Administracinė byla Nr. I1-3385-1029/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02042-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 9 d.
Panevėžys
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Giedrė Kairienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos priteisti 1000,00 Eur neturtinę žalą dėl netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 2-3, 12).
Skunde ir patikslintame skunde (toliau – skundas) pareiškėjas tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. buvo kalinamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija l-asis sektorius, toliau – Pravieniškių 1-asis kalėjimas). Teigia, kad per šį laikotarpį ne kartą iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo buvo etapuotas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (toliau – Kauno kalėjimas) specialiosiomis transporto priemonėmis, neatitinkančiomis saugos reikalavimų. Pažymi, jog specialiosiose transporto priemonėse nebuvo įrengtų saugos diržų, sėdynės įrengtos slidžiu paviršiumi, todėl konvojuojant dažnai susimušdavo rankas ar kitas kūno vietas, dėl to teko kęsti skausmus. Be to tvirtina, kad konvojuojant specialiosiomis transporto priemonėmis vasaros metu trūko oro. Teigia, kad kiekvieno konvojavimo metu nesijautė saugiai, baiminosi dėl pavojaus sveikatai, kadangi kilus gaisrui ar įvykus kelių eismo įvykiui, iš specialiojo automobilio ištrūkti būtų labai sunku. Dėl patirtų išgyvenimų konvojavimo metu, sukelto fizinio skausmo, prašo priteisti neturtinę žalą.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime tvirtina, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Pažymi, kad nuteistuosius konvojuoja Viešojo saugumo tarnyba, todėl ji yra atsakinga už specialiųjų transporto priemonių techninę būklę bei jų įrengimą. Paaiškina, kad skundžiamu laikotarpiu visus pareiškėjo konvojavimus vykdė Viešojo saugumo tarnyba. Tvirtina, kad pagal teisinį reglamentavimą saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti, todėl Viešojo saugumo tarnyba, konvojuodama pareiškėją specialiosiomis transporto priemonėmis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar neigiamų padarinių dėl saugos diržų nebuvimo. Pareiškėjas dėl minimų pažeidimų nusiskundimų konvojavimo metu neturėjo. Jis galėjo skundais ar prašymais kreiptis ir po konvojavimų, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnyba neturi duomenų, jog pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų raštu būtų kreipęsis į Lietuvos kalėjimų tarnybos administraciją. Vertina, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų, kad nuteistajam padaryta žalos, todėl mano, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas (b. l. 26-29).
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškina, kad Viešojo saugumo tarnyba pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu vykdė pareiškėjo konvojavimą planinio konvojaus maršrutais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2 kartus. Pažymi, jog pareiškėjas pretenzijų dėl konvojavimo nepareiškė. Akcentuoja, kad planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pabrėžia, kad prieš kiekvieną konvojavimą, konvojaus pareigūnai privalomai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, jokių pastabų dėl konvojavimui netinkamos aplinkos neturėjo. Transporto priemonėse konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas specialiosiomis konvojuojamųjų pervežimui skirtomis transporto priemonėmis. Mano, kad pareiškėjo teisės konvojavimo metu nebuvo pažeistos ir pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto (b. l. 43-47).
k o n s t a t u o j a :
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu patirtą dėl neužtikrintų tinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjIwNS01NzUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2205-575/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2205-575/2017">eA-2205-575/2017</a>; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xOTgwLTUyMC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1980-520/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1980-520/2017">A-1980-520/2017</a>).
Pareiškėjas skundžiasi, kad kiekvieno konvojavimo metu dėl specialiuosiuose automobiliuose neįrengtų saugos diržų ir slidžių sėdynių paviršių susimušdavo rankas ar kitas kūno vietas. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad specialiuosiuose automobiliuose vasaros metu, net ir veikiant vėdinimo sistemai, trūko oro, konvojavimo metu išgyveno dėl savo sveikatos, baimindamasis, jog transporto priemonei patekus į autoįvykį ar kilus gaisrui, būtų sunku ištrūkti iš automobilio.
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą, reikalavimus konvojavimui skirtoms specialiosioms transporto priemonėms ginčo laikotarpiu reglamentavo nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 patvirtintos Konvojavimo taisyklės.
Pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas – tai ginkluotas ir (ar) specialiai ekipuotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, transporto priemonėmis ir jų pristatymas į paskirties ar pasikeitimo punktus užtikrinant apsaugą (3.4 papunktis). Konvojavimo taisyklės numato, kad asmenų konvojavimui naudojamos specialiai įrengtos transporto priemonės su įrengtomis atskiromis kameromis konvojuojamiems asmenims laikyti arba specialiai įrengtos transporto priemonės, neturinčios atskirų kamerų, bet turinčios atskirtą zoną (skyrių) konvojuojamiems asmenims laikyti, taip pat kitos transporto priemonės (54 punktas). Pagal Taisyklių 55 punktą, specialiai įrengtose transporto priemonėse turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, transporto priemonės langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais; 2 gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai; 2 kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas – vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).
Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepime į skundą pateiktais paaiškinimais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba ginčo laikotarpiu nevykdė nuteistojo A. M. konvojaus, šį nuteistąjį ginčo laikotarpiu konvojavo Viešojo saugumo tarnyba. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas, dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atmetamas kaip nepagrįstas.
