Civilinė byla Nr. e2-218-810/2025
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01132-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2; 1.2.1; 1.2.2.4.4; 1.2.2.4.9. 1.4.2.3; 1.4.2.4; 1.4.2.5; 1.4.2.8; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.1.7
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 18 d.
Druskininkai
Alytaus
sekretoriaujant E. V.,
dalyvaujant vertėjams J. G., R. S., D. G., O. P., O. V.,
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GNG servisas“ atstovei advokatei I. V.,
atsakovui A. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „GNG servisas“ ieškinį atsakovui A. A. dėl darbo ginčo dėl teisės.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė UAB „GNG servisas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. A. (toliau – ir atsakovas) (reg. 2024-08-12 CBP-5561), ieškiniu prašo pripažinti 2023-07-14 darbo sutarties Nr. 411, sudarytos tarp A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir UAB „GNG servisas“, juridinio asmens kodas 300058490, nutraukimą 2024-02-14 UAB „GNG servisas“ direktoriaus įsakymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ teisėtu; pripažinti, kad nėra pagrindo išieškoti iš ieškovės UAB „GNG servisas“, juridinio asmens kodas 300058490, atsakovo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), naudai: 7114,44 Eur už priverstinę pravaikštą nuo 2024-02-15 iki sprendimo priėmimo dienos (2024-07-11) ir po 70,44 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2024-07-12 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; priteisti ieškovo UAB „GNG servisas“, juridinio asmens kodas 300058490, naudai iš atsakovo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB „GNG servisas“ su atsakovu A. A. 2023 m. liepos 14 d. sudarė darbo sutartį Nr. 411 (toliau – ir Darbo sutartis), kurios pagrindu atsakovas nuo 2023 m. liepos 28 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Darbo sutartimi buvo sulygta, kad atsakovui bus mokamas 1 386,00 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 1 525,00 Eur) darbo užmokestis, bus taikoma 40 val. darbo savaitė, suminė darbo laiko apskaita, kurios apskaitinis laikotarpis yra 1 mėnuo. 2024 m. sausio 24 d. atsakovas buvo informuotas apie tai, kad su juo nuo 2024 m. vasario 14 d. bus nutraukta Darbo sutartis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi tuo metu atsakovas buvo komandiruotėje, 2024-01-24 įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo (toliau – ir Įspėjimas) jam buvo išsiųstas į transporto priemonėje sumontuotą planšetinį kompiuterį. Tokiu būdu siunčiant dokumentus darbuotojams, šie pagal ieškovės patvirtintą tvarką turi pateikti atsakymą „Gavau ir susipažinau“. Atsakovas tai padaryti atsisakė, todėl apie ieškovės priimtą sprendimą nutraukti su atsakovu Darbo sutartį atsakovas buvo informuotas žodžiu, o atsakovo atsisakymas susipažinti su Įspėjimu buvo įformintas žyma Įspėjime ir patvirtintas liudytojų parašais. DK 57 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, nutraukiant darbo sutartį DK 57 straipsnio pagrindu, darbuotojui apie darbo sutarties nutraukimą tais atvejais, kai darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus, pranešama prieš dvi savaites. Kaip matyti iš Įspėjimo ir Darbo sutarties nutraukimo datų, ieškovė DK 57 straipsnio 7 dalyje nustatytų terminų nepažeidė. Atsakovui grįžus iš komandiruotės, jam buvo pateiktas 2024-02-14 įsakymas dėl atleidimo iš darbo (toliau – Įsakymas). Atsakovas ir vėl atsisakius pasirašyti, kad su Įsakymu jis buvo supažindintas, apie atleidimą iš darbo nuo 2024 m. vasario 14 d. jis buvo informuotas žodžiu, o atsakovo atsisakymas įformintas apie tai pažymint raštu įsakyme su liudytojų parašais.
2024 m. gegužės 13 d. atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK), prašydamas priteisti jo naudai 9 271,00 Eur darbo užmokesčio ir kelionių išlaidų įsiskolinimą, kompensaciją už kasmetines atostogas. Nors prašymo, skirto DGK, pavadinime buvo įvardinta, kad kreipiamasi ir dėl neteisėto atleidimo iš darbo, tačiau toks reikalavimas raštu nebuvo reiškiamas ir apie tai, kad atsakovas nesutinka su Darbo sutarties nutraukimu, jis nurodė žodžiu tik paskutiniuose DGK posėdžiuose ir tokį savo nesutikimą jis grindė tik tuo aspektu, kad apie atleidimą jam nebuvo žinoma iki 2024 m. gegužės mėn. DGK 2024-07-11 sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)10613/2024 (sprendimo registracijos data - 2024 m. liepos 19 d., sprendimo Nr. DGKS-5267) (toliau – Sprendimas) nusprendė:
1) atsakovo (darbo byloje jo procesinė padėtis - ieškovas) prašymą tenkinti iš dalies;
2) pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti 2024-02-14 ieškovės direktoriaus įsakymą „Dėl atleidimo iš darbo“;
3) laikyti, kad Darbo sutartis nutraukta Darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančio organo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį;
4) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 7 114,44 Eur už priverstinę pravaikštą nuo 2024-02-15 iki sprendimo priėmimo dienos (2024-07-11) ir po 70,44 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2024-07-12 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus;
5) atsakovo prašymą priteisti iš ieškovės 9 271,00 Eur su darbo santykiais susijusią sumą atmesti.
Ieškovė nesutinka su DGK sprendimo dalimi, kuria atsakovo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir iš to kylančiais padariniais, įvardintais 3 ir 4 punktuose. Dėl tos priežasties ieškovė, nepraleisdama DK nustatyto termino, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės. Nurodė, kad darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukiama, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla (DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą (DK 57 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, kai sprendžiama dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, teismas neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų skaičiaus mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne darbo ginčą nagrinėjančios institucijos kompetencija. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, todėl jis sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne (Lietuvos A. T. 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzYtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-336-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-336-248/2016">3K-3-336-248/2016</a>, 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDc3LTEwNzUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-477-1075/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-477-1075/2017">e3K-3-477-1075/2017</a>). Taigi, darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali lemti, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė, t. y. darbdaviui pasikeičia darbuotojo darbo poreikis ir jo atliekama darbo funkcija tampa nereikalinga. Ši priežastis sudaro pagrindą darbdaviui nutraukti darbo sutartį su perteklinę darbo funkciją atliekančiu darbuotoju (DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Darbuotojo atliekama darbo funkcija gali būti pripažįstama pertekline tada, kai darbdavys visiškai atsisako darbuotojo atliekamos darbo funkcijos arba, optimizuodamas darbo resursus, nusprendžia, kad tas pačias ar panašias funkcijas gali atlikti mažiau darbuotojų (Lietuvos A. T. 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUyLTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-152-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-152-248/2020">e3K-3-152-248/2020</a>). Tad aptarto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste, sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisėtumo, būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su sprendimo nutraukti darbo sutartį priėmimu. Toks vertinimas, visų pirma, susijęs su priežasties, dėl kurios darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė, realumo įvertinimu. Antra, būtina įvertinti, ar ši priežastis tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tuo, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė.
