Dėl sutuoktinės kaltės, neturtinės žalos priteisimo ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Civilinė byla Nr. e2A-475-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01296-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-97-1166/2023 pagal ieškovės K. J. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, neturtinės žalos priteisimo ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe; išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. J. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo V. J. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – J., atsakovui palikti jo pavardę – J.; nustatyti nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo V. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. J. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą ir ieškinyje nurodytą turtą arba pagal alternatyvų reikalavimą Nr. 1, arba pagal alternatyvų reikalavimą Nr. 2, pagal alternatyvų reikalavimą Nr. 1 priteisti iš atsakovo 2 015 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, priteisti iš atsakovo 5 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė sutinkanti, kad jai būtų priteista ½ dalis buto arba visas butas būtų priteistas atsakovui, o jai iš atsakovo priteista kompensacija. Kitą turtą prašė padalinti jos patikslintame ieškinyje nurodytu būdu. Nurodė, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Atsakovas minėtą sodybą renovavo: pakeitė stogo dangą, langus, padarė einamąjį remontą, iškasė du tvenkinius, pastatė pavėsinę. Ieškovės vertinimu, į minėtus darbus buvo įdėta mažiausiai 10 000 Eur bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų lėšų, todėl prašė iš atsakovo priteisti 5 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

3. Atsakovas V. J. su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko su ieškovės reikalavimu po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę, sutiko su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymu jam priteisimu.

4. Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti atsakovui iš ieškovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, susijusį su santuokos nutraukimu dėl ieškovės kaltės; padalinti turtą priešieškinyje nurodytu būdu ir priteisti ieškovei iš atsakovo 430 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Prašydamas pripažinti butą jo asmenine nuosavybe, atsakovas nurodė, kad iki santuokos sudarymo jis turėjo vieno kambario butą bendrabutyje, esantį (duomenys neskelbtini). 1995 m. kovo 29 d. šį butą jis po santuokos sudarymo mainų sutartimi iškeitė į vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). 1995 m. balandžio 19 d. atsakovas šį butą, kurio vertė tuo metu buvo 6 070 Lt, iškeitė į 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė tuo metu buvo 22 207 Lt. Kadangi 2 kambarių buto vertė buvo didesnė, atsakovas panaudojo iki santuokos turėtas santaupas – 4 000 dolerių, kas tuo metu atitiko 16 000 Lt. Kai atsakovas savo vieno kambario butą išmainė į 2 kambarių butą, ieškovė buvo ką tik pradėjusi dirbti, jokių santaupų neturėjo, todėl neturėjo finansinės galimybės prisidėti prie didesnio buto įsigijimo.

