Baudžiamoji byla Nr. e1-764-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24058-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;
1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;
1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2;
1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.2.25.5; 2.1.16.1.10;
1.1.10.1.1; 1.1.10.5; 2.1.16.1.8; 2.12.1.3;
2.12.1.4; 2..16.2.7
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 21 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. liepos 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Paskirtą baudą sumokėjęs;
2) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Bausmę atlikęs, 2024 m. rugsėjo 18 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų sąrašo,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
G. Š. 2025 m. liepos 9 d., apie 02.03 val., Prienuose, Vilniaus g. 3A, degalinės „Baltic Petroleum“ teritorijoje, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Vectra-C-Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 02.25 val. buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas.
Šiais savo veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad 2025 m. liepos 8 d., apie 17 val. iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), savo automobiliu Opel Vectra-C-Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į Kauną pas draugą. Kaune su draugu maždaug nuo 18 val. gėrė alkoholinius gėrimus – degtinę ir alų. Degtinės išgėrė apie litrą. Degtinę gėrė maždaug iki 22 val. Nuo išgerto alkoholio apsvaigo ir pas draugą namuose užmigo. Apie 01 val. prabudo ir nusprendė važiuoti į namus, į (duomenys neskelbtini). Draugas miegojo ir nematė, kaip jis išėjo iš jo namų. Iš Kauno keliu Kaunas–Prienai–Alytus važiavo į namus. Važiavo vienas. Apie 02 val. važiavo per Prienų m., pervažiavo Prienų tiltą per Nemuną ir Greimų g. važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini). Važiuodamas pamatė, kad paskui jį nuo Prienų tilto atvažiuoja policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Jis tuo metu privažiavo „Baltic Petroleum“ degalinę, esančią dešinėje pusėje, ir nusprendė į ją užsukti nusipirkti atsigerti. Jam tik įvažiavus į degalinės teritoriją, paskui atvažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis su švyturėliais ir jo važiuojantį automobilį sustabdė. Prie jo priėjo policijos pareigūnas, kuris prisistatė ir pasakė, kad jo automobilis yra išregistruotas. Paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės dokumentus. Jis pareigūnui pateikė vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Pareigūnas klausė, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. Atsakė, kad prieš keturias valandas gėrė alkoholinius gėrimus. Policijos pareigūnas pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą. Jis sutiko. Pirmo tikrinimo metu į alkoholio kiekio matuoklį įpūtė 2,17 promiles. Kažkur po dvidešimties minučių į alkoholio kiekio matuoklį įpūtė 2,04 promiles. Su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko ir pasirašė neblaivumo aktą. Automobilis Opel Vectra-C-Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju draudimu. Jis šį automobilį pirko iš E. M., sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Už automobilį sumokėjo 500 Eur. Nusipirkęs automobilį, savo vardu jo neužregistravo, nespėjo, planavo jį užsiregistruoti savo vardu. Kaip supranta, pardavėjas E. M. automobilį išsiregistravo, o jis, kaip pirkėjas, šio automobilio savo vardu neužsiregistravo ir automatiškai automobilis buvo išregistruotas. Tai antras kartas, kai jis vairuoja neblaivus. Dėl savo šio padaryto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 116–120).