Ieškovės teigimu, ji pati, sprendžianti dėl savo struktūros ir veiklos, priėmė sprendimą, kad atsakovo pareigybė įmonei nereikalinga, t. y., optimizuodamas darbo resursus, nusprendė, kad tas pačias funkcijas gali atlikti mažiau darbuotojų. Aptartos teismų praktikos kontekste ieškovė akcentuoja juridinio asmens teisę pačiam spręsti dėl savo veiklos ir struktūros optimizavimo. Ieškovė šia teise pasinaudojo teisėtai bei pagrįstai ir išvadai, kad tai buvo ieškovės reakcija į neva atsakovo išsakytas pastabas ieškovės atžvilgiu, kaip nurodė DGK, nėra pagrindo. DK nenumato pareigos įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą arba įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo įvardinti, kokios yra ekonominės, darbo organizavimo pakeitimų ar kt. priežastys, lemiančios ieškovės, kaip verslo subjekto sprendimus. Iš viešai prieinamos informacijos (https://rekvizitai.vz.lt/imone/marijampoles_automobiliu_turgus_gng_servisas/darbuotoju-skaicius/) matyti, kad nuo 2023 m. lapkričio mėnesio pradžios ieškovės darbuotojų skaičius nuolat mažėja (su nežymiais nuokrypiais), kas rodo, kad atsakovės atleidimas iš tikro buvo susijęs su ieškovės priimtais sprendimais optimizuoti darbo resursus, nes tas pačias funkcijas gali atlikti mažiau darbuotojų. Net ir padidėjus ieškovės autoparkui (https://rekvizitai.vz.lt/imone/marijampoles_automobiliu_turgus_gng_servisas/transportas/), darbuotojų skaičius išliko daugiau mažiau stabilus. Ši aplinkybė taipogi patvirtina išvadą, kad tas pačias funkcijas gali atlikti mažiau darbuotojų. DGK Sprendime nurodoma, kad ieškovė neįrodinėjo Darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad vienintelis atsakovo argumentas dėl jo atleidimo iš darbo neteisėtumo buvo susijęs su, atsakovo vertinimu, neinformavimu apie Darbo sutarties nutraukimą. Įvertinus išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant DK normų, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, Darbo sutarties nutraukimo dieną laikyti DGK sprendimo įsiteisėjimo dieną bei naikinti 2024-02-14 ieškovės direktoriaus įsakymą „Dėl atleidimo iš darbo“.
Ieškinyje taip pat teigiama, kad DGK Sprendimu priteisė atsakovo naudai 7 114,44 Eur už priverstinės pravaikštos nuo 2024-02-15 iki sprendimo priėmimo dienos (2024-07-11) laikotarpį ir po 70,44 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2024-07-12 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Šis kompensacinis mechanizmas yra taikomas kaip neigiami padariniai darbdaviui, neteisėtai iš darbo atleidusiam darbuotoją. Ieškovė palaiko anksčiau išdėstytus argumentus, kad Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti tokį kompensacinį mechanizmą.
Papildomai ieškovė akcentuoja į tai, kad DGK, priteisdama DK 218 straipsnio 4 dalies pagrindu pinigines sumas A. A., netinkamai taikė teisės normas, nevertino teisiškai reikšmingų aplinkybių bei nukrypo nuo teismų praktikos. Darbdaviui, neteisėtai atleidusiam darbuotoją iš darbo, taikomi DK nustatyti neigiamo pobūdžio padariniai, kuriais siekiama kompensuoti darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas kompensavimo mechanizmas (vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus) iš dalies atlieka atleisto darbuotojo ir darbdavio finansinių interesų subalansavimo funkciją, nes, viena vertus, užtikrinamas darbuotojo patirtų netekimų kompensavimas, kita vertus, švelninami darbdaviui galintys tekti padariniai. Toks priverstinės pravaikštos laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, ribojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad priverstinės pravaikštos trukmę, be kitų priežasčių, lemia ir darbo ginčo išnagrinėjimo trukmė, dažnai nepriklausanti nuo darbdavio, mažina atvejus, kai priteistina kompensacija tampa neadekvačia našta darbdaviui. Vis dėlto ir apribojus laikotarpį, už kurį gali būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, galimos situacijos, kai priteistinas kompensacijos dydis neatitinka tokios kompensacijos tikslo bei paskirties ar prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), taikomiems ir darbo teisėje (Lietuvos A. T. 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE2LTk0My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-116-943/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-116-943/2021">e3K-3-116-943/2021</a>). DK 218 straipsnio 4 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip panaikinanti teisę, sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio, įvertinti jo atitiktį šios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes. Dėl to darytina išvada, kad kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant 2002 m. DK 30⁰ straipsnį, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti taikomi ir sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo pagal 2016 m. DK 218 straipsnio 4 dalį (Lietuvos A. T. 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMzLTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-333-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-333-684/2019">e3K-3-333-684/2019</a>; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI3LTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-327-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-327-701/2019">e3K-3-327-701/2019</a>).
Taigi, šioje situacijoje DGK, priteisdama atsakovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, turėjo pareigą patikrinti, ar atsakovas po to, kai su juo buvo nutraukta Darbo sutartis, pradėjo dirbti kitoje įmonėje, jei taip, kada, į tai, kad vienas iš posėdžių neįvyko dėl atsakovo negalėjimo užtikrinti tinkamų techninių priemonių, kad jis galėtų dalyvauti bylos nagrinėjime, atsižvelgti į tai, kad atsakovas iš ieškovės yra gavęs daugiau nei atsakovui priklauso pagal DK teisės normas, t. y., ieškovė yra permokėjusi atsakovui 5 824,49 Eur. Tik patikrinus šias aplinkybes, galėjo būti priimamas sprendimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimą atsakovui, tačiau to padaryta nebuvo.
A. A. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį (reg. 2024-09-06 DOK-34573, reg. 2024-09-17 DOK-36096), jame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo ieškinio netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad jis buvo atleistas 2024 m. vasario 14 d. remiantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tariamai dėl „darbo proceso optimizavimo“. Tačiau atsakovui tinkamai nebuvo pranešta apie jo atleidimą. Ginčą nagrinėjant darbo komisijoje, ieškovas jokių pranešimų ir atitinkamų dokumentų nepateikė. Iš įmonės buvo tik žodiniai pranešimai, kurie taip pat buvo pavėluoti. Kaip pažymėjo DGK, rašytinis pranešimas turėjo būti parengtas dviem kalbomis - lietuvių ir rusų, kaip ir darbo sutartis. Tačiau rašytinis pranešimas buvo parengtas tik viena kalba (lietuvių), kurios, deja, atsakovas nemoka. Pranešimą atsakovui per WhatsApp išsiuntė „GNG servisas“ mechanikas Vygantas tik 2024 m. gegužės 13 d., nors atsakovas su juo beveik kasdien bendravo dėl įvairių techninių klausimų. Atsakovo elektroninis paštas ir WhatsApp numeris buvo žinomi buhalterijoje ir personalo skyriuje, todėl pranešimą buvo galima išsiųsti laiku. „GNG servisas“ advokatė, nagrinėjant darbo ginčą, pareiškė, jog pranešimas atsakovui buvo įteiktas per elektroninę sistemą, kurią, kaip supranta, vadina LocTracker. Per šią sistemą atsakovas gaudavo užduotis iš logisto Dariaus (su kita sistema jis nedirbo). Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes atsakovas jokio panašaus pranešimo per šią sistemą nėra gavęs. DGK pirmininkas paprašė įrodymų, tačiau advokatė jų pateikti negalėjo.
Atsakovas teigia, jog, jam 2024 m. vasario mėn. atvykus į „GNG servisas“ biurą po to, kai grįžo iš Vokietijos, atsakovo apie atleidimą niekas neinformavo ir jam nepateikė atleidimo pranešimo, todėl jis negalėjo atsisakyti ką nors pasirašyti. Biure, kai logistas D. pradėjo skaičiuoti atsiskaitymus, susijusius su A. A. komandiruote, nors anksčiau tai darė šios įmonės savininkas G. N., A. A. su komandiruotpinigiais ir bauda nesutiko, todėl dokumentų apie komandiruotpinigius ir darbo užmokestį nepasirašė. Anksčiau jo susitarimas dėl darbo užmokesčio su G. N. ir V., dirbant autovežio vairuotoju, buvo 150 Eur per dieną. Tačiau logistas D. apskaičiavo gerokai mažesnį atlyginimą, su kuriuo A. A. nesutiko. Su logistu D. buvo sutarta, kad A. A. kita kadencija prasidės 2024 m. kovo pabaigoje, apie ką jis žodžiu pranešė telefonu vasario mėnesį.
Atsakovo teigimu, jei jis būtų žinojęs apie atleidimą, būtų iš automobilio pasiėmęs visus savo asmeninius daiktus. Tačiau, kadangi su logistu D. buvo sutarta, kad grįš dirbti su tuo pačiu automobiliu, atsakovas paliko automobilyje savo dviratį, kuriuo važinėjo į parduotuvę apsipirkti. Taip pat informavo naują vairuotoją, kuris atsakovą pakeitė, kad grįš dirbti su šiuo automobiliu, todėl paliko jame savo dviratį. Pažymėjo, kad tai buvo naujas vairuotojas be patirties, todėl kalbėti apie personalo optimizaciją negalima. Iki išvykimo iš Vokietijos 2024 metų vasario pradžioje atsakovas atliko smulkų autovežio remontą Tesla stovėjimo aikštelėje netoli Berlyno (priekabos atidarymo spynos, rūko žibinto ir dešiniojo žibinto keitimą), nes suprato, kad ir toliau dirbs su šiuo automobiliu.
Darbdavys teigia, kad atsakovo pareigos tapo „perteklinės“, tačiau tam nebuvo pateikta jokių įrodymų. Įmonės nepalietė reikšmingi ekonominiai sunkumai ar restruktūrizacija, kurie galėtų padaryti atsakovo darbą nereikalingą. Priešingai, įmonė toliau priėminėjo naujus darbuotojus ir didino dirbančiųjų skaičių - vasario-kovo mėnesiais buvo įdarbinti du nauji autovežių vairuotojai. Atsakovui ne kartą buvo pažadėta, kad jis galės tęsti darbą po Naujųjų metų švenčių, o tai patvirtina, kad nebuvo jokių organizacinių pakeitimų, kuriais remiasi ieškovė. Vairuotojas, kuris pakeitė A. A., buvo naujai įdarbintas „GNG servisas“. Ieškovė atsakovui nepateikė jokių alternatyvių pareigų, kaip to reikalauja teisės aktai, o tai taip pat rodo, kad buvo pažeistos atleidimo procedūros.
Atsakovo teigimu, jo atleidimas įvyko iškart po to, kai jis išreiškė savo nepasitenkinimą dėl darbo sąlygų, įskaitant netinkamą transporto priemonės techninę būklę ir neišmokėtus viršvalandžius bei komandiruotpinigius. Mano, kad būtent tai buvo jo atleidimo priežastis, o ne „optimizacija“. Tai rodo, kad atleidimas buvo atliktas ne dėl ekonominių ar organizacinių priežasčių, o kaip kerštas už jo teisėtas pretenzijas darbdaviui. Nepaisant tariamo „atleidimo“, darbdavys toliau vykdė mokėjimus į atsakovo banko sąskaitą. Tai kelia abejonių dėl atleidimo teisėtumo ir kelia klausimų dėl teiginio, kad su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta.
Atsakovas teigia, kad DGK sprendimas dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą yra pagrįstas. Atsakovas negalėjo pradėti dirbti dėl neteisėto atleidimo ir ilgo bylos nagrinėjimo laikotarpio. Darbo komisijos pirmininkas suprato, kad atsakovas nedirba, nes yra už E. S. ribų, Baltarusijoje. Jei „GNG servisas“ advokatė turėjo omenyje, kad atsakovas dirba Baltarusijoje, tai netiesa, nes iki 2024 m. gegužės 13 d. jis manė, kad yra įdarbintas „GNG servisas“ ir neturėjo jokio poreikio ieškoti kito darbo.
Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms ieškinyje.
Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms atsiliepime į ieškinį, taip pat prašė jam priteisti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį ir neišmokėtus dienpinigius už vykimą į komandiruotes.
Ieškinys atmestinas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovė UAB „GNG servisas“ su atsakovu A. A. 2023 m. liepos 14 d. sudarė darbo sutartį Nr. 411 (ieškinio, reg. 2024-08-12 CBP-5561 priedas), kurios pagrindu atsakovas nuo 2023 m. liepos 28 d. pradėjo dirbti vairuotojo – (duomenys neskelbtini). Darbo sutartimi buvo sulygta, kad atsakovui bus mokamas 1 386,00 Eur darbo užmokestis (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 1 525,00 Eur, 2023-12-01 priedas prie Darbo sutarties Nr. 411), bus taikoma 40 val. darbo savaitė, suminė darbo laiko apskaita, kurios apskaitinis laikotarpis yra 1 mėnuo. Darbo sutartis išversta į rusų kalbą, atsakovas A. A. D. sutartį pasirašė, patvirtindamas, kad su Darbo sutarties sąlygomis sutinka.
Teismui kartu su ieškiniu (reg. 2024-08-12 CBP-5561) ir DGK medžiaga (reg. 2024-12-05 DOK-47850) buvo pateiktas UAB „GNG servisas“ 2024 m. sausio 24 d. Įspėjimas, adresuotas vairuotojui - ekspeditoriui A. A., jame nurodyta, kad atsakovas informuojamas apie tai, jog dėl priimtų įmonės darbo organizavimo sprendimų ir dėl transporto priemonių parko optimizavimo nuo 2024 m. vasario 14 d., laikant šią dieną paskutine darbo diena, atsakovas bus atleistas iš užimamų vairuotojo-ekspeditoriaus pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės), t. y., su atsakovu 2023 m. liepos 28 d. pasirašyta Darbo sutartis Nr. 411 nutraukiama. Ieškovės atstovė, liudytojai V. Š. ir D. K. teismo posėdyje nurodė, kad šis Įspėjimas atsakovui buvo išsiųstas susipažinti per LocTracker žinučių sistemą, kuria naudojosi vairuotojai - ekspeditoriai ir įmonės darbuotojai, į atsakovo komandiruotės metu vairuotoje transporto priemonėje sumontuotą planšetinį kompiuterį. Tokiu būdu siunčiant dokumentus darbuotojams, šie pagal ieškovės patvirtintą tvarką turėjo pateikti atsakymą „Gavau ir susipažinau“. Tačiau atsakovas šioje sistemoje Įspėjimo gavimo ir susipažinimo su juo fakto nepatvirtino, todėl, kaip teigia ieškovės darbuotojai V. Š. ir D. K., apie Įspėjimą buvo informuotas žodžiu, o ieškovės darbuotojai V. Š. ir D. K. Į. nurodė, kad „atsisakė susipažinti ir pasirašyti, todėl buvo informuotas žodžiu“, ir pasirašė. Atsakovas A. A. šią ieškovės atstovės ir liudytojų nurodytą aplinkybę paneigė ir nurodė, kad Įspėjimas jam nebuvo pateiktas susipažinti nei per LocTracker sistemą, nei el. paštu, nei per WhatsApp, nei žodžiu. Liudytojas D. K. 2024-12-11 teismo posėdyje parodė, kad, siunčiant dokumentus per LocTracker sistemą, dokumentai yra nuskenuojami, įkeliami ir išsiunčiami susipažinti ir patvirtinti jų gavimą. Visgi, ieškovei pasiūlius pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad Įspėjimas atsakovui dėl Darbo sutarties nutraukimo buvo išsiųstas į LocTracker žinučių programėlę transporto priemonėje sumontuotame planšetiniame kompiuteryje arba į elektroninį paštą nusiunčiant prisijungimo nuorodą (Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, instruktavimo tvarkos, patvirtintos UAB „GNG servisas“ direktoriaus 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. DS-30, 11, 14 p.), šie įrodymai teismui nebuvo pateikti. Liudytojas V. Š. 2024-12-11 teismo posėdyje patvirtino liudytojo D. K. nurodytą aplinkybę ir nurodė, kad jis girdėjo D. K. pokalbį su A. A., kuomet D. K., A. A. dar būnant komandiruotėje, žodžiu telefonu informavo A. A., kad planšetėje yra atsiųstas Įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl reikia patvirtinti jo gavimą. Visgi, atsakovui A. A. neigiant šią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad ieškovė aplinkybės apie tinkamą ir laiku Įspėjimo įteikimą atsakovui A. A. neįrodė. Šį teismo įsitikinimą sustiprina ir liudytojo O. O. 2025-03-21 teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad 2024 m. pradžioje O. O. ir A. A. grįžtant kartu iš Vokietijos į Lietuvą po kadencijos (kelionė trunka ilgai), o taip pat po atsiskaitymo UAB „GNG servisas“ biure, iš A. A. jis negirdėjo, kad A. A. ketina išeiti iš darbo ir kad jį ketina atleisti darbdavys.
