Civilinė byla Nr. 2YT-7149-1231/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02430-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.2.3.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. liepos 21 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. F. skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko procesinių veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Virbickas.
Teismas
nustatė:
2025 m. birželio 17 d. teisme gautas pareiškėjo K. F. (toliau – ir skolininko) skundas dėl antstolio Sauliaus Virbicko procesinių veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo konstatuoti, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnis ir nepalikta minimali pragyvenimo suma.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2025 m. birželio 4 d. buvo pateiktas teismui prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo buvo siekiama apsaugoti minimalius pragyvenimo poreikius nuo neteisėto ar perteklinio išieškojimo. Kol teismas dar nėra priėmęs procesinio sprendimo dėl šio prašymo, antstolio iniciatyva buvo atlikti vykdymo veiksmai ir nurašytos visos pareiškėjo lėšos iš sąskaitos. Paaiškėjus šioms aplinkybėms mano, kad buvo pažeistas CPK 739 straipsnis, kuris įpareigoja antstolį vykdymo procese užtikrinti skolininko teisę disponuoti bent 450 Eur suma būtiniems pragyvenimo poreikiams. Nurodo, kad ši suma pareiškėjui nebuvo palikta – įskaitant ir valstybės priteistą 320 Eur kompensaciją kas sudarė vieninteles tuo metu turėtas lėšas. Minėtas teismo procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepriėmimas savaime nesuteikia pagrindo ignoruoti pareiškėjo teisių apsaugos poreikį ir proporcingumo principo. Todėl antstolio veiksmai, neatidėjus išieškojimo veiksmų iki teismo sprendimo, yra vertintini kaip neproporcingi ir pažeidžiantys skolininko teises.
Antstolis Saulius Virbickas atsisakydamas patenkinti pareiškėjo skundą, 2025 m. birželio 17 d. priėmė patvarkymą, kuriame nurodo, jog skolininkui priklausančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta 450 Eur laisvai disponuojama suma, todėl skolininko keliamos pretenzijos dėl laisvai disponuojamos sumos nenustatymo yra nesuprantamos. Sodros duomenimis skolininkas niekur nedirba ir neturi jokių pajamų. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis skolininkas nėra socialinės paramos gavėjas. Pateikto skundo priede skolininkas pateikė dokumentą „Operacijos informacija iš kurio tapo žinoma, kad „2025-06-12 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija +€320“, tačiau šis dokumentas neatskleidžia jokios esminės su vykdymo eiga susijusios informacijos, todėl nesupranta, dėl kokių priežasčių skolininkas jį pateikė. Nurodo, kad jeigu ateityje paaiškės naujos aplinkybės – vykdymo proceso klausimai bus sprendžiami atsižvelgiant į šias naujai paaiškėjusias aplinkybes.
konstatuoja:
pareiškėjo skundas atmestinas.
Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmus pagal vykdytinus dokumentus atlieka, juos koordinuoja antstolis. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, ir išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
Iš į bylą pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolis Saulius Virbickas vykdo šias vykdomąsias bylas dėl piniginių išieškojimų iš skolininko K. F.: Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (toliau – VMI prie FM); Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-558-779/2009 išieškotojos GelvoraSergel, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) naudai; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-4264-292/2008 išieškotojos GelvoraSergel UAB naudai; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-558-779/2009 išieškotojos VMI prie FM naudai; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-276-333/2010 išieškotojos VMI prie FM naudai; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-4264-292/2008 išieškotojos VMI prie FM naudai; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. balandžio 22 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos VMI prie FM naudai; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos VMI prie FM naudai; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2006 balandžio 19 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos VMI prie FM naudai.
Pažymėtina, kad CPK 689 straipsnyje nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (nurodyto straipsnio 1 dalis).
Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu dėl 2025 m. minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo (Nr. A1-823), 2024 metams patvirtintas minimalių vartojimo poreikių dydis sudaro 450 Eur. Su šiuo dydžiu siejama antstolio pareiga per PLAIS pateikiant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nurodyti disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo dydį, taip pat su Vyriausybės nutarimu „Dėl sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įsigaliojusiu 2022 m. liepos 1 d., numatyta pareiga vykdant išieškojimą nurodyti laisvai disponuojamą sumą, reikalingą užtikrinti minimalius skolininko interesus.