5. Atsakovas nesutiko, kad sodybos remontui buvo panaudota 10 000 Eur šeimos lėšų, nes tiek nebuvo išleista, o atsakovo tėvas po mirties paliko piniginį indėlį, kurį atsakovas ir panaudojo sodybos pagerinimui. Be to, ši sodyba buvo šeimos poilsio vieta. Savaitgalius šeima dažniausiais praleisdavo atsakovo tėvų sodyboje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė, nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko po santuokos nutraukimo K. J. santuokinę pavardę „J.“, V. J. paliko jo prigimtinę pavardę „J.“, nustatė nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina K. J.; priteisė iš V. J. išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui A. J. po 250,00 Eur mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 14 d.) iki A. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedė K. J. tvarkyti nepilnamečiui vaikui priklausantį išlaikymą uzufrukto teise. Teismas padalino K. J. ir V. J. santuokos metu įgytą bendrą turtą – asmeninės nuosavybės teise ieškovei K. J. priteisė ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vertė – 27 000 Eur; negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė - 2 850 Eur; negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė – 4 060 Eur; motociklą „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 10 Eur; automobilį „Peugeot 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 2 000 Eur; šaldytuvą, vertė – 200 Eur; automatinę skalbimo mašiną, vertė – 200 Eur; vaiko kambario baldus (2 tachtos, komoda, spinta), vertė – 1 Eur; televizorių, vertė – 350 Eur; sodyboje esantį batutą, vertė – 80 Eur; sodyboje esantį lauko skėtį, vertė – 30 Eur, nustatė, kad po santuokos nutraukimo K. J. tenkančios turto dalies bendra vertė – 36 781 Eur. Asmeninės nuosavybės teise atsakovui V. J. priteisė ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vertė – 27 000 Eur; negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė - 2 580 Eur; negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė – 4 620 Eur; automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 2 000 Eur; prieškambario baldų komplektą, vertė – 50 Eur; virtuvės baldų komplektą, vertė – 1 250 Eur; dujinę viryklę ir elektrinę orkaitę, vertė – 425 Eur; virtuvės stalą su 2 kėdėmis, vertė – 125 Eur; svetainės baldų komplektą (2 sofos, komoda, sekcija), vertė – 300 Eur; rašomąjį stalą, vertė – 30 Eur; 2 durų spintą, vertė – 30 Eur; sodyboje esančią automatinę skalbimo mašiną, vertė – 50 Eur; sodyboje esančią automatinę skalbimo mašiną, vertė – 50 Eur; sodyboje esantį šaldytuvą, vertė – 100 Eur; sodyboje esantį traktoriuką žolei pjauti, vertė – 675 Eur; sodyboje esančią lauko šašlykinę, vertė – 100 Eur. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo V. J. tenkančios turto dalies bendra vertė – 39 385 Eur ir priteisė iš atsakovo V. J. atsakovei K. J. 1 302 Eur piniginę kompensaciją už didesnę atsakovui V. J. tenkančią turto dalį. Iš ieškovės K. J. priteisė 38 Eur, o iš atsakovo V. J. – 1 090 Eur, bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisė iš atsakovo V. J. 34,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš atsakovo V. J. ieškovei K. J. 2 212 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas atmetė kaip nepagrįstą, neįrodytą atsakovo nurodomą aplinkybę, jog ieškovė atsakovui buvo neištikima ir darė išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl abiejų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, o tai vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti, teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, kaltino vienas kitą, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažino, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

8. Pripažinęs, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo reikalavimą priteisti neturtinę žalą teismas atmetė kaip neturintį teisinio pagrindo.

9. Spręsdamas dėl šalių nekilnojamojo turto padalijimo, teismas nurodė, kad nėra įrodymų ir atsakovas to neįrodinėjo, jog 1995 m. kovo 29 d. (šalims jau būnant santuokoje) Mainų sutartimi mainydamas vieną kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), į vieną kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas būtų aiškiai išreiškęs savo valią įgyti turtą asmeninės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų ir atsakovas to neįrodinėjo, jog 1995 m. balandžio 19 d. Mainų sutartimi Nr. 1NJ-3747 mainydamas vieną kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), į dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas būtų aiškiai išreiškęs savo valią įgyti turtą asmeninės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Priešingai, šalių paaiškinimai patvirtino, kad šeimai reikėjo didesnio būsto, šalys ieškojo pasiskolinti pinigų didesnio būsto įgijimui, pasak teismo, tai patvirtino ir liudytojų parodymai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog atsakovas, prašydamas pripažinti butą jo asmenine nuosavybe, neįrodė įstatyme nurodytų sąlygų.

10. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl kilnojamojo dalintino turto vertės, tačiau šalys teismui nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie šių daiktų vidutinę rinkos vertę santuokos nutraukimo momentu. Dėl to teismas darė išvadą, kad tikslinga dalijant šalims jų santuokoje įgytą bendrą turtą, nustatyti šių daiktų vertę, atsižvelgiant į šalių nurodytų verčių vidurkį.

11. Vertindamas ieškovės nurodomus faktus, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas bendromis šalių lėšomis, teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių jos aplinkybes patvirtinančių įrodymų, vienintelis liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis atsakovui sodyboje padėjo keisti stogą, daugiau byloje jokių įrodymų apie sodybos renovaciją, juolab, jai panaudotas bendras ieškovės ir atsakovo pinigines lėšas, teismui nebuvo pateikta. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių statybinių medžiagų įgijimo, darbų atlikimą patvirtinančių dokumentų, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą atmetė kaip nepagrįstą, neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo ir buto padalijimo natūra ir priimti naują sprendimą, priešieškinį dėl šios dalies tenkinti pilnai ir nutraukti santuoką tarp ieškovės K. J. ir atsakovo V. J. dėl ieškovės kaltės, pripažinti asmenine atsakovo V. J. nuosavybe 2-jų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 54 000 Eur, priteisti iš ieškovės K. J. atsakovui V. J. su šia byla susijusias teismo išlaidas ir išlaidas už suteiktas advokato paslaugas.