Atskirai pažymėtina, kad Įspėjimas atsakovui A. A. yra surašytas lietuvių kalba, nors ieškovės darbuotojams buvo žinoma, kad atsakovas nemoka lietuvių kalbos (visi kiti dokumentai jam buvo teikiami susipažinti ir rusų kalba).
UAB „GNG servisas“ direktoriaus 2024-02-14 įsakymu „Dėl atleidimo iš darbo“ (ieškinio, reg. 2024-08-12 CBP-5561, ir DGK medžiagos, reg. 2024-12-05 DOK-47850, priedas) A. A. atleistas iš užimamų pareigų nuo 2024-02-14 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, išmokant 0,5 mėn. išeitinę kompensaciją. Įsakyme nurodyta, kad, atsakovui atsisakius susipažinti ir pasirašyti, jis buvo informuotas žodžiu, o atsakovo atsisakymas įformintas, apie tai Įsakyme pažymint raštu bei patvirtinant darbuotojų V. Š. ir D. K. parašais.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas A. A. 2024 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisiją, prašydamas priteisti jo naudai 9 271,00 Eur darbo užmokesčio ir kelionių išlaidų įsiskolinimą, kompensaciją už kasmetines atostogas. Prašymo, skirto DGK, pavadinime įvardinta, kad kreipiamasi ir dėl neteisėto atleidimo iš darbo, aplinkybės, susijusios su atsakovo galimai neteisėtu atleidimu iš darbo, nurodytos ir pačiame prašyme, reikalavimo dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu jis raštu nesuformulavo, tačiau šį reikalavimą nurodė žodžiu paskutiniuose DGK posėdžiuose. Atsakovas A. A. teigė, kas apie atleidimą jam nebuvo žinoma iki 2024 m. gegužės mėn.
DGK 2024-07-11 sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)10613/2024 (sprendimo registracijos data - 2024 m. liepos 19 d., sprendimo Nr. DGKS-5267) nusprendė:
Ieškovė nesutinka su DGK sprendimo dalimi, kuria atsakovo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir iš to kylančiais padariniais, įvardintais 3 ir 4 punktuose.
Dėl atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo
Nagrinėjamu atveju, 2024-02-14 ieškovės direktoriaus įsakymu „Dėl atleidimo iš darbo“ Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Darbo
Aplinkybes, kada darbo organizavimo pakeitimai laikomi svarbia priežastimi darbdaviui inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, patikslina Darbo kodekso 57 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios nustato, jog darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Pagal DK 57 straipsnio 2 dalį, darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.
DK 57 straipsnio 2 dalies nuostata lemia, kad teismas, nuspręsdamas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu teisėtumo, turi įvertinti aplinkybes, susijusias su sprendimo nutraukti darbo sutartį priėmimu. Visų pirma tai susiję su priežasties, dėl kurios darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė, realumo įvertinimu. Antra, teismas turi įvertinti, ar ši priežastis tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tuo, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė. Esant ginčui, pareiga įrodyti šių DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų su sprendimo nutraukti darbo sutartį aptariamu pagrindu priėmimu susijusių aplinkybių buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos A. T. 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUyLTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-152-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-152-248/2020">e3K-3-152-248/2020</a>).
Pagal kasacinio teismo praktiką, kai sprendžiama dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, teismas neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų skaičiaus mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne (Lietuvos A. T. 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-165/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-165/2011">3K-3-165/2011</a>; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-452/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-452/2012">3K-3-452/2012</a>; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzYtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-336-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-336-248/2016">3K-3-336-248/2016</a>, 13 punktas; 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDc3LTEwNzUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-477-1075/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-477-1075/2017">e3K-3-477-1075/2017</a>).
Tarptautiniai darbo teisės standartai, nustatantys darbo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių, reglamentuojami TDO 1982 m. Konvencijoje Nr. 158 „Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva“, TDO rekomendacijoje Nr. 166 „Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva“, S. C. (pataisyta). S. C. 24 straipsnis nustato, kad siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta darbuotojų teisė į apsaugą darbo sutarties nutraukimo atveju, Šalys pripažįsta, jog: a) visi darbuotojai turi teisę, kad jų darbo sutartis nebūtų nutraukta be svarbių priežasčių, nesusijusių su jų sugebėjimais ar elgesiu arba pagrįstų įmonės, įstaigos ar tarnybos veiklos reikalavimais; b) darbuotojai, kurių darbo sutartis buvo nutraukta be svarbios priežasties, turi teisę į atitinkamą kompensaciją arba kitus tinkamus atlyginimo būdus.
Minėta, kad šioje byloje buvo nustatyta, jog ieškovė UAB „GNG servisas“ su atsakovu A. A. 2023 m. liepos 14 d. sudarė darbo sutartį Nr. 411 (ieškinio, reg. 2024-08-12 CBP-5561 priedas), kurios pagrindu atsakovas nuo 2023 m. liepos 28 d. pradėjo dirbti vairuotojo – (duomenys neskelbtini).
Ieškovės atstovė teismo posėdyje (2024-12-11) teikdama paaiškinimą nurodė, kad 2024 metų pradžioje ieškovė turėjo 31 sunkvežimį kroviniams iki 7,5 tonos ir 4 autovežius. Paaiškinimų teikimo dieną (2024-12-11) ieškovė neturėjo nė vieno autovežio. Tai sąlygojo rinkos pokyčiai ir bendradarbiavimo su užsienio partneriu, iš kurio ieškovė gaudavo pagrindinius užsakymus, aspektas. Ieškovė pateikė į bylą įmonės „2N A. G.“ pranešimą (prašymo, reg. 2024-12-10 DOK-48632, priedas), jame nurodyta, kad nuo 2024-03-01 įmonė negalės teikti darbo UAB „GNG Servisas“ 4 lengvųjų automobilių gabenimo vilkikams, kurie dirbo pagal įmonių pasirašytą sutartį; šis sprendimas yra neišvengiamas, norint užtikrinti stabilias ir aukštos kokybės paslaugas mažėjant užsakymų apimtims. Ieškovės atstovės teigimu, paaiškinimo teikimo dieną (2024-12-11) pas ieškovę buvo likę dirbti du autovežių vairuotojai – O. O., dirbantis nuo 2022-12-22 (prof. kodas – 8332 (sunkiasvorių transporto priemonių ir krovininių transporto priemonių vairuotojas)), ir N. K., dirbantis nuo 2023-07-28 (prof. kodas 8332). Ieškovės atstovė nurodė, kad po to, kai buvo nutraukta darbo sutartis su atsakovu A. A., autovežio vairuotojų į darbą pas ieškovę nebuvo priimta. Buvo priimti vairuotojai - ekspeditoriai su kodu 8332, tačiau jie vairavo kitas sunkiasvores transporto priemones, ne autovežius. Ieškovės atstovė teigia, kad pagal Apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per nurodytą laikotarpį (nuo 2023-07-01 iki 2024-10-10), sąrašo (toliau – Sąrašas1, prašymo, reg. 2024-10-25 DOK-41732, priedas) duomenis, 2024 metais buvo atleisti šie pas ieškovę dirbę autovežių vairuotojai: A. A. (2024-02-14), A. K. (2024-01-10, DK 60 str. 1 d. 2 p.), O. M. (2024-09-30, DK 55 str. 1 d.), O. O. (2024-09-02, DK 55 str. 1 d.), Y. P. (2024-08-02, DK 55 str. 1 d.). Teismo nuomone, svarbu pažymėti, kad Sąrašo1 duomenimis, laikotarpiu nuo 2023-07-01 iki 2024-10-10 DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu darbo sutartis buvo nutraukta su vieninteliu ieškovės darbuotoju – A. A., keturi darbuotojai (M. D., D. K., A. K. ir R. S.) buvo atleisti DK 60 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu (darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios, kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas), likusieji 54 darbuotojai buvo atleisti DK 55 str. 1 d. pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Ieškovės į bylą pateiktame 2024-01-24 įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo (ieškinio, reg. 2024-08-12 CBP-5561, priedas) nurodyta, kad atsakovas A. A. iš užimamų (duomenys neskelbtini) pareigų pagal DK 57 str. 1 d. 1 p. bus atleistas nuo 2024-02-14, laikant šią dieną paskutine darbo diena, dėl priimtų įmonės darbo organizavimo sprendinių ir dėl transporto priemonių parko optimizavimo. Visgi teismui nėra aišku, kodėl šiuo pagrindu darbo sutartis buvo nutraukta su vieninteliu atsakovu A. A.
