Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-157-280/2013
Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00211-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
30.5; 30.9.1; 32.1; 121.15; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2013 m. balandžio 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. S. ir H. Ž. apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-732/2012 pagal ieškovių S. S. ir E. S. ieškinį atsakovams M. S., H. Ž., tretiesiems asmenims – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės bei servitutų nustatymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovės S. S. ir E. S. patikslintu ieškiniu prašė atidalyti joms priklausančio žemės sklypo dalis iš bendrosios nuosavybės teise valdomo 0,81 ha ploto žemės sklypo, suformuojant atskirus žemės sklypus pagal S. B. IĮ parengtą atidalijimo projektą: 1) žemės sklypą Nr. A (sklypo plotas 0,2795 ha) pagal 2010-06-16 žemės sklypo planą M 1:1000, parengtą S. B. IĮ, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės E. S.; 2) žemės sklypą Nr. B (sklypo plotas 0,3269 ha) pagal 2010-06-16 žemės sklypo planą M 1:100, parengtą S. B. IĮ, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės H. Ž.; 3) žemės sklypą Nr. C (sklypo plotas 0,1805 ha) pagal 2010-06-16 žemės sklypo planą M 1:1000 parengtą S. B. IĮ, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės M. S.; 4) žemės sklypą Nr. D (sklypo plotas 0,0231 ha) pagal 2010-06-16 žemės sklypo planą M 1:1000, parengtą S. B. IĮ, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės S. S.. Ieškovės taip pat prašė nustatyti šiuos servitutus: 1) keturių metrų pločio kelio servitutą, plane pažymėtą indeksais S1 ir S2, per E. S. žemės sklypą A, skirtą A. V. privažiuoti prie sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei E. S. privažiuoti prie žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) keturių metrų pločio kelio servitutą, plane pažymėtą indeksu S1 ir S3, skirtą H. Ž. privažiuoti prie žemės sklypo, plane pažymėto indeksu B; 3) keturių metrų pločio kelio servitutą, plane pažymėtą indeksu S1 ir S3 per H. Ž. žemės sklypą, pažymėtą plane indeksu B, skirtą M. S. patekti į žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu C.
Ieškovės S. S. ir E. S. nurodė, kad joms kartu su atsakovais M. S. ir H. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,81 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). E. S. pažymėjo, kad atidalijamas žemės sklypas Nr. A yra faktiškai naudojamas nuo 1994 metų. Šį faktą patvirtino liudytojų V. Ž., H. Ž. ir O. Ž. 1994 m. notariškai patvirtinti liudijimai, kuriuose nurodyta, kad po motinos J. S. mirties 30 arų ploto žemės sklypas buvo naudojamas sūnaus R. S.. Nuo 2004 m. R. S. deklaravo pasėlius ir gavo tiesiogines ES išmokas. Mirus R. S., E. S., vykdydama tėvo valią, nuo 2005 m. tęsė pasėlių deklaravimą ne tik žemės sklype Nr. A, bet ir kituose paveldėtuose žemės sklypuose. E. S. pabrėžė, kad ji prašomu atidalinti sklypu Nr. A faktiškai naudojasi jau keletą metų, todėl toks atidalijimo variantas yra racionalus ir teisingas. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad prašomas atidalinti žemės sklypas Nr. A ribojasi su E. S. ir S. S. nuosavybės teise priklausančiais pastatais – pieno supirkimo punktu, rekonstruotu į poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kanalizacijos šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,03 ha ploto komercinės paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovės pažymėjo, kad Utenos apskrities viršininkas 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 14-1418 patvirtino 0,81 ha ploto žemės sklypo kadastrinių matavimų planą ir nustatė servitutą, t.y. teisę naudotis pėsčiųjų taku ir teisę kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinio bei vaikščioti šio telkinio vandens apsaugos juostoje, plane pažymėtoje indeksu S2. Šiuo pagrindu S. S. buvo suformuotas 0,231 ha žemės sklypas vandens apsaugos juostoje, einančioje per visą 0,81 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė S. S. nurodė, kad jai priskyrus žemės sklypą, pažymėtą plane Nr. D, būtų geriausiai užtikrintas S. S. nuosavybės teisės vientisumas, nes per sklypą Nr. D ieškovė galėtų nekliudomai patekti į jai kartu su E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 0,003 ha ploto komercinės paskirties sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat neliktų kliūčių patekti prie ežero pakrantės bei S. S. priklausančių pastatų.
S. S. ir E. S. pažymėjo, kad atsakovams M. S. ir H. Ž. atidalintini sklypai Nr. B ir Nr. C ribojasi su valstybine žeme, todėl žemės sklypų savininkai turėtų būti apsaugoti nuo galimų konfliktų dėl žemės sklypų ribų. Ieškovės atkreipė dėmesį, kad M. S. faktiškai naudojasi sklypu Nr. C, iškirto jame medžius, nušienavo pievas, pastatė tvorą, deklaravo pasėlius tiesioginėms ES paramos išmokoms gauti.