12.1. Atsakovo teigimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės netinkamo elgesio, nes ji pati paliko šeimą ir persikėlė gyventi atskirai, nesitarusi su sutuoktiniu keliavo po užsienį. Mano, kad teismas taikė dvejopus standartus ieškovės ir atsakovo liudytojams, nepagrįstai vadovavosi tik ieškovės liudytojų parodymais. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad liudytojas V. M. yra ne tik atsakovo draugas, o buvo šeimos draugas, nes bendravo šeimomis. Liudytojai B. G. ir V. G. yra atsakovo buvę bendradarbiai ir gerai pažystami, o ne jo draugai. Todėl teismas nepagrįstai vertino šių liudytojų parodymus kaip nepatikimus ir šališkus.

12.2. Teigia, kad apeliantas tiek priešieškinyje, tiek ir bylos nagrinėjimo metu yra nurodęs, kad niekada nėra smurtavęs prieš ieškovę, nėra naudojęs psichologinio smurto ar pastoviai vartojęs alkoholį. Tą konstatavo ir teismas, todėl, apelianto įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas nutraukti santuoką tik dėl ieškovės kaltės, nes ji pirma paliko šeimą ir buvo neištikima atsakovui (jos pačios prisipažinimas sutuoktiniui ir liudytojų parodymai).

12.3. Mano, kad teismas vienašališkai vertino ir konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovė savo patikslintame ieškinyje nurodė „<...> Pastaruosius 15 bendro gyvenimo metų šeimoje nuolat kildavo įtampa ir konfliktai, nekalbėdavome ištisas dienas. Pastaruosius 10 metų gyvename kaip kaimynai, mūsų kaip sutuoktinių nesieja jokie ryšiai“, tačiau per pastaruosius 5 metus (iki kreipimosi į teismą) buvo įsigyti du garažai, o kiti du garažai įsigyti 2013 m.

12.4. Apelianto teigimu, akivaizdu, kad ieškovė K. J. pažeidė lojalumo ir pagarbos sutuoktiniui pareigas, nes atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė „<...> Problema buvo ta, kad atsakovas maudydavosi itin retai, maždaug kartą per kelis mėnesius. Man buvo fiziškai nemalonu būti šalia nesiprausiančio žmogaus, juolab miegoti vienoje lovoje. Atsakovas tiesiog dvokdavo“. Toks ieškovės argumentas teismo liko neįvertintas, tokiu išsireiškimu ieškovė rodo nepagarbą sutuoktiniui ir tai yra akivaizdus sutuoktinio pažeminimas. Tai yra faktinis bei teisinis pagrindas pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

12.5. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.123 straipsnio 1 dalį, 3.127 straipsnio 3 dalį, 3.118 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančias turto natūra padalijimą ir nukrypimo nuo lygių dalių principą. Teismas turėjo galimybę tiksliai apskaičiuoti ar turto įsigijimo metu šalys turėjo pakankamai bendrų lėšų turtui įsigyti, todėl pažeidė šalių rungimosi, lygiateisiškumo, įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 17, 177, 178, 180 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 183, 185, 187 straipsniai).

12.6. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui nepriteisė nei didesnės turto dalies, nei kompensacijos už jo panaudotas asmenines lėšas (turėtą butą, kurį iškeitė) ginčo turtui įsigyti ir tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai. Teismas taip pat neargumentavo, kodėl ginčo nekilnojamasis turtas priskirtinas šalims lygiomis dalimis ir padalijamas natūra ir kodėl nebuvo įvertintos aplinkybės dėl asmeninių atsakovo lėšų ir asmeninio turto panaudojimo.

12.7. Mano, kad būtina byloje nustatyti šalių panaudotų asmeninių lėšų ir turto bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti dydį, todėl sprendimo dalis dėl sutuoktinių nekilnojamojo turto padalijimo turėtų būti panaikinta ir ši bylos dalis turėtų būti išspręsta iš esmės arba grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tik tinkamai išnagrinėjus šią bylos dalį dėl atsakovo asmeninių lėšų ar turto panaudojimo, būtų galima spręsti dėl turto padalijimo būdo ir kompensacijos už tai priteisimo.

