Dėl žalos atlyginimo, peržiūrėjimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-148/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

106.7.1; 124.4(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. (J. J.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 6 d. nutarčių, kuriomis nutarta atsisakyti priimti ieškovo papildomą ir patikslintą ieškinio reikalavimą atsakovams Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai Nr. 433, Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai Nr. 550, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. B., A. M. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl žalos atlyginimo, peržiūrėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas 1996 m. lapkričio 18 d. ieškiniu atsakovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (toliau - GSEB) Nr. 433 ir trečiajam asmeniui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (toliau - GSEB) Nr. 550 prašė priteisti iš atsakovo 58 231,71 Lt žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas 1991 m. oficialiai priimtas į Garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvą Nr. 227 (GSEB Nr. 433). 1993 m. GSEK Nr. 227 buvo padalytas į du – GSEK Nr. 227 ir GSEK Nr. 272 (GSEB Nr.550), šio nariu tapo ieškovas. Ieškovas per garažo statybos laikotarpį sumokėjo 110 500 rublių ir 80 000 talonų, tačiau garažo vietos negavo, nes GSEK Nr. 227 vadovybė ieškovo įnašų GSEK Nr. 272 neperdavė.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Bylą išnagrinėjus apeliacine ir kasacine tvarka sprendimas liko nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą, atnaujino procesą civilinėje byloje ir ją perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apygardos teismas pripažino, kad ieškovo pateikti 1991 m. gegužės 29 d. 227-ojo GSEK narių ir 1991 m. birželio 26 d. 227-ojo GSEK narių sąrašai, kuriais ieškovas grindžia teiginį, jog, manipuliuojant sąrašais jis buvo perkeltas į antrąjį statybos etapą, yra naujai paaiškėjusi ir bylai reikšminga aplinkybė.

