Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-161/2007 (S)

Procesinio sprendimo kategorija 129.18

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Virgilijaus Grabinsko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. V. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolė R. Stašenienė, T. M.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Skundo esmė

Pareiškėjas V. K. V. 2005 m. gruodžio 15 d. kreipėsi su skundu į teismą ir pareiškime nurodė, kad antstolė R. Stašenienė 2005 m. lapkričio 8 d. turto arešto aktu areštavo jam nuosavybes teise priklausančią 1/2 dalį 74,05 kv. m ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini). Areštuotą buto dalį antstolė įvertino 40 tūkst. Lt. Dabar apytikslė 1/2 dalies buto rinkos kaina yra 100 tūkst. Lt, o tikslią kainą gali nustatyti kvalifikuotas nekilnojamojo turto vertintojas. Pareiškėjas, remdamasis CPK 510 straipsnio 1 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi, prašė teismo: 1) panaikinti antstolės R. Stašenienės procesinį veiksmą – areštuotos 1/2 dalies buto su rūsiu įkainojimą; 2) įpareigoti antstolę R. Stašenienę nustatyti areštuoto turto vertę, pavedant tai atlikti nekilnojamojo turto vertintojo–eksperto kvalifikaciją turinčiam specialistui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad turto arešto aktas skolininko (pareiškėjo) sutuoktinei įteiktas 2005 m. lapkričio 25 d. Pareiškėjas nurodyto turto arešto akto neginčijo per penkias dienas (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais pareiškė antstoliui prieštaravimus dėl antstolio atlikto turto įkainojimo. Pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, kad jam priklausančios 1/2 dalies buto su rūsiu rinkos vertė apytikriai yra 100 tūkst. Lt.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai pareiškė teismui skundą dėl antstolio veiksmų – turto įkainojimo, vadovaudamasis CPK 510 straipsniu, nes skolininkas turi teisę ginčyti areštuoto turto įkainojimą per penkias dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos (CPK 681 straipsnio 3 dalis). CPK 681 straipsnio 3 dalis yra specialioji teisės norma CPK 510 straipsnio atžvilgiu. Teismas pripažino, kad turto arešto akto įteikimas skolininko sutuoktiniui atitinka turto arešto įteikimą pačiam skolininkui. Kolegija nurodė, kad antstolis, areštuodamas ginčijamą turtą, nepažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies, nes antstolis gali aprašyti ir areštuoti daugiau turto negu išieškoma suma. Taip yra dėl to, kad iš areštuoto turto gali būti padengiama išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 26 d., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 681 straipsnio 1 dalį, nes pripažino, kad tik šioje teisės normoje nustatyta tvarka ir terminais privalo būti ginčijamas įkainojimo pagrindas – turto vertinimo procedūra (atitinkamų veiksmų visuma). Nagrinėjamoje byloje antstolis neatliko turto vertinimo procedūros, nors privalėjo ją atlikti. Teismas neįsigilino į CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 411 straipsnį, Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 18–20.3 punktus, kuriuose pateikta sąvokų „turto vertinimas“ ir „turto įkainojimas“ samprata, nepagrįstai jas sutapatino.

Teismai nepagrįstai laikė skolininko kreipimąsi į antstolį dėl įkainojimo būtinąja nagrinėjimo ne teisme stadija, nes įstatymų leidėjas nenurodė, kad būtinoji sąlyga taikyti CPK 510 straipsnį yra CPK 681 straipsnyje nustatyta neteisminė ginčo sprendimo stadija. Iš sisteminės CPK 510, 681 straipsnių 1 dalių analizės galima daryti išvadą, kad CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta alternatyvi antstolio atliekamo turto įkainojimo veiksmų, neatlikus arba netinkamai atlikus būtinąją turto vertinimo procedūrą, nagrinėjimo tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, net laikydamas, kad skolininkas privalėjo pareikšti reikalavimą dėl areštuoto turto įkainojimo antstoliui CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, privalėjo vadovautis CPK 24 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgti į tai, jog vienas iš pareiškėjo reikalavimų priskirtinas nagrinėti teisme (dėl CPK 675 straipsnio 2 dalies pažeidimo), ir išnagrinėti antrąjį reikalavimą (dėl turto vertinimo procedūros neatlikimo).

Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 177 straipsnio 1, 2 dalis, 178 straipsnį, nes nesivadovavo CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismo elgesys, reikalaujant iš skolininko pateikti turto vertinimo faktą patvirtinantį dokumentą, kurį, vykdydamas savo tarnybines pareigas, privalėjo surašyti antstolis, neatitinka protingumo ir teisingumo principų.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punktą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad „antstolis gali aprašyti ir areštuoti daugiau turto negu išieškoma suma, nes iš areštuoto turto gali būti padengiama ne tik išieškotina suma, bet ir vykdymo išlaidos“. Teismas neįvertino to, kokio dydžio būtų vykdymo išlaidos, taip pat to, kad skolai išieškoti būtų užtekę areštuoti ne pareiškėjui priklausančius du, bet vieną kambarį, kurio vertė pagal antstolės įkainojimą yra 20 tūkst. Lt.

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo T. M. ir antstolė R. Stašenienė prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai išaiškino, jog CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta specialioji teisės norma CPK 510 straipsnio atžvilgiu. Iš CPK 681 straipsnio 1 dalies matyti, kad įstatymų kūrėjas sąvokas „įkainojimas“, „turto vertės nustatymas“ arba „turto įvertinimas“ vartoja kaip tapačias. Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme reglamentuojamas toks turto vertinimas, kurį atlieka turto vertintojas, bet ne antstolis, kurio atliekamas turto įkainojimas reglamentuojamas CPK 681 straipsnyje. Antstolė, įkainodama turtą, atsižvelgė į išieškotojo nuomonę. Kasatorius, kaip skolininkas, neatliko savo pareigos laiku pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Antstolio atlikto turto vertinimo dokumentas yra turto arešto aktas. Antstolis, įvertindamas ginčijamą turtą, atsižvelgė į valstybės įmonės Registrų centro duomenis ir į tai, kad 1/2 dalis buto yra mažiau paklausi negu visas butas. Kasaciniame skunde remiamasi Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2005 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 8 „Dėl vidutinių rinkos kainų nustatymo būstui ir žemės sklypams 2005 m. lapkričio 1 d. valstybės garantuojamai teisinei pagalbai ir piniginei socialinei paramai mažas pajamas gaunančioms šeimoms gauti“ patvirtintomis vidutinėmis nekilnojamojo turto rinkos kainomis Lietuvos miestuose. Nurodytu argumentu nebuvo remtasi bylą nagrinėjant žemesniųjų instancijų teismuose. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 675 straipsnio 2 dalį. Kasatorius neatsižvelgė į tai, kad 1/2 dalį buto yra sunku parduoti, o pagal CPK 718 straipsnį pirmose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra 80 proc. arešto akte nustatytos kainos, pagal CPK 722 straipsnio 1 dalį antrose varžytynėse – 60 proc. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelę atlyginimas antstoliui nuo iš skolininko išieškomų 18 636,50 Lt būtų 10 proc., t. y. 1834 Lt. Varžytynės iki šiol neįvyko dėl to, kad bylos ginčas nagrinėjamas teismuose.

konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Antstolė R. Stašenienė 2005 m. lapkričio 8 d. turto arešto aktu areštavo pareiškėjui V. K. V. nuosavybes teise priklausančią 1/2 dalį 74,05 kv. m ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktas skolininko (pareiškėjo) sutuoktinei įteiktas 2005 m. lapkričio 25 d. Pareiškėjas 2005 m. gruodžio 15 d. kreipėsi su skundu, ginčydamas areštuoto turto įkainojimą ir turto arešto apimtį.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą. Kasacinio skundo argumentai yra susiję su CPK 675 straipsnio 2 dalies, 681 straipsnio nuostatų pažeidimu ir šių normų taikymu ir aiškinimu siejant su Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos normomis, reglamentuojančiomis turto vertinimo procedūrą, ir teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normomis, reglamentuojančiomis areštuojamo turto vertės ir išieškojimo dydžio santykį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai aiškino CPK 510 ir 681 straipsnių santykį, t. y. nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad vykdymo proceso šalis, skųsdama antstolio veiksmus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, prieš tai privalo pareikšti antstoliui prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Vadovaujantis nurodytais principais, pažymėtina, kad vykdymo proceso šalies teisė ginčyti turto įkainojimą negali varžyti kitos teisės, t. y. teisės skųsti antstolio veiksmus (CPK 639 straipsnio 5, 6 punktai, 643 straipsnio 4, 5 punktai). Dėl to kasaciniame skunde teisingai teigiama, kad CPK 681 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta alternatyvi antstolio veiksmų, kai antstolis įkainoja areštuojamą turtą, ginčijimo tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekvienu konkrečiu atveju tikrindamas antstolio veiksmų teisėtumą teismas turi pareigą išnagrinėti pareiškėjo reikalavimą dėl areštuoto turto įvertinimo ir atsižvelgti į visas konkrečios bylos aplinkybes (pvz., kaip vykdymo proceso šalys elgiasi viso vykdymo proceso metu, koks yra išieškojimo pobūdis, išieškomos sumos dydis ir kt.).

