Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40587-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 2 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,
dalyvaujant prokurorei Algirdai Banienei,
kaltinamajam A. K.,
nukentėjusiajam L. K.,
nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atlikęs;
2) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;
3) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2018 m. spalio 3 d. ir 2018 m. spalio 10 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi, vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę;
4) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi subendrintos bausmės neatlikta dalimi, subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 metai 6 mėnesiai. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 2-323 lygtinai paleistas, neatlikus 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, pasiųstas atlikti likusios Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies. Bausmę atlikęs 2021 m. lapkričio 26 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
A. K. 2024 m. spalio 6 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu, tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu L. K. į galvą, dėl to pargriuvus nukentėjusiajam ant grindų, spyrė apie 5 kartus į šonkaulių sritį ir galvą, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajam L. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos pilvo sienoje, odos nubrozdinimų dešinio skruosto srityje, dešinės ausies srityje, dešinės pusės VI-VIII šonkaulių lūžimų, krūtinės ir pilvo sumušimo, nes dėl dešinės pusės VI-VIII šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis A. K. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad viskas vyko V. namuose. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Pripažįsta, kad jį pastūmė, nes buvo neblaivus. Be V., jos namuose dar buvo A. S.. Po kurio laiko A. su V. išėjo į parduotuvę nupirkti alkoholio, nes pritrūko, o jis su L. V. bute gėrė nuo vakar likusį alkoholį. Moterys parnešė 2 butelius degtinės. Grįžusi iš parduotuvės V. jam davė 20 eurų ir jis nuėjęs į parduotuvę nupirko du butelius degtinės. Parėjęs atidavė alkoholį V.. Konfliktas įvyko dėl to, kad nenupirko šampano. Grįžus su alkoholiu iš parduotuvės V. pradėjo ant jo rėkti. Ji norėjo vieno butelio degtinės ir vieno butelio šampano. Nukentėjusysis supyko ant jo ir kirto jam du kartus į veidą. Tuo metu, kai nukentėjusysis jam sudavė, rankose laikė butelius. Pasilenkęs padėjo butelius ant žemės ir pajautė, kaip nukentėjusysis į galvą suduoda smūgius, iš galvos bėgo kraujas. Nukentėjusįjį nuo savęs atstūmė, nuo pastūmimo jis pargriuvo ant žemės. Nukentėjusiajam nesudavė kumščiu į korpusą, tik atstūmė nuo savęs ir išėjo namo. Nukentėjusiojo gulinčio ant žemės nespardė. Tuo metu A. sėdėjo koridoriuje, ji matė kai atvažiavo policijos pareigūnai. Į galvą nukentėjusysis sudavė kažkokiu kietu daiktu. Nematė, kuo sudavė į galvą, gal „kočėlu“ ar pagaliu. Grįžęs namo greitosios pagalbos neišsikvietė, nes galvojo, kad viskas praeis. Po įvykio su nukentėjusiuoju kalbėjo, klausė, kaip jis gyvena.
