Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2-2410-418/2025

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00174-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;

(S)

3.17.6.; 3.2.6.1.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 1 d.

Druskininkai

Alytus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,

sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei,

dalyvaujant ieškovės D. A. atstovei advokatei A. B.,

nedalyvaujant ieškovei D. A., atsakovei A. Ž., valstybinei įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovams A. Ž. ir VĮ „Turto bankas“ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė D. A. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. Ž. ir VĮ „Turto bankas“ (toliau – atsakovai) dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, prašydama nustatyti naudojimosi tvarką 3,0200 ha žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal M. M. įmonės 2024-11-02 parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo planą: 1) ieškovei D. A. priskirti naudotis 2,0400 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ tarp taškų 1-2-3-8-9-1; 2) atsakovei A. Ž. priskirti naudotis 0,5300 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ tarp taškų 4-5-6-7-4; 3) atsakovei Lietuvos Respublikai priskirti naudotis 0,4500 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“ tarp taškų 3-4-7-8-3; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ((duomenys neskelbtini)) 3,0200 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei D. A. (204/302 dalis), atsakovei A. Ž. (53/302 dalis) ir V. J. S. (45/302 dalis). V. J. S. mirė (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties 2024-05-30 priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas. Ieškovė per atstovą 2025-01-13 raštu Nr. R07/25 kreipėsi į VĮ Turto bankas, kuriai pateikė pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklypu nustatymo, norėdama sužinoti Lietuvos Respublikos, veikiančios civilinių teisinių santykių srityje kaip žemės sklypo bendraturtės, poziciją dėl siūlomos naudojimosi tvarkos. Rašte nurodė, kad žemės sklypo bendraturtė A. Ž. nebendradarbiauja dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, todėl ieškovė ketina kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo.

VĮ Turto bankas 2025-01-16 raštu Nr. (15.27 Mr) SK4-523 nurodė, kad yra pradėjęs veiksmus dėl Turto paveldėjimo valstybės vardu, tačiau liudijimas dar nėra išduotas, kadangi vykdant šias procedūras į notarą kreipėsi mirusiojo įstatyminis įpėdinis su tikslu priimti palikimą. Susidarius tokiai situacijai tikėtina, kad aukščiau minimas turtas valstybei - nuosavybės teise, o VĮ Turto bankui - patikėjimo teise, nepereis. Taip pat nurodė, kad Turto bankas nebūdamas Turto valdytoju negali išsakyti aiškios pozicijos dėl pateiktų žemės sklypų naudojimosi tvarkos planų, tačiau VĮ Turto banko nuomone žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planai turėtų būti rengiami tik atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, kadangi žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus.

Ieškovės netenkina tokia neapibrėžta padėtis, kuri tęsiasi ilgą laiką – ji negali realizuoti savo kaip savininkės teisių, nes pagal CK 4.75 straipsnį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ieškovė teisiškai turėdama turtą negali juo faktiškai naudotis savo reikmėms, įgyvendinti ekonominio pobūdžio sprendimų, sudaryti įvairaus pobūdžio sutarčių dėl šio turto ūkinio naudojimo bei priežiūros. Taip pat ieškovė negali įgyvendinti ir turto – miško - savininkės pareigų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtinti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, kurie reglamentuoja, kad privataus miško savininkas privalo saugoti mišką nuo kenkėjų, ligų, gaisro, esant reikalui šalinti stichinių nelaimių miške padarinius, tuo tikslu turi vykdyti sanitarinius, retinimo, einamuosius kirtimus, išvežti medieną, atkurti žuvusius želdinius ir medynus, įgyvendinti priešgaisrinės prevencijos ir sanitarinės apsaugos reikalavimus. Nesant tarp bendraturčių nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos ieškovė nežino kurioje konkrečioje žemės sklypo vietoje ji gali veikti kaip savininkė. VĮ Turto banko reikalavimas yra perteklinis ir sunkiai realizuojamas, kadangi bendraturtė A. Ž. nebendradarbiauja dėl žemės sklypo valdymo ir naudojimo, nuo 2008 metų net nėra tinkamai įsiregistravusi savo daiktinių teisių į žemės sklypą, neatsako į jai siunčiamus raštus. Kadastrinių matavimų atlikimas ir įteisinimas bus įmanomas tik teismine tvarka, o tai reiškia negalėjimą ieškovei dar ilgesnį laiką naudotis turtu.