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagrindiniai kasacinio skundo argumentai, turintys esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, yra susiję su CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimu ir taikymu. Šioje proceso teisės normoje nustatyta, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Tik tada, jeigu išieškotojas ir skolininkas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi įstatyme nustatyti objektyvūs kriterijai, kuriais privalo vadovautis antstolis, įkainodamas areštuojamą turtą. Pagrindinis iš minėtų kriterijų yra areštuojamo turto rinkos vertė. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Byloje taip pat nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 8 d. areštuodamas nurodytą buto dalį antstolis vadovavosi valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimo duomenimis, t. y. 2005 m. sausio 7 d. nustatyta buto vidutine rinkos verte – 81 600 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis yra pasiūlęs pareiškėjui pasirinkti nekilnojamojo turto vertintoją ir įvertinti areštuotą turtą, o pareiškėjas įmokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą 300 Lt ekspertizei apmokėti. Taigi dabartiniu metu yra visos sąlygos patikrinti areštuoto turto vertę, bet turtas nepervertinamas dėl pareiškėjo kaltės, nes pareiškėjo iniciatyva buvo perkelta ginčijamo turto vertinimo ataskaitos pateikimo data. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nesutikdamas su antstolės R. Stašenienės atliktu areštuoto turto įvertinimu pareiškėjas nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog jam nuosavybės teise priklausančios buto dalies vertė yra didesnė, tik pateikia savo samprotavimus dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės didėjimo tendencijų. Pareiškėjas teigia, kad ne jis, bet antstolė privalėjo pateikti dokumentą, iš kurio būtų galima nustatyti ginčijamo turto vertę. Šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, nes ieškovas turėjo pateikti savo teiginį patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad areštuodamas turtą antstolis privalo atlikti turto vertinimo procedūrą ir laikytis Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje nustatytų reikalavimų. Nurodyta turto vertinimo metodika privalo vadovautis ne antstolis, o turto vertintojas, atliekantis ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Tačiau nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, kad areštuodamas turtą ir nustatydamas jo vertę antstolis vadovavosi Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo duomenimis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad areštuojant skolininko turtą privalu laikytis Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje nustatytų reikalavimų tuo atveju, kai paskiriama ekspertizė turto vertei nustatyti. Taigi jeigu antstolis turi Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą ir nepaskiria ekspertizės, tai nustatydamas areštuojamo turto vertę neprivalo vadovautis nurodyta Turto vertinimo metodika. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad bylą nagrinėję teismai neįsigilino į CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 411 straipsnį, Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 18–20.3 punktus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje antstolė yra paskyrusi ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir pasiūliusi kasatoriui savo nuožiūra pasirinkti ekspertą – turto vertintoją; galimybė nustatyti tinkamą rinkos kainą priklauso nuo skolininko valios. Be to, varžytynėse turto kaina paprastai yra keliama. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad areštuoto skolininko turto varžytynės dar neįvyko, todėl skolininkas turi teisę pasinaudoti CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise iki varžytynių pradžios pačiam arba pavedus kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją ir parduoti areštuotą butą už sutartą kainą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punktą (penktasis kasacinio skundo argumentas). teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 583 straipsnyje nustatyta, kad CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarka nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje, kurios reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte buvo nustatyta, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į daiktus, gali areštuoti iš esmės didesnės vertės daiktą (daugiau turto) negu reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti tik tuo atveju, jei areštuojamas daiktas yra nedalus ir skolininkas neturi kito tos pačios ar pirmesnės eilės turto arba šio turto neužtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, arba šis turtas yra nelikvidus, arba skolininkas raštu prašo nukreipti išieškojimą į šį turtą. CK 4.6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nedaliais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juo padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliais pripažįsta įstatymai. Iš bylos duomenų matyti, kad skolininko turėta ginčijama buto dalis buvo vienintelis jo turtas į kurį buvo galima nukreipt išieškojimą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies ir vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl kasacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Teodora Staugaitienė

Egidijus Laužikas

Virgilijus Grabinskas