Esant kaltinamojo parodymų prieštaravimams, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis paaiškino, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Nurodė, kad 2024 m. spalio 6 d. maždaug apie pietus, tikslaus laiko neatsimena, paskambino V., A. ir pakvietė juos abu į svečius švęsti gimtadienį. Jis V. pažinojo iš anksčiau, jos draugo L. jis nebuvo matęs ir nepažinojo. <...>Tą dieną jis buvo blaivus, A. taip pat buvo blaivi. Jis su A. nuvažiavo pas V.. Namuose buvo V. draugas L., kuris atrodė neblaivus, nes nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, taip pat kalbėjo nerišliai, ant stalo stovėjo pusė butelio 0,5 l degtinės. V. pasakojo, kad jau iš vakaro pradėjo švęsti L. gimtadienį, o kai jie atvyko norėjo pratęsti gimtadienį. Jiems išgėrus buvusį alkoholį, A. su V. nuėjo į parduotuvę ir nupirko 2 butelius 0.7 litro degtinės. Tada jie visi sėdėjo draugiškai kambaryje, bendravo, viskas buvo normaliai. Kažkuriuo metu degtinė jau buvo į pabaigą, todėl V. jo paprašė iš parduotuvės parnešti daugiau alkoholio. Kiek atsimena V. jam padavė 20 eurų grynųjų pinigų, ir jis parnešė 2 butelius 0.5 litro degtinės. Jis su buteliais rankose ėjo link buto, durys buvo atidarytos, prie durų stovėjo V., priėjęs prie jo L. nieko nesakęs, kumščiu sudavė jam vieną ar du kartus į veido sritį. Po suduoto smūgio jis padėjo butelius ant žemės ir tuo metu buvo pasilenkęs, kai iš nugaros pusės pajautė stiprų smūgį su kietu daiktu į galvą. Po šio smūgio jautė didelį skausmą, ėmė bėgti kraujas. Dėl išgąsčio ar iš baimės bandė gintis, nesuprato kas vyksta, todėl delnu ar kumščiu, negali pasakyti, sudavė L. vieną ar du kartus stipriai į pilvo sritį. L. buvo stipriai neblaivus, todėl po jo sudavimo kumščiais, jis nugriuvo ant grindų, tačiau jis jo nespardė. Iš karto iš buto pasišalino, nes jam iš galvos bėgo kraujas, tačiau pas medikus pagalbos nesikreipė, nes buvo silpna. L. nespardė, kadangi jo suduoti smūgiai buvo stiprūs, nes visą gyvenimą yra lankęs rankinį, todėl galimai galėjo lūžti šonkauliai L., arba galėjo susižaloti griūdamas. Suduodamas smūgius jis buvo labai įsiutęs ir išsigandęs, nes jį pirmas užsipuolė L., todėl jis bandė gintis nuo L. veiksmų. Dėl L. suduoto smūgio kočėlu jam į galvą, galvoje atsirado žaizda, maždaug 3 cm ilgio, dėl ko jam svaigsta galva. Po įvykio jis vos parėjo iki namų, nes A. dar liko bendrabutyje, nes buvo stipriai neblaivi. Į policijos pareigūnus nesikreipė, nes tiesiog gulėjo lovoje ir negalėjo niekur išeiti iš namų, nes labai svaigo galva. Jis gailisi, kad tą dieną atvyko pas V. į svečius ir kad vartojo alkoholį. Jis tikrai V. nesmaugė. Jis nesuprato, dėl ko jį pirmas užsipuolė L.. Galimai V. paėmė L. pinigus, kad nupirktų alkoholio, todėl L. supyko ant jo ir jam grįžus iš parduotuvės jį iš karto puolė. Jis gynėsi, ir galimai galėjo jį sužaloti (t. 1, b. l. 176-179).
Papildomai kaltinamasis paaiškino, kad šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Buvo stipriai neblaivus ir gali visų aplinkybių neatsiminti.
Nors kaltinamasis A. K. tik iš dalies pripažino kaltę, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais bylos duomenimis.