Su atsakove A. Ž. ieškovė dėl naudojimosi tvarkos bandė susitarti dar 2023 m. rudenį. Pasiūlymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovei A. Ž. buvo siųstas registruotu laišku ir įteiktas, tačiau atsakymas nustatytu terminu negautas. Rašte atsakovei A. Ž. paaiškinta, kad nesant ginčų tarp bendraturčių, naudojimosi tvarka nustatoma notarine tvarka, ir paprašyta atsakyme nurodyti savo kontaktinį telefoną, kad būtų galima suderinti laiką atvykimui pas notarą. Bendradarbiavimui pateiktas advokatės kontoros adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris. Atsakovei A. Ž. taip pat pasiūlyta pateikti savo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, jeigu jos netenkina ieškovės parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas, taip pat ji informuota, kad nustatytu terminu negavus iš jos jokio pranešimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, bus laikoma, kad su pasiūlyta naudojimosi žemės sklypais tvarka ji nesutinka ir bus kreipiamasi į teismą. Taip pat prieš ieškovei kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl palikimo po V. J. S. mirties priėmimo, pirmiausia 2023-11-14 raštu buvo kreiptasi į atsakovę A. Ž., kad ji priimtų palikimą po savo brolio V. J. S. mirties, išaiškinant, kad jai to nepadarius, palikimas pereis valstybei, tačiau atsakovė A. Ž. jokių veiksmų, priimti palikimui neatliko ir nerodo jokio suinteresuotumo veikti kaip žemės sklypo dalies savininkė, nebendradarbiauja su ieškove. Esant tokiai situacijai, ieškovė objektyviai neturi galimybės susitarti su atsakovais dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl ieškovė, kaip žemės sklypo bendraturtė, reiškia ieškinį teisme atsakovams dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Ieškovė savo lėšomis parengė naudojimosi 3,0200 ha žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo planą, pagal kurį ieškovė naudotųsi 2,0400 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“, bendraturtė atsakovė A. Ž. - 0,5300 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, bendraturtė atsakovė Lietuvos Respublika - 0,4500 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė A. B. teismo posėdyje palaikė ieškovės ieškinį jame nurodytais motyvais, prašo jį tenkinti.

Atsakovė A. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra nedalyvaujant, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nurodo, kad kaip neretai būna panašiose situacijose turtas iš tiesų nėra bešeimininkis, paprasčiausiai įstatyminis įpėdinis faktiniu valdymu priėmęs palikimą dar nesiėmė veiksmų įteisinti savo nuosavybės teisių. Palikimo atsiradimo vietos notarui po gauto VĮ Turto banko pareiškimo išsiuntus pranešimus gautas įstatyminio įpėdinio prašymas – tikslesnės informacijos neturi dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų, todėl šioje situacijoje gavus papildomą informaciją iš notaro biuro tikslinga įtraukti V. J. S. įstatyminius įpėdinius siekiant išsiaiškinti jų poziciją, taip pat išspręsti VĮ Turto banko pakeitimo tinkamu atsakovu klausimą. VĮ Turto bankas palaiko savo poziciją dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tik po to, kai bus atlikti kadastriniai matavimai naujoje koordinačių sistemoje – sutinka su ieškovės poziciją, kad imperatyvaus reikalavimo teisės aktuose juos atlikti nėra, tačiau jų neatlikus iš esmės būtų dvigubinamas darbas. Pagal preliminarius matavimus naudojimosi sklypu tvarka būtų netiksli, galimai skirtųsi posūkių taškai, matmenys, sklypo dalių dydžiai ir pan., kas ateityje vėl sąlygotų naujos naudojimosi tvarkos rengimą, tačiau bet kokiu atveju teismui visapusiškai bei pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, jog ieškovės reikalavimai pagrįsti, VĮ Turto bankas neprieštaraus ieškinio patenkinimui.