Į nagrinėjamą bylą Viešojo saugumo tarnybos pateikti konvojavimo žiniaraščiai bei konvojuojamųjų sąrašai, patvirtina, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 12 d. buvo konvojuojamas iš Kauno kalėjimo į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą (b. l. 69-71), 2024 m. balandžio 22 d. iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Kauno kalėjimą (b. l. 72-74), 2024 m. balandžio 24 d. iš Kauno kalėjimo į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą (b. l. 75-77), 2024 m. gegužės 14 d. iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Kauno kalėjimą (b. l. 78-80), 2024 m. gegužės 17 d. iš Kauno kalėjimo į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą (b. l. 48-50), 2024 m. rugsėjo 3 d. iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Kauno kalėjimą (b. l. 51-53), 2024 m. rugsėjo 11 d. iš Kauno kalėjimo į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą (b. l. 54-56). Iš pateiktų dokumentų matosi, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais: „Iveco“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) „Iveco“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) „Iveco“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) „Iveco“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) „Iveco“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuose įrengtos atskiros kameros konvojuojamiems asmenims laikyti (b. l. 48, 51, 54, 69, 72, 75, 78).
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalies įtvirtintas nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, transporto priemonėse saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti gamintojo. Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiuosiuose konvojaus automobiliuose turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai.
Viešojo saugumo tarnyba nurodė, kad konvojavimui naudojami specialieji automobiliai, kuriuose sėdimos vietos yra techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus, konvojavimui naudojamas specialusis transportas turėjo ir turi transporto priemonės registracijos liudijimus su paskirties nurodymu bei kasmetinės techninės apžiūros ataskaitas su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos pateiktose konvojavimui skirtų specialiųjų automobilių techninės apžiūros rezultatų ataskaitose yra įrašai apie jų atitikimą nustatytiems reikalavimams bei naudojimo tikslams (b. l. 58, 60, 62, 64, 66, 68). Tai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog atliekamų techninių apžiūrų metu nustatyta tvarka buvo patikrinta ir įvertinta, kad šiose transporto priemonėse įrengti privalomi įrenginiai ir jos tinkamai sukomplektuotos. LVAT tokio pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat yra nurodęs, kad dėl saugos diržų neįrengimo specialiuosiuose automobiliuose nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Viešojo saugumo tarnybos veiksmus (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yODE3LTUwMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2817-502/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2817-502/2015">A-2817-502/2015</a>, 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNzcyLTYyNC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1772-624/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1772-624/2016">A-1772-624/2016</a>, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNjk3LTUyNS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3697-525/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3697-525/2016">A-3697-525/2016</a>). Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Viešojo saugumo tarnyba neprivalėjo konvojavimui skirtose specialiose transporto priemonėse įrengti konvojuojamiems asmenims skirtus saugos diržus.
Pažymėtina, kad transporto priemonėms, kuriomis vykdomas konvojavimas, be Konvojavimo taisyklių yra taikomi ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtinti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai. Teismas sprendžia, kad konvojavimą reglamentuojantys ir kiti teisės aktai nenustato reikalavimų specialiosiose transporto priemonėse įrengiamoms sėdynėms.
Sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių, kad konvojavimo automobiliuose vasaros metu trūko oro ir dėl specialių reikalavimų įrengiant transporto priemones, kuriomis gabenami konvojuojamieji, pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiosiomis transporto priemonėmis, kurių atitiktį nustatytiems techniniams reikalavimams ir tinkamumą eksploatuoti juos pagal specialiąją paskirtį nustatyta tvarka patvirtino kompetentingi subjektai. Tokią išvadą patvirtina uždarosios akcinės bendrovės Kauno techninės apžiūros centro ir Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Tuvlita“ išduotų Techninės apžiūros rezultatų ataskaitų (b. l. 58, 60, 62, 64, 66, 68) ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotų registracijos pažymėjimų (b. l. 57, 59, 61, 63, 65, 67) duomenys. Iš transporto priemonės registracijos liudijimų, techninės apžiūros rezultatų ataskaitų matyti, kad pareiškėjo konvojavimo metu transporto priemonės atitiko techninius reikalavimus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog automobiliai, kuriais ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas pareiškėjas, neatitiko techninių reikalavimų, buvo netvarkingi. Teismo vertinimu, pareiškėjas duomenų, kurie keltų pagrįstas abejones aukščiau išvardintų kompetentingų subjektų atliktų patikrų rezultatais, nepateikė, pareiškėjo pateikti argumentai yra abstraktūs ir nekonkretūs. Kelionių žiniaraščiuose nurodyta, kad prieš konvojavimų pradžią automobiliai apžiūrėti, pažymėta, jog konvojuoti galima. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, jog Viešojo saugumo tarnyba ginčo laikotarpiu pareiškėją konvojavo nustatytų techninių reikalavimų neatitinkančiomis transporto priemonėmis, taip sukeldama grėsmę jo sveikatai.
Atsakovės atstovė Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime nurodė bei iš konvojavimo žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei prieš konvojavimą, nei po konvojavimo skundų, pretenzijų nei raštu, nei žodžiu nepareiškė. Nagrinėjant bylą nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas po konvojavimo nedelsdamas būtų kreipęsis į Viešojo saugumo tarnybos vadovybę ar kitas institucijas dėl neužtikrinamų tinkamų konvojavimo sąlygų. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. lapkričio 5 d. pažymos Nr. RV-22-9997 „Dėl nuteistojo A. M.“ duomenimis pareiškėjas dėl neužtikrintų tinkamų konvojavimo sąlygų ginčo laikotarpiu į psichologus nesikreipė (b. l. 30).
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad byloje nenustatyta Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos veiksmų, iš kurių kildinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.
Pareiškėjo reikalavimas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Viešojo augumo tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenustačius atsakovės atstovių neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, netenkinamas ir atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.
Teisėja
Giedrė Kairienė