Nukentėjusysis L. K. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu buvo pas V., nes ten gyveno. Pas V. atėjo A. K. su A.. Tuo metu jų nepažinojo. V. pasikvietė į svečius A., tačiau ji atėjo ne viena, o su A. K.. Jis įvykio dieną buvo neblaivus, kadangi šventė savo gimtadienį. Visi vartojo alkoholį, o kai jo pritrūko, V., A. K. davė 50 eurų ir paprašė, kad jis parneštų alkoholio ir šampano. A. K. nupirko degtinės ir alaus, kurio niekas negėrė, dėl to V. su A. K. sukonfliktavo. Tuo metu jis buvo išėjęs parūkyti. Sugrįžęs pamatė, kad A. K. ginčijasi su V. dėl grąžos. A. K. buvo suėmęs V. rankomis už kaklo ir ją pakėlęs nuo žemės. Tai pamatęs paėmė iš kriauklės kočėlą ir juo sudavė vieną kartą A. K. per pakaušį. Po smūgio A. K. paleido V. ir atsisukęs sudavė jam į veidą, po ko nugriuvęs ant žemės prarado sąmonę. Nukrito nuo suduoto smūgio. Neatsimena į kur A. K. kirto. Sudavęs A. K. su kočėlu nematė kraujo. Jam yra smegenų atrofija yra turėjęs du insultus, todėl visko neatsimena. Jį prabudinę pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai išvežė į ligoninę, nes buvo sulaužyti šonkauliai. A. K. pas V. namuose sulaužė šonkaulius. Jam apie tai pasakė D.. Ji sakė, kad A. K. jį daužė, po to kai nukrito ant žemės. V. pas D. nuėjo iškviesti policijos. V. matė, kaip A. K. jį spardė. Jis nieko neatsimena. Nežino, ar A. K. buvo kai atgavo sąmonę. A. K. jam sužalojo galvą, veidą. Nežino, kiek smūgių gavo į veidą. Neatsimena, kurioje vietoje buvo sužalotas veidas. Iki įvykio jo veidas nebuvo sužalotas. Jam skaudėjo veidą, galvą. Gydytojai pasakė, kad yra sulaužyti šonkauliai. Neatsimena kokius parodymus davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.
Esant nukentėjusiojo parodymų prieštaravimams, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kur jis nurodė, kad 2024 m. spalio 6 d., tikslaus laiko neprisimena, į namus, kur gyvena su V. Ž., adresu (duomenys neskelbtini), į svečius atėjo A. S., kartu su savo sugyventiniu A. K.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę. Kiek jo išgėrė neprisimena. V. Ž. vėliau davė A. K. pinigų ir pasiuntė jį į parduotuvę nupirkti degtinės ir šampano. A. K. sugrįžęs iš parduotuvės parnešė degtinės ir alaus, o šampano neparnešė. Kadangi A. K. vietoj šampano parnešė alaus, kurio neprašė V. Ž., todėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. K. rankomis suėmė V. Ž. už kaklo. Tai jis pamatęs norėdamas apginti V. Ž. iš koridoriuje esančios kriauklės paėmė medinį kočėlą ir su juo iš nugaros sudavė vieną smūgį į pakaušio sritį. Po šio smūgio A. K. paleido V. Ž. ir atsisukęs jam ranka sudavė smūgį į galvos sritį, dėl ko jis prarado sąmonę ir nukrito ant grindų. Vėliau prisimena, kad jį atgaivino greitosios medicinos pagalbos medikai ir policijos darbuotojai. Kai atsipeikėjo, tai jautė skausmą galvoje bei įvairiose kūno vietose, dėl ko jį greitoji medicinos pagalba pristatė į ligoninę. Ten apžiūrėję medikai jam pasakė, kad yra lūžę trys šonkauliai. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-10).