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 3,0200 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei D. A. (204/302 dalis), atsakovei A. Ž. (53/302 dalis) ir V. J. S. (45/302 dalis). V. J. S. mirė (duomenys neskelbtini) ir palikimą po jo mirties 2024-05-30 priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama atsakovės VĮ Turto bankas.

Iš ieškovo advokatės A. B. susirašinėjimų su atsakovėmis matyti, kad ieškovė siekdama įgyvendinti savo teisę nusistatyti žemės sklype naudojimosi tvarką parengė žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą, kurį pateikė svarstyti žemės sklypo bendraturčiams, prašant išreikši savo poziciją dėl siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, su kuria nesutikus, pateikti savo parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir nurodyti motyvus.

Atsakovė A. Ž. į siųstą ieškovės atstovės raštą neatsakė ir savo pozicijos šiuo klausimu neišreiškė.

Atsakovė VĮ Turto bankas iš esmės sutinka su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, tačiau jos nuomone dėl tikslesnių duomenų prieš tai turėtų būti atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Be to, atsiradus V. J. S. įpėdiniams, šie turėtų būti įtraukti į bylą.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką yra išaiškinęs, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad pamatinė nuostata, kuria grindžiami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.75, 4.81 straipsniai). Pažymėtina, kad bendraturčio teisės nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką įgyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-77/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-77/2011">3K-3-77/2011</a>; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA4LTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-308-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-308-611/2017">e3K-3-308-611/2017</a>).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo principus - nustatant naudojimosi tvarką turi būti atsižvelgiama į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, nustatoma naudojimosi tvarka turi būti patogi bendraturčiams, racionali ir turi tarnauti geresniam nuosavybės valdymui. Minėta tvarka turi atitikti proporcingumo principą, t. y. nepažeisti kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Siekiant išvardintų tikslų turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK kodekso 1.5 straipsnis). Taip pat teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-481/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-481/2011">3K-3-481/2011</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-423/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-423/2012">3K-3-423/2012</a>).

Ieškovė pateikė teismui M. M. įmonės 2024-11-02 parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo planą, pagal kurį ieškovė naudotųsi 2,0400 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“, bendraturtė atsakovė A. Ž. - 0,5300 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, bendraturtė atsakovė Lietuvos Respublika - 0,4500 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“.

Atsakovė VĮ Turto bankas neprieštarauja ieškovės siūlomai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, tačiau jos nuomone atsiradus mirusiojo V. J. S. mirties įpėdiniams, byloje spręstinas tinkamas atsakovų klausimas.

Įpėdiniui atlikus palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas netapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. (CK 5.66 str.) Be to, CK 5.62 str. 1 d. nustato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo.

Iš bylai pateikto Testamento registro išrašo matyti, kad po V. J. S. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas. Nors atsakovė teigia, kad ji priėmusi palikimą dar nesiėmė veiksmų įteisinti savo nuosavybės teisių, tačiau nepriklausomai nuo to, atsakovė laikoma priėmusi palikimą ir yra palikto turto savininkė. Palikimo priėmimo faktas nėra nuginčytas, todėl šios atsakovės procesinė padėtis šioje byloje yra tinkama.

Atsakovės VĮ Turto bankas nuomone nėra tikslinga nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos kol neatlikti šio sklypo kadastriniai matavimai, nes pagal preliminarius matavimus naudojimosi sklypu tvarka būtų netiksli, galimai skirtųsi posūkių taškai, matmenys, sklypo dalių dydžiai ir pan., kas ateityje vėl sąlygotų naujos naudojimosi tvarkos rengimą.