Ieškovė įrodinėjo, kad autovežio (duomenys neskelbtini) darbo funkcija nuo 2024 metų kovo mėn. tapo perteklinė, nes sumažėjo autovežiams užsakymų, nukrito pervežimo paslaugos kaina, pakilo kelių mokesčiai. Šią aplinkybę teismo posėdyje (2024-12-11) patvirtino tiek ieškovės atstovė, tiek ir liudytojai D. K. ir V. Š.. Šios priežastys lėmė darbdavio (ieškovės) veiklos pakitimus: autovežiai buvo parduodami, ieškovė veiklą vykdė krovinių pervežimo sunkvežimiais kroviniams iki 7,5 tonos srityje. Tačiau teismui kyla pagrįstas klausimas, kodėl atleidimui DK 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu buvo pasirinktas būtent atsakovas A. A..
DK 57 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie augina tris ir daugiau vaikų iki keturiolikos metų arba vieni augina vaiką iki keturiolikos metų ar vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis); 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą darbdavį, išskyrus darbuotojus, kurie sukako senatvės pensijos amžių dirbdami to darbdavio įmonėje; 4) kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius.
Minėta, jog, ieškovės atstovės teigimu, 2024 metais buvo atleisti šie pas ieškovę dirbę autovežių vairuotojai: A. A. (2024-02-14, DK 57 str. 1 d. 1 p.), A. K. (2024-01-10, DK 60 str. 1 d. 2 p.), O. M. (2024-09-30, DK 55 str. 1 d.), O. O. (2024-09-02, DK 55 str. 1 d.), Y. P. (2024-08-02, DK 55 str. 1 d.). Iš Apdraustųjų asmenų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per nurodytą laikotarpį (nuo 2023-07-01 iki 2024-10-10), sąrašo (toliau – Sąrašas2, prašymo, reg. 2024-10-25 DOK-41732, priedas) matyti, kad O. M. į darbą pas ieškovę buvo priimtas 2023-07-03, O. O. buvo priimtas 2023-09-01, Y. P. buvo priimtas 2023-10-25, A. K. buvo priimtas iki 2023-07-01. Ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė į bylą įrodymų, iš kurių matytųsi ieškovės patvirtinti atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijai (DK 57 str. 3 d.), kas vykdė atranką dėl atleidžiamų darbuotojų, kodėl atleisti DK 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu pasirinktas būtent atsakovas A. A., ir vienintelis, kurio atleidimo pagrindas laikotarpiu nuo 2023-07-01 iki 2024-10-10 buvo DK 57 str. 1 d. 1 p., taigi, darytina išvada, kad, atleidžiant atsakovą A. A. iš darbo, buvo pažeistos DK 57 str. 3 d. nuostatos.
Nusprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo aptariamu pagrindu (DK 57 str. 1 d. 1 p.) realumo, būtina įvertinti, ar konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą lėmusios priežastys nėra fiktyvios, t. y. ar tos priežastys nėra sudarytos turint tikslą pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos A. T. 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-204/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-204/2007">3K-3-204/2007</a>; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-290/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-290/2012">3K-3-290/2012</a>).
Pažymėtina, kad darbo sutarties nutraukimo nagrinėjamu pagrindu fiktyvumą gali įrodyti aplinkybė, jog atleisto darbuotojo atliekama darbo funkcija tapo perteklinė ne dėl darbo organizavimo pakeitimų, bet dėl to, kad prieš tai buvo priimtas kitas besidubliuojančias funkcijas atliekantis darbuotojas; tai, kad po darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimo į atleisto darbuotojo vietą buvo priimtas kitas darbuotojas, dėl ko sprendimas pakeisti darbo organizavimą nebuvo realiai įgyvendintas ar pan. (Lietuvos A. T. 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUyLTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-152-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-152-248/2020">e3K-3-152-248/2020</a>).
Pagal ieškovės į bylą pateiktus duomenis (priimtų darbuotojų sąrašas už 2024 m. 2 ir 3 mėn., prašymo, reg. 2024-10-25 DOK-41732, priedas), 2024 m. vasario mėn. į darbą pas ieškovę buvo priimti 4 asmenys (duomenys neskelbtini) pareigoms, 2024 m. kovo mėnesį priimti taip pat 4 asmenys (duomenys neskelbtini) pareigoms. Ieškovės ir atsakovo A. A. sudarytoje Darbo sutartyje nurodyta, kad jis buvo priimtas dirbti pas ieškovę (duomenys neskelbtini). Darbo sutartyje nėra nurodyta, kad atsakovas buvo priimtas (duomenys neskelbtini). Vadinasi, jo funkcijai, dirbant autovežio (duomenys neskelbtini) i, tapus pertekline, nereikalinga, jis už Darbo sutartyje sulygtą atlyginimą privalėjo būti perkeltas dirbti pas ieškovę kitos sunkiasvorės transporto priemonės (duomenys neskelbtini).
Aukščiau nurodytos nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovės nurodyti sprendimai dėl transporto priemonių parko optimizavimo tikėtina buvo realūs, nulemti objektyvaus poreikio optimizuoti įmonės veiklą, parduodant autovežius ir užsiimant krovinių pervežimais sunkiasvorėmis transporto priemonėmis kroviniams iki 7,5 tonos, tačiau tai nepaneigia fakto, kad Darbo sutartis su atsakovu DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai, nes ieškovė neįrodė aplinkybės, kad transporto priemonių parko optimizavimas lėmė konkretaus darbuotojo A. A. atliekamų darbo funkcijų (vairuotojo - ekspeditoriaus funkcijų) nereikalingumą. Tai yra, ieškovės sprendimai dėl transporto priemonių parko optimizavimo, kaip priežastis, nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tuo, kad darbuotojo A. A. atliekama darbo funkcija (vairuotojo – ekspeditoriaus funkcija) darbdaviui tapo perteklinė. Vairuotojo-ekspeditoriaus pareigybė ieškovės nebuvo panaikinta, po A. A. atleidimo ir prieš tai į šias pareigas buvo priimti dirbti kiti darbuotojai (vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose), todėl A. A. neabejotinai turėjo būti perkeltas dirbti su kita sunkiasvore transporto priemone kroviniams iki 7,5 tonos vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose už Darbo sutartimi sulygtą atlyginimą.