Liudytoja V. Ž., apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta. Kaltinamasis yra draugės sugyventinis. Įvykio metu L. gyveno pas ją. Įvykio metu pas ją bute buvo keturiese: ji, L., A. K. ir A.. A. K. paprašė nueiti į parduotuvę parnešti degtinės ir butelį šampano butelį. A. K. parnešė du butelius baltos. Tuo metu pas bute buvo L.. A. K. išėjus į parduotuvę A. išėjo pro duris. Nežino, kur ji išėjo. Kai A. K. paprašė, kad jis nueitų į parduotuvę ir degtinės butelį pakeistų į šampano butelį, jis pradėjo ją smaugti. Suėmęs rankomis už kaklo pakėlė nuo žemės. Lamutis tai pamatęs A. K. kirto su kočėlu per galvą. Po to A. K. atsisuko į L. ir jie susistumdė. Ji stovėjo nugara į langą ir bandė juos išskirti. A. K. besigrumdamas su L. sudavė jam smūgį į veidą. Po suduoto smūgio L. nukrito ant žemės tarp lovos ir stalo. A. K. gulinčiam L. spardė į šonus. Kiek kartų A. K. įspyrė L. negali pasakyti, tačiau ne vieną. Ji išbėgo pro duris pas kaimynę D., kad ji iškviestų policiją. D. gyvena per vienas duris nuo jos. Ji įvykio nematė, tik iškvietė pagalbą. Grįžusi namo matė, kad A. K. spardo L.. L. buvo praradęs sąmonę. Pas save į namus grįžo su kaimyne D.. Bandė juos išskirti, tada A. K. jos atžvilgiu vėl pradėjo smurtauti. Po to atvažiavo pareigūnai ir greitoji pagalba. Iki atvažiuojant pareigūnams A. K. pabėgo. Įvykio dieną vartojo alkoholį, bet įvykio aplinkybes atsimena. A. K. iš galvos bėgo kraujas. Grįžo su D.. D. liko koridoriuje laukti pareigūnų, o ji įėjo į savo butą. D. į policiją skambino prie jos. Iškvietę pareigūnus nuėjo pas ją į butą. Tuo metu A. K. buvo jos bute ir spardė L.. Įėjus į kambarį liepė A. K. baigti spardyti L..
Esant liudytojos parodymų prieštaravimams, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kur ji nurodė, kad 2024 m. spalio 6 d. namuose buvome ji, L., A. ir K. bei vartojo alkoholinius gėrimus. Kai A. K. išėjo į parduotuvę, maždaug už 5 minučių A. irgi išėjo, nes sakė, kad jai gali būti blogai. Ji nesuprato dėl ko taip A. pasakė ir daugiau į situaciją nesigilino. Kitą dieną ji grįžusi po darbo sužinojo iš kaimynės D., kad kaimynė matė sėdinčią A. penktame aukšte ant laiptų. Maždaug už 10 minučių iš parduotuvės grįžo K., kuris parsinešė 4 litrus alaus ir degtinės 1 butelį 0.5 litro, o jos prašyto šampano nenupirko. Kai grįžo A. K., L. K. tuo metu rūkė bendro naudojimo koridoriuje, o jų buto durys buvo atidarytos. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos prie stalo. K. padėjo butelius ant stalo, o ji atsistojo nuo lovos ir jam pasakė, kad nueitų į parduotuvę ir kad pakeistų alų į šampaną. Tuomet ji pradėjo reikalauti, kad A. K. atiduotų likusią grąžą, kurios turėjo likti apie 30 eurų. Tačiau K. apie grąžą jai nieko nepaaiškino, todėl ji vėl paprašė, kad šis nueitų į parduotuvę. Tuomet K. jai nieko nesakęs, stovinčiai prie lovos, abiem rankomis suėmė už gerklės ir pakėlė į viršų, trumpai palaikė iškėlęs. Tuo tarpu kai buvo pakelta į viršų maždaug apie 20 cm nuo grindų, į kambarį įėjo L. ir visa tai pamatęs, pasakė: „paleisk", bet šis nereagavo, todėl L. K. pasiėmė iš virtuvės patalpos, medinį, šviesiai rudos spalvos kočėlą ir sudavė kelis smūgius iš nugaros pusės A. K. į pakaušio sritį, tačiau kiek tiksliai buvo smūgių, negali pasakyti. Sudavus smūgius, K. iš karto ją paleido. Ji pamatė pas K. pakaušio srityje kraują, galimai buvo prakirsta su kočėlu. A. K. supratęs, kad gavo smūgius nuo L., galimai įpyko, todėl ji pamatė kai vyrai tarpusavyje susistumdė, dar bandė vyrus raminti, juos atskirti, tačiau vyrai nenurimo, matė, kad A. K. sudavė L. vieną smūgį į galvą, jis iš karto po šio smūgio nugriuvo nugara ant grindų šalia spintelės tame pačiame kambaryje. Tada K. pradėjo spardyti L., galimai spyrė apie 5 kartus į šonkaulių sritį. Ji pamačiusi, pradėjo šaukti ant A. K., kad baigtų spardyti, tačiau jis į jos prašymus nereagavo. Todėl ji labai išsigando ir išbėgo pas kaimynę D. Š., gyvenančią tame pačiame ketvirtame aukšte. Nubėgusi pas kaimynę paprašė, kad iškviestų pagalbą. Kaimynė paskambino bendruoju pagalbos numeriu, o ji išėjo iš jos buto. Eidama bendro naudojimo koridoriuje sutiko išeinantį A. K. iš jų buto, ir jam pasakė, kad važiuoja policijos pareigūnai, tačiau šis jai nieko nesakė, o ją pastūmė viena ranka. Kai grįžo į butą, pamatė, kad L. į aplinką nereaguoja, nes galimai buvo praradęs sąmonę (t. 1, b. l. 96-99).
