Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, įsiskolinimo priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-483-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-01181-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.18.3.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-291-758/2023 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui K. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. P. (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) ieškiniu prašė pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-79-731/2015 priteistą išlaikymą ir nuo ieškinio teisme priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės iš atsakovo K. J. (toliau – ir atsakovas) nepilnametės dukros G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 350 Eur mėnesinių periodinių išmokų, priteisti pusę mokyklos mokesčio sumos, mokamos kiekvienų metų rugsėjo mėnesį, nustatyti, kad ½ mokesčio mokyklai už mokymosi priemones į ieškovės sąskaitą turi būti pervesta per 5 dienas po to, kai ieškovė atsiunčia atsakovui mokyklos sąskaitą, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą – 9 000 Eur, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 2015 m. sausio 22 d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo nustatyta, kad iki kol nepilnamečiam vaikui G. J. sueis 18 metų, atsakovas vaiko išlaikymui mokės po 100 Eur mėnesinių periodinių išmokų. Ieškinio reikalavimus argumentavo tuo, kad vaiko poreikiai nuo 2015 m., kada buvo priimtas teismo sprendimas, yra ženkliai pasikeitę – išaugę. Vaiko poreikių pasikeitimą lėmė ne tik ekonominiai rodikliai, padidėjusios prekių ir paslaugų kainos, bet ir tai, kad vaikas paaugo, pradėjo lankyti papildomas veiklas, atsirado socialinis gyvenimas, su tuo poreikis telefonui, internetui, kino teatrams. Atsakovo skiriamos 100 Eur sumos pakanka tik už vaiko maistą sumokėti.

3. Ieškovė nurodė, kad kas mėnesį dukros išlaikymui reikia apie 700 Eur, plius kasmetinės mokyklos išlaidos vadovėliams, pratyboms apie 500 Eur, nenumatytos papildomos išlaidos, tokios kaip breketai. Teigė, kad bendrai, įskaitant metinį mokyklos išlaidų mokestį, nenurodant nenumatytų išlaidų vaikui reikia 762 Eur. Be to, nurodė, kad šiuo metu atsakovas vaikui skiria 100 Eur mėnesiui, o ieškovė 600 Eur. Prašė iš atsakovo taip pat priteisti pusę mokyklos mokesčio sumos, mokamos kiekvienų metų rugsėjo mėnesio ir nustatyti, kad ½ mokesčio mokyklai už mokymosi priemones į ieškovės sąskaitą turi būti pervesta per 5 dienas po to, kai ieškovė atsiunčia atsakovui mokyklos sąskaitą.

4. Ieškovė pažymėjo, kad didesnio išlaikymo vaikui reikėjo jau seniai, tačiau atsakovas solidariai prisidėti prie vaiko poreikių nesutiko, atsakovas vaiką išlaikė tik iš dalies, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo už paskutinius tris metus, skaičiuojant iki ieškinio teisme priėmimo dienos, vaiko išlaikymo įsiskolinimą – 9 000 Eur.