12.8. Be to, teigia, kad kai atsakovas išmainė savo vieną kambarį bendrabutyje į dvejų kambarių butą, ieškovė K. J. buvo ką tik pradėjusi dirbti, nes jie sukūrė šeimą, kai ji, baigusi prekybos mokyklą (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini) ir pradėjo dirbti pardavėja. Todėl iki santuokos su atsakovu ieškovė jokių santaupų neturėjo ir negalėjo turėti, nes iki tol mokėsi. Pasak apelianto, akivaizdu, kad ieškovė neturėjo finansinės galimybės prisidėti prie didesnio buto įsigijimo. Priešingai ieškovei, atsakovas V. J. iki santuokos sudarymo šešis metus dirbo (duomenys neskelbtini), todėl jau turėjo susitaupęs apie 5 000 dolerių. Atsakovas V. J. ir ieškovė K. J. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), todėl bendrų santaupų per šešis santuokos mėnesius sukaupti neturėjo galimybės. Nors ginčo 2-jų kambarių butas ir įgytas santuokos metu, tačiau įgytas panaudojant asmenines atsakovo pinigines lėšas ir nekilnojamą turtą.

13. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.1. Ieškovės teigimu, išėjimas gyventi skyrium buvo ne santuokinių ryšių nutrūkimo priežastis, o pasekmė, pas savo motiną ji išsikėlė gyventi su nepilnamečiu sūnumi būtent apeliantui/atsakovui 2022 m. balandį pareikalavus skirtis. Laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio iki 2023 m. kovo 22 d. ji viena pilnai išlaikė savo nepilnametį sūnų, o apeliantas/atsakovas tuo metu jo išlaikymui neskyrė nei cento. Be to, iš apeliacinio skundo turinio nėra suprantama kodėl ieškovės tariamos kelionės, sutuoktinio vertinimu, išardė santuoką. Nors kartu pragyventa dvidešimt aštuonerius metus, sutuoktiniai niekada niekur nebuvo kartu (kavinėje, koncerte, prie jūros), niekada niekur nekeliavo. Vien tai, kad vieno iš sutuoktinių akiratis apsiriboja buvimu su draugais garaže arba savaitgalių ir atostogų praleidimu tik sodyboje, nereiškia, kad ir kito sutuoktinio akiratis turi apsiriboti garažu ar sodyba.

13.2. Ieškovė nurodo, kad nei vienas iš apelianto prašymu apklaustų liudytojų neteigė, kad ieškovė buvo neištikima savo sutuoktiniui, nei pirmosios instancijos teisme, nei teikiant apeliacinį skundą nepateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis ieškovės neištikimybę. Be to, pirmosios instancijos teismas abiejų ginčo šalių liudytojų parodymus vertino kaip nepatikimus ir šališkus, o apelianto/atsakovo teiginius, kad jis nėra vartojęs psichologinio smurto ar vartojęs alkoholio, paneigia byloje surinkti įrodymai – jo ligos istorija.

13.3. Ieškovės vertinimu, neįmanoma suprasti ar apeliantas sutinka, kad ginčo turtas (2 kambarių butas) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalijo jį lygiomis dalimis ar atsakovas teigia, kad ginčo butas yra jo asmeninė nuosavybė. Teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė yra ta, kad asmeninės nuosavybės teise valdomą kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas mainė į vieną kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), ne asmeninių poreikių tenkinimui, bet šeimos poreikiams. Pažymi ir tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog vienas kambarys su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas kaip jo asmeninė nuosavybė. Taigi, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad 1995 m. kovo 29 d. atsakovas, įgydamas ginčo turtą iš asmeninio turto, būtų aiškiai išreiškęs valią šį turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas byla apeliacine tvarka patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos priteisimo bei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama, be kita ko, nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, priteisti neturtinę žalą, o santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė – skundžiamomis sprendimo dalimis nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, lygiomis dalimis padalijo šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą.

18. Atsakovas, pateikęs apeliacinį skundą, nesutinka su minėtomis sprendimo dalimis, teigdamas, kad santuoka iširo išskirtinai dėl ieškovės kaltės, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – butas, jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kadangi buvo pirktas tik už atsakovo lėšas.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir neturtinės žalos priteisimo

19. Jau minėta, kad atsakovas, pateikęs priešieškinį, prašė teismo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės. Pasak atsakovo, ieškovė jam buvo neištikima ir pirma paliko šeimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės ir darė išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienam kitam. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad byloje yra pakankamai įrodymų apie sutuoktinės neištikimybę, atsakovo pažeminimą bei nepagarbą.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad apeliantas skundo argumentais nepaneigė skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo pagrindo teisėtumo.

21. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

22. C

23. Kasacinio teismo praktika dėl santuokos nutraukimo pagrindų išplėtota, kasacinis teismas, tokio pobūdžio bylose laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsakovas byloje neįrodė nei vieno iš CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytų kito sutuoktinio veiksmų, kurių pagrindu santuoka galėtų būti nutraukiama dėl ieškovės kaltė. Nors apeliantas teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų apie ieškovės neištikimybę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino ieškovės neištikimybės fakto, o atsakovo teiginiai apie ieškovės neištikimybę nebuvo pagrįsti jokiais kitais leistinais įrodymais. Dėl to, vien subjektyvus atsakovo susidariusios situacijos vertinimas negali lemti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytos prezumpcijos taikymo.

25. Santuokas nutraukimas dėl kito sutuoktinio kaltės, pasak kasacinio teismo, galimas, kai, pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

26. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

27. Šiuo konkrečiu atveju, apeliantas teigia, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės netinkamo elgesio, nes ji pati paliko šeimą ir persikėlė gyventi atskirai. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje, sutinkant su ieškovės pozicija, vertintina, kad ieškovės išėjimas gyventi atskirai buvo ne santuokos nutraukimo priežastis, t. y. santuoka iširo ne dėl to, kad ieškovė išsikraustė iš bendrų namų, bet santuokinių ryšių nutrūkimo pasekmė. Byloje esanti 2022 m. liepos 22 d. mediacijos pažyma, kurioje nurodoma, kad šalys mediacijos procesą užbaigė taikos sutartimi, patvirtina, kad ir mediacijos metu ieškovė tvirtino, jog sprendimą skirtis priėmė ne spontaniškai, o įvertinusi santuokinio gyvenimo įvykius ir aplinkybes, atsakovas pripažino, kad jų santuokos yda – sutuoktinių neišsikalbėjimas tarpusavyje, ieškovė sutiko kartu su atsakovu kreiptis į porų psichologą. Svarbu tai, kad byloje nėra duomenų, jog ilgą laiką besitęsusios problemos šalių santuokoje prasidėjo tik dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo. Šios nustatytos aplinkybės bei šalių teismui teikti paaiškinimai, nuogąstavimai vienas kito atžvilgiu, kaltinimai, teiginiai, kad jau daug metų jie gyvena kaip kaimynai, tik patvirtina, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas per ilgą laiką šalims nebandant kartu spręsti santuokos problemų, nesikalbėjimas apie santuokoje kylančias problemas, todėl išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, laikytina pagrįsta. Nors atsakovas jaučiasi įskaudintas ieškovės sprendimo nutraukti santuoką, matomas atsakovo nenoras ją nutraukti, ta aplinkybė, jog ieškovė nutarė pirma palikti atsakovą ir išėjo gyventi atskirai, nelemia jos vienintelės, kaip sutuoktinės, kaltės dėl santuokos iširimo.

28. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Nagrinėjamoje byloje nenustačius ieškovės konkrečių kaltų veiksmų, dėl kurių galėjo iširti šalių santuoka, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio dalies santuokos nutraukimo pagrindo ir pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, tuo pačiu nebuvo teisėto pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo, taikant CK 3.70

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo

29. Byloje nustatyta, kad 1993 m. gruodžio 1 d. sutartimi atsakovas V. J. įsigijo vieną kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). 1995 m. kovo 29 d. Mainų sutartimi atsakovas V. J. vieną kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), išmainė į vieną kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini).

30. 1995 m. balandžio 19 d. Mainų sutartimi Nr. 1NJ-3747 atsakovas V. J. jam priklausantį vieną kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), išmainė į dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini).

31. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų ir atsakovas to neįrodinėjo, kad 1995 m. kovo 29 d. (šalims jau būnant santuokoje) Mainų sutartimi mainydamas vieną kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), į vieną kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas būtų aiškiai išreiškęs savo valią įgyti turtą asmeninės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Taip pat sprendė, kad byloje nėra įrodymų ir atsakovas to neįrodinėjo, kad 1995 m. balandžio 19 d. Mainų sutartimi Nr. 1NJ-3747 mainydamas vieną kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), į dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas būtų aiškiai išreiškęs savo valią įgyti turtą asmeninės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Konstatavo, kad atsakovas, prašydamas pripažinti butą jo asmenine nuosavybe, neįrodė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos sąlygos.