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus paaiškinimus, liudytoja paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi. Įeinat jai į butą A. K. išeidamas ją pastūmė. Nežino, kas vyko bute, kai išėjo kviesti pagalbos. Kai pas D. išėjo prašyti pagalbos, A. nematė. Po to kai A. išėjo, ji nesugrįžo.
Liudytoja A. S. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad su A. K. draugauja, tačiau nėra šeima. Įvykio dieną V. ją pakvietė į savo gimtadienį. Nenorėjo važiuoti, nes žino kuo baigiasi tokie susitikimai. Pas V. atvažiavo abu blaivūs. V. su L. jau buvo girti. Su V. nuėjo į parduotuvę nupirko du butelius degtinės ir šampano butelį, ledų. Už viską ji sumokėjo kortele. Išgėrė visą alkoholį ir pritrūko. V. A. K. pasiuntė į parduotuvę parnešti alkoholio. Ji sėdėjo kambaryje ant lovos prie durų. V. su L. sėdėjo prie lango. A. K. parnešęs alkoholį, padėjęs jį ant stalo sukonfliktavo su V., nes parnešė ne tą alkoholį. Tada L. A. K. kirto į veidą. Tuo metu ji buvo kambaryje, niekur nebuvo išėjusi. Po to L. A. K. su kočėlu kirto per pakaušį ir jį prakirto, bėgo kraujas. Kai A. K. nuo savęs atsistūmė L., jis nukrito ant žemės. V. išvijo A. K. iš namų, o ji liko ir išgėrė du stikliukus, po ko V. liepė jai išeiti. Per tą laiką, jokios kaimynės pas V. nebuvo atėję. Išėjus atsisėdo koridoriuje prie lango ant kėdės. Matė atvažiavusius policijos pareigūnus, kurie nuėjo pas V. į butą. Pasėdėjus, nuėjo pabelsti į V. duris, bet niekas neatidarė. Parėjusi namo A. K. rado sėdintį ant lovos. A. K. rankšluosčiu buvo prisidengęs galvą. Siūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau jis nesutiko. Nematė, kada L. pasiėmė kočėlą. Kai L. A. K. sudavė smūgį per veidą jis apsisuko išeiti, tada Laimis pasivijęs kirto jam per pakaušį su kočėlu mažiausiai 2 kartus. Ji visą tą laiką sėdėjo bute. L. nukrito prie pirmos lovos kampo. A. K. po smūgio į galvą pradėjo bėgti kraujas. A. K. sudavė smūgius į galvą prie lovos kampo kur matyti kraujas. Matė pas L. rankose kočėlą, tačiau iš kur jis paėmė nematė. Išėjusi iš V., sėdėjo 4 aukšto koridoriuje ant kėdės.