Atnaujinus procesą ieškovas pirmosios instancijos teismui patikslintu ieškiniu prašė teismo CPK 45 straipsnio pagrindu pakeisti byloje atsakovus papildomais atsakovais: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, GSEB Nr. 433, GSEB Nr. 550, Lietuvos Respublikos Vyriausybe. 2005 m. gruodžio 12 d. pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovas prašė iš atsakovų GSEB Nr. 433, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, J. B., A. M., GSEB Nr. 550 ir Vyriausybės solidariai priteisti žalą – 67 865,54 Lt, taip pat priteisti GSEB nariams nepaskirtą, plane nepaženklintą bei esančią pravažiavimo koridoriuje patalpą, kurios kvadratūra atitinka ieškovui nesuteikto rūsio dydį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo papildomą ir patikslintą ieškinio reikalavimą. Teismas nurodė, kad, pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Ieškovo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai - naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu, t. y. 1993 m. birželio 21 d. GSEK Nr. 227 revizijos aktas bei 1993 m. birželio 2 d. GSEK Nr. 227 ir GSEK Nr. 272 įgaliotų atstovų susirinkimo protokolas, statybos kooperatyvo narių sąrašo kopija. Vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 4 dalimi teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo priimti ieškovo patikslintą ir papildomą ieškinį naujiems atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. B., A. M., GSEB Nr. 550 ir Vyriausybei, nes šie ieškinio reikalavimai civilinėje byloje, kurioje atnaujintas procesas, šiems atsakovams iš viso nebuvo pareikšti ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl juos atsisakytina priimti. Teismas išaiškino ieškovui, kad jam nėra užkirstas kelias reikšti savarankiškus ieškinius naujiems atsakovams. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 25 d. nutartimi analogiškais motyvais jau buvo atsisakyta priimti ieškovo patikslintus ieškinio reikalavimus. To nepaisydamas, ieškovas reiškia papildomus reikalavimus, taip pažeisdamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartį. Teisėjų kolegija rėmėsi CPK 370 straipsnio 4 dalyje esančia teisės norma, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje teismas pakartotinai nagrinėja bylą pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Šios civilinės bylos nagrinėjimui atnaujinus procesą pirmosios instancijos teisme reikia nustatyti, ar reorganizuojant GSEK Nr. 227 ieškovas teisėtai įrašytas į GSEK Nr. 272 ir ar tokiu įrašymu ieškovui nebuvo padaryta žalos. Teismas, laikydamasis CPK 43 straipsnio 2 dalies nuostatų, paaiškėjus, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas kitiems asmenims, ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Tačiau pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį neleidžiama ieškovui keisti ieškinio dalyką ir pagrindą. Patikslintu ieškiniu įtraukdamas naujus atsakovus ir prašydamas priteisti garažą natūra ieškovas reikalauja ne žalos atlyginimo, o prievolės pastatyti tinkamą garažo patalpą įvykdymo. Naujus ieškinio reikalavimus ieškovas gali reikšti paduodamas atskirus ieškinius ir iškeldamas naujas civilines bylas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 6 d. nutartis, patraukiant atsakovais ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytus fizinius ir juridinius asmenis. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 370 straipsnio 4 dalį, nes 2004 m. rugsėjo 8 d. procesas šioje civilinėje byloje atnaujintas, o kartu veikdami atsakovai, manipuliuodami kooperatyvo narių sąrašais ir neteisėtai išrašę ieškovą iš GSEK Nr. 227 narių ir neteisėtai įrašę ieškovą į GSEK Nr. 272 (GSEB Nr. 550), ieškovui padarė didelę žalą. Vilniaus miesto savivaldybė ieškovo pareiškimą įstoti į GSEK priėmė 1989 m. gruodžio 27 d. Visą garažo bokso sąmatinę vertę – 6400 rub. GSEK Nr.227 (GSEB Nr. 433) ieškovas įmokėjo 1990 m. rugsėjo 22 d., tačiau atsakovai reikalavo vis naujų ir didelių įmokų į abu Garažų statybos-eksploatacijos kooperatyvus, dėl to iš ieškovo neteisėtai išreikalauta 67 865,54 Lt, tai sudaro visų patikslintame ieškinyje įvardytų atsakovų ieškovui padarytą žalą. Ieškovui nepastatytas 36 kv. m ploto garažas, už kurį sumokėti įnašai. Jam pasiūlyta priimti tik 17 kv. m garažo boksą, kurio ieškovas atsisakė ir nesinaudoja.

2. Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyti asmenys trauktini atsakovais, nes jie, būdami atsakingi už ieškovo lėšų panaudojimą, padarė pažeidimų. Ieškovo teigimu, jis reikalauja žalos atlyginimo, o ne prievolės įvykdymo natūra, t. y. visaverčio garažo priteisimo. GSEK Nr. 227 ir GSEK Nr. 272 vadovybė neteisėtai veikė, už tokią veiklą atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė, nes ji leido neteisėtai rinkti pinigus. A. M. ir J. B. pinigų nemokėjo, tačiau garažus su rūsiais gavo jau 1992 m. Dėl šios situacijos kaltė tenka ir Vyriausybei, kurios kaltę patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2002 m. kovo 28 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą. Pagal Vyriausybės 1992 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 224 žalą ieškovui privalo atlyginti asmenys, dėl savo kaltų veiksmų uždelsę statybas.

