Administracinė byla Nr. I2-13634-595/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03022-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,
dalyvaujant pareiškėjui M. A.,
atsakovo atstovei L. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Pareiškėjas M. A. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025-05-27 sprendimą Nr. 25S122988 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savarankiškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025-06-26.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėn. gyvena Lietuvoje ir studijuoja V. G. technikos universitete (toliau – ir VGTU). Migracijos departamentas kasmet pratęsdavo jam laikiną leidimą gyventi (toliau – ir LLG). Prašymą dėl LLG pratęsimo pateikė 2024 m. gruodžio pradžioje, pateikęs VGTU tarpininkavimo raštą ir sumokėjęs skubos mokestį. 2025-04-14 Migracijos departamentas priėmė sprendimą nepratęsti jam LLG.
Pareiškėjo vertinimu Sprendimas pagrįstas prieštaringai vertinamu VGTU sprendimu, dėl kurio yra pateikęs ieškinį teisme. Tai agresyvus Migracijos departamento žingsnis, kuriuo siekiama pakenkti jo mokymosi ir būsimos karjeros galimybėms. Migracijos departamentas gadina jo maždaug septynerius metus trukusią rezidentūrą. Šis veiksmas pažeidžia žmogaus teises. Neteisėtas VGTU veiksmas kyla iš asmens, kuris yra universiteto tarptautinių studentų biuro direktorė, ego. Atrodo, kad ji yra tokia įtakinga, kad nei VGTU, nei Migracijos departamentas negali kvestionuoti jos pažeidimų. Žinodamas, kad kreipėsi į teismą pagalbos dėl VGTU pažeidimų, Migracijos departamento moralinė pareiga buvo vengti tokio Sprendimo.
Nurodo, kad ketina baigti magistro studijas, nes daug laiko ir pinigų skyrė VGTU. Planavo jas baigti iki 2025 m. birželio mėn., bet universitetas, išeikvojęs jo pinigus, sukūrė problemą ir perdavė ją Migracijos departamentui.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Pripažino, kad jis įvykdė Sprendimą ir geranoriškai išvyko iš Lietuvos, nenori būti deportuotas iš Lietuvos, nes čia pragyveno 6 metus ir 8 mėnesius. Jis siekia, kad būtų atstatytas jam leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Šiuo metu vyksta teisminis ginčas su VGTU, byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja ir Migracijos departamentas. Jo teisės pažeistos. Prašo atnaujinti laikinojo rezidento leidimą, kad jis galėtų dalyvauti byloje prieš universitetą. Teigė, kad Migracijos departamentas nesiekė bendrauti su juo.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 125 str. 1 d. 4 p., 127 str. 1, 31 ir 6 d. bei atsižvelgus į Įstatymo 128 str. 1 d. nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 str. 1 ir 2 d. nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti į užsienio valstybę.
Paaiškina, kad pareiškėjas 2024-12-03 kreipėsi į Migracijos departamento Šiaulių skyrių ir pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje keitimo studijų pagrindu, tačiau 2025-04-14 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S92606 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu). Iki leidimo laikinai gyventi Nr. 760302922 galiojimo pabaigos pareiškėjas jokio kito dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvoje neįgijo bei iš šalies neišvyko, todėl pažeidė Įstatymo 124 str. 1 d. nuostatą, kuri įpareigoja užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, ir, vadovaujantis Įstatymo 39 str. 2 p. nuostata, kuri nurodo, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi. Pareiškėjas nuo 2024-12-31 Lietuvoje yra neteisėtai. Pareiškėjas ginčijo Migracijos departamento sprendimą 2024-12-09 Nr. 24S286964, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760302922, galiojusį iki 2024-12-30, nes asmuo nutraukė studijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025-05-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODk0LTgyMi8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1894-822/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1894-822/2025">A-1894-822/2025</a> pareiškėjo skundą atmetė. Taigi, dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjui galėtų būti leista gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas nėra susijęs su pareiškėjo ir trečiojo asmens - Vilniaus Gedimino technikos universiteto ginču.
Dėl ginčo, susijusio su VGTU, Migracijos departamentas išsakyti nuomonės neturi pagrindo, nes pareiškėjo ginčas su trečiuoju asmeniu spręstinas bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis civilinio proceso teisės normomis. Migracijos departamentas neturi kompetencijos vertinti pareiškėjo argumentus, susijusius su VGTU darbuotojų veiksmais.
Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas 2025-05-27, todėl jokie su ginčijamo Sprendimo priėmimu susiję pranešimai pareiškėjui nebuvo siunčiami 2024-12-12, ir pareiškėjo argumentai dėl to, kad Migracijos departamentas nepaisė pareiškėjo teisių atsisakydamas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi su ginčijamu sprendimu nesusiję.
Pastebi, kad administraciniame teisme nėra nagrinėjama jokia pareiškėjo byla, susijusi su Migracijos departamento priimtais sprendimais, išskyrus šią administracinę bylą, todėl pareiškėjo teiginiai, kad administraciniame teisme vis dar yra nagrinėjama byla dėl sprendimo atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neatitinka tikrovės.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad pareiškėjas gera valia įvykdė Sprendimą, todėl prašo skundą atmesti arba bylą nutraukti. Paaiškino, kad vien tai, jog pareiškėjas turi teisminius procesus Lietuvoje nėra pagrindas išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas turi galimybę teisminiuose procesuose dalyvauti nuotoliu. Tai, kad leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas teisėtai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
k o n s t a t u o j a:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-05-27 sprendimo Nr. 25S122988 teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra P. I. Respublikos pilietis.
Pareiškėjui 2023-10-30 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760302922, galiojęs iki 2024-12-30. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą). Pareiškėjas studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Migracijos departamentas 2024-12-09 sprendimu Nr. 24S286964 panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760302922, kuris galiojo iki 2024-12-30, nes asmuo nutraukė studijas. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu (leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), nutraukia studijas).
Pareiškėjas 2024-12-03 kreipėsi į Migracijos departamento Šiaulių skyrių dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje keitimo studijų pagrindu.
Migracijos departamentas 2025-04-14 priėmė sprendimą Nr. 25S92606 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.
Byloje ginčijamu Sprendimu nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025-06-26, valstybė į kurią įpareigojama išvykti - Pakistanas. Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavus, kad pareiškėjas gyveno Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimui.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu kreipėsi su skundu į teismą.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
UTPĮ 39 straipsnio 2 punktas nuatato, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi.
UTPĮ 124 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.
UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustato, kad Sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui.
Pagal UTPĮ 127 straipsnio 1 dalį sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos nustatomas ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas, per kurį užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (UTPĮ 127 straipsnio 6 dalis).
UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą gražinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (UTPĮ 130 straipsnio 1 dalis). Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (UTPĮ 130 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje terminas yra pasibaigęs, tačiau mano, kad jam gali būti leista gyventi šalyje, kol bus išspręsti jo ir VGTU ginčai dėl studijų. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo argumentais.
Kaip nustatyta byloje pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kurio galiojimas turėjo pasibaigti 2024-12-30, Migracijos departamento 2024-12-09 sprendimu Nr. 24S286964 buvo panaikintas, konstatavus, kad studijos yra nutrauktos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025-05-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODk0LTgyMi8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1894-822/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1894-822/2025">A-1894-822/2025</a> Migracijos departamento 2024-12-09 sprendimą Nr. 24S286964 pripažino teisėtu. Pareiškėjas 2024-12-03 kreipėsi į Migracijos Departamento Šiaulių skyrių ir pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje keitimo studijų pagrindu, tačiau 2025-04-14 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S92606 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Kadangi iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos pareiškėjas jokio kito dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvoje neįgijo bet iš šalies neišvyko, todėl pažeidė Įstatymo 124 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri įpareigoja užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, ir Įstatymo 39 straipsnio 2 punktą, kuris numato, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi yra neteisėtas.
Esant šiems pagrindams, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą.
Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą įvertino, kad pareiškėjas 2022 metais baigė studijas VGTU bei įgijo inžinerijos mokslų bakalauro laipsnį bei yra pradėjęs magistro studijas VGTU, tačiau 2025-02-12 universiteto rektoriaus įsakymu buvo išbrauktas iš studentų sąrašų. Migracijos departamentas nenustatė svarbių socialinių pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublika.
Vien tai, kad pareiškėjas Lietuvoje yra pradėjęs teisminius procesus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jo buvimas Lietuvoje gali būti laikomas teisėtu. Pareiškėjo ginčas su VGTU nesudaro pagrindo kvestionuoti ginčijamą Sprendimą, kadangi Sprendimo priėmimą lemianti aplinkybė buvo pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje turint negaliojantį leidimą gyventi.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio nuostatas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad Migracijos departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Likę neaptarti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo M. A. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Jolita Rasiukevičienė
Vita Valeckaitė
Indrė Žvaigždinienė