Liudytoja E. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. liepos 8 d. ji nuo 20.00 val. dirbo kartu su tyrėju D. B.. 2025 m. liepos 9 d. nakties metu tarnybiniu automobiliu patruliavo Prienų mieste pagal nustatytą maršrutą. Prienuose, važiuojant Vytauto g., pastebėjo nuo Vytauto g. link Greimų g. nuvažiuojantį automobilį Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). A. G. g. pervažiavo tiltą per Nemuno upę ir nuvažiavo kryptimi link Vilniaus. Per programėlę GPA patikrino šio automobilio valstybinius numerius, programėlė parodė, kad automobilis yra automatiškai išregistruotas, todėl važiavo paskui minėtą automobilį. Šis automobilis įsuko į degalinę „Baltic Petroleum“, jie tarnybiniu automobiliu įvažiavo paskui į degalinę, esančią Prienuose, Vilniaus g. 3A. Tarnybinio automobilio švyturėliais 02.03 val. sustabdė automobilį Opel Signum. Pareigūnas D. B. nuėjo prie sustabdyto automobilio patikrinti automobilio ir vairuotojo dokumentus. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo G. Š.. D. B. alkoholio kiekio matuokliu patikrino vairuotojo neblaivumą. Pirmo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu 02.06 val. G. Š. buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 02.25 val. – 2,04 promilių neblaivumas. Su alkoholio kiekio parodymais G. Š. sutiko. Taip pat buvo įvertinta bendra G. Š. būklė. G. Š. atsakė, kad prieš 4 val. vartojo alkoholį, Kaune pas draugą gėrė alkoholinius gėrimus ir važiuoja į namus. Teigė, kad į degalinę užsuko nusipirkti energetinio gėrimo, tačiau degalinė nakties metu nedirbo. G. Š. prisipažino vairavęs transporto priemonę neblaivus. Ji surašė neblaivumo nustatymo aktą, kurį G. Š. pasirašė, su parodymais sutiko. Vairuotojas pateikė galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Automobilis Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo automatiškai išregistruotas. G. Š. nurodė, kad automobilis yra jo, jį 2025 m. liepos 1 d. įsigijo pagal pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 48–51).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. B. 2025 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. liepos 9 d., apie 02.03 val., Prienų m., Vilniaus g. 3A, G. Š., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol buvo sustabdytas Alytaus AVPK Prienų rajono policijos komisariato pareigūnų (b. l. 6–11).
Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti Prienuose, Vilniaus g. 3A, degalinės „Baltic Petroleum“ teritorija, apžiūrėtas automobilis Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–23).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. Š. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0229, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2359802, pirmo tikrinimo metu 2025 m. liepos 9 d., 02.06 val. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 02.25 val. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais G. Š. sutiko, neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (b. l. 25).
Transporto priemonės registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad automobilio Opel-Vectra-C-Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas yra A. U.(b. l. 27).
AB „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. automobilio Opel-Vectra-C-Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra A. U.. 2025 m. liepos 1 d. deklaruota pirkimo–pardavimo sutartis, kuria 2025 m. liepos 1 d. G. Š. iš E. M. nupirko šį automobilį už 500 Eur, pridėta sutarties kopija. Taip pat nurodyta, kad šis automobilis yra išregistruotas (b. l. 28–29).
Alytaus AVPK Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. R. 2025 m. liepos 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, išanalizavus AB „Regitra“ duomenų bazės duomenis apie automobilį „Opel-Vectra-C-Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog 2015 m. rugpjūčio 25 d. šią transporto priemonę įsigijo A. U., kuris nurodomas kaip transporto priemonės valdytojas–savininkas. 2021 m. spalio 13 d. A. U. pagal pirkimo–pardavimo sutartį automobilį pardavė T. R.. 2021 m. spalio 26 d. deklaruotas automobilio pirkimas–pardavimas. 2023 m. kovo 4 d. T. R. pagal pirkimo–pardavimo sutartį automobilį pardavė M. C.. 2023 m. kovo 4 d. deklaruotas automobilio pirkimas–pardavimas. 2025 m. gegužės 8 d. M. C. pagal pirkimo–pardavimo sutartį automobilį pardavė E. M.. 2025 m. gegužės 8 d. deklaruotas pirkimas–pardavimas. E. M. 2025 m. liepos 10 d. telefonu patvirtino, kad jis automobilį nupirko iš M. C. ir atsiuntė pirkimo–pardavimo sutarties nuorašą. 2025 m. liepos 1 d. E. M. pagal pirkimo–pardavimo sutartį automobilį pardavė G. Š.. 2025 m. liepos 1 d. deklaruotas automobilio pirkimas–pardavimas. E. M. 2025 m. liepos 10 d. telefonu patvirtino, kad jis 2025 m. liepos 1 d. automobilį pardavė G. Š., atsiuntė pirkimo–pardavimo sutarties nuorašą (b. l. 30–35).
2025 m. liepos 1 d. sudaryta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis tarp pirkėjo G. Š. ir pardavėjo E. M. dėl automobilio Opel-Vectra-C-Signum, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini), pirkimo. Nurodyta kaina – 500 Eur (b. l. 36).
VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio Opel-Vectra-C-Signum, kurio techniniai duomenys atitinka kaltinamojo vairuoto automobilio duomenis, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 1 520 Eur su PVM (b. l. 39).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo bei bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis G. Š., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam faktiškai priklausančią kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį Opel Vectra-C-Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,04 promilių neblaivumas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi. Jis pripažino, kad 2025 m. liepos 8 d. Kaune su draugu maždaug iki 22 val. vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę ir alų. Degtinės išgėrė apie litrą ir apsvaigęs draugo namuose užmigo. Apie 01 val. prabudo ir nusprendė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant Prienuose, užsuko į „Baltic Petroleum“ degalinę, kur jį su švyturėliais sustabdė policijos automobilis. Pareigūnui paklausus, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad vartojo prieš keturias valandas. Buvo patikrintas jo blaivumas ir nustatytas 2,04 promilių neblaivumas. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai – liudytojos E. V. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie neblaivų vairuotoją, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai. Policijos pareigūnams patikrinus kaltinamojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0229, patikros sertifikato Nr. 2359802, tikrinimo rezultatai – 2025 m. liepos 9 d. 02.06 val. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, 02.25 val. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi G. Š. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. Š. pareiškė, kad sutinka, jog baudžiamoji byla būtų užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia, kad G. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad G. Š., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, neabejotinai sukėlė pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. G. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba, anksčiau teistas du kartus, vieną iš jų – už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas 4 kartus, turi nesumokėtų baudų (b. l. 88–92). Psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 72). Teismas, įvertinęs nustatytas kaltinamąjį ir jo nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta G. Š. paskyrus prokurorės siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymų leidėjo numatytas šios bausmės vidurkis – 45 parų arešto bausmę. Pagrindo mažinti arešto bausmės trukmę teismas neįžvelgia. Kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra didelis, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, be to, jis anksčiau yra teistas už vairavimą neblaiviam, o tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis savo veiksmų nevertina kritiškai, yra linkęs pakartotinai nusižengti. Teismo vertinimu, skirtina arešto bausmė yra adekvati ir proporcinga padarytos veikos bei kaltinamojo asmenybės pavojingumui, neprieštarauja teisingumo principui.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir G. Š. skirtina galutinė 30 parų arešto bausmė.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo (arešto) bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zODYtNzQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-386-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-386-746/2015">2K-7-386-746/2015</a>), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo. Teismo nuomone, G. Š. nesiekia tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Svarbu ir tai, kad jei G. Š. nesilaikys arešto bausmės atidėjimo pareigų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo kaltinamajam.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 5 (penkių) mėnesių terminui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus – bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas) bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).
Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga G. Š. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką padarė kai jam nustatytas 2,04 promilių neblaivumas beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi G. Š. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,04 promilių etilo alkoholio koncentracija, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, be to, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių tokio poelgio padarinių, atsižvelgiant į tai, kad asmuo tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė ne pirmą kartą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, G. Š. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas – 3 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 9 d., t. y. nuo dienos, kai G. Š. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.
Teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
G. Š. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu Opel Vectra-C-Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios G. Š. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Automobilis, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, pagal baudžiamojoje byloje surinktus duomenis faktiškai priklauso kaltinamajam. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl G. Š. priklausantis automobilis Opel Vectra-C-Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.
V. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu G. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas – paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 10 punktu, įpareigoti G. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti G. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos – 2025 m. liepos 9 d.
Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones G. Š. atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai priklausantį lengvąjį automobilį Opel Vectra-C-Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Transporto priemonę Opel Vectra-C-Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių aikštelėje adresu: Santaikos g. 31D, Alytuje, automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos, perduoti konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.
Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, saugomą prie bylos, palikti saugoti byloje.
G. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, G. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2025 m. sausio 14 d., perduoti saugojimui AB „Regitra“.
Išaiškinti G. Š., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;
4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.
Taip pat, išaiškinti G. Š., kad:
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agneta Bulakė
