Administracinė byla Nr. eI3-4030-764/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02287-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
2025 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. (V. G.) dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2024 m. rugpjūčio 30 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (vyresniojo valstybinės kontrolės inspektoriaus) T. K. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-617; 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 2 d. Sprendimą Nr. AD5-21265 „Dėl 2024 m. rugpjūčio 30 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-617“.
Paaiškina, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (vyresniojo valstybinės kontrolės inspektoriaus) T. K. Privalomuoju nurodymu Nr. PN-617 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) J. K. įpareigotas iš pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) surinkti esantį 13 850,76 kub. m. statybinių atliekų kiekį ir perduoti jį teisėtiems tokių atliekų tvarkytojams, taip pat pateikti atliekų perdavimą teisėtiems atliekų tvarkytojams patvirtinančius dokumentus. Nurodytiems veiksmams atlikti paskirtas trijų mėnesių terminas (t. y. iki 2024 m. lapkričio 28 d.). Privalomajame nurodyme pažymėta, kad atliekant tyrimą pagal Departamento Pranešimų priėmimo tarnyboje 2023 m. rugsėjo 27 d. registruotą pranešimą, registracijos Nr. 62978, 2023 m. rugsėjo 29 d. apžiūrėjus pranešime nurodytą teritoriją, 2023 m. spalio 2 d. Apžiūros aktas Nr. TVR-7883, nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priklausančiame J. K., yra supiltas didelis kiekis statybinių atliekų. Atsižvelgiant į sklype esančių statybinių atliekų kiekį, pasitelkiant Departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus specialistus, 2023 m. lapkričio 7 d. atlikus statybinių atliekų kiekio matavimus, 2024 m. vasario 15 d. Tarnybinis pranešimas Nr. BDR-611, nustatyta, kad sklype nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. yra laikoma 13 850,76 kv. m. statybinių atliekų. Įvertinus atliekamo tęstinio tyrimo metu surinktą medžiagą ir įvertinus papildomos sklypo apžiūros metu nustatytas aplinkybes, 2024 m. birželio 12 d. apžiūros aktas Nr. TVR-5020, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punktu, sklypo savininkas J. K. yra atliekų turėtojas, kuris nepavojingąsias statybines atliekas laikydamas sklype nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. nesiima reikiamų veiksmų pažeidimui, numatytam Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. (suvestinė redakcija nuo 2023 m. liepos 25 d.) įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 18 punkte, „Pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas - ne ilgiau kaip vienerius metus“, išvengti. Pareiškėjas, įvertinus tai, kad dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudojimo jis 2020 m. vasario 17 d. yra sudaręs panaudos sutartį su V. G., o naudotojas įsipareigojo naudoti žemę pagal paskirtį, šią panaudos sutartį pateikė vyresniajam valstybės kontrolės inspektoriui, tvirtindamas, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančios atliekos yra nepriklausančios savininkui, o jų darytojas ir turėtojas yra panaudos gavėjas V. G., o ne pareiškėjas, tačiau į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Nesutikdamas su 2024 m. rugpjūčio 30 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (vyresniojo valstybinės kontrolės inspektoriaus) T. K. Privalomuoju nurodymu Nr. PN-617, įstatyme nustatytu terminu Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos buvo pateiktas skundas prašant panaikinti 2024 m. rugpjūčio 30 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (vyresniojo valstybinės kontrolės inspektoriaus) T. K. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-617 Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 2 d. Sprendimu Nr. AD5-21265 „Dėl 2024 m. rugpjūčio 30 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-617“ (toliau – Skundžiamas sprendimas, Sprendimas) pareiškėjo J. K. skundą atmetė, Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Sprendime nurodė šiuos skundo netenkinimo argumentus: Pagal gautą pranešimą sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., buvo apžiūrėtas 2023 m. rugsėjo 29 d. ir savininkui jau nuo tada buvo aišku, kad jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu akivaizdžiai nėra naudojamasi pagal paskirtį, kaip vėliau nustatyta, rasta net 13 850,76 kub. m. statybinių atliekų, tačiau iki Privalomojo nurodymo surašymo dienos (t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d.) jis nesiėmė jokių veiksmų susidariusiai situacijai spręsti, todėl Privalomasis nurodymas yra surašytas tinkamam subjektui, t. y. žemės sklypo savininkui; Tyrimo metu apklausus V. G., jis nurodė, kad dėl atliekų tarėsi su aplinkui Kauną statybos ir griovimo darbus vykdžiusiomis įmonėmis, kurios atliekas vežė į sklypą. Nei įmonių, nei vežėjų neatsimena, kontaktų neturi, statybines medžiagas ir atliekas ketino panaudoti laikinoms statyboms (transporto saugojimui), laikinam keliui įrengti, atliekas ketino smulkinti, o metalą priduoti, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų, kur jis ketino tai daryti, nepateikė leidimų, projektų ir pan. Tuo tarpu kiti asmenys nurodė, kad darbus vykdė prašant sklypo savininkui.