Ieškovės atstovė teismo posėdžiuose teikdama paaiškinimą akcentavo, kad atsakovas Darbo sutartimi buvo priimtas dirbti pas ieškovę autovežio vairuotoju - ekspeditoriumi. Minėta, kad Darbo sutartyje ši aplinkybė nebuvo nurodyta, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad vairuotojo - ekspeditoriaus pareigybių aprašymai darbuotojams, dirbantiems su skirtingomis transporto priemonėmis, skiriasi. Darytina išvada, kad vairuotoju - ekspeditoriumi pas ieškovę priimtas dirbti asmuo privalėjo dirbti darbdavio nurodyta transporto priemone, o nesutikdamas to daryti, turėjo teisę inicijuoti Darbo sutarties nutraukimą DK 55 str. 1 d. pagrindu.
Pagal DK 57 straipsnio 2 dalį, darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.
DK nustatytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktikos išaiškinimai suponuoja, kad įstatymu nesant nustatyta, kaip darbdavys turi pateikti atleidžiamam darbuotojui informaciją apie laisvas darbo vietas, kad pastarasis turėtų galimybę apsispręsti, ar pageidauja užimti laisvą darbo vietą, sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė pareigą sudaryti galimybę darbuotojui išreikšti valią dėl laisvos darbo vietos užėmimo, kai tokia (tokios) darbo vieta (vietos) pas darbdavį buvo, svarbu įvertinti, ar darbuotojui (individualiai ar viešo paskelbimo būdu) buvo pateikta informacija apie laisvas darbo vietas, ar ši informacija buvo laisvai prieinama, pateikta aiškiai ir suprantamai (Lietuvos A. T. 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTQwMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-403/2023">3K-3-3-403/2023</a>).
Ieškovės atstovė nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog teisės aktuose nėra nustatyta, kad informacija apie laisvas darbo vietas darbuotojui turi būti pateikta raštu, tokia informacija atsakovui, nusprendus jį atleisti DK 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu, buvo pateikta žodžiu. Kada konkrečiai ir kas tokią informaciją atsakovui pateikė, byloje duomenų nėra. Liudytojas V. Š. 2024-12-11 teismo posėdyje parodė, kad jis iš kolegų girdėjo, kad A. A. buvo siūlomas kitas darbas, tačiau jis nesutiko. Koks konkrečiai darbas, kokiomis sąlygomis ir kas siūlė, taip ir liko neaišku. Liudytojas D. K. 2024-12-11 teismo posėdyje teigė, jog skambino atsakovui pastarojo kadencijos metu ir prašė patvirtinti LocTracker sistemoje Įspėjimo gavimą ir susipažinimą su juo, aplinkybės, jog tuo pačiu metu buvo siūlomas atsakovui kitas darbas pas ieškovę, jis nenurodė.
Svarbu pažymėti, kad informacija atsakovui apie laisvas darbo vietas, vadovaujantis DK 57 str. 2 d. nuostata, privalėjo būti pateikta laikotarpiu nuo 2024-01-24 iki 2024-02-07 (likus 5 darbo dienoms iki įspėjimo laikotarpio pabaigos (2024-02-14)), kad atsakovas galėtų apsispręsti, ar pageidauja užimti laisvą darbo vietą. Laikotarpiu nuo 2024-01-24 iki 2024-02-07 atsakovas A. A. buvo komandiruotėje, vadinasi, tikslu, kad informacija apie laisvas darbo vietas jam būtų aiški ir suprantama, ji turėjo būti pateikta raštu, per LocTracker žinučių sistemą arba el. paštu. Tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kada konkrečiai ir kokia informacija apie laisvas darbo vietas atsakovui buvo pateikta žodžiu. Ieškovės liudytojų teismo posėdyje nurodyta informacija apie tai nėra aiški ir suprantama, nes kalbama apie pasiūlymą atsakovui dirbti pas ieškovę sunkiasvorės transporto priemonės, vežant krovinius iki 7,5 tonos, vairuotoju – ekspeditoriumi, nors jau aukščiau teismas pasisakė, kad atsakovas ir taip dirbo pas ieškovę vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose. Taigi akivaizdu, kad ieškovė netinkamai vykdė pareigą siūlyti atsakovui laisvas pareigas, kurias atsakovas galėjo užimti, vadinasi darbdavė pažeidė DK 57 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Įstatyme įtvirtintas reglamentavimas suponuoja, kad darbo sutarties nutraukimo teisėtumą lemia ne tik priežasčių realumas bei jų ryšys su darbuotojo atliekamų darbo funkcijų tapimu perteklinėmis, bet ir tinkamai įvykdyta darbuotojo atleidimo procedūra. Tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, atleidimo procedūra yra teisėta, jei laikomasi atleidžiamų darbuotojų atrankos reikalavimų (DK 57 straipsnio 3 dalis), darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą terminų (DK 57 straipsnio 7 dalis) bei laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu, pasiūlymo įspėjimo laikotarpiu reikalavimo (DK 57 straipsnio 2 dalis).
Nors teismas aukščiau pasisakė dėl DK 57 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir 7 dalies nuostatų pažeidimo, atleidžiant atsakovą A. A. iš darbo DK 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu, visgi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatavus, kad darbo sutarties nutraukimui nebuvo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos svarbios priežasties, nėra reikšminga, ar darbdavys tinkamai vykdė šiuos darbo sutarties nutraukimui būtinus procedūrinius reikalavimus.
Dėl sužinojimo apie atsakovo teisių pažeidimą datos
DK 65 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį turi būti perduodamas darbuotojui nedelsiant. Jeigu darbuotojas ginčija atleidimą iš darbo nustatyta tvarka, darbdavio sprendimo įteikimo įrodinėjimo našta tenka darbdaviui.
Ieškovė šioje civilinėje byloje įrodinėja, kad ieškovės direktoriaus 2024-02-14 įsakymas „Dėl atleidimo iš darbo“ atsakovui A. A. buvo pateiktas susipažinti 2024-02-14, jam grįžus iš komandiruotės. Šią aplinkybę atsakovas A. A. neigė, teigdamas, kad iš komandiruotės iš Vokietijos jis grįžo kartu su pas ieškovę dirbančiu vairuotoju - ekspeditoriumi O. O.. Atsiskaityti po komandiruotės į ieškovės biurą jie ėjo kartu, kartu iš ten ir išėjo. Liudytoju apklaustas O. O. šias atsakovo aplinkybes patvirtino, nurodė, kad į ieškovės biurą jis ir atsakovas A. A. ėjo pirmadienį (galimai vasario 12 d.), apie 12 val. Apie atsakovo atleidimą iš darbo atsakovas nei grįžtant iš komandiruotės, nei po atsiskaitymo pas ieškovę jam neminėjo. Liudytojas D. K. teismo posėdyje (2024-12-11) parodė, kad A. A. 2024-02-14 atvykus atsiskaityti, atsakovui jis liepė eiti pas finansininkę pasirašyti dokumentus, ar tarp tų dokumentų buvo Įspėjimas ir Įsakymas „Dėl atleidimo iš darbo“, nežino. Liudytojas V. Š. teismo posėdyje (2024-12-11) taip pat nurodė, kad jis girdėjo, kaip pas finansininkę Vilmą buvęs A. A. atsisakė pasirašyti dokumentus, kokius dokumentus – nežino. L. V. Ž. J. teismo posėdžio metu prisiminė atvejį, jog A. A. atsisakė pasirašyti dokumentus, kokius konkrečiai dokumentus – nežino. Taigi, nė vienas ieškovės liudytojas nepatvirtino aplinkybės, kad atsakovas A. A. buvo tinkamai supažindintas su įsakymu „Dėl atleidimo iš darbo“, jog šis įsakymas buvo paruoštas lietuvių ir rusų kalbomis, šias aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti. Abejonių kelia ir ieškovės atstovės bei liudytojų D. K. ir V. Š. nurodyta aplinkybė, kad A. A. atsisakė susipažinti ir pasirašyti įsakyme „Dėl atleidimo iš darbo“ 2024-02-14, nes tiek atsakovas, tiek ir liudytojas O. O. teismo posėdžio metu teigė, kad į ieškovės biurą atsiskaitymui su ieškove po komandiruotės jie nuvyko pirmadienį (2024-02-12), A. A. teigimu, ieškovės biure jis dar buvo 2024-02-13, o 2024-02-14 jis autobusu iš Marijampolės autobusų stoties išvyko į Druskininkus. A. A. paso kopija (reg. 2024-10-10 DOK-39625) patvirtina, kad A. A. 2024-02-14 Raigardo kelio poste kirto Lietuvos Respublikos - Baltarusijos Respublikos sieną. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė į bylą objektyvių ir įtikinamų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas su 2024-02-14 ieškovės direktoriaus įsakymu „Dėl atleidimo iš darbo“ buvo supažindintas 2024-02-14, daroma išvada, kad atsakovas A. A. apie teisių pažeidimą (atleidimą iš darbo) sužinojo 2024-05-13, kuomet V. Š. į WhatsApp programėlę atsiuntė įsakymo „Dėl atleidimo iš darbo“ kopiją, po ko atsakovas, nepraleisdamas vieno mėnesio termino, kreipėsi į DGK (DK 220 str. 1 d.).