Ieškovės nurodė, kad kelio įrengimas šiaurinėje pusėje per atsakovo M. S. 0,1805 ha ploto žemės sklypą Nr. C išspręstu ne tik atsakovo įvažiavimo į 0,15 ha ploto žemės sklypą, bet ir į jam priklausančią 0,14 ha žemės sklypo dalį. Ieškovės atkreipė dėmesį, kad M. S. 0,15 ha žemės sklype yra paklojęs pamatus namo statybai, o statybos darbų tęstinumui yra būtinas įvažiavimas į minėtą žemės sklypą. S. S. ir E. S. pažymėjo, kad, atidalijus žemės sklypus ir nustačius kelio servitutus pagal ieškovių siūlomą projektą, būtų išspręsta atsakovo M. S. privažiavimo prie jam priklausančių žemės sklypų problema bei būtų užtikrintas naudojimasis ežero pakrante, jos neteršiant ir nepažeidžiant kitų asmenų interesų.
Atsakovas M. S. patikslintu priešieškiniu prašė atidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,81 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagal matininko J. L. 2011-08-18 parengtą sklypo planą: 1) žemės sklypą, pažymėtą indeksu 1 (plotas 2 795 m²) atidalinti E. S.; 2) žemės sklypą, pažymėtą indeksu 2 (plotas 3 269 m²) atidalinti H. Ž.; 3) žemės sklypą, pažymėtą indeksu 3 (plotas 1 806 m²) atidalinti M. S.; žemės sklypą, pažymėtą indeksu 4 (plotas 230 m²) atidalinti S. S.. Atsakovas taip pat prašė nustatyti šiuos servitutus: 1) 467 m² ploto kelio servitutą, pažymėtą indeksu S1; 2) 139 m² ploto kelio servitutą, pažymėtą indeksu S2; 3) 34 m² ploto kelio servitutą, pažymėtą indeksu S3; 4) 490 m² ploto kelio servitutą, pažymėtą indeksu S4; 5) 643 m² ploto kelio servitutą, pažymėtą indeksu S5; 6) 854 m² ploto kelio servitutą, pažymėtą indeksu S6; 7) 138 m² ploto kelio servitutą, pažymėtą indeksu S7. M. S. nurodė, kad J. L. parengtame dalijamo žemės sklypo plane indeksu 1 pažymėtas žemės sklypas yra faktiškai ieškovės E. S. naudojama žemės sklypo dalis. Sklypas Nr. 1 yra vertingas, neužpelkėjęs, turintis tiesioginį priėjimą prie Gėluoto ežero. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad J. L. suprojektuotas žemės sklypas, pažymėtas indeksu 2, yra faktiškai naudojamas atsakovės H. Ž.. Dalis šio sklypo yra pelkinga, sklypas pagerintas M. S. ir H. Ž. lėšomis. M. S. teigimu, jis faktiškai naudoja sklypą. J. L. parengtame plane pažymėtą indeksu Nr. 3. Atsakovas pažymėjo, kad šis sklypas yra šalia jam priklausančios namų valdos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl M. S. atidalinus žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu 3, šis žemės sklypas kartu su namų valdos žeme sudarytų vientisą, racionaliai naudojamą žemės plotą. Atsakovas pabrėžė, kad J. L. suprojektuotas žemės sklypas, pažymėtas indeksu 4, visiškai užtikrintų ieškovių S. S. ir E. S. interesus bei nepažeistų atsakovų – M. S. ir H. Ž. interesų. Atsakovas nurodė, kad motinos (S. S.) su dukra (E. S.) faktiškai valdomos dalintino žemės sklypo dalys yra viena šalia kitos, todėl šias dalis priskyrus ieškovėms, joms būtų sudarytos palankios sąlygos suformuoti vientisą žemės valdą.
Molėtų rajono apylinkės teismas 2012-11-30 sprendimu atsakovo M. S. priešieškinį atmetė, ieškovių S. S. ir E. S. ieškinį tenkino ir nusprendė atidalinti ieškovėms priklausančio žemės sklypo dalis iš bendrosios nuosavybės teise valdomo 0,81 ha ploto žemės sklypo į atskirus sklypus pagal S. B. IĮ parengtą atidalijimo projektą tokiu būdu: žemės sklypą Nr. A (sklypo plotas 0,2795 ha) pagal 2010-06-16 žemės sklypo planą M 1:1000, parengtą S. B. IĮ, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės E. S.; žemės sklypą Nr. B (sklypo plotas 0,3269 ha) pagal 2010-06-16 žemės sklypo planą M 1:1000, parengtą S. B. IĮ, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės H. Ž.; žemės sklypą Nr. C (sklypo plotas 0,1805 ha) pagal 2010-06-16 žemės sklypo planą M 1:1000, parengtą S. B. IĮ, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės M. S.; žemės sklypą Nr. D (sklypo plotas 0,0231 ha) pagal 2010-06-16 žemės sklypo planą M 1:1000, parengtą S. B. IĮ, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės S. S.. Moletų rajono apylinkės teismas nustatė šiuos servitutus: 4 metrų pločio kelio servitutą, plane pažymėtą indeksais S1 ir S2, per E. S. žemės sklypą, skirtą A. V. privažiuoti prