Dėl prievolės įvykdymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-162/2007 (S)

Procesinio sprendimo kategorija 30.2

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui 699–ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Gudeliai“ dėl prievolės įvykdymo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2004 m. lapkričio 26 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad 1993 m. birželio 9 d. su Vilniaus rajono savivaldybe sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo 1500 kv. m ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tapo 699–osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gudeliai“ (toliau – ir Bendrija) nariu. Vadovaujantis Vyriausybės 1994 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 272, ieškovui priklausantis sklypas, kaip ir kiti Bendrijos nariams priklausantys sklypai, turėjo būti perkelti iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Atsakovas 1999 m. balandžio 28 d. sudarė su Vilniaus apskrities viršininko administracija Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 268, 269, 270, pagal kurių 11.4 punktą atsakovas įsipareigojo suteikti sklypus pirmiausia tiems Bendrijos nariams, kuriems sklypai buvo suteikti (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Ieškovui apie sklypų perkėlimą buvo pranešta tik 2000 metais, kai visi sklypai (duomenys neskelbtini) kaime, pirmajame ir antrajame masyvuose 1999 metais buvo išdalyti bendrijos nariams, traukiant burtus susirinkime, apie kurį ieškovui taip pat nebuvo pranešta. Bendrijos pirmininkas 2003 m. birželio 16 d. rašte neprieštaravo, kad ieškovui būtų suteiktas žemės sklypas trečiajame masyve (duomenys neskelbtini) kaime ir nurodė, jog tai bus įmanoma tik tada, kai bus suderintas šio masyvo detalusis planas su Vilniaus miesto savivaldybe. Vėliau Bendrijos pirmininkas 2004 m. gegužės 20 d. raštu informavo ieškovą, kad jam žemės sklypas trečiajame masyve (duomenys neskelbtini) kaime nebus suteiktas, nes 1999 m. birželio 17 d. Bendrijos visuotinis narių susirinkimas, apie kurį ieškovas nebuvo informuotas, nusprendė neskirti jame sklypų individualiai statybai. Ieškovo teigimu, Bendrija pažeidė Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 269 sąlygas, ieškovo, kaip pirkėjo ir kaip Bendrijos nario, teises, nes negali atgauti jam priklausančio sklypo, o žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaime naudojasi tretieji asmenys, kuriems yra atkurtos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą. Ieškovas, remdamasis CK 6.38, 6.305, 6.317 straipsniais, patikslintu ieškinio pareiškimu prašė teismo įpareigoti atsakovą suteikti ieškovui 1500 kv. m ploto žemės sklypą, esantį atsakovo nuomojamame 39 200 kv. m žemės sklype (duomenys neskelbtini) kaime, 2006 m. sausio 11 d. žemės sklypo schemoje apibrėžtą taškais: 1 (duomenys neskelbtini), 2 (duomenys neskelbtini), 3 (duomenys neskelbtini), 4 (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2006 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad ieškovas pagal 1993 m. birželio 9 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo 1500 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tapo 699–osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gudeliai“ nariu. Pagal Vyriausybės 1994 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 272 „Dėl žemės sklypų suteikimo Vilniaus rajone“ ir Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 1244-01 Bendrijai vietoje žemės (duomenys neskelbtini) kaime buvo suteikta žemė (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos dalyje, o pagal įsakymo 5 punktą Bendrija privalėjo naujai gautame sklype pirmiausia sklypus suteikti tiems Bendrijos nariams, kuriems šie buvo suteikti (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje; tokia pati nuostata buvo įtvirtinta ir atsakovo 1999 m. balandžio 28 d. su Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarytose Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartyse Nr. 268, 269, 270. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, nustatė, kad ieškovui buvo suteiktas sklypas (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje ir pagal minėtus teisės aktus jis turėjo pirmumo teisę gauti sklypą Bendrijai naujai skirtame sklype; ieškovo reikalavimo pagrįstumą patvirtino tiek teisės aktai, tiek nurodytos sutartys; be to, atsakovas pripažino, kad 2003 m. birželio 12 d. Bendrijos įgaliotinių susirinkime buvo nutarta siūlyti ieškovui pasirinkti sau sklypą pirmajame ar antrajame kvartale (masyve), tačiau ieškovas pageidavo sklypo trečiajame kvartale. Teismas, ištyręs ir įvertinęs atsakovo atstovų pateiktus duomenis apie asmenis, turinčius sklypus trečiajame kvartale ir jų pirmumo teises, apie asmenis, kuriems atsakovo nuomojamame sklype jau buvo suteikti sklypai daugiabučių namų statybai, visuotinio Bendrijos susirinkimo protokolą, nurodė, kad atsakovas pažeidė ieškovo pirmumo teisę gauti sklypą atsakovo nuomojamame sklype. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad jis ieškovui negalėjo suteikti sklypo ieškovo prašomoje vietovėje (trečiajame kvartale), nes pasikeitė šio sklypo paskirtis, nurodė, kad šis atsakovo motyvas yra nesąžiningas ir neteisingas, nes pats atsakovas rengė žemės sklypo trečiojo kvartalo plano pataisas, kreipėsi su prašymu į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėją dėl šio sklypo detaliojo plano taisymo, numatant jame daugiabučių gyvenamųjų namų statybą, todėl vien tik žemės sklypo trečiojo kvartalo paskirties pakeitimas negalėjo būti priežastis, dėl kurios nebuvo galima ieškovui suteikti sklypo, t. y. atsakovo ketinimas pakeisti sklypo paskirtį rodytų jo išankstinį nusistatymą nesuteikti ieškovui sklypo trečiajame kvartale, ieškovo tęstinį klaidinimą ir nesąžiningą atsakovo elgesį. Be to, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vertino, kad ieškovas dėl atsakovo elgesio buvo priverstas pats suformuoti žemės sklypą, nes ieškovo pradiniame ieškinyje prašomame jam skirti sklype yra pradėtos statybos, todėl šis sklypas jam negali būti suteiktas, tačiau teismas pažymėjo, kad trečiajame žemės sklypo kvartale dar yra laisvo ploto, kuriame nevyksta statybos, o atsakovo atstovai nenurodė svarbių priežasčių, kodėl negali ieškovui skirti tame plote žemės sklypo. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo suformuotame sklype nevyko jokios statybos, joms vykdyti nebuvo išduotas joks leidimas, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, remdamasis Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 27 d. potvarkio Nr. 848p priedėlio „Dėl žemės sklypų suteikimo Vilniaus rajone“ 4 punktu, Vyriausybės 1993 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 431 „Dėl Vilniaus rajono Gudelių individualių gyvenamųjų namų kvartalo statybos“ 1 punktu, pažymėjo, kad prievolė atsakovui kilo ne tik pagal 1999 m. balandžio 28 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 268 11.4 punktą, bet ir iš individualių norminių aktų, nes žemės sklypas atsakovui buvo išnuomotas su tam tikrais įsipareigojimais asmenims, taigi ir ieškovui, todėl pripažino, kad atsakovas tinkamai neįvykdė prievolės ieškovui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo 699–osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gudeliai“, trečiojo asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus, 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu juos tenkino, panaikino Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimą ir ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nenustatė bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių. Kolegija nustatė, kad ieškovo prašomas suteikti žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, jis nėra suformuotas įstatymuose nustatyta tvarka, t. y. Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema turi būti parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis sklypas suformuotas. Teritorijų planavimo, Žemės reformos įstatymuose nesuteikta teisė nei ieškovui, nei atsakovui rengti teritorijų planavimo dokumentus, formuoti žemės sklypus, neatsižvelgiant į patvirtintą teritorijos detalųjį planą, o ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje nepareiškė reikalavimų institucijoms, atsakingoms už žemės sklypų formavimą, sklypų ribų ir kadastro duomenų nustatymą. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas nėra atsakingas už žemės sklypų formavimą ir teisinį jų įforminimą, vien atsakovui parengus prašomo suteikti sklypo planą, sklypas vis tiek negalėtų būti suteiktas ieškovui, o pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypo ieškovui suteikimu, nepagrįstai vadovavosi tik protingumo ir sąžiningumo principais. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė ieškovo pirmumo teisę gauti žemės sklypą atsakovo nuomojamame žemės sklype; motyvavo, kad ieškovui buvo suteiktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), jo nuosavybės teisė į šį žemės sklypą yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir įrašas apie ieškovo nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre nenuginčyti ir nepanaikinti, ieškovas iki ieškinio pareiškimo dienos nesiėmė jokių priemonių, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas būtų perduotas valstybei ar būtų perkeltas į atsakovo nuomojamų sklypų teritoriją ar būtų įskaityti ieškovo sumokėti pinigai už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl konstatavo, kad ieškovas, norėdamas pirmumo teise gauti sklypą šiuo metu atsakovo nuomojamoje teritorijoje, nepareiškė reikalavimų Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl minėtos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar jos nutraukimo bei jo nuosavybės teise įgyto žemės sklypo perdavimo valstybei; be to, byloje nėra įrodymų apie tai, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra atkurtos nuosavybės teisės buvusiems savininkams ir kad dėl to ieškovas yra praradęs nuosavybės teisę į šį sklypą. Kolegija atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovo prievolė pirmiausia suteikti žemės sklypus tiems Bendrijos nariams, kurių sklypai buvo perkelti iš (duomenys neskelbtini), kilo iš 1999 m. balandžio 28 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarčių; motyvavo, kad Vyriausybė 1993 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 431 „Dėl Vilniaus rajono Gudelių individualių gyvenamųjų namų kvartalo statybos“ pavedė Vilniaus rajono valdybai iš dalies pakeisti Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 9 d. potvarkį Nr. 290p, panaikinant žemės sklypų suteikimą asmenims, su kuriais Vilniaus rajono valdyba iki 1993 m. gegužės 12 d. nebuvo sudariusi sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių arba kurie nebuvo sumokėję už suteiktą žemės sklypą. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas neatsisakė ieškovui suteikti žemės sklypo ir siūlė jam išsirinkti sklypą iš laisvų sklypų, esančių pirmajame ir antrajame žemės sklypų kvartaluose, tačiau šis nesutiko su tokiu pasiūlymu.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą esmė

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, neįvertino, kad kasatorius ginčo teisinių santykių atsiradimo metu buvo Bendrijos narys, kad jam, kaip Bendrijos nariui, nuosavybėn buvo suteiktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neįvykdė prievolės, kilusios iš šio su trečiuoju asmeniu Vilniaus apskrities viršininko administracija 1999 m. balandžio 28 d. pasirašytų Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarčių ir Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. balandžio 28 d. įsakymo. Buvo pažeista ieškovo pirmumo teisė gauti žemės sklypą atsakovui išnuomotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) kaime, nes reikalaujama suteikti nurodyto žemės sklypo dalis yra laisva, nesuteikta kitiems Bendrijos nariams. Be to, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą apie tai, kad ieškovas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas, nesiaiškino, ar šio sklypo dalis nesusikerta su kito žemės sklypo dalimi, ar į šį žemės sklypą ar jo dalį nėra atkurtos nuosavybės teisės.

2. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas neprivalėjo suteikti kasatoriui žemės sklypo, nes šis nėra suformuotas ir įregistruotas įstatymuose nustatyta tvarka. Kasatoriaus manymu, spręsdamas tokį klausimą, teismas turėjo nustatyti ir įvertinti, ar kasatoriaus prašomas suteikti žemės sklypas buvo atsakovo nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini) kaime ir ar kasatoriaus prašomas suteikti žemės sklypas buvo laisvas. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes. Kasatoriaus teigimu, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas, vykdydamas 1999 m. balandžio 28 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarčių Nr. 268, 269, 270 11.4 punktų nuostatas, suteikė žemės sklypus kitiems Bendrijos nariams, kuriems anksčiau buvo suteikta žemė (duomenys neskelbtini), nors žemės sklypams (duomenys neskelbtini) kaime sprendimų priėmimo metu nebuvo suteikti numeriai, jie nebuvo suprojektuoti ir suformuoti įstatymuose nustatyta tvarka. Kasatoriaus manymu, detalusis planas netrukdė įstatymuose nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančioje žemėje formuoti atskirus žemės sklypus ir nustatyti jų ribas bei spręsti jų padalijimo, atidalijimo ir kitus su tuo susijusius klausimus.

3. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad kasatoriaus vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), neteisingai konstatavo, jog atsakovas nepažeidė ieškovo teisės pirmumo tvarka gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Kasatorius, kaip ir kiti Bendrijos nariai, pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nuosavybės teise įsigijo žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Pagal Vyriausybės 1994 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 272, Vilniaus apskrities viršininkui 1999 m. balandžio 28 d. priėmus įsakymą dėl žemės kitoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje) atsakovui suteikimo, atsakovas pagal nurodyto Vilniaus apskrities viršininko įsakymo 5 punktą buvo įpareigotas naujai gautame žemės sklype (duomenys neskelbtini) kaime pirmiausia suteikti žemės sklypus tiems Bendrijos nariams, kuriems sklypai buvo suteikti (duomenys neskelbtini). Teismas, aiškindamas Vyriausybės 1994 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 272, neatkreipė dėmesio į tai, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini) priskyrus Valstybiniam žemės fondui, o atsakovui suteikus žemės sklypą kitoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime), reiškė tai, kad pasibaigė nuosavybės teisės į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ne tik tiems Bendrijos nariams, kuriems žemės sklypai buvo perduoti pagal Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 9 d. potvarkį Nr. 290p, bet nuosavybės teisę prarado ir tie Bendrijos nariai, su kuriais iki 1993 m. gegužės 12 d. buvo sudarytos Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pastariesiems Bendrijos nariams priklauso ir kasatorius. Juolab kad atsakovas pripažino kasatoriaus reikalavimo pagrįstumą; tai įrodo byloje esantis atsakovo atsakymas kasatoriui, kuriuo sutinkama šiam suteikti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tik prašoma šiek tiek palaukti, kol bus užbaigti visi su šiuo klausimu susiję formalumai. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir ta aplinkybe, kad kasatoriui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini); ši aplinkybė nepaneigia kasatoriaus teisės reikalauti, kad jam būtų suteiktas sklypas (duomenys neskelbtini) ir nepašalina atsakovo prievolės ją įvykdyti. Kasatorius nurodo, kad jo nuosavybės teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pasibaigė Vyriausybės 1994 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 272, Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1244-01, Vilniaus rajono valdybos 1993 m. gruodžio 16 d. potvarkio pagrindu, nepaisant to, kad jo nuosavybės teisių pasibaigimas nebuvo įregistruotas viešajame Nekilnojamojo turto registre. Toks įrašas Vilniaus apskrities viršininko prašymu gali būti padarytas net ir po šios bylos išnagrinėjimo, nes kitu atveju susidarytų įstatymų neatitinkanti situacija, kai kasatorius, sumokėjęs už žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pinigų sumą, neturėtų nuosavybės teisės į šį žemės sklypą, taip pat prarastų teisę reikalauti, kad atsakovas jam suteiktų kitą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, turėjo įpareigoti trečiuosius asmenis (Vilniaus apskrities viršininko administraciją, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją) pateikti teismui šią aplinkybę patvirtinančius duomenis. Kasatorius nurodo, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kasatoriui nuosavybės teise priklausantis 1500 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) „persidengia“ su kitu, 2,15 ha ploto, žemės sklypu toje vietovėje, o į šį žemės sklypą nuosavybės teises 2004 m. vasario 19 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įregistravo I. L., o šiuo metu šį žemės sklypą nuosavybės teise valdo J. B.

4. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorius neturi teisės reikalauti atsakovo suteikti jam žemės sklypą, nes ieškovas pašalintas iš Bendrijos narių. Kasatorius ginčo santykių atsiradimo metu buvo Bendrijos narys, o iš Bendrijos jis buvo pašalintas 2006 m. sausio 17 d., t. y. bylos nagrinėjimo metu, todėl ši aplinkybė negalėjo turėti įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai. Bendrijos įgaliotinių susirinkimas negalėjo priimti sprendimų dėl į susirinkimo darbotvarkę neįtrauktų klausimų, o priėmus tokius sprendimus, Bendrijos įgaliotinių ir atstovų sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir niekinis pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį ir negali sukelti teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę ex officio pripažinti niekiniu Bendrijos 2006 m. sausio 17 d. įgaliotinių susirinkimo sprendimą dėl kasatoriaus pašalinimo iš Bendrijos ir juo nesivadovauti priimant sprendimą.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino visus bylai reikšmingus įrodymus, padarė įrodymais pagrįstas išvadas, tinkamai aiškino ir taikė Žemės, Teritorijų planavimo įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus dėl žemės sklypų suteikimo tvarkos.

