Civilinė byla Nr. 3K-3-163/2007 (S)
Procesinio sprendimo kategorija 43.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Algimanto Spiečiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kariuomenės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ (anksčiau – DK „Lindra“) ieškinį atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „RSB Novikontas“ (anksčiau – UAB „Laivų radijo serviso biuras“).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 16 342 Lt, kuriuos šis gavo be teisinio pagrindo, 5 proc. metinių palūkanų nuo 2004 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad pagal 2003 m. balandžio 28 d. su trečiuoju asmeniu sudarytą laidavimo draudimo sutartį buvo įsipareigojęs išmokėti atsakovui 16 342 Lt draudimo išmoką, jeigu trečiasis asmuo netinkamai ar ne laiku vykdys prievoles pagal 2003 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Išmokėjus 16 342 Lt sumą atsakovui, paaiškėjo, kad trečiasis asmuo prievolės nustatytu laiku neįvykdė dėl atsakovo kaltės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2003 m. balandžio 28 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį. Atsakovas, nurodęs, kad draudėjas (trečiasis asmuo) laiku neįvykdė įsipareigojimų pagal 2003 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį, prašė ieškovo išmokėti 16 342 Lt draudimo išmoką. Draudėjas (trečiasis asmuo) paaiškino ieškovui sutarties vykdymo aplinkybes, nurodė, kad jis tinkamai ir laiku vykdė įsipareigojimą – pristatė sutartyje nurodytą įrangą, tačiau laive „Žemaitis“ ši nebuvo suderinta dėl laivo defektų; draudėjas laikė, kad dėl to kaltas atsakovas. Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, nors jam buvo žinomos draudėjo nurodytos sutarties vykdymo aplinkybės. Teismo nuomone, ieškovas sutarties neįvykdymą nustatytu terminu pripažino draudiminiu įvykiu ir tai, kad vėliau pakeitė nuomonę dėl draudiminio įvykio, nėra pagrindas ieškinio reikalavimui tenkinti. Teismas padarė išvadą, kad pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą išmokėta suma negali būti išreikalauta iš atsakovo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo Lietuvos kariuomenės ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai be teisinio pagrindo įgytus 16 342 Lt ir 5 proc. metines palūkanas nuo 2004 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovui buvo žinomos aplinkybės, dėl kurių jis galėjo trečiojo asmens ir atsakovo santykius vertinti kaip nedraudiminį įvykį ir atsisakyti išmokėti laidavimo išmoką, tai matyti iš ieškovo ir trečiojo asmens susirašinėjimo. Trečiasis asmuo pranešė ieškovui, kad jis negali laiku įvykdyti savo prievolės pagal sutartį dėl atsakovo kaltės, ir nurodė aplinkybes. Kolegijos nuomone, jeigu ieškovas ir nebuvo įsitikinęs savo pareiga įvykdyti laidavimo prievolę, tai turėjo galimybę tą padaryti. Kolegijos nuomone, CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikytinas, kai įvykdyta prigimtinė prievolė. Net jeigu CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas galėtų būti taikomas sutartiniams santykiams, tai šią normą taikant būtina vadovautis CK 6.200 straipsniu. Šalys, vykdydamos prievoles arba siekdamos, kad prievolę vykdytų viena iš šalių, turi būti sąžiningos. Nagrinėjamu atveju, kai šalis siejo draudimo laidavimo santykiai ir pagal sutartinius įsipareigojimus ieškovas privalėjo laidavimo sumą sumokėti per 15 dienų nuo pareikalavimo dienos, kitaip jam tektų mokėti netesybas, atsakovas elgėsi nesąžiningai reikalaudamas jam sumokėti draudimo išmoką pagal draudimo laidavimą, nors žinojo, kad tokios teisės jis neturi – trečiasis asmuo neatliko darbų sutartyje nustatytu terminu ne dėl savo kaltės. Kolegija laikė, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, o ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas, vertindamas trečiojo asmens veiksmus pagal sutartį. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad šalių elgesys atitiko geros moralės nuostatas, todėl CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas netaikytinas ir, vadovaujantis CK 6.237 straipsniu, iš atsakovo priteistinas be pagrindo įgytas turtas (16 342 Lt).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos kariuomenė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 21 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovo ieškinys pareikštas tik laidavimo draudimo sutarties, kuri yra papildoma ir šalutinė, pagrindu. Pagrindinė sutartis (pirkimo-pardavimo) bei jos vykdymas nebuvo ginčijamas. Kadangi ieškinys buvo pareikštas tik dėl šalutinės prievolės, tai teismas negalėjo išeiti už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų ir neturėjo teisės nagrinėti pagrindinės prievolės (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis).
