Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-29 nutarties, kuria įtariamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui

Teisėjas Česlovas Kulikauskas Nr. 1S-331-193/2013

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.

(S)

NUTARTIS

2013 m. balandžio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui, gynėjui Sigitui Žostautui teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-29 nutarties, kuria įtariamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,

n u s t a t ė:

Skundžiamo suėmimo paskyrimo dienai A. S. pareikštas įtarimas tuo, kad 2013 m. kovo 27 d. apie 16 val. Panevėžio rajone, Vadoklių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime esančiame V. D. name, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų smogė V. D. į krūtinės, juosmens ir pilvo sritis, padarydamas nukentėjusiajam V. D. krūtinės, juosmens ir pilvo sumušimus, kurie komplikavosi kraujo išsiliejimu į vidaus organus, taip sunkai sutrikdė nukentėjusiajam V. D. sveikatą, t. y. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d., padarymu.

Įtariamasis A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka sulaikytas 2013-03-28 20.05 val. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-29 nutartimi įtariamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.

Skundu įtariamasis A. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-29 nutartį. Nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam paskirta neteisėtai. Teigia, kad jis jam inkriminuojamo nusikaltimo neįvykdė. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. gyvena su tėvais adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., kurią ir yra deklaravęs. Nors laikinai nedirba, tačiau yra registruotas Darbo biržoje. Nurodo, kad nėra susituokęs, tačiau turi mažametę dukrą, su kurios motina gyvena kartu, todėl nesirengia daryti jokių nusikaltimų ar slėptis nuo tyrimo ir teismo. Su nukentėjusiuoju tik apsistumdė, tačiau jo nemušė, ką galėtų patvirtinti nukentėjusiojo sesuo. Taip pat yra neaišku, kas nukentėjusiajam galėjo atsitikti nuo 16.00 val., kai jie išsiskyrė, iki 8.00 val., kai nukentėjusysis išsikvietė greitąją pagalbą.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Susipažinęs su bylos medžiaga, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas A. S. paskirta pagrįstai.

Įtariamasis A. S. savo skunde tvirtina, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nepadarė. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės taikymo teisėtumą bei pagrįstumą, įtariamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą. Sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui, kad duomenys, esantys liudytojų A. D., G. K., įtariamojo A. M. parodymuose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje, yra pakankami manyti, jog A. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti paskirtas kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. ir 5 d. numatytų pagrindų. Skundžiama nutartimi įtariamajam A. S. kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 1 p., tai yra, esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Patikrinus skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra visos būtinos suėmimo sąlygos bei pagrindas. BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimą apylinkės teismas pagrįstai konstatavo atsižvelgęs į tai, kad A. S. įtariamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatyme numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas iki dešimties metų (BPK 122 str. 8 d.). Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlygą taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtariamasis A. S., būdamas jauno amžiaus, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, t. y. įtariamasis nėra saistomas nei tvirtais socialiniais, nei darbiniais ryšiais. Išdėstytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, A. S. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl suėmimas BKP 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu jam paskirtas pagrįstai. Šio pagrindo buvimo nešalina bei pagrindo skundžiamai nutarčiai naikinti nesudaro ir įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su tėvais ir sugyventine, turi mažametę dukrą, nes šios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog įtariamasis A. S., būdamas nesuimtas, nepasislėps nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, t. y. įtariamojo turimi socialiniai ryšiai nėra tokio pobūdžio, jog galėtų užtikrinti jo gyvenamosios vietos pastovumą ir nesislapstymą nuo teisėsaugos organų. Be to, suimtojo siekiui būti laisvėje negalima teikti prioriteto, nes privalu pirmumą teikti visuomenės interesams būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Taikant kardomąją priemonę – suėmimą yra suvaržoma viena pagrindinių asmens teisių – teisė į laisvę, tačiau, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog šiame bylos tyrimo etape, atliekant pirminius tyrimo veiksmus, be analizuojamos teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą jokie teisės aktų (Konstitucijos, Konvencijos, BPK) reikalavimai nepažeisti, ši kardomoji priemonė įtariamajam paskirta esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 1 p., kuris patvirtintas iki šios dienos byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 130 str.,

n u t a r ė :

Įtariamojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-29 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ričardas Gilys