Nurodytina, kad laisvai disponuojamos sumos nustatymo tikslas – užtikrinti socialiai remiamų ir dirbančių skolininkų interesus: automatizuotai dengiant skolas iš lėšų sąskaitoje, asmeniui paliekama dalis pinigų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Laisvai disponuojama suma atitinka skolininko kas mėnesį gaunamų socialinės paskirties lėšų dydį arba pragyvenimui paliekamą jo pajamų dalį. Jei ši suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu dėl 2025 m. minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo (Nr. A1-823), patvirtinta suma, ji nustatoma pagal nurodytą dydį (2025 metams – 450 Eur). Taigi, pagal antstolių nurodymus PLAIS nustatoma „neliečiama“ skolininko lėšų dalis ir išieškojimas vykdomas tik iš tų lėšų, kurios viršija laisvai disponuojamą sumą. Skolininkui nepanaudojus einamąjį mėnesį lėšų, iš kurių išieškojimas draudžiamas, laisvai disponuojama suma kitą mėnesį nepadidėja, tad automatiniu būdu vykdant skolų išieškojimą, sistema nurašo visas atsiskaitomoje sąskaitoje skolininko turimas lėšas, kurios nepaisant jų paskirties, viršija nustatytą laisvai disponuojamą sumą.
Pažymėtina, kad CPK 739 straipsnyje numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą. Išvardintas sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima yra baigtinis.
Nors CPK 739 straipsnyje įvardintos lėšos plačiąja prasme laikytinos skolininko pajamomis, tačiau dėl savo paskirties, siekiant apsaugoti skolininko interesus, negali būti priverstinio vykdymo metu atliekamų išskaitų iš skolininko pajamų pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-299-313/2019 yra išaiškinęs, kad CPK 739 straipsnyje įtvirtintų skolininkui priklausančių pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, paskirtis – užtikrinti skolininko interesų apsaugą vykdymo procese, nustatant draudimą nukreipti išieškojimą į tas skolininko pajamas, kurių mokėjimo tikslinė paskirtis – įstatymų nustatytais atvejais kompensuoti šių išmokų gavėjo (skolininko vykdymo procese) patirtas išlaidas, negautas pajamas, pajamų sumažėjimą ar kitų svarbių interesų apsaugą.
Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.2, 100, 101 punktais, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams. Nors teisės normos nustato skolininko teisę, o ne pareigą, pateikti minėtus dokumentus, tačiau kartu yra nustatomi šios skolininko teisės neįvykdymo teisiniai padariniai – tokios lėšos išmokamos išieškotojui. Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos. Kadangi tokios lėšos nurodytu atveju (skolininkui nepateikus antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad į jas negalima nukreipti išieškojimo) turi būti išmokėtos išieškotojui, tai tokių antstolio veiksmų (šių lėšų išmokėjimo išieškotojui) negalima pripažinti neteisėtais. Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę galimybės vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-28-378/2021).
Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog antstolis Saulius Virbickas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 18 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad iš K. F. visų sąskaitų priverstinai nurašomų lėšų suma – 4714,48 Eur, sąskaitos numeris – (duomenys neskelbtini), suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį – 450 Eur.
Skolininkas nepateikė nei antstoliui, nei teismui jokių duomenų, kad iš jo yra priverstinai nurašytos didesnės sumos ir neužtikrinta laisvai disponuojama suma Skolininkas byloje pateikė Paysera sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, iš kurio matyti, jog laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2025 m. birželio 26 d. yra vykdomi piniginių lėšų nuskaitymai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį – 450 Eur yra nustatyta sąskaitoje Nr. – (duomenys neskelbtini), o ne sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nėra duomenų, jog skolininkas būtų kreipęsis per įstatymo nustatytą 14 dienų laikotarpį ir pateikė įrodymus, kad įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, jog CPK 739 straipsnyje išvardintas sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima yra baigtinis, skolininko minima 320 Eur suma, kurią į jo sąskaitą pervedė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir iš kurios antstolis išieško skolą, nepatenka į minėto straipsnio sąrašą.
Tai pat skolininkas byloje pateikė papildomą prašymą dėl senaties terminų taikymo nevykdymo, kuriame nurodo, kad antstolis Saulius Virbickas nevykdė pareigos ex officio taikyti senaties terminus vykdomosiose bylose, kurių vykdomieji dokumentai buvo išduoti 2006–2010 m., nors akivaizdu, kad nuo jų išdavimo yra praėję daugiau kaip 10 metų.