32. Apeliantas skunde prašo pripažinti asmenine atsakovo V. J. nuosavybe 2-jų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 54 000 Eur, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį, 3.127 straipsnio 3 dalį, 3.118 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančias turto natūra padalijimą ir nukrypimo nuo lygių dalių principo, kad teismas apeliantui nepriteisė nei didesnės turto dalies, nei kompensacijos už jo panaudotas asmenines lėšas (turėtą butą, kurį iškeitė) ginčo turtui įsigyti, teismas taip pat neargumentavo, kodėl ginčo nekilnojamasis turtas priskirtinas šalims lygiomis dalimis ir padalijamas natūra ir kodėl nebuvo įvertintos aplinkybės dėl asmeninių atsakovo lėšų ir asmeninio turto panaudojimo.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, šalių teiktus paaiškinimus, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo turtas – butas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutinka.

34. Visų pirma, kaip teisingai nurodė teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 3 dalimi, turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Šiuo metu galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

35. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti paneigta įrodžius, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

36. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

37. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad byloje nebuvo įrodyta, jog 1995 m. balandžio 19 d. Mainų sutartimi Nr. 1NJ-3747 mainydamas vieną kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), į dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas tai darė ne šeimos, o savo asmeniniais interesais. Byloje nebuvo pateikta aiškių ir konkrečių, atsakovo teiginius, kad butą jis mainė savo asmeninėn nuosavybėn, patvirtinančių įrodymų, t. y. įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo aiškiai išreikštą valią įgyti turtą asmeninės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Priešingai, iš šalių bei liudytojų parodymų, galima daryti labiau pagrįstą išvadą, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad didesnis butas buvo reikalingas šeimos poreikių tenkinimui, abi šalys nurodė, kad buto mainymui buvo reikalingos papildomos lėšos. Nors abiejų šalių parodymai dėl papildomų lėšų kilmės buvo prieštaraujantys vienas kitam – ieškovė nurodė skolinusis iš buvusio darbdavio, atsakovas aiškino pats sutaupęs reikalingą pinigų sumą, atsakovas leistinais įrodymais neįrodė kad prie buto įsigijimo jis prisidėjo išskirtinai tik savo lėšomis.

38. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sąlygos paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją yra kumuliatyvios, t. y. turi būti nustatyta, kad sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas ir kad buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 15 punktą). Todėl net atsakovui ir įrodžius, kad ginčo butas buvo įgytas tik už jo asmenines lėšas, tačiau neįrodžius, kad atsakovas būtų aiškiai išreiškęs savo valią įgyti butą asmeninės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nebūtų pagrindo pripažinti, kad, šiuo konkrečiu atveju, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija yra paneigta.

39. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamame sprendime padarytų pagrįstų išvadų dėl buto pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

40. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo teiginiai, kad teismas nesprendė dėl šalių panaudotų asmeninių lėšų ar turto bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti dydžio, t. y. nebuvo įvertintos aplinkybės dėl asmeninių atsakovo lėšų ir asmeninio turto panaudojimo, dėl to teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl turto padalijimo būdo ar kompensacijos priteisimo, yra iš dalies pagrįsti.

41. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Teismų praktikoje svarbia aplinkybe, sudarančią pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, laikomas nevienodas asmenų indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą ar sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, įvertinus vienos iš šalių didesnę dalį prisidedant prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo, teismams atsiranda pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).

42. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 1993 m. gruodžio 1 d. sutartimi atsakovas V. J. įsigijo vieną kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. turtą įgijo iki santuokos su ieškove sudarymo ir byloje nekilo ginčo, kad šis turtas atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise. Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o 1995 m. kovo 29 d. Mainų sutartimi atsakovas V. J. vieną kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), išmainė į vieną kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini).

