
Bausmes skyrimas yra iimtine teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltes asmuo turi teise i teisinga – atitinkancia padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojinguma – bausme.
Teismas skiria bausme vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais – pagal Baud˛iamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe u˛ padaryta nusikalstama veika, sankcija, atsi˛velgdamas i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir rui, veikos motyvus ir tikslus, stadija, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes.
I apeliacinio teismo nuosprend˛io matyti, kad, skirdamas bausme teisiamajam, teismas atsi˛velge i tai, jog ivykdytas labai sunkus nusikaltimas. M. B. iki iu veiku padarymo buvo teistas eis kartus u˛ ivairius nusikaltimus (neteiseta disponavima narkotinemis ar psichotropinemis med˛iagomis, turtinius nusikaltimus ir kt.), padare naujas nusikaltamas veikas lygtinio atleidimo nuo neatliktos bausmes metu, esant neinykusiam teistumui, sistemingai pa˛eidinejo lygtinio paleidimo salygas, tai rodo nuteistojo ypatinga pavojinguma visuomenei, ivertino kitus jo asmenybe apibudinancius duomenis.
Teiseju kolegija konstatuoja, kad apeliacines instancijos teismas tinkamai ivertino bylos aplinkybes, kaltininko asmenybe ir paskyre bausme, atitinkancia teisingumo principo reikalavimus ir turini, adekvacia padarytai M. B. nusikalstamai veikai, todel teismas, skirdamas bausme, BK 54, 61 straipsniu nuostatas pritaike tinkamai, o paskirtoji bausme – laisves atemimas iki gyvos galvos – sudaro realias prielaidas bausmes paskirciai igyvendinti.
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baud˛iamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. B. kasacini skunda atmesti.
Teisejai Aldona Rakauskiene
Dalia Bajerciute
Viktoras Aidukas