Teigia, jog Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (vyresniojo valstybinės kontrolės inspektoriaus) T. K. Privalomasis nurodymas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau - AAVKĮ), taip pat Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų, dėl atliekų turėtojo vertinimo, tuo pačiu pažeidžiantis teisinės valstybės, teisės viršenybės, proporcingumo gero administravimo, atsakingo valdymo ir kitus principus. Šiuo atveju skundžiamame Privalomajame nurodyme nurodyta, kad pagal gautą pranešimą 2023 m. rugsėjo 29 d. apžiūrėjus pranešime nurodytą teritoriją (2023 m. spalio 2 d. Apžiūros aktas Nr. TVR-7883), buvo nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., priklausančiame J. K., yra supiltas didelis kiekis statybinių atliekų. Atsižvelgiant į sklype esančių statybinių atliekų kiekį, pasitelkiant Departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus specialistus, 2023 m. lapkričio 7 d. atlikus statybinių atliekų kiekio matavimus (2024 m. vasario 15 d. Tarnybinis pranešimas Nr. BDR-611), nustatyta, kad sklype nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. yra laikoma 13 850,76 kv. m. statybinių atliekų. Įvertinus atliekamo tęstinio tyrimo metu surinktą medžiagą ir įvertinus papildomos sklypo apžiūros metu nustatytas aplinkybes (2024 m. birželio 12 d. apžiūros aktas Nr. TVR-5020), sklypo savininkas J. K. laikytinas atliekų turėtoju, kuris nepavojingąsias statybines atliekas laikydamas sklype nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. nesiima reikiamų veiksmų pažeidimui, numatytam Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. (suvestinė redakcija nuo 2023 m. liepos 25 d.) įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 18 punkte, „Pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus“, išvengti. Kaip matyti, privalomasis nurodymas priimtas neįsigilinus į situaciją ir neteisingai įvertinus aplinkybes dėl atliekų sukaupimo laiko ir kiekio, taip pat dėl atliekų turėtojo nustatymo, todėl negali būti laikomas teisėtu. Pirmiausia pažymėtina tai, kad atsakovas žemės sklypo patikrinimą atliko 2023 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. lapkričio 7 d. atliko statybinių atliekų kiekio matavimus, sklypas pakartotinai apžiūrėtas 2024 m. birželio 12 d., tuo tarpu Privalomasis nurodymas surašytas tik 2024 m. rugpjūčio 30 d., t. y. praėjus beveik 10 mėnesių nuo atliekų kiekio matavimų atlikimo, todėl nėra aišku, ar Privalomojo nurodymo surašymo metu Žemės sklype laikomų neapdorotų statybinių atliekų kiekis nepakito, kai žemės sklypo faktinis naudotojas žemės sklypo savininko raginimu, o kartu ir žemės sklypo savininkas jau ėmėsi veiksmų atliekoms tvarkyti. Įvertinus Privalomojo nurodymo turinį, akivaizdu, kad atsakovas surinko nepakankamai duomenų, kurie patvirtintų, jog žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., yra supiltas didelis kiekis statybinių atliekų, kurios yra laikomos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. (suvestinė redakcija nuo 2023 m. liepos 25 d.) įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 18 punkto reikalavimus, t. y. laikomos ilgiau nei vienerius metus. Šiuo konkrečiu atveju, nesurinkus pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų pažeidimo padarymą, nėra galima daryti išvados, jog pareiškėjas padarė Taisyklėse numatytą pažeidimą, kurio pašalinimui būtų galima teikti Privalomąjį nurodymą. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. rugpjūčio 30 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-617 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Analogišku atveju tokio vertinimo laikomasi ir kituose teismuose išnagrinėtose bylose (žr. pvz. Šiaulių rūmų (Regionų administracinis teismo) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTk4ODYtMzk0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-9886-394/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-9886-394/2023">eI3-9886-394/2023</a>).