Pažymėtina, kad atsakovė sutinka su ieškovės pozicija, kad imperatyvaus reikalavimo teisės aktuose atlikti kadastrinius matavimus nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 metų birželio mėnesį buvo parengtas ginčo žemės sklypo planas, kuris 2008-01-28 suderintas su tuometinės Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriumi, 2008-02-15 žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir šis sklypas įregistruotas viešajame registre. Pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis taip pat nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje duomenų, kad būtų nuginčyti viešo registro duomenys, nėra, todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą žemės sklypo naudojimosi tvarką galima nustatyti ir neatlikus kadastrinių matavimų

Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė A. Ž. nerodo jokio suinteresuotumo veikti kaip žemės sklypo dalies savininkė nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, ignoruoja ieškovės atstovės raštus, nebendradarbiauja su ieškove, todėl esant tokiai situacijai ieškovė objektyviai neturi galimybės ne tik susitarti su atsakove dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, bet ir atlikti kadastrinius matavimus – dėl atsakovės neveikimo visus šiuos klausimus reiktų spręsti teismine tvarka.

Dėl šių priežasčių sutikina su ieškovės motyvais, kad esant tokiai neapibrėžtai padėčiai, kuri tęsiasi ilgą laiką ieškovė negali realizuoti savo kaip savininkės teisių - ieškovė teisiškai turėdama turtą negali juo faktiškai naudotis savo reikmėms, įgyvendinti ekonominio pobūdžio sprendimų, sudaryti įvairaus pobūdžio sutarčių dėl šio turto ūkinio naudojimo bei priežiūros bei įgyvendinti ir turto – miško - savininkės pareigų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtinti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus.

Darytina išvada, kad šiuo nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti ieškovės teises ir teisėtus interesus čia ir dabar naudotis jai priklausančia turto dalimis, prieš nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką nėra būtinybės atlikti kadastrinius matavimus.

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, atsižvelgiant į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką ir į tai, kad atsakovė VĮ Turto bankas neprieštarauja ieškovo pateiktam planui, o atsakovė A. Ž. savo neveikimu neišreiškė savo pozicijos su siūloma naudojimosi tvarka, konstatuoja, kad planas parengtas vadovaujantis aukščiau nurodytais kriterijais - bendraturčiams priskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka kiekvieno jų idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, plane siūloma naudojimosi tvarka užtikrina galimybę visiems bendraturčiams ir toliau naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, gauti maksimalią naudą, išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, jiems užtikrinamas laisvas judėjimas žemės sklype ir patekimas į jiems naudotis priskirtas žemės sklypo dalis, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 511,00 Eur (111,00 Eur žyminis mokestis ir 400,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti).

Ieškovė prašo šias išlaidas priteisti iš abiejų atsakovių, tačiau atsakovė VĮ Turto bankas nesutinka, kad iš jos būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, motyvuodama tuo, kad ji byloje dalyvauja imperatyvių teisės aktų pagrindu ir neatliko jokių kaltų veiksmų, kuriais buvo pažeistos ieškovės teisės ir dėl kurių byla buvo inicijuota, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos neturi būti priteisiamos.

Teismas sutinka su šias atsakovės motyvais, todėl jų neatkartoja, taip pat vertina ir tai, kad ši atsakovė iš esmės neprieštaravo dėl ginčo esmės, sutiko su ieškovės pateiktu naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu.

Dėl šių priežasčių bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik iš atsakovės A. Ž..

Byloje patirta ir 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios tenkinus ieškinį taip pat priteistinos iš atsakovės A. Ž. valstybės naudai.

Kadangi atsakovei A. Ž. procesinių dokumentų įteikti jos gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovė neprašė skirti kuratoriaus, tačiau prašė procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl ir teismo sprendimas atsakovei įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti naudojimosi tvarką 3,0200 ha žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal M. M. įmonės 2024-11-02 parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo planą ieškovei D. A. priskiriant naudotis 2,0400 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ tarp taškų 1-2-3-8-9-1, atsakovei A. Ž. priskiriant naudotis 0,5300 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ tarp taškų 4-5-6-7-4, atsakovei Lietuvos Respublikai priskiriant naudotis 0,4500 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“ tarp taškų 3-4-7-8-3.

Priteisti iš atsakovės A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 511,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 23,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų raštinę arba pateikti per EPP sistemą.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

,,Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose 2025-09-01 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-335-418/2025 pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovams A. Ž. ir VĮ „Turto bankas“ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovės A. Ž. gyvenamosios ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas jai yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė A. Ž. informuojama, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. Nr. (+370 313) 51 282“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Leonora Jakubauskienė