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas pagal 1993 m. birželio 9 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo 1500 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir tapo 699–osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gudeliai“ nariu. Pagal Vyriausybės 1994 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 272 „Dėl žemės sklypų suteikimo Vilniaus rajone“ ir Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 1244-01 Bendrijai vietoje žemės (duomenys neskelbtini) kaime buvo suteikta žemė (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos dalyje, o Bendrija privalėjo naujai gautame sklype pirmiausia sklypus suteikti tiems Bendrijos nariams, kuriems sklypai buvo suteikti (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, ar tinkamai aiškino ir taikė normas dėl žemės sklypo formavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tvarkos, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas 1993 m. birželio 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi gyvenamojo namo statybai nusipirko iš Vilniaus rajono savivaldybės 1500 kv. m ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tapo 699–osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gudeliai“ (toliau – GNSB „Gudeliai“) nariu. Vyriausybė 1994 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 272 pripažino netekusiu galios Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 27 d. potvarkio Nr. 848p priedėlio „Dėl žemės sklypų suteikimo Vilniaus rajone“ 4 punktą ir nurodė, kad šiuo potvarkiu Vilniaus rajono valdybai suteiktas 60,8 ha ploto sklypas (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų kvartalui statyti priskiriamas valstybiniam žemės fondui, ir suteikė Vilniaus rajono valdybai individualių gyvenamųjų namų kvartalui statyti 46,9 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. 1999 m. balandžio 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarė su GNSB „Gudeliai“ tris žemės nuomos sutartis Nr. 268, 269 ir 270, pagal kurias Bendrijos nariams išnuomoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kaime buvo perkelti į (duomenys neskelbtini) kaimą Fabijoniškių seniūnijoje. Nauji žemės sklypai buvo išnuomoti GNSB „Gudeliai“ devyniasdešimt devyneriems metams kitai paskirčiai, t. y. gyvenamiesiems bei gyvenamosios–komercinės paskirties namams statyti ir eksploatuoti. Šių valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarčių 11.4 punkte buvo nustatyta, kad pirmiausia sklypus reikia suteikti tiems Bendrijos nariams, kuriems sklypai buvo suteikti (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. GNSB „Gudeliai“ žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime paskirstė Bendrijos nariams 1999 metais įvykusiame visuotiniame Bendrijos narių susirinkime, tačiau Bendrija žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime ieškovui nepaskyrė, nes jis susirinkime nedalyvavo, o apie žemės sklypų perkėlimą sužinojo tik 2000 metais. Ieškovas reikalavo, kad atsakovas GNSB „Gudeliai“ būtų įpareigotas suteikti jam 1500 kv. m ploto žemės sklypo plotą 39,200 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje (trečiajame masyve, sutartis Nr. 269), nes atsakovas atsisakė skirti jam žemės sklypą namo statybai nurodytame masyve, nors siūlė jam paimti laisvą sklypą kituose dviejuose masyvuose. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad ieškovo prašomas suteikti sklypas pagal jo parengtą planą trečiajame masyve (duomenys neskelbtini) kaime, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, įstatymuose nustatyta tvarka nėra suformuotas ir dar nėra sudarytas detalusis šio sklypo planas. Teritorijų planavimo, Žemės ir Žemės reformos įstatymuose nustatyta žemės sklypų formavimo ir detaliųjų žemės sklypų planų sudarymo tvarka ir išvardyti subjektai, organizuojantys detaliojo plano sudarymą. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnį detaliojo plano organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės valdytojai (šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), o pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalį – savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatytais atvejais savivaldybės institucijos tvirtina ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos daliai rengiamus detaliuosius bei specialiuosius planus ir derina bei tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus (šio straipsnio 4 dalies 1 punktas). Be to, šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybių institucijos savivaldybės teritorijoje teikia apskrities viršininkui pasiūlymus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo. Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams atvejai ir žemės sklypų paėmimo tvarka yra nustatyta Žemės įstatymo VIII skyriuje (šio įstatymo 45, 46 straipsniuose). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis 1500 kv. m ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) kaime visuomenės poreikiams įstatymuose nustatyta tvarka nebuvo paimtas iš ieškovo, iki šiol nuosavybės teisė į šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota ieškovo vardu remiantis 1993 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo dienos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad pats ieškovas būtų ėmęsis kokių nors priemonių, jog jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) kaime būtų perduotas valstybei, būtų jo atsisakęs arba jis būtų perkeltas neatlygintinai į atsakovo nuomojamų žemės sklypų teritoriją (duomenys neskelbtini) kaime. Ieškovas nereiškė reikalavimų Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuri valdo valstybei priklausančią žemę patikėjimo teise (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), dėl 1993 m. birželio 9 d. sudarytos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar šios sutarties nutraukimo, ar šio sklypo perdavimo valstybei, kad būtų galima gauti kitą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Apeliacinės instancijos teismas nustatė dar ir tą aplinkybę, kad į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kaime kitiems asmenims nuosavybės teisės nėra atkurtos ir ieškovas tokių įrodymų teismui nepateikė, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovas turi galimybių disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaime, juo naudotis ir jį valdyti, ir dėl to taip pat negalėjo įgyti pirmumo teisės gauti dar vieną sklypą lengvatine tvarka (1993 m. birželio 9 d. sutartimi ieškovas lengvatine tvarka iš Vilniaus rajono savivaldybės įgijo žemės sklypą).