Pažymi, kad Privalomasis nurodymas priimtas neįsigilinus ir į susiklosčiusią faktinę situaciją, t. y. kas šiuo atveju laikytinas atliekų turėtoju. Nurodytina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Žemės įstatymo 21 straipsnio 4 punktas numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Šiuo atveju Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (vyresniojo valstybinės kontrolės inspektoriaus) T. K. priimtas Privalomasis nurodymas nepagrįstai laikant, jog pareiškėjas yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., esančių atliekų turėtojas, t. y. be jokio pagrindo sprendė, kad atliekos priklauso pareiškėjui, kaip žemės sklypo savininkui. Pastebėtina, kad pareiškėjas su minėtu vertinimu nesutiko iš pat pradžių, tvirtindamas, kad naudojimosi žemės sklypu teisę yra perleidęs pagal Panaudos sutartį, todėl faktinis žemės naudotojas laikytinas atliekų turėtoju,,,teršėju”, ir atitinkamai tame žemės sklype esančios atliekos priklauso ne jam. Sprendžiant šį klausimą yra aktualios taisyklės, reglamentuojančios įrodymų vertinimą. Aptariamu atveju pareiškėjas tinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą ir pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo teritorijoje buvusios atliekos priklauso ne pareiškėjui, o Panaudos gavėjui, todėl pareiškėjas negalėjo būti laikomas „atliekų turėtoju“ Atliekų tvarkymo įstatymo prasme. Pabrėžtina, kad Atliekų tvarkymo įstatyme „atliekų turėtojo“ sąvoka nėra siejama nei su teisėtu teritorijos, kurioje laikomos atliekos, valdymu, nei su nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju, esant žemės sklypo, kuriame yra kažkoks kiekis sukauptų statybinių atliekų (koks kiekis, ginčo atveju nėra įrodoma), Panaudos sutarčiai, kuri yra nenutraukta ir galiojanti, akivaizdu, kad atliekų (jei tokių yra), turėtoju laikytinas Panaudos gavėjas, kuris yra pirminis atliekų gamintojas ir dabartinis atliekų turėtojas, o ne pareiškėjas, kaip žemės sklypo savininkas, kuris yra perdavęs žemės sklypo naudojimo teisę neterminuotai kitam subjektui. Tuo tarpu pareigūnas, priimdamas Privalomąjį nurodymą, ir gavęs iš pareiškėjo duomenis apie panaudos sutarties egzistavimą, į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl pareiškėjo atžvilgiu priėmė privalomąjį nurodymą visiškai tam nesant pagrindo.
Nurodo, jog Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl teikto Privalomojo nurodymo, 2024 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. Nr. AD5-21265 „Dėl 2024 m. rugpjūčio 30 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-617“ nusprendė Privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą. Vertinant Sprendimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimams pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, apsiribojo tik aplinkybėmis, nustatytomis nekilnojamojo turto patikrinimo metu, t. y. nekilnojamojo turto (žemės sklypo) priklausomybe, atliekų kiekio matavimo duomenimis, tačiau šių faktų neanalizavo atsižvelgiant į visų įrodymų visetą: neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus faktinius duomenis apie tai, kad, pirma, žemės sklypas yra perduotas naudotis kitam subjektui panaudos teise, ir antra, neįvertino aplinkybės, kad nuo atliekų kiekio vertinimo jau buvo praėję beveik dešimt mėnesių, taigi akivaizdu, kad duomenys apie atliekų buvimą (nebuvimą) ir jų kiekį Privalomo nurodymo priėmimo metu buvo neaktualūs, vertindamas, ar tinkamai pritaikytas Taisyklių 18 punktas bei AAVKĮ normos. Sprendimo neteisėtumą pagrindžia prieš tai skunde aptarti Privalomojo nurodymo naikinimo pagrindai, kurių pareiškėjas nekartoja. Negana to, Sprendime nurodytos aplinkybės, nepagrindžiamos konkrečiais duomenimis, kuriais remiamasi, t. y. kokie asmenys ir ką konkrečiai nurodė dėl atliekų žemės sklype sukaupimo, nurodant, kad „kiti asmenys“ esą pateikė duomenis, todėl sprendimas negali būti laikomas išsamiu ir atitinkančiu teisėtumo reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas, priimdamas Privalomąjį nurodymą ir 2024 m. spalio 2 d. Sprendimą, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 2d. sprendimas Nr. AD5-21265 „Dėl 2024 m. rugpjūčio 30 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-617“ naikintinas.