Atskirai pažymėtina, jog ieškovė šioje byloje akcentavo, kad atsakovas, ginčydamas jo atleidimo iš darbo teisėtumą, nurodė tik tai, kad jis nebuvo tinkamai įspėtas dėl atleidimo iš darbo, visgi atsakovas nėra teisininkas, jis yra silpnesnioji darbo bylos šalis, nemokantis lietuvių kalbos, todėl akivaizdu, jog galėjo netinkamai suformuluoti pareiškimo darbo ginčų komisijai pagrindą ir dalyką. Teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus ((duomenys neskelbtini) str.).
Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisinių pasekmių
Šiuo atveju konstatavus, jog darbo sutarties nutraukimui su atsakovu A. A. nebuvo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos svarbios priežasties, taip pat konstatavus, jog buvo pažeisti DK 57 straipsnio 2, 3 ir 7 dalių imperatyvai, darbo sutarties nutraukimas su atsakovu pripažįstamas neteisėtu, o darbdavės sprendimas, t. y. UAB „GNG servisas“ 2024-02-14 direktoriaus įsakymas „Dėl atleidimo iš darbo“, panaikinamas.
Minėta, kad pagal DK nuostatas, pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas neteisėtai, jis gali būti arba grąžintas į darbą, arba, esant DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytiems pagrindams, jo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 2–4, 6 dalys). Pirmuoju atveju darbuotojui priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Antruoju atveju priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 218 straipsnio 4 dalies nuostata, įtvirtinanti maksimalų priteistiną vidutinio darbo užmokesčio terminą, negali būti aiškinama kaip panaikinanti teisę, sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio, įvertinti jo atitiktį šios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant 2002 m. DK 30⁰ straipsnį, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti taikomi ir sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo pagal 2016 m. DK 218 straipsnio 4 dalį (Lietuvos A. T. 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMzLTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-333-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-333-684/2019">e3K-3-333-684/2019</a>; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI3LTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-327-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-327-701/2019">e3K-3-327-701/2019</a>; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODctMjQ4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-87-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-87-248/2020">e3K-3-87-248/2020</a>; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE2LTk0My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-116-943/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-116-943/2021">e3K-3-116-943/2021</a>).
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad 2002 m. DK 30⁰ straipsnio 4 dalyje reglamentuojama priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos A. T. 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Mi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-82/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-82/2008">3K-3-82/2008</a>; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NjUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-665/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-665/2013">3K-3-665/2013</a>; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2014">3K-3-107/2014</a>; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTIyLTQyMS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-522-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-522-421/2015">e3K-3-522-421/2015</a>; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy00NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37-469/2016">3K-3-37-469/2016</a>).
Vertinant kasacinio teismo formuojamos praktikos raidą pastebėtina, kad po teisinio reglamentavimo pasikeitimų Lietuvos A. T., spręsdamas klausimą dėl teismų teisės mažinti išmokos už priverstinės pravaikštos laiką dydį laikėsi nuoseklios pozicijos, jog vien maksimalaus sankcijos termino nustatymas nereiškia, kad teismas, siekdamas užtikrinti interesų pusiausvyrą, negali jos mažinti (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2020 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODctMjQ4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-87-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-87-248/2020">e3K-3-87-248/2020</a>, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMzLTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-333-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-333-684/2019">e3K-3-333-684/2019</a>, 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI3LTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-327-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-327-701/2019">e3K-3-327-701/2019</a>). Gi vėliau nagrinėdamas ginčus dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo maksimalaus sankcijos termino nustatymą kasacinis teismas ėmėsi aiškinti kaip eliminuojantį teismo kompetenciją taikyti proporcingumo principą ir mažinti darbuotojui priteisiamų netesybų sumą (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMS02ODQvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-1-684/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-1-684/2023">e3K-3-1-684/2023</a>, 2022 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUxLTY4NC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-151-684/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-151-684/2022">e3K-3-151-684/2022</a>, 2022 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQyLTY4NC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-142-684/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-142-684/2022">e3K-3-142-684/2022</a>, 2022 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMS02ODQvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-1-684/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-1-684/2022">e3K-3-1-684/2022</a>). Tokia kasacinio teismo išvada dėl DK 147 straipsnio 2 dalies aiškinimo niekaip neįtakojo vėlesnės praktikos dėl DK 218 straipsnio 2, 4 dalyse įtvirtintos sankcijos, kadangi 2024 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTItNzAxLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-12-701/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-12-701/2024">e3K-3-12-701/2024</a> Lietuvos A. T., prioritetą teikdamas proporcingumo principui, o ne pažodiniam įstatymo straipsnio tekstui, išaiškino, kad DK nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydis gali būti mažinamas.
Pasisakant dėl teisinio reglamentavimo pokyčio, kuriuo nustatytas maksimalus netesybų skaičiavimo terminas, pažymėtina, kad tokio termino nustatymas negali būti vertinamas kaip visais atvejais užtikrinantis darbo santykių šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principą. Pvz., teoriškai galima situacija, kai darbo santykiai tęsiasi vos mėnesį, dėl ko netesybų dydis potencialiai šešis kartus viršytų bendrą už visą darbo santykių laikotarpį darbuotojui mokėtiną sumą; arba neatsiskaitymo faktą gali lemti darbdavio suklydimas dėl darbuotojui mokėtinų sumų ir pan. Be to, lyginant sankcijas už vėlavimo atsiskaityti laiką ir už neteisėtą atleidimą iš darbo pabrėžtina, kad vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumos vertintinos kaip reikšmingesnės darbuotojui, nes prilyginamos darbo užmokesčiui, kai sankcija už vėlavimo atsiskaityti laiką vertintina kaip specifinės formos netesybos, todėl spręsti, kad teismas turi kompetenciją vertinti tik pirmosios sankcijos dydžio pagrįstumą, o antrosios neturi, nėra jokio pagrindo.
Taigi, teismas privalo įvertinti darbdaviui taikytinos sankcijos dydį šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principo aspektu.
Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos A. T. 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NS0yNDgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-55-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-55-248/2018">3K-3-55-248/2018</a>; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMzLTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-333-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-333-684/2019">e3K-3-333-684/2019</a>; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI3LTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-327-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-327-701/2019">e3K-3-327-701/2019</a>; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODctMjQ4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-87-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-87-248/2020">e3K-3-87-248/2020</a>; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE2LTk0My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-116-943/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-116-943/2021">e3K-3-116-943/2021</a>).
Nagrinėjamu atveju esamoje situacijoje maksimalaus DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio kompensacijos priteisimas atsakovui neatitiktų tokios kompensacijos tikslo ir paskirties, teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo principų, būtų neteisingas darbdavės atžvilgiu, nes bylos nagrinėjimo trukmė nebuvo nulemta ieškovės veiksmų – bylos nagrinėjimo trukmė buvo nulemta aplinkybių, nesusijusių su ieškovės procesiniu elgesiu. Šios civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl to, kad atsakovas nesupranta lietuvių kalbos, todėl į bylą teikiami procesiniai dokumentai, rašytiniai įrodymai, susirašinėjimų fotonuotraukos, garso įrašai, paaiškinimai ir parodymai turėjo būti verčiami į atsakovui suprantamą kalbą ir atvirkščiai – į lietuvių kalbą. Teismo posėdžiuose dalyvavo vertėjai, kurie išvertė lietuvių kalbos nemokančiam atsakovui į jam suprantamą rusų kalbą. Atsakovas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, todėl dokumentų ir kitų įrodymų teikimas į bylą jam buvo apsunkintas – įrodymus jis pateikdavo posėdžių metu arba prieš pat juos, kartais - neišverstus į lietuvių kalbą, todėl ieškovės atstovė, susipažinusi su naujais į bylą pateiktais ir į lietuvių kalbą išverstais įrodymais, teikdavo prašymus atidėti teismo posėdžius tikslu suderinti atstovavimo poziciją su klientu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo darbo santykiai ieškovės įmonėje tęsėsi nuo 2023-07-28 iki 2024-02-14, t. y. šešis mėnesius ir 18 dienų, ir nors byloje nėra duomenų, kad atsakovas šio darbo ginčo nagrinėjimo metu būtų įsidarbinęs kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje, Lenkijoje ar kitoje valstybėje, visgi, viešoje erdvėje esant pakankamai informacijos, kad vairuotojo – ekspeditoriaus pareigybė yra paklausi tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir kitose gretimose valstybėse, teismas daro išvadą, kad atsakovas per pusę metų nuo jo atleidimo 2024-02-14 turėjo galimybę įsidarbinti kitoje įmonėje analogiškose vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose galimai net ir geresnėmis darbo sąlygomis, nei jis dirbo pas ieškovę (teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pas ieškovę jis dirbo vergiškomis sąlygomis).
Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo nagrinėjamu atveju adekvačiu DK nustatytam kompensavimo tikslui ir proporcinga suvaržymo priemone darbdaviui laikytina pusės maksimalaus DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino kompensacija, t. y. kompensacija už šešis mėnesius nuo atsakovo atleidimo.
Ieškovė DGK pateikė duomenis apie atsakovo A. A. mėnesio ir vienos dienos vidutinį darbo užmokestį. Šių ieškovės skaičiavimų atsakovas neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių sudaro 1432,33 Eur, o vienos dienos vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių sudaro 70,44 Eur. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, atsakovo naudai iš ieškovės priteistinas 8 570,45 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo kitos darbo dienos po jo atleidimo iš darbo dienos – 2024-02-15 iki 2024-08-15, t. y. už šešis mėnesius: (70,44 Eur x 10 d.d. + 1432,33 Eur x 5 mėn. + 70,44 Eur x 10 d.d.).
Kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai, atsakovui iš ieškovės nepriteisiama, nes atsakovo darbo santykiai ieškovės įmonėje tęsėsi šešis mėnesius ir 18 dienų. Remiantis kasacinio teismo praktika, iš kompensacijos išskaitoma darbuotojai faktiškai išmokėta išmoka pagal DK 57 straipsnio 8 dalį (žr. Lietuvos A. T. 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjgtMzc4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-68-378/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-68-378/2024">e3K-3-68-378/2024</a> ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui, jį atleidžiant iš darbo DK 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu, buvo išmokėta 0,5 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 57 str. 8 d.).
Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo atsakovui
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalį darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. Pagal DK 229 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas tik dėl tos DGK Sprendimo dalies, kuri susijusi su atsakovo atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu ir VDU už priverstinės pravaikštos laiką priteisimu. Todėl kita DGK Sprendimo dalis (susijusi su išmokų, susijusių su darbo santykiais, (ne) priteisimu atsakovui), kuria A. A. prašymas priteisti iš UAB „GNG servisas“ 9 271,00 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų atmestas, yra įsiteisėjusi ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Pažymėtina, kad teismas atsakovui A. A. siūlė pateikti priešieškinį šioje byloje, jei atsakovas ginčija DGK Sprendimo dalį, kuria A. A. prašymas priteisti iš UAB „GNG servisas“ 9 271,00 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų atmestas, tačiau atsakovas šiuo teismo siūlymu nepasinaudojo.
Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra permokėjusi atsakovui A. A. 5 824,49 Eur sumą. Teismo posėdžio metu (2025-04-07) ieškovės atstovė patikslino, kad išmokėtų sumų atsakovui A. A. permoką sudaro 5 448,19 Eur. Todėl, jei teismas nuspręstų pripažinti atsakovo A. A. atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteistų atsakovui iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, ieškovė prašo iš priteistino vidutinio darbo užmokesčio sumos išskaityti atsakovui sumokėtos permokos sumą.
Bylos duomenys – mokėjimo nurodymų kopijos, pateiktos DGK, banko pavedimų sąrašas (prašymo, reg. 2025-03-03 DOK-8436, priedas) – patvirtina, kad atsakovui A. A. į sąskaitą laikotarpiu nuo 2023-07-01 iki 2024-03-31 buvo pervesta 22 577,30 Eur. Visgi paskutinį 8000,00 Eur pervedimą 2024-02-21 į atsakovo A. A. sąskaitą atliko ne ieškovė UAB „GNG servisas“, bet ieškovės direktorius R. N. iš asmeninės sąskaitos. Šios nagrinėjamos bylos šalys yra ieškovė UAB „GNG servisas“ ir atsakovas A. A.. Fizinis asmuo R. N. nagrinėjant šią civilinę bylą nedalyvavo, jis nėra šalimi ir reikalavimo priteisti iš atsakovo A. A. galimai permokėtą sumą jis nereiškė. Vadinasi, priešpriešinių reikalavimų šioje byloje nėra ir įskaitymas yra negalimas.
Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie šios bylos išsprendimui teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir E. Ž. T. T. praktikoje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2009">3K-3-219/2009</a>; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Pripažinti, kad atsakovas A. A., gim. (duomenys neskelbtini), iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „GNG servisas“, juridinio asmens kodas 300058490, 2024 m. vasario 14 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvo atleistas neteisėtai, panaikinti 2024 m. vasario 14 d. uždarosios akcinės bendrovės „GNG servisas“ direktoriaus įsakymą „Dėl atleidimo iš darbo“, atsakovo A. A. į darbą negrąžinti ir nustatyti, kad tarp atsakovo A. A. ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GNG servisas“ 2023 m. liepos 14 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 411 yra nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
Priteisti atsakovui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GNG servisas“, juridinio asmens kodas 300058490, 8570,45 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimties eurų ir 45 centų) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką.
Konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 11 d. sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)10613/2024 dalis, kuria nuspręsta atsakovo A. A. prašymą priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „GNG servisas“ 9 271,00 Eur su darbo santykiais susijusią sumą atmesti, yra įsiteisėjusi.
Priteisti iš ieškovės UAB „GNG servisas“ (juridinio asmens kodas 300058490) valstybei 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Edita Dambrauskienė