Iš 2024 m. spalio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad L. K. praneša, kad 2024 m. spalio 6 d. apie 15.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė A. K., kur ir kiek sudavė smūgių bei kuo sudavė smūgius, nežino, kadangi buvo praradęs sąmonę (t. 1, b. l. 1-10).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus apskrities VPK) Reagavimo skyriaus tyrėjos O. Ž. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto iškvietimo" nurodyta, kad 2024 m. spalio 6 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. R. apie 15.18 val. buvo gautas nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur yra atėjęs pašalinis asmuo, muštynės, reikalinga greitoji medicinos pagalba, vyras kraujuoja. Atvykus pasitiko buto savininkė V. Ž., ant grindų miegamajame, gulėjo kruvinas vyriškis, tai L. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Paklausus kas nutiko moteris paaiškino, kad jos draugą L. K. sumušė A. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Asmuo buvo pasišalinęs. L. K. paaiškino, kad A. K. jam sudavė nenustatytą kiekį smūgių kojomis į pilvo ir galvos sritis. L. K. medikai išvežė į ligoninės priėmimo skyrių (t. 1, b. l. 15-18).
2024 m. spalio 6 d. Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjos O. Ž. tarnybiniame pranešime papildomai nurodyta, kad <...> L. K. paaiškino tik tiek, kad A. K. jam sudavė nenustatytą kiekį smūgių į pilvo ir galvos sritis. <...> Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK0108, metrologinės patikros Nr. 2194788, 16.01 val. L. K. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu V. Ž. 16.02 val. nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. Jiems atvykus nei A. K., nei A. S. nebuvo. Filmuota BODY (t. 1, b. l. 19-21).
2025 m. sausio 6 d. apžiūros protokole, apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kurio trukmė 1 minutė 58 sekundės. Pranešėja D. Š. nurodė, kad reikalinga pagalba, nes atėjęs žmogus daužo visus kaimynus, jo nepažįsta, „va dabar kaimynką čia koridoriuj daužo, čia (duomenys neskelbtini)“. Muštynės vyksta, vyrui reikia greitosios ir policijos, nes tas žmogus kur čia atėjęs visai pašalinis, o jis čia šokinėja laiptinėje, muša visus kas papuola, ir ją stūmė (t. 1, b. l. 141-143).?
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, įvykio vieta adresu Alytaus m.,(duomenys neskelbtini). Dešinėje kambario pusėje šaldytuvas, spintelės, kiti virtuvės reikmenys. Prie šaldytuvo yra rudos spalvos, apie 40 centimetrų ilgio, medinis „kočėlas“, ant kurio matomos išdžiūvę raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant grindų taip pat matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. „Kočėlas“ paimtas ir supakuotas. Įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (t. 1, b. l. 25-33).
Apžiūros protokole aprašytas paimtas įvykio vietos „kočėlas“. Nurodyta, kad medinis, apie 41 cm ilgio. Abu kočėlo galai yra šiek tiek nusiaurinti. „Kočėlo“ diametras yra apie 3 cm (fotolentelė Nr. 2). „Kočėlo“ viduryje matomos tamsios dėmės (fotolentelė Nr. 3) (t. 1, b. l. 149-154).