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas T. K. davė pareiškėjui J. K. – privalomąjį nurodymą Nr. PN-617, vadovaudamasis AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti. Departamento Kauno valdybos pareigūnai, gavę pranešimą Nr. 62978 iš Pranešimų priėmimo tarnybos, 2023 m. rugsėjo 29 d. apžiūros aktu Nr. TVR-7883 nustatė, kad (duomenys neskelbtini)., privačioje žemėje, vietos koordinatės ((duomenys neskelbtini) LKS), 1,8009 ha plote, supiltas didelis kiekis statybinių atliekų (betonas su jame esančia armatūra), sandėliuojamas didelis kiekis panaudotų betoninių plokščių, kiti gamybinių pastatų konstrukciniai elementai. Sklype stovėjo vikšrinis traktorius be valstybinių numerių. Pradėtas tyrimas. Atliekant tyrimą nustatyta, kad pagal Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (toliau – Sklypas), priklausančiame J. K., yra supiltas didelis kiekis statybinių atliekų. Atsižvelgiant į Sklype esančių statybinių atliekų kiekį, pasitelkiant Departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus specialistus, 2023 m. lapkričio 7 d. atliktus statybinių atliekų kiekio matavimus, 2024 m. vasario 15 d. tarnybinis pranešimas Nr. BDR-611, nustatyta, kad Sklype nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. yra laikoma 13850,76 m3 statybinių atliekų. Įvertinus atliekamo tęstinio tyrimo metu surinktą medžiagą ir įvertinus papildomos Sklypo apžiūros metu nustatytas aplinkybes, 2024 m. birželio 12 d. apžiūros aktas Nr. TVR-5020, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 2 straipsnio 17 punktu, Sklypo savininkas J. K. yra atliekų turėtojas, kuris nepavojingąsias statybines atliekas laikydamas Sklype nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. nesiima reikiamų veiksmų pažeidimui, numatytam Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. (suvestinė redakcija nuo 2023 m. liepos 25 d.) įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 18 punkte, pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus, išvengti. Privalomuoju nurodymu nurodė J. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., laikomą 13850,76 m3 statybinių atliekų kiekį, surinkti ir perduoti teisėtiems tokių atliekų tvarkytojams. Taip pat pateikti atliekų perdavimą teisėtiems atliekų tvarkytojams patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į Sklype laikomų statybinių atliekų kiekį privalomojo nurodymo vykdymui skiriamas trijų mėnesių terminas (devyniasdešimt kalendorinių dienų) iki 2024 m. lapkričio 28 d. Pareiškėjas Departamentui pateikė skundą dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-617 panaikinimo, skundą grįsdamas tuo, kad esant žemės sklypo, kuriame yra sukauptos statybinės atliekos, Panaudos sutarčiai, kuri yra nenutraukta ir galiojanti, akivaizdu, kad atliekų turėtoju laikytinas panaudos gavėjas, kuris yra pirminis atliekų gamintojas ir dabartinis atliekų turėtojas, o ne pareiškėjas, kaip žemės sklypo savininkas, kuri yra perdavęs žemės sklypo naudojimo teisę neterminuotai kitam subjektui. Departamentas 2024 m. spalio 2 d. sprendimu privalomąjį nurodymą PN-677 paliko nepakeistą. Pareiškėjas Regionų administraciniam teismui pateiktame Skunde iš esmės nurodo tuos pačius motyvus kaip ir Departamentui pateiktame skunde, t. y., kad Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (vyresniojo valstybinės kontrolės inspektoriaus) T. K. Privalomasis nurodymas priimtas nesilaikant AAVKĮ, taip pat Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų, dėl atliekų turėtojo vertinimo, tuo pačiu pažeidžiantis teisinės valstybės, teisės viršenybės, proporcingumo gero administravimo, atsakingo valdymo ir kitus principus. Privalomasis nurodymas priimtas neįsigilinus į situaciją ir neteisingai įvertinus aplinkybes dėl atliekų sukaupimo laiko ir kiekio, taip pat dėl atliekų turėtojo nustatymo, todėl negali būti laikomas teisėtu. Žemės sklypo patikrinimas atliktas 2023 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. lapkričio 7 d. atliko statybinių atliekų kiekio matavimus, sklypas pakartotinai apžiūrėtas 2024 m. birželio 12 d., tuo tarpu Privalomasis nurodymas surašytas tik 2024 m. rugpjūčio 30 d., t. y. praėjus beveik 10 mėnesių nuo atliekų kiekio matavimų atlikimo, todėl nėra aišku, ar Privalomojo nurodymo surašymo metu Žemės sklype laikomų neapdorotų statybinių atliekų kiekis nepakito, kai žemės sklypo faktinis naudotojas žemės sklypo savininko raginimu, o kartu ir žemės sklypo savininkas jau ėmėsi veiksmų atliekoms tvarkyti.