2. Teismas, darydamas išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti apmokėti laidavimo rašto, pažeidė CPK reikalavimus teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1-3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 1-3 punktai). Teismas nurodė ir vertino tik įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, buvusias iki ieškovo sprendimo išmokėti atsakovui reikalaujamą sumą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp pirkimo-pardavimo sutarties šalių (atsakovo ir trečiojo asmens) yra kilęs ginčas dėl sutarties vykdymo.
3. Teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias šalies sąžiningumą bei ieškovo ir atsakovo veiksmų atitiktį geros moralės principams. Pagal CK 1.137 straipsnį asmuo turi teisę laisvai naudotis civilinėmis teisėmis. Atsakovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, įgijo teisę reikalauti iš ieškovo įvykdyti laidavimo prievolę. Teisės buvo ginamos pareiškiant reikalavimą. Pagal CK 1.137 straipsnio 2 dalį toks kreipimasis, kuris buvo nulemtas atsakovo įsitikinimo, kad prievolės yra vykdomos netinkamai, negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu, nes nėra subjektyvaus nesąžiningo elgesio kriterijaus (CK 1.5 straipsnis).
4. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Prievoliniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo negali būti pripažįstami sutartiniais. Pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti yra šalių sudaryta sutartis. Pagal CK 6.76 straipsnį laidavimo sutartis yra konsensualinė, vienašalė, papildoma, šalutinė. Ieškovas ir atsakovas nėra sudarę sutarties dėl prievolių vykdymo užtikrinimo, sutartį sudarė ieškovas ir trečiasis asmuo. Kadangi atsakovo ir ieškovo nesieja sutartiniai santykiai, tai sprendžiant ginčą netaikytinos CK normos dėl sutartinių santykių, taip pat ir CK 6.200 straipsnis. Sutarčių teisės normos galėtų būti taikomos, sprendžiant, kaip atsakovas ir trečiasis asmuo įgyvendino savo teises ir pareigas pagal pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovas ir trečiasis asmuo – pagal laidavimo draudimo sutartį.
5. Ieškovas, vadovaudamasis Atsakomybės laidavimo, išduodant pasiūlymo, atlikimo, išankstinio apmokėjimo, garantinio laikotarpio bei tiekimo draudimo polisus, savanoriškojo draudimo taisyklėmis, laidavimo draudimo polisu, veikdamas kaip asmuo, kuris privalo ištirti visas aplinkybes ir nustatyti, ar įvykis draudiminis, kaip juridinis asmuo, kurio tikslas yra siekti pelno iš profesinės veiklos, privalėjo elgtis taip, kad laidavimo sutartis būtų vykdoma tinkamai. Be to, kaip laiduotojas, vadovaudamasis CK 6.82 straipsniu, privalėjo reikšti visus atsikirtimus, kuriuos reiškė skolininkas. Ieškovas visų šių pareigų neįvykdė, todėl jo elgesys pagal CK 1.5 straipsnį galėtų būti pripažįstamas nesąžiningu. CK 6.241 straipsnyje nustatyti atvejai, kada be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalautas. Aiškinant šį straipsnį, darytina išvada, kad asmuo, kuris elgėsi neapdairiai, neatidžiai, nesąžiningai, negali reikalauti grąžinti to, ką jis perdavė savo valiniais veiksmais. Vadovaujantis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktu išmokėta suma negali būti išreikalauta iš atsakovo, nes ieškovas žinojo arba turėjo žinoti (bonus pater familias), kad esant tarp šalių ginčui jis turi teisę ir privalo atsisakyti vykdyti kitas prisiimtas prievoles. Ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką, žinojo atsakovo ir trečiojo asmens argumentus dėl draudiminio įvykio. Ieškovas neįrodinėjo ir teismas nenustatė, kad atsakovas ar trečiasis asmuo būtų tyčia ar dėl neatsargumo nuslėpę informaciją arba atsisakę bendradarbiauti. Draudimo išmoka buvo išmokėta dėl ieškovo kaltės, nesąžiningo ir netinkamo elgesio, todėl tokie veiksmai neturėtų būti pripažįstami kaip atitinkantys geros moralės nuostatas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Atsakovas, žinodamas aplinkybes, dėl kurių trečiasis asmuo negalėjo užbaigti remonto darbų, vis tiek pateikė reikalavimą išmokėti laiduojamą sumą. Tokie ieškovo veiksmai nesąžiningi ir prieštarauja geros moralės nuostatoms. Aplinkybės dėl pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo galėjo būti tiriamos pirmosios instancijos teisme, atsakovui pareiškiant atitinkamus atsikirtimus. Fakto klausimai nėra kasacijos dalykas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Atsakovas Lietuvos kariuomenė ir trečiasis asmuo UAB „RSB Novikontas“ (anksčiau –UAB „Laivų radijo serviso biuras“) 2003 m. balandžio 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ (anksčiau – DK „Lindra“) ir trečiasis asmuo UAB „RSB Novikontas“ 2003 m. balandžio 28 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį Nr. 10494, kuria ieškovas įsipareigojo išmokėti atsakovui Lietuvos kariuomenei 16 342 Lt draudimo išmoką, jeigu draudėjas (trečiasis asmuo) netinkamai ar ne laiku vykdys prievoles atsakovui pagal 2003 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį. 2003 m. gruodžio 30 d. ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo atsakovui Lietuvos kariuomenei 16 342 Lt.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių.
Ieškinys buvo pareikštas dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo. Pagal CK 6.237 straipsnį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Ieškovas įrodinėjo, kad neturėjo prievolės išmokėti atsakovui draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino, nurodydamas, kad ieškovas neturėjo prievolės išmokėti draudimo išmoką atsakovui, nes trečiasis asmuo neatliko darbų sutartyje nustatytu terminu ne dėl savo kaltės.
Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK reikalavimus teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje ar sprendime turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė įrodymų, kurių pagrindų padarė išvadą, kad trečiasis asmuo neatliko darbų sutartyje nustatytu terminu ne dėl savo kaltės. Atsakovas šios aplinkybės nepripažino. Aplinkybes, kad atsakovas įgijo turtą be teisinio pagrindo, t. y. kad ieškovas neturėjo prievolės išmokėti draudimo išmokos, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, kokios buvo trečiojo asmens prievolės pagal 2003 m. balandžio 16 d. su atsakovu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kokiomis sąlygomis ieškovui atsiranda pareiga išmokėti atsakovui draudimo išmoką pagal ieškovo ir trečiojo asmens 2003 m. balandžio 28 d. laidavimo draudimo sutartį, sudarytą pagal Atsakomybės laidavimo, išduodant pasiūlymo, atlikimo, išankstinio apmokėjimo, garantinio laikotarpio bei tiekimo draudimo polisus, savanoriškojo draudimo taisykles. Tik išsiaiškinus, ar įvyko draudiminis įvykis ir ar buvo pagrindas išmokėti draudimo išmoką, galimas ieškinio reikalavimo išsprendimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neišsamus ir nepakankamas faktinių bylos aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas apeliacinės instancijos teisme (CPK 324 straipsnio 3 dalis) pripažintinas procesinės teisės normų pažeidimu, dėl kurio apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Sigitas Gurevičius
Algimantas Spiečius