Atsiliepimų į kasacinį skundą byloje negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas 1996 m. lapkričio 18 d. ieškiniu prašė iš atsakovo GSEB Nr. 433 priteisti 58 231,71 Lt žalos atlyginimo. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinys atmestas. Pagal ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patenkino šį prašymą, atnaujino procesą civilinėje byloje ir ją perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atnaujinus procesą ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas teismo pakeisti pradinius bylos atsakovus, įtraukiant papildomus atsakovus: Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, GSEB Nr. 433, GSEB Nr. 550, Vyriausybę. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė iš atsakovų GSEB Nr. 433, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, J. B., A. M., GSEB Nr. 550 ir Vyriausybės solidariai priteisti žalą – 67 865,54 Lt, taip pat priteisti GSEB nariams nepaskirtą, plane nepaženklintą bei esančią pravažiavimo koridoriuje patalpą, kurios kvadratūra atitinka ieškovui nesuteikto rūsio dydį.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje ir ją perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi pagal CPK 370 straipsnio 4 dalies normą teismas bylą nagrinėja pakartotinai ir iš esmės. Priėmęs atnaujinti procesą, teismas turi nuspręsti, ar reikalingas papildomas pasirengimas bylai. Jeigu teismas mano, kad reikalingas papildomas pasirengimas bylai, tada jis atlieka veiksmus, numatytus CPK XIV skyriaus pirmajame skirsnyje. Šio skyriaus pirmojo skirsnio 225 straipsnyje išvardyti teismo veiksmai, kuriuos jis atlieka priėmęs ieškinį. Pagal 225 straipsnio 5 punktą teismas taip gali atlikti visus procesinius veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Tokių veiksmų apimtį pagal CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, nustato teismas ir bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Jų apimtį teismas gali nustatyti tiek savo iniciatyva tiek pagal byloje dalyvaujančių asmenų prašymus. Atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas lemia jos atnaujinimo pagrindas. Teismas, priklausomai nuo bylos atnaujinimo pagrindo ir atsižvelgdamas į iki įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) atliktus teismo veiksmus, gali neskirti parengiamojo teismo posėdžio. Teismas byloje dalyvaujančių asmenų sutikimu gali pakartotinai pradėti iš esmės nagrinėti bylą tame teismo posėdyje, kuriame buvo atnaujintas procesas.

Šioje byloje negalėjo būti pakartotinai pradėta iš esmės nagrinėti byla tame teismo posėdyje, kuriame buvo atnaujintas procesas, nes jį atnaujino apeliacinės instancijos teismas ir bylą perdavė pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui (T. 4, b. l. 50). Procesas atnaujintas tuo pagrindu, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

2. Pakartotinai nagrinėjant bylą ieškovas padidino ieškinio sumą ir iš dalies pakeitė jo atlyginimo būdą.

Pirmosios instancijos teismas 2004 m. lapkričio 25 d. nutartimi (T. 4, b. l. 103) ieškovui pasiūlė papildomai sumokėti žyminio mokesčio. Šią nutartį apeliacinės instancijos teismas 2005 m. sausio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį(T. 4, b. l. 115). Taigi pirmosios instancijos teismas atliko veiksmus, kurie, jo manymu, buvo reikalingi tinkamai išnagrinėti pareikštą ieškovo padidintą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad procesas atnaujintas tuo pagrindu, jog naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, taip pat į teismų nutartyse išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimo didinimas ir jo būdo keitimas buvo galimas. Taigi pirmosios instancijos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutarties (T. 5, b. l. 5) motyvai, kuriais remiantis atsisakyta priimti ieškovo patikslintą reikalavimą, yra nepagrįsti.

3. Ieškovas patikslintame ieškinyje taip pat prašė jam priteisti garaže esančią patalpą.

Minėta, kad, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą (naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), ieškovo teisė pakeisti reikalavimo būdą neprieštarauja CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatai dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo ribų. Šis ieškovo prašymas neišeina už pareikšto reikalavimo ribų, nes piniginis prašymas pakeistas kitu ekvivalentu – patalpa, esančia garaže.

4. Ieškovas patikslintame ieškinyje taip pat prašė pakeisti byloje atsakovus.

CPK 360 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikina ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu yra konstatuojami absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nurodyti šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Byla gali būti perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui taip pat nustačius esminius proceso teisės normų pažeidimus, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į CPK 7 straipsnyje nustatytus koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei kitas CPK normas (pvz., CPK 302, 314 straipsniai), nustatančias apeliacinės instancijos teismo kompetenciją, yra pagrindas daryti išvadą, pagal byloje esančius įrodymus, o esant pagrindui priėmus naujus įrodymus, bylos išnagrinėjimas iš esmės negalimas apeliacinės instancijos teisme. Byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 6 d. nutartis panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Stripeikienė

Juozas Šerkšnas