Kasacinio skundo argumentai, kad atsakovas pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir atsakovo 1999 m. balandžio 28 d. sudarytų nuomos sutarčių 11.4 punktą pirmiausia turėjo suteikti žemės sklypus tiems Bendrijos nariams, kuriems sklypai buvo suteikti (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, iš jų ir kasatoriui, yra atmetami kaip nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad valstybės žemės nuomos sutartys Nr. 268, 269 ir 270 su atsakovu buvo sudarytos vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1244-01, iš kurio matyti, kad GNSB „Gudeliai“ išnuomojami trys žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kaime vadovaujantis Vyriausybės 1994 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 272 „Dėl žemės sklypų suteikimo Vilniaus rajone“, kuriuo Vyriausybė suteikė individualių gyvenamųjų namų statybai (duomenys neskelbtini) kaime 46,9 ha žemės sklypą. Šiame Vyriausybės nutarime (2.1 punkte) nurodyta, kad Vilniaus rajono valdyba, vadovaudamasi Vyriausybės 1993 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 431 „Dėl Vilniaus rajono Gudelių individualių gyvenamųjų namų kvartalo statybos“, skiria GNSB „Gudeliai“ 156 sklypus. Šiame nutarime nebuvo nurodyta, kuriems Bendrijos nariams žemės sklypai turėjo būti suteikti (duomenys neskelbtini) kaime perkeliant juos iš (duomenys neskelbtini) kaimo, tačiau Vyriausybės 1993 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 431 1 punktu buvo pavesta Vilniaus rajono valdybai iš dalies pakeisti Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 9 d. potvarkį Nr. 290 p, panaikinant žemės sklypų suteikimą asmenims, su kuriais Vilniaus rajono valdyba iki 1993 m. gegužės 12 d. nebuvo sudariusi sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių arba kurie nebuvo sumokėję už suteiktą jiems žemės sklypą. Šio Vyriausybės nutarimo 2 punkte buvo nurodyta, kad GNSB „Gudeliai“ turi pataisyti gyvenamųjų namų kvartalo statybos projektinę dokumentaciją, atsižvelgdama į Vilniaus rajono valdybos sprendimu nustatytą tikrąjį statytojų skaičių. 1993 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 431 nebuvo numatyta, kad žemės sklypai, įsigyti nuosavybėn po 1993 m. gegužės 12 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartis, yra perkeliami iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kvartalą arba žemė paimama iš savininkų visuomenės poreikiams Žemės įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytais atvejais. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono valdybos 1993 m. gruodžio 16 d. potvarkio Nr. 126 p, kuriuo asmenims buvo panaikintas žemės sklypų suteikimas (duomenys neskelbtini) kaime, sąraše ieškovo pavardės nėra, taip pat teismui nebuvo pateikta ir tokio potvarkio, kuriuo ieškovui būtų suteiktas kitas sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, todėl jis liko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kaime savininkas, o Vilniaus rajono valdyba nesprendė klausimo dėl jam priklausančio žemės sklypo perkėlimo į kitą vietą. Dėl to ieškovui, esant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininku (duomenys neskelbtini) kaime, o GNSB „Gudeliai“ išsinuomojus iš valstybės kitus žemės sklypus (trijuose (duomenys neskelbtini) kaimo kvartaluose) pagal 1999 m. balandžio 28 d. sutartis Nr. 268, 269 ir 270, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pirmiausia ieškovui siūlyti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kvartaluose šių sutarčių 11.4 punktuose nustatyta tvarka, kol ieškovas yra lengvatine tvarka įsigijęs nuosavybėn žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime ir nėra nustatyta tvarka jo atsisakęs arba praradęs teises į jį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė pirmiau nurodytas materialinės teisės normas ir jų nepažeidė, todėl nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui, todėl kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, nes jie nesudaro teisinio pagrindo peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Sigitas Gurevičius

Algimantas Spiečius