2025 m. vasario 27 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas nešiojamo vaizdo registratoriaus įrašas. Vaizdo įrašo trukmė 18.40 min. Vaizdo įraše matoma įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Patekus į kambarį, matyti ant grindų gulintis vyras. Nustatyta kad L. K.. Policijos pareigūnus pasitinka moteris, t. y. V. Ž., kuri paaiškina, kad „kap išgėri, jis in mani šoko smaugt, o už mane draugas norėjo pastovėt ir jis jam kočėlu kirto galvoj ir va šitą žmogų irgi spardė“.<...> L. K. pareigūnui atsako, kad jam visur skauda, suspardė jį, dar fanarai bus, galvą sudaužė ir pilvą suspardė, viską ten“. V. Ž. aiškina, kad L. K. ją gynė, „va šitu kočėlu kirto jam, ten kraujas ne jo, ne L., to kur pabėgo, (duomenys neskelbtini), gyvena, A. K.". V. Ž. medikams paaiškina, kad L. K. ją gynė. L. K. spardė. L. K. atsisėdus matomos ant veido kraujo dėmės, taip pat priekyje ant marškinėlių matoma kraujo dėmė. V. Ž. aiškina, kad „aš pasakiau teisybę, jis davė pinigus, butelį parnešė iš parduotuvės. Aš prašiau šampano parnešt man, aš nenorėjau šnapso, jis neparnešė, alaus prisipirko. Dar grąžos negrąžino iš 50 eurų". V. Ž. aiškina, kad spardė į galvą, į pilvą, ant pilvo yra dėmės. L. K. nurodo, kad jam skauda galvą, suspardė pilvą. V. Ž. paaiškina, kad L. K. kirto kočėlu A. K.(t. 1, b. l. 144-148).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 402/2024 (06) nustatyta, kad L. K. padaryti sužalojimai, t. y. poodinė kraujosruva pilvo sienoje, odos nubrozdinimai dešinio skruosto srityje, dešinės ausies srityje, dešinės pusės VI-VIII šonkaulių lūžimai, krūtinės ir pilvo sumušimas galėjo būti padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės VI-VIII šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 80, 81).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad A. K. konflikto metu sudavė L. K. į galvą, dėl ko pastarasis nukrito ant grindų ir spyrė jam ne mažiau 5 kartus į šonkaulių sritį ir galvą, nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai t. y. poodinės kraujosruvos pilvo sienoje, odos nubrozdinimai dešinio skruosto srityje, dešinės ausies srityje, dešinės pusės VI-VIII šonkaulių lūžimas, krūtinės ir pilvo sumušimas, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata (BK 138 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Iš pačio kaltinamojo A. K. parodymų nustatyta, kad dalį nusikalstamų veiksmų, t. y. smūgių pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme. Kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs, todėl vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės. Nustatyta, kad įvykio metu visi keturi bute buvę asmenys t. y. A. K., L. K., V. Ž. ir A. S. vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko visų asmenų parodymai nėra nuoseklūs, nes dėl suvartoto alkoholio kiekio sunkiai prisimena visas aplinkybes.
Pats nukentėjusysis L. K. paaiškino, kad A. K. jam sudavė vieną smūgį į veidą ir jis nukrito. Kaltinamasis taip pat pripažįsta, kad po nukentėjusiojo jam suduoto smūgio „kočėlu“ į galvą, jis gindamasis sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, po ko pastarasis nukrito. Nors kaltinamasis apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu daugiau veiksmų nepripažino, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus kaltinamasis A. K. buvo paaiškinęs: „po smūgio „kočėlu“ į galvą jautė didelį skausmą, ėmė bėgti kraujas. Dėl išgąsčio ar iš baimės, nesuprato kas vyksta, todėl delnu ar kumščiu, sudavė L. vieną ar du kartus stipriai į pilvo sritį. L. buvo stipriai neblaivus, todėl po jo sudavimo kumščiais, jis nugriuvo ant grindų, tačiau jis jo nespardė. L. nespardė, kadangi jo suduoti smūgiai buvo stiprūs, nes visą gyvenimą yra lankęs rankinį, todėl galimai galėjo lūžti šonkauliai L., arba galėjo susižaloti griūdamas. Suduodamas smūgius jis buvo labai įsiutęs ir išsigandęs, nes jį pirmas užsipuolė L., todėl jis bandė gintis nuo L. veiksmų“.
