Byla Nr. 1S-148-531/2023
Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. lapkričio 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas,
sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,
dalyvaujant prokurorei Loretai Liepienei,
gynėjai advokatei Rasai Čibirienei,
asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės R. J.,
suinteresuotam asmeniui A. J.,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. J., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir R. J. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,
n u s t a t ė :
1. Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi R. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi R. J. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą griežto stebėjimo sąlygomis. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi R. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. spalio 11 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, kurio taikymas tęsiamas iki šiol, paskutinį kartą pratęstas 2023 m. spalio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi.
2. R. J. pateiktu skundu prašo skirti jam ambulatorinį gydymą. Nurodo, kad labai gailisi to ką padarė, pažada, jog tai daugiau nepasikartos. Jau 5 metus nepažeidė ligoninės tvarkos taisyklių. Prašo suprasti, kad geresnis nebus. Pažymi, kad turi senyvo amžiaus mamą, dvi seses, du sūnus. Yra darbingas, turi (duomenys neskelbtini) specialybę, geba (duomenys neskelbtini) (tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)).
3. Teismo posėdyje prokurorė siūlo skundo netenkinti, nes kaip ir nurodo gydytojai, R. J. būklė dar nėra tokia, kad jis galėtų gydytis ambulatoriškai.
4. R. J. prašo jo skundą tenkinti. Nurodė, kad jo sveikatos būklė yra ženkliai pagerėjusi ir jis gali toliau gydytis savarankiškai. Supranta, kad jam reikia nuolat vartoti vaistus ir jis tai darytų gyvendamas su mama ir seserimi. Pareiškė, jog gailisi to, ką padarė, nors tokiam poelgiui buvo išprovokuotas. Ateityje neketina kelti pavojaus kitiems.
5. R. J. gynėja adv. R. Čibirienė nurodė, kad jo atstovaujamojo skundas turėtų būti tenkinamas, nes jis yra kritiškas tiek padarytai veikai, tiek savo būsenai. R. J. gali gydytis namuose ir padėti savo senyvai motinai bei neįgaliai seseriai. Suinteresuotas asmuo A. J. nurodė, kad gali teikti pagalbą tėvui, jei jis gydytųsi ambulatoriškai.
6. Skundas atmetamas.
7. Aukštesnysis teismas išnagrinėjęs R. J. skundą, pateiktą bylos medžiagą ir skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė R. J. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.
8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
9. Iš kartu su 2023 m. spalio 3 d. teikimu dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo pateiktos 2023 m. rugsėjo 21 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados (toliau – Išvada) matyti, kad Komisija rekomenduodama R. J. tęsti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, nurodė, kad ligonio būklė išlieka nepakankamai stabili. Klinikiniame vaizde išlieka silpna impulsų kontrolė, emocinis neadekvatumas, gynybiškumas, vidinių išgyvenimų atžvilgiu, paralogiškas ir nenuoseklus mąstymas. Pokalbio metu jis įsitempęs, įtarus, uždaras, formalaus kontakto. Apie vidinius išgyvenimus pasakoja nenoriai. Nuotaika disforiška. Emocijos neadekvačios. Nekritiškas būklės, įvykdytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu. Kalbėdamas apie gydytojos sužalojimą šypsosi. Tvirtina, kad buvo išprovokuotas. Dėl gynybiškumo ir kontakto formalumo aktyvios psichopatologijos pilnai atmesti negalima.
10. Taip pat iš Išvados matyti, kad stebėjimo laikotarpiu R. J. elgesys skyriuje formaliai teisingas. Agresijos, režimo pažeidimų, konfliktų nebuvo. Jis lanko užimtumo užsiėmimus – sportą, maisto gaminimą. Bendrauja su mama ir sese. Jo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus mama ketina ateityje juo rūpintis, priimti gyventi. R. J. nusiskundimų sveikata neturi. Teisingai orientuotas savyje, vietoje, laike. Kontaktui prieinamas, į klausimus atsako pagal prasmę. Haliucinacijas neigia, kliedesinių idėjų neišsako. Suicidines mintis ir ketinimus neigia.
11. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė nurodė, kad su R. J. nėra kontakto, jis nėra atviras, išlieka neadekvatus, todėl rekomenduoja pratęsti gydymą.
12. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. J. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Aukštesnysis teismas neabejoja surinktais įrodymais, kadangi nebuvo pateikta jokių objektyvių juos paneigiančių duomenų. R. J. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje priverstinai gydomas jau 3 kartą, jam kiek daugiau nei metus yra taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Remiantis pateikta Išvada galima konstatuoti, kad jo būklė išlieka nepakankamai stabili. Iš Išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad R. J. emocijos neadekvačios, išlieka silpna impulsų kontrolė, gynybiškumas, jo mąstymas nenuoseklus, jis nėra kritiškas nei ligos, nei padaryto nusikaltimo atžvilgiu. Šypsosi kalbėdamas apie gydytojos sužalojimą, teisina savo veiksmus, teigdamas, kad buvo išprovokuotas. Šią aplinkybę jis paminėjo ir teismo posėdyje nagrinėjant jo skundą.
13. Pateiktame skunde R. J. tikina, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, žada daugiau taip nesielgti, tačiau, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, manytina, kad jo šie teiginiai nėra nuoširdūs, jais tik siekiama sau palankaus sprendimo – ambulatorinio gydymo paskyrimo. Be kita ko, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad R. J. buvo bandoma gydyti ambulatoriškai, tačiau tai jokių teigiamų rezultatų nedavė ir galiausiai jam vėl buvo skirtas gydymas stacionare. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas R. J. vis dar yra reikalingas ir pratęsė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo atveju dar negalima daryti išvados, kad R. J. socialinis pavojingumas yra sumažėjęs tiek, jog jam jau galėtų būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Kaip minėta, jo būklė dar nėra tiek stabili ir jis jai nepakankamai kritiškas, kad galėtų gyventi savarankiškai. Jo skunde pateiktas aiškinimas, kad geresniu netaps, patvirtina VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės teiginius, jog jis išlieka nepakankamai adekvatus situacijai. Vien tai, kad R. J. nepažeidinėja ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, turi specialybę (yra (duomenys neskelbtini)) nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Akivaizdu, kad jo stebėjimas ir gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis yra vis dar reikalingas.
14. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
n u t a r i a :
R. J., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Valdas Ciesiūnas