5. Atsakovas K. J. atsiliepime su ieškovės I. P. ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad išlaikymo dydis jo dukrai G. J. gali būti padidintas iki 200 Eur, tačiau su likusiais reikalavimais nesutiko. Argumentavo, kad priteisiant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama ir į tėvų turtinę padėtį. Jis dirba gaisrininku – gelbėtoju, jo vidutinės mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 900 Eur. Jis taip pat turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui kas mėnesį skiria apie 100-200 Eur, taip pat atsakovas turi pasiėmęs vartojimo kreditą, kurio padengimui per mėnesį skiria apie 303 Eur, dukros išlaikymui skiria 100 Eur, taigi nagrinėjamu atveju jo paties pragyvenimui: kurui, būstui, maistui, vaistams ir t.t., lieka apie 300 Eur, padidinus išlaikymą dukrai iki 200 Eur – jo paties pragyvenimui liktų tik 200 Eur, o patenkinus ieškinio reikalavimus atsakovo jo mėnesio balansas apskritai taptų neigiamu. Nurodė, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis yra ne tik faktiškai nepagrįstas, tačiau ir neproporcingas. Dėl išlaikymo įsiskolinimo akcentavo, kad prievolės dydis buvo nustatytas įsigaliojusiu ir galiojančiu teismo sprendimu, šalių susitarimu, o atsakovas teismo sprendimą vykdė tinkamai, todėl turėjo pagrįstą lūkestį, kad jo prievolė yra vykdoma tinkama apimtimi. Jei ieškovė laikė, kad gaunamo išlaikymo jai nepakanka – ji turėjo prievolę kreiptis į teismą ir keisti galiojantį teismo procesinį sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškovės I. P. ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-79-731/2015 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir priteisė iš atsakovo K. J. dukters G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2022 m. lapkričio 29 d., iki dukters pilnametystės, paskiriant ieškovę tvarkytoja dukrai skirtų išlaikymui lėšų uzufrukto teise, likusią dalį ieškinio atmetė, priteisė atsakovui K. J. iš ieškovės I. P. 85 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 52,46 Eur teismo išlaidų

7. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į vaiko amžių, raidą ir sveikatos būklę, pagrįsta ir įrodyta pripažintina ieškovės nurodyta šalių dukros poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma – 627 Eur. Nurodė, kad tai, jog ne visos ieškovės išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Be to, šalių vaiko poreikiai, įvertinus jo vystymosi spartą, yra pakankamai kintantys, išlaikymas nepriteisiamas vaiko momentiniam poreikių tenkinimui, visuomet atsiranda papildomų, nenumatytų vaiko poreikių tenkinimo išlaidų, todėl kasdienių, augančio vaiko poreikių vertinimas išimtinai aritmetiškai ir formaliai neatitiktų vaiko poreikių prioriteto principo esmės. Šalių nepilnametis vaikas gali turėti ir individualių poreikių, kurių patenkinimui gali būti reikalingos papildomos išlaidos – ieškovė nurodė, jog vaikui reikalingi breketai, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šių išlaidų poreikį, jų dydžio nepateikė. Be to, teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad pakito nepilnametės G. J. būtinieji poreikiai ir tai sudaro pagrindą pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimu patvirtintą ir nustatytą išlaikymo dydį nepilnametei.

8. Teismas sprendė, kad abiejų šalių turtinės padėtys nėra lygios, taip pat sprendė, kad ieškovė turi galimybę ir prisiimti pareigą teikti didesnę dalį išlaikymo nepilnametei dukrai G. J..

9. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo argumentus, nepilnametės G. J. poreikius, I. P. ir K. J. turtinę padėtį, konstatavo, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-79-731/2015 patvirtintoje pareiškėjų I. P. ir K. J. sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytas nepilnametės G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas 100 eurų (indeksuotas dydis ieškinio pareiškimo dienai 123 Eur) keistinas, todėl iš atsakovo priteisė nepilnametei dukrai išlaikymą po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

10. Teismas ieškovės I. P. ieškinyje ir teismo posėdyje žodžiu nurodytų nepilnametės dukters G. J. galimų nenumatytų išlaidų – 3000 eurų, argumentuojant jog vaikui reikia breketų, nenagrinėjo, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl jų būtinumo, be to nereiškė ieškinyje ir tokio reikalavimo. Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo įsiskolinimą – 9000 Eur, nes didesnio išlaikymo vaikui jau reikėjo seniai, teismas nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad ieškovė būtų anksčiau argumentuotai kreipusis į atsakovą dėl padidinto išlaikymo teikimo, nors pati nurodė, kad vaiko poreikiai jau buvo išaugę daug anksčiau nei kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

11. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą priteisti pusę mokyklos mokesčio sumos, mokamos kiekvienų metų rugsėjo mėnesio ir nustatyti, kad ½ mokesčio mokyklai už mokymosi priemones į ieškovės sąskaitą turi būti pervesta per 5 dienas po to, kai ieškovė atsiunčia atsakovui mokyklos sąskaitą, konstatavęs, kad ši suma yra įtraukta į išlaikymo dydį, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, ieškovė reikalaujamą sumą turi sukaupti iš gaunamo priteisto padidinto išlaikymo dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė I. P. prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 12 sprendimą pakeisti – iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 350 Eur mėnesinių periodinių išmokų, mokamų nuo ieškinio teisme pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti ½ vaiko mokyklai reikiamų išlaidų, kurios turi būti sumokamos į ieškovės sąskaitą per 5 darbo dienas po šių išlaidų atsakovui pateikimo dienos, priteisti 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, perskirstyti pirmos instancijos teisme priteistas bylinėjimo išlaidas, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.1. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino aplinkybių, dėl kurių atsakovo pajamos yra 900 Eur – atsakovas dirba kas 4 parą, atsakovas nurodė, kad nedirba, nes būna namuose su vaiku, kai šis nenori eiti į darželį. Kokių priemonių atsakovas ėmėsi norėdamas pagerinti savo padėtį, atsakovas nurodyti negalėjo. Mano, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių manytini, kad atsakovas negali pagerinti savo turtinės padėties. Teismas taip pat nevertino to, kad atsakovas visiškai fiziškai neprisideda prie vaiko priežiūros, visa vaiko priežiūra tenka Ieškovei. Teismo nebuvo vertinta ir tai, kad vaiko tėvai gyvena skirtingose valstybėse, kur pragyvenimo lygis skiriasi iš esmės. MMA Lietuvoje šiuo metu yra 840 Eur, (duomenys neskelbtini) 1656 Eur, remdamasi skirtingu pragyvenimo lygiu, ieškovė daro išvadą, kad Ieškovė ir atsakovas uždirba vienodai. Mano, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši – abu uždirba šiek tiek daugiau nei MMA, abu turi dar po vieną išlaikytinį. Dėl to mano, kad teismas neteisėtai nukrypo nuo tėvų lygiateisiškumo principo ir vaiko išlaikymui iš atsakovo neteisėtai priteisė mažiau nei pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos.

12.2. Dėl mokyklos reikmėms reikalingų išlaidų apeliantė nurodo, kad teismo vertinimas neatitinka faktinių aplinkybių ir ieškovės pateiktų įrodymų. Ieškovė, teikdama teismui reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikia 762 Eur ir iš atsakovo prašė priteisti pusę pagrindinių vaiko poreikių, į kuriuos išlaidos mokyklai nebuvo įtrauktos. Mano, kad teismo vertinimas, jog ieškovė turi taupyti vaiko mokyklos išlaidoms, yra pažeidžiantis tėvų lygiateisiškumo principą. Atsakovas, būdamas vaiko tėvu, taip pat gali taupyti minėtoms išlaidos ir jas apmokėti tuomet, kai šios išlaidos yra patiriamos.

12.3. Pasak apeliantės, ji žodžiu dėl didesnio išlaikymo į atsakovą kreipėsi ne kartą – šią aplinkybę patvirtino ir pačios šalys, tačiau nebuvo kreipimosi išreiškusi raštu, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaikui išlaikymas nebuvo reikalingas ir pati savaime nėra pagrindas atsisakyti priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Pažymi, kad teisės aktai nenumato pareigos su vaiku gyvenančiam tėvui (motinai) reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo reikšti raštu, todėl teismas netinkamai vertino teisės normas, neatsižvelgė į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, į tai, kad atsakovas vaiką paskutinius trejus metus išlaikė tik iš dalies ir ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė neteisėtai.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas K. J. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.1. Atsakovas teigia, kad ieškovė pati yra pasirinkusi savo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos valstybę su visomis iš to sekančiomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybės, t. y. pragyvenimo lygiu, gaunamomis pajamomis ir pan. Taigi šiuo atveju pačios apeliantės pasirinkimas lemia objektyvias kliūtis atsakovui faktiškai bendrauti su dukra, kadangi akivaizdu, kad gyvenant skirtingose valstybėse gyvas bendravimas yra objektyviai apribotas atstumo. Atsakovas nurodo, kad apeliantės nurodomi argumentai ir pasirinkti kitos valstybės pragyvenimo dydžiai neturėtų ir negalėtų būti taikomi šioje byloje.