Šiuos kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtina liudytojos V. Ž. parodymai, tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nors liudytojos parodymai nėra nuoseklūs, tačiau liudytoja patvirtina, kad kaltinamasis ją buvo užsipuolęs, o L. K. bandydamas ją ginti kaltinamajam „kočėlu“ sudavė per galvą. Pastarąja aplinkybę, jog nukentėjusysis „kočėlu“ sudavė jam per galvą, patvirtina ir pats kaltinamasis. Po suduoto smūgio kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam į galvą, o pastarajam nukritus jį spardė. Liudytoja V. Ž. patvirtino, kad išbėgo iš kambario kviesti pagalbos. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad kažkokį laiko tarpą kaltinamasis su nukentėjusiuoju buvo dviese ir niekas nematė kas vyko. Įvykio metu buvusi liudytoja A. S. taip pat patvirtino mačiusi kaip nukentėjusysis sudavė kaltinamajam „kočėlu“ į galvą ir jam bėgo kraujas. Papildomos apklausos metu liudytoja nurodė, kad matė ir kaip A. K. nukentėjusiajam sudavė smūgius į pilvo sritį po ko nukentėjusysis nukrito ant žemės. Tvirtino, kad A. L. nespardė. Nurodė, kad po šių veiksmų ji ir A. išėjo iš buto į koridorių. Liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek bylą nagrinėjant teisme buvo nenuosekli. Nurodė, kad įvykio metu buvo stipriai neblaivi. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo užmigusi. Liudytojos parodymai tik tam tikrose detalėse sutampa su paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų A. S. ir D. Š. parodymais, todėl vertintini kritiškai, kaip siekis pagelbėti kaltinamajam, siekiant išvengti atsakomybės.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą pažymi, kad nekyla abejonių dėl to, jog būtent A. K. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje sudavė smūgius nukentėjusiajam L. K. į veidą, bei spardė nukentėjusįjį dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Suduodamas smūgius rankomis į galvą nukentėjusiajam, kaltinamasis suvokė, jog tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, nes net pats apklausiamas nurodė, kad smūgiai buvo stiprūs, numatė, kad taip gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir to norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir kilusių padarinių. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje įvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir įrodyti. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad A. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje 292,27 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 94-96).
Ieškinyje nurodoma, kad L. K. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių L. K. buvo gydomas, padaryti nusikalstamais A. K. veiksmais, išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas, prašomą priteisti sumą – 292,27 Eur priteisiant iš kaltinamojo.
Dėl skirtinos bausmės
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
Kaltinamasis A. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teisiamas penktą kartą (t. 1., b. l. 184-194), teistumas neišnykęs. A. K. baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (t. 2., b. l. 9-22). Jis (duomenys neskelbtini) (t. 2., b. l. 36). Specialisto išvada, patvirtina, kad įvykio metu kaltinamajam nebuvo nustatyti laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai (t. 2., b. l. 41). Įvertinus A. K. ankstesnius teistumus, tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalyje) padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas jis pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę. Taip pat jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors baigiamųjų pasisakymų metu nurodė, kad kaltę pripažįsta. Atsižvelgiant į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, kilusius padarinius, į tai, kad nukentėjusysis kaltinamajam atleido, į tai, kad A. K. teisiamas ne pirmą kartą ir nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika sukelti padariniai vis dėlto nėra labai sunkūs ir pavojingi asmens sveikatai, skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas artimas minimumui.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. K. asmenybę, sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę. Iš kaltinamąjį charakterizuojančios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, o taip pat kaltinamasis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės, tačiau abiem atvejais įpareigojimų tinkamai nevykdė, dėl ko buvo pasiųstas atlikti neatliktas bausmės dalis. Teismo vertinimu šios aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo.
Kardomoji priemonė kaltinamajam A. K. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėta vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kočėlas, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikintinas kaip menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. K. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), A. K. pripažinti recidyvistu.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. K. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 292,27 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kočėlą, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti.
Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
Teisėja Živilė Janavičienė