43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų ir atsakovas to neįrodinėjo, kad 1995 m. kovo 29 d. (šalims jau būnant santuokoje) Mainų sutartimi mainydamas vieną kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), į vieną kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas būtų aiškiai išreiškęs savo valią įgyti turtą asmeninės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors teismas konstatavo, kad 1995 m. kovo 29 d. Mainų sutartimi butas buvo įgytas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, kadangi šalys jau buvo sudariusios santuoką, tai nepaneigia aplinkybės, kad tuo metu buvo išmainytas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas, todėl spręsti, kad sutuoktinių dalys tame turte buvo lygios, nebūtų teisinga ir protinga, kadangi tik atsakovo turtu buvo įgytas minėtas butas. Iš to išplaukia išvada, kad sutuoktiniams jau bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusį vieno kambario butą išmainius į dviejų kambarių butą 1995 m. balandžio 19 d. Mainų sutartimi Nr. 1NJ-3747, atsakovas V. J. didesne dalimi prisidėjo prie dviejų kambarių buto įsigijimo. Kokia toji dalis – nei teismas, nei šalys nenustatinėjo ir neįrodinėjo.

45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esant nustatytoms ir atsakovo iš esmės įrodytoms aplinkybėms, kad jis didesne dalimi prisidėjo prie sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčo butą padalinti šalims lygiomis dalimis, t. y. po ½, nėra teisingas ir pagrįstas.

46. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 43 punktą). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022 75 punktą).

47. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, nors tokia nuomonė teismo ir nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

48. Šiuo konkrečiu atveju, kadangi atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek priešieškinyje prašė ginčo butą pripažinti jo asmenine nuosavybe, atsakovo pozicija dėl turto padalijimo būdo nėra aiški, ji neatsispindi ir apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje, tik teismui nustačius kokiu mastu galima nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, galėtų būti sprendžiami buto padalijimo šalims būdai, tačiau tam reikalinga šalių pozicija. Byloje galima situacija, kad atsakovui pripažinus teisę į didesnę dalį buto, tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiktų ne su buto padalijimu natūra, bet buto priteisimu vienam iš buvusių sutuoktinių ir kompensacijos kitam priteisimui. Tuo pačiu galima ir situacija, kai šalys, pateikusios teismui buto atidalijimo projektą, prašytų priteisti kiekvienai iš jų konkrečias buto patalpas, atsižvelgus į šalims nustatytas buto dalis ir turto dalumą, arba prašytų nustatyti buto patalpų naudojimosi tvarką pagal šalims atitenkančias buto dalis.

49. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

50. Nors sutuoktinių turto padalijimo būdo nustatymas priskirtinas teismo diskrecijai, pirmiausia, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina šalių pozicija šiuo klausimu. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažįsta skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl ginčo buto padalijimo sutuoktiniams lygiomis dalimis nepagrįsta, konstatuojant, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustačius, kad šioje byloje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir jo masto, juo labiau nėra aiškūs šalių pageidavimai dėl turto padalijimo būdo, spręstina, kad byloje nebuvo atskleista esmė dėl ginčo buto padalijimo tarp sutuoktinių, dėl ko sprendimo dalis dėl buto padalijimo naikintina ir byla dėl šios dalies grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad naikintinos ir tos sprendimo dalys, kuriomis nustatytos po santuokos nutraukimo šalims tenkančių turto dalių bendros vertės ir tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, likusios sprendimo dalys paliekamos nepakeistos jų neskundus apeliaciniu skundu arba apeliacinės instancijos teismui skundą dėl jų atmetus (CPK 93, 320 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

51. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atmetant apeliacinį skundą dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir neturtinės žalos atlyginimo, dėl buto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe, tačiau panaikinant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo dalis, kuriomis asmeninės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priteista po ½ dalį buto, nustatytos po santuokos nutraukimo šalims tenkančių turto dalių bendros vertės ir priteistos bylinėjimosi išlaidos ir bylą dėl šių dalių grąžinat pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

52. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas viešame teismo posėdyje, tačiau byloje yra dokumentai apie atsakovo privatų gyvenimą ir jo sveikatą, todėl minėta bylos medžiaga, vadovaujantis CPK 10 straipsnio 2 dalimi, pripažintina nevieša.

53. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą (jos dalį) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo dalis, kuriomis asmeninės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priteista po ½ dalį buto, nustatytos po santuokos nutraukimo šalims tenkančių turto dalių bendros vertės ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir bylą dėl šių dalių grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Pripažinti byloje esančius duomenis apie atsakovo privatų gyvenimą ir sveikatą nevieša bylos medžiaga.

Teisėjos

Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Dalia Pranckienė