13.2. Be to, atsakovas teigia, kad ne kartą proceso metu nurodė, kad apeliantės pateikiami duomenys yra daugiau deklaratyvaus turinio, tačiau neįrodyti jokiais konkrečiais įrodymais ir mokėjimo dokumentais, o tai atskiras savarankiškas pagrindas tokius argumentus atmesti kaip nepagrįstus. Mano, kad apeliantė nepateikė jokių aiškių, konkrečių ir nenuginčytinų argumentų, kurie leistų teigti, kad šalių dukrai reikalingas išlaikymas sudarytų daugiau nei 500 Eur.

13.3. Atsakovo teigimu, įsiteisėję teismo sprendimai turi res judicata galią, taigi abi šalys galėjo tikėtis tokio sprendimo vykdymo, t. y. apeliantė, kad gaus nustatytą išlaikymo dydį, o atsakovas, kad jį turės sumokėti. Taip pat papildomai pažymi, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog apeliantė nesikreipė dėl teismo nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) į teismą, tačiau kreipėsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo ir indeksacijos taikymo. Taigi matyti, kad apeliantė suprato, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kad išmokos, gali būti indeksuojamos ir didinamos kasmet atsižvelgiant į infliaciją ir šią savo teisę realizavo.

13.4. Atsakovas taip pat teigia, kad apeliacinį skundą persiuntė ir byloje apeliantę atstovauja advokatė Lina Gudaitė, atitinkamai tai ir nurodoma pridedamoje atstovavimo sutartyje. Tačiau visi mokėjimai šioje byloje yra atlikti R. V. Atsižvelgiant į tai – atitinkamai tai sudaro atskirą ir savarankišką pagrindą nepriteisti šių bylinėjimosi išlaidų konkrečioje nagrinėjamoje byloje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro teismo sprendimo, kuriuo tik iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo bei kitų išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

16. CPK

17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo naujai pateikiamų įrodymų – rodiklių duomenų bazės duomenų, turiniu, sprendžia, kad jie neturi teisinės reikšmės ginčo baigčiai, todėl pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti ir jie nebus vertinami apeliacinės instancijos teisme.

Dėl ginčo esmės

18. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 m. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-79-731/2015, kuriuo, be kita ko, nustatyta, kad iki kol nepilnamečiam vaikui G. J. sueis 18 metų, atsakovas vaiko išlaikymui mokės po 100 Eur mėnesinių periodinių išmokų.

19. Ieškovė 2022 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymą, t. y. jį padidinti iki 350 Eur mėnesinių periodinių išmokų, priteisti pusę mokyklos mokesčio sumos, mokamos kiekvienų metų rugsėjo mėnesį, nustatyti, kad ½ mokesčio mokyklai už mokymosi priemones į ieškovės sąskaitą turi būti pervesta per 5 dienas po to, kai ieškovė atsiunčia atsakovui mokyklos sąskaitą. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą – 9 000 Eur.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies. Nustatęs, kad vaiko poreikiams reikalinga suma yra 627 Eur, sprendė, kad ieškovė turi galimybę ir pareigą teikti didesnę dalį išlaikymo nepilnametei dukrai G. J., todėl priteisė iš atsakovo po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Reikalavimą priteisti pusę mokyklos mokesčio sumos teismas atmetė, nurodęs, kad ši suma yra įtraukta į išlaikymo dydį, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas taip pat atmetė, nurodęs, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog ieškovė būtų anksčiau argumentuotai kreipusis į atsakovą dėl padidinto išlaikymo teikimo.

21. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teigia, kad teismas neįvertino, jog atsakovas nesiima jokių priemonių, kad pagerintų savo turtinę padėtį, taip pat teigia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra panaši. Pasak apeliantės, teismo vertinimas, jog ieškovė turi taupyti vaiko mokyklos išlaidoms, yra pažeidžiantis tėvų lygiateisiškumo principą, be to, nors ieškovė raštu į atsakovą dėl didesnio išlaikymo nesikreipė, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaikui išlaikymas nebuvo reikalingas ir pati savaime nėra pagrindas atsisakyti priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

22. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra, gimusi (duomenys neskelbtini), kartu su ieškove gyvena (duomenys neskelbtini), ten lanko mokyklą, ieškovė į bylą teikė įvairius ieškovės vaiko išlaikymui patiriamas išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus – duomenys apie rūbų, kosmetikos priemonių pirkimą, įrodymus apie mokyklai reikalingas lėšas knygų nuomai ir mokyklos paslaugoms, išlaidas laisvalaikiui ir pan.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnyje įtvirtinti alternatyvūs bei savarankiški pagrindai vaiko išlaikymo dydžiui pakeisti: pirmoje straipsnio dalyje reglamentuotas atvejis, kuomet iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o to paties straipsnio antroje dalyje įtvirtintas atvejis, kuomet atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą.

24. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad nuo 2015 m. vaiko poreikiai akivaizdžiai pasikeitė, mergaitė šiuo metu yra paauglė, dėl ko atsakovas iš esmės sutiko su išlaikymo padidinimu. Visgi byloje šalys nesutarė dėl vaikui reikiamo išlaikymo dydžio – ieškovė teigė, kad vaiko išlaikymui reikalinga 700 Eur suma, atsakovas teigė, kad abiejų tėvų teikiamas išlaikymas neturėtų būti didesnis nei 350–400 Eur.

25. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

27. Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

28. Bylos nagrinėjimo metu (2023 m.) minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius sudaro apie 633 Eur (teismo sprendime padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius – 663 Eur). Matyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikių sumą – 627 Eur, yra labai artima teismų praktikoje nustatytam orientaciniam kriterijui. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas šios teismo konstatuotos aplinkybės neginčija. Nors apeliantė argumentuoja, kad šalių nepilnametei dukrai reikalinga suma jos poreikių patenkinimui yra 700 Eur, byloje nenustatyta, kad šalių nepilnametė dukra turėtų specialiųjų poreikių, dėl kurių išaugtų jos poreikiams reikalinga tėvų teiktina suma. Nors ieškovė teigė, kad dukra serga odos liga, kad jai reikalingas mokamas ortodontinis gydymas, įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, ieškovė neteikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl vaikui reikalingos sumos kasdienių poreikių tenkinimui yra pagrįsta ir teisėta, o ieškovė apeliacinio skundo argumentais jos nepaneigė.

29. Nustatęs šalių nepilnametei dukrai reikalingą sumą jos kasdienių poreikių tenkinimui, teismas skundžiamu sprendimu vertino vaiko tėvų turtinę padėtį bei jų galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo ir padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji, pasak teismo, turinti daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra visiškai teisinga, priimta nepakankamai įvertinus byloje šalių nurodytas aplinkybes.

30. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių.

31. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, ši aplinkybė apeliaciniu skundu nėra ginčijama, kad atsakovo darbo užmokestis yra apie 900 Eur, o ieškovės darbo užmokestis yra apie 1800 – 2000 Eur per mėnesį. Visgi, svarbu tai, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje pragyvenimo lygis, tiek pagal pačios ieškovės teiktus paaiškinimus, tiek pagal viešoje erdvėje skelbiamus duomenis, yra ženkliai didesnis nei Lietuvoje, kur gyvena atsakovas (minimalus valandinis atlygis – daugiau nei du kartus didesnis (duomenys neskelbtini) (11,30 Eur) nei Lietuvoje (5,14 Eur)), todėl spręstina, kad šalių pajamos, atsižvelgus į prieš tai nurodytą aplinkybę, iš esmės yra panašios. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, tačiau teismo posėdyje ieškovė taip pat nurodė, kad turi dar vieną 2,5 metų vaiką, atsakovas šios aplinkybės neginčijo, todėl išlaikytinių skaičius, vertinant šalių galimybės daugiau ar mažiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, šiuo konkrečiu atveju, nėra aktualus. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, šalių finansinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl teismo išvada, kad ieškovė turi ženkliai didesne dalimi prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo nėra visiškai pagrįsta.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek šalių teiktus paaiškinimus, tiek apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad teisinga ir protinga suma, kurią turėtų skirti atsakovas savo nepilnametei dukrai, yra 300 Eur. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į tai, kad nors šalių finansinė padėtis iš esmės yra panaši, tačiau išklausius ieškovės ir atsakovo teiktus paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, galima teigti, kad sprendimas likti su dukra gyventi (duomenys neskelbtini) buvo priimtas ieškovės iniciatyva, todėl būtent ieškovei turi tekti šiek tiek didesnė vaiko poreikių tenkinimo dalis, didesniems poreikiams atsiradus dėl vaiko gyvenimo aukštesnio pragyvenimo lygio valstybėje.

33. Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad priteisus didesnį išlaikymą šalių nepilnametei dukrai jo gaunamų pajamų jam neužteks pragyvenimui, kadangi atsakovas dar turi išlaikyti vieną vaiką ir mokėti kreditą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti tokį pajamų šaltinį ar šaltinius, kad galėtų išlaikyti save ir užtikrinti pakankamą išlaikymą abiems savo nepilnamečiams vaikams. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad vartojimo kredito sutartis atsakovo vardu sudaryta 2022 m., todėl prisiimdamas skolinius įsipareigojimus, atsakovas turėjo įsivertinti savo finansines galimybes, atsižvelgęs į pareigą išlaikyti visus savo vaikus.

34. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei nustačius, kad atsakovas turi labiau prisidėti prie šalių nepilnametės dukters išlaikymo nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės apeliacinis skundas dėl šios dalies tenkintinas iš dalies, padidinant pirmosios instancijos teismo nustatytą 250 Eur išlaikymo sumą iki 300 Eur.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir kitų išlaidų priteisimo

35. Ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, motyvuodama tuo, kad didesnio išlaikymo šalių dukrai reikėjo jau seniai.

36. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, nusprendęs, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog ieškovė būtų anksčiau argumentuotai kreipusis į atsakovą dėl padidinto išlaikymo teikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių teiktus paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

37. Visų pirma, pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

38. Nors apeliantė teigia, kad ji žodžiu dėl didesnio išlaikymo į atsakovą kreipėsi ne kartą, o šią aplinkybę, pasak apeliantės, patvirtino ir pačios šalys, tokie argumentai nėra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas ne kartą aiškino, jog ieškovė į jį anksčiau kreipėsi tik dėl mokyklos išlaidų, tačiau konkrečiai dėl išlaikymo padidinimo nebuvo kalbama, didesnio išlaikymo ieškovė pradėjo prašyti tik atsakovui nesutikus prisidėti prie papildomų išlaidų dėl mokyklos ir tuo metu buvo pradėtas procesas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Tiek privalomos ikiteisminės mediacijos proceso laikas (atlikta 2022 m. lapkričio mėn.), tiek ieškovės teiktų susirašinėjimų su atsakovu ištraukos bei jų data, iš esmės patvirtina atsakovo teiginius ir paneigia ieškovės argumentus apie kreipimąsi į atsakovą dėl konkretaus didesnio vaikui reikalingo išlaikymo teikimo.