CPK 629 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriais vykdomoji byla yra nutraukiama. Vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų – jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Sprendžiant klausimą dėl vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo aktualus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis, kuris nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, priimti iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, baudos nebuvo perkvalifikuotos vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-182/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-182/2010">3K-3-182/2010</a> pažymėta, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą.
Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros poskyrio 2006 m. balandžio 19 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės Daivos Kelmelienės kontoroje gautas 2006 m. rugsėjo 5 d., 2006 m. spalio 24 d. priimtas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo; iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos Kauno karo prievolės centro teritorinio Alytaus skyriaus 2008 m. rugpjūčio 26 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio Sauliaus Virbicko kontoroje gautas 2008 m. spalio 29 d., 2008 m. lapkričio 7 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato 2008 m. birželio 12 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio Sauliaus Virbicko kontoroje gautas 2008 m. birželio 12 d., 2008 m. birželio 17 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. lapkričio 12 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio Sauliaus Virbicko kontoroje gautas 2009 m. kovo 12 d., 2008 m. kovo 12 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nurodytose vykdomosiose bylose nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų (ATPK 308 straipsnio 1 dalis).
Susipažinus su vykdomosiomis bylomis nustatyta ir tai, kad antstolis nurodytose vykdomosiose byloje atliko aktyvius veiksmus, siekdamas išieškoti paskirtas baudas iš skolininko: nuolatos periodiškai tikrino, ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis, teikė paklausimus viešiesiems registrams, priiminėjo patvarkymus bei kitus antstolio procesinius dokumentus. Pažymėtina, jog skolininkas taip pat nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomosiose bylose nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Iš bylos duomenų matyti, kad minėtų baudų išieškojimo procese nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis Saulius Virbickas neatliko išieškojimo veiksmų.
Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkas yra jauno amžiaus, tačiau ilgą laiką niekur nedirba. Skolininkas nei antstoliui, nei teismui nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jo siekį įvykdyti paskirtas nuobaudas (pvz., pagerinti turtinę padėtį) arba objektyviai trukdančių jam tai padaryti (pvz., nedarbingumo). Pažymėtina, jog skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pvz., antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzktMTA3NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-279-1075/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-279-1075/2021">3K-3-279-1075/2021</a>). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant objektyvių duomenų, kad toks skolininko pasyvumas galėtų būti pateisinamas, jis negali būti vertinamas kitaip nei vengimas įvykdyti administracinę nuobaudą, taigi teismas daro pagrįstą išvadą, jog baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, jam nevykdant CPK 644 straipsnyje nustatytų pareigų. Skolininkas nenurodė dėl kokių priežasčių vengė ir delsė sumokėti paskirtas, objektyviai vertinant nedidelės sumos, nuobaudas.
Kadangi antstolis vykdymo veiksmus minėtoje vykdomojoje byloje atliko nepraėjus 3 mėnesiams nuo vykdomojo dokumento gavimo bei vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų, nagrinėjamu atveju taikyti senaties termino nėra teisinio pagrindo.
CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Nagrinėjamu atveju išieškojimai iš skolininko vykdomi vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra dėl skolų, priteistų civilinėse ir baudžiamojoje bylose, išieškojimo. Tokio pobūdžio skoloms išieškojimo senaties pagal įstatymus nėra, t. y. nėra numatyti jokie terminai, per kuriuos antstolis privalo išieškoti iš skolininko skolą, ir nėra numatyta jokia skolų išieškojimo vykdymo procese vykdymo senatis, išskyrus CPK 634 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Taip pat CPK nenumatyta įstatyminių pagrindų teismo sprendimo vykdymą nutraukti, jeigu per tam tikrą laiką teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. Atsižvelgiant į CPK nuostatas bei antstolio atliekamus aktyvius veiksmus vykdymo procese, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju išieškojimo procesas trunka per ilgai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad antstolio veiksmai neprieštarauja įstatymų nuostatoms ir yra teisėti, tuo tarpu skolininko pateiktas skundas laikytinas visiškai nepagrįstu, todėl atmestinas. Dėl antstolio padarytos žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo turėtų pareikšti ieškinį, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, žalos atlyginimo klausimai nesprendžiami.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510-513 straipsniais, teismas,
nutaria:
pareiškėjo K. F. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti antstoliui Sauliui Virbickui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.
Teisėjas Paulius Rimeikis