Pažymi, jog šiuo atveju, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklype nustatyta tarša statybinėmis atliekomis. Kadangi žemės sklypo savininkui (Pareiškėjui) teisės aktų nustatyta tvarka teisė vykdyti atliekų tvarkymo veiklą nesuteikta, todėl minėtos atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tokias atliekas tvarkyti. Šiems veiksmams atlikti pareiškėjui buvo surašytas 2024 m. rugpjūčio 30 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-617. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Privalomasis nurodymas surašytas tik 2024 m. rugpjūčio 30 d., t. y. praėjus beveik 10 mėnesių nuo atliekų kiekio matavimų atlikimo, todėl nėra aišku, ar Privalomojo nurodymo surašymo metu Žemės sklype laikomų neapdorotų statybinių atliekų kiekis nepakito, kai žemės sklypo faktinis naudotojas žemės sklypo savininko raginimu, o kartu ir žemės sklypo savininkas jau ėmėsi veiksmų atliekoms tvarkyti, tačiau Departamentas pažymi, kad jam duomenų apie priduotas atliekas nėra pateikta. Dėl laikymo termino Departamentas pažymi ir tai, kad 2023 m. lapkričio 10 d. V. G. teikdamas paaiškinimą nurodė, kad atliekos minėtame žemės sklype laikomos apie metus laiko, todėl pagrįstai konstatuota, kad jos laikomos ilgiau nei metus laiko, be to, pagal nustatytą itin didelį kiekį, jos ir negalėjo atsirasti per trumpą laiką. Bet to, V. G. nurodė, kad jis turi smulkintuvą Latvijoje, kuris sugedęs, remontuojamas, o iš 2024 m. birželio 7 d. A. B. paaiškinimų matyti, kad ekskavatorius su malimo kaušu atvežtas iš MB,,Ranga“, su sklypo savininku, kurio vardo ir pavardės nežino, susitarta dėl betono malimo darbų. Taip pat S. R. paaiškinime nurodė, kad atliekas vežė į J. K. sklypus (duomenys neskelbtini) gatves, yra vežęs statybines atliekas į atliekų aikšteles. Tuo pagrindu ir duotas privalomasis nurodytas žemės sklypo savininkui.
Nurodo, kad kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, o žemės sklypų savininkai ar kiti naudotojai privalo įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Žemės sklypai turi būti naudojami, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nesvarbu, ar tai būtų žemės ūkio paskirties žemė, ar kitos paskirties (gyvenamųjų namų, pastatų teritorijų, visuomeninės paskirties teritorijų, rekreacinių ir pan. teritorijų) žemė. Kadangi pareiškėjas yra atliekomis užteršto, netvarkingo žemės sklypo savininkas, privalomasis nurodymas pareiškėjui duotas pagrįstai ir teisėtai. Žemės sklypo savininko kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalyje laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Vertinant pareiškėjo veiksmus (neveikimą), darytina išvada, kad žemės sklypo savininko elgesys jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo priežiūros atžvilgiu neatitiko tvarkingo ir rūpestingo elgesio standarto. Atsakovo nuomone, nusprendus, kad atliekas, esančias privačiame žemės sklype, sklypo savininkas neturi sutvarkyti, sudarytų pagrindą žemės sklypų savininkų piktnaudžiavimui ir paneigtų savininko pareigą nuosavybę prižiūrėti, tvarkyti bei apsaugoti nuo užteršimo atliekomis.
Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad skunde pareiškėjas nurodo, kad buvo nevertinta tai, kad galimai yra sumažėjęs atliekų kiekis, nes jis ėmėsi tvarkyti, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas privalomąjį nurodymą suprato, kad turi pareigą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., esančias atliekas sutvarkyti, t. y. perduoti atliekų tvarkytojui. Atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas Nr. PN-617 buvo duotas teisėtai ir pagrįstai, nėra pagrindo naikinti ir 2024 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. AD5-21265.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. (V. G.) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas T. K. davė pareiškėjui J. K. – privalomąjį nurodymą Nr. PN-617, vadovaudamasis AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti.
Departamento Kauno valdybos pareigūnai, gavę pranešimą Nr. 62978 iš Pranešimų priėmimo tarnybos, 2023 m. rugsėjo 29 d. apžiūros aktu Nr. TVR-7883 nustatė, kad (duomenys neskelbtini)., privačioje žemėje, vietos koordinatės ((duomenys neskelbtini) LKS), 1,8009 ha plote, supiltas didelis kiekis statybinių atliekų (betonas su jame esančia armatūra), sandėliuojamas didelis kiekis panaudotų betoninių plokščių, kiti gamybinių pastatų konstrukciniai elementai. Sklype stovėjo vikšrinis traktorius be valstybinių numerių. Pradėtas tyrimas. Atliekant tyrimą nustatyta, kad pagal Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (toliau – Sklypas), priklausančiame J. K., yra supiltas didelis kiekis statybinių atliekų. Atsižvelgiant į Sklype esančių statybinių atliekų kiekį, pasitelkiant Departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus specialistus, 2023 m. lapkričio 7 d. atliktus statybinių atliekų kiekio matavimus, 2024 m. vasario 15 d. tarnybinis pranešimas Nr. BDR-611, nustatyta, kad Sklype nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. yra laikoma 13850,76 m3 statybinių atliekų.
Įvertinus atliekamo tęstinio tyrimo metu surinktą medžiagą ir įvertinus papildomos Sklypo apžiūros metu nustatytas aplinkybes, 2024 m. birželio 12 d. apžiūros aktas Nr. TVR-5020, vadovaujantis ATĮ 2 straipsnio 17 punktu, Sklypo savininkas J. K. yra atliekų turėtojas, kuris nepavojingąsias statybines atliekas laikydamas Sklype nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. nesiima reikiamų veiksmų pažeidimui, numatytam Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. (suvestinė redakcija nuo 2023 m. liepos 25 d.) įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 18 punkte, pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus, išvengti.
Privalomuoju nurodymu nurodė J. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., laikomą 13850,76 m3 statybinių atliekų kiekį, surinkti ir perduoti teisėtiems tokių atliekų tvarkytojams. Taip pat pateikti atliekų perdavimą teisėtiems atliekų tvarkytojams patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į Sklype laikomų statybinių atliekų kiekį privalomojo nurodymo vykdymui skiriamas trijų mėnesių terminas (devyniasdešimt kalendorinių dienų) iki 2024 m. lapkričio 28 d.
Pareiškėjas Departamentui pateikė skundą dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-617 panaikinimo, skundą grįsdamas tuo, kad esant žemės sklypo, kuriame yra sukauptos statybinės atliekos, Panaudos sutarčiai, kuri yra nenutraukta ir galiojanti, akivaizdu, kad atliekų turėtoju laikytinas panaudos gavėjas, kuris yra pirminis atliekų gamintojas ir dabartinis atliekų turėtojas, o ne pareiškėjas, kaip žemės sklypo savininkas, kuri yra perdavęs žemės sklypo naudojimo teisę neterminuotai kitam subjektui.
Departamentas 2024 m. spalio 2 d. sprendimu privalomąjį nurodymą PN-677 paliko nepakeistą.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą nustato ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja AAVKĮ.
AAVKĮ 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Privalomu nurodymu sukuriamos atitinkamos pareigos.
AAVKĮ 2 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
AAVKĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomajame nurodyme be kita ko turi būti šie duomenys: 4) privalomojo nurodymo davimo pagrindas – pažeisti aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, veika, dėl kurios gali atsirasti pažeidimas, kitos nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios privalomojo nurodymo davimą.
AAVKĮ 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą; 2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba nustatydamas kitus jo įvykdymo terminus. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, nustatydamas kitus privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, mutatis mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 21 straipsnio nuostatomis; 3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo; 4) privalomąjį nurodymą panaikina.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog Privalomasis nurodymas priimtas nesilaikant AAVKĮ, taip pat Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų, dėl atliekų turėtojo vertinimo, tuo pačiu pažeidžiantis teisinės valstybės, teisės viršenybės, proporcingumo gero administravimo, atsakingo valdymo ir kitus principus. Privalomasis nurodymas priimtas neįsigilinus į situaciją ir neteisingai įvertinus aplinkybes dėl atliekų sukaupimo laiko ir kiekio, taip pat dėl atliekų turėtojo nustatymo, todėl negali būti laikomas teisėtu. Žemės sklypo patikrinimas atliktas 2023 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. lapkričio 7 d. atliko statybinių atliekų kiekio matavimus, sklypas pakartotinai apžiūrėtas 2024 m. birželio 12 d., tuo tarpu Privalomasis nurodymas surašytas tik 2024 m. rugpjūčio 30 d., t. y. praėjus beveik 10 mėnesių nuo atliekų kiekio matavimų atlikimo, todėl nėra aišku, ar Privalomojo nurodymo surašymo metu Žemės sklype laikomų neapdorotų statybinių atliekų kiekis nepakito, kai žemės sklypo faktinis naudotojas žemės sklypo savininko raginimu, o kartu ir žemės sklypo savininkas jau ėmėsi veiksmų atliekoms tvarkyti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (toliau – Sklypas), priklausančiame J. K., yra supiltas didelis kiekis statybinių atliekų. Atsižvelgiant į Sklype esančių statybinių atliekų kiekį, pasitelkiant Departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus specialistus, 2023 m. lapkričio 7 d. atliktus statybinių atliekų kiekio matavimus, 2024 m. vasario 15 d. tarnybinis pranešimas Nr. BDR-611, nustatyta, kad Sklype nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. yra laikoma 13850,76 m3 statybinių atliekų. Įvertinus atliekamo tęstinio tyrimo metu surinktą medžiagą ir įvertinus papildomos Sklypo apžiūros metu nustatytas aplinkybes, 2024 m. birželio 12 d. apžiūros aktas Nr. TVR-5020, vadovaujantis ATĮ 2 straipsnio 17 punktu, Sklypo savininkas J. K. yra atliekų turėtojas, kuris nepavojingąsias statybines atliekas laikydamas Sklype nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. nesiima reikiamų veiksmų pažeidimui, numatytam Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. (suvestinė redakcija nuo 2023 m. liepos 25 d.) įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 18 punkte, pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus, išvengti. Privalomuoju nurodymu nurodė J. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., laikomą 13850,76 m3 statybinių atliekų kiekį, surinkti ir perduoti teisėtiems tokių atliekų tvarkytojams. Taip pat pateikti atliekų perdavimą teisėtiems atliekų tvarkytojams patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, jog pareiškėjas yra atliekomis užteršto, netvarkingo žemės sklypo savininkas, privalomasis nurodymas pareiškėjui duotas pagrįstai ir teisėtai. Žemės sklypo savininko kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalyje laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Vertinant pareiškėjo veiksmus (neveikimą), darytina išvada, kad žemės sklypo savininko elgesys jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo priežiūros atžvilgiu neatitiko tvarkingo ir rūpestingo elgesio standarto.
Pažymėtina, jog skunde pareiškėjas nurodo, kad buvo nevertinta tai, kad galimai yra sumažėjęs atliekų kiekis, nes jis ėmėsi tvarkyti, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas privalomąjį nurodymą suprato, kad turi pareigą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., esančias atliekas sutvarkyti, t. y. perduoti atliekų tvarkytojui.
Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, bylos duomenis, daro išvadą, kad Privalomasis nurodymas ir Sprendimas yra teisėti, aiškūs, pagrįsti teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teismas dėl jų nepasisako ir nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Gitana Butrimaitė
Egidija Puzinskaitė
Eglė Žulytė-Janulionienė