39. Be to, ieškovė, kaip vieną iš reikalavimų, suformulavo prašymą priteisti pusę mokyklos mokesčio sumos, mokamos kiekvienų metų rugsėjo mėnesį, nustatyti, kad ½ mokesčio mokyklai už mokymosi priemones į ieškovės sąskaitą turi būti pervesta per 5 dienas po to, kai ieškovė atsiunčia atsakovui mokyklos sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė, nurodęs, kad ši suma yra įtraukta į išlaikymo dydį, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, ir ieškovė reikalaujamą sumą turi sukaupti iš gaunamo priteisto padidinto išlaikymo dydžio.

40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir pažymi, kad ieškovė, pateikusi ieškinį, nurodė, kad kas mėnesį dukros išlaikymui reikia apie 700 Eur, plius kasmetinės mokyklos išlaidos vadovėliams ir pratyboms apie 500 Eur, tačiau byloje yra duomenys apie 100 Eur išlaidas knygų nuomai ir mokinių paslaugoms 2022-2023 m. laikotarpiui, jokių kitų mokyklai skirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų nėra pateikta, todėl konstatuotina, kad padidinus iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą iki 300 Eur, šios sumos ir pačios ieškovės vaikui teikiamos sumos pakaks visiems vaiko poreikiams patenkinti, įskaitant ir būtinuosius, susijusius su išlaidomis mokyklai.

41. Tuo pačiu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymas draudžia teismui priimti sąlyginius sprendimus (CPK 267 straipsnis), todėl toks reikalavimas, kokį suformulavo ieškovė dėl mokyklos išlaidų priteisimo, negalėtų būti tenkinamas ir dėl to, kad yra nekonkretus bei priklausantis nuo tam tikrų sąlygų.

42. Atsižvelgusi į visą tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kita dalis apeliacinio skundo, t. y. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bet mokyklos išlaidų priteisimo, nėra pagrįsta ir nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo motyvų teisėtumo.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiat sprendimo dalį dėl padidinto išlaikymo priteisimo, t. y. pakeičiant Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-79-731/2015 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir priteisiant iš atsakovo K. J. dukters G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2022 m. lapkričio 29 d., iki dukters pilnametystės, paskiriant ieškovę tvarkytoja dukrai skirtų išlaikymui lėšų, uzufrukto teise (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

44. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis), jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, kad apeliaciniame teisme tenkinama tik dalis ieškovės apeliacinio skundo, t. y. tenkinama tik dalis vieno iš trijų reikalavimų, ir ieškovės tenkintų reikalavimų dalis pirmosios instancijos teisme keičiasi nežymiai, skundžiamo sprendimo dalis dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktina nepakeista. Visgi, teisėjų kolegijai padidinus iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą, atsižvelgus į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje atleista įstatymu, sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo valstybei keistina, priteisiant iš atsakovo 54 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 6,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

45. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme.

46. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, o atsakovas – 300 Eur, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovės mokėjimai už paslaugas atlikti kitam asmeniui, o ne advokatei, kadangi R. V. yra advokato padėjėja, dirbanti advokatės Linos Gudaitės, su kuria sudaryta atstovavimo apeliacinės instancijos teisme sutartis, kontoroje. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies, t. y. tenkinama tik 50 proc. reikalavimo dėl išlaikymo sumos, o likę du reikalavimai atmetami, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atlikus įskaitymą tarp šalių, iš ieškovės atsakovui priteistinos 164 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

47. Iš atsakovo taip pat priteistinas 22 Eur žyminis mokestis valstybei už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo apeliantė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės I. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-79-731/2015 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir priteisti iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukters G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2022 m. lapkričio 29 d., iki dukters pilnametystės, paskiriant ieškovę dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Likusią dalį ieškovės I. P. ieškinio atmesti.

Priteisti atsakovui K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 6,46 Eur (šešis eurus 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AB, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas – 5662“.

Priteisti atsakovui K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 164 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AB, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660.

Teisėjos

Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Dalia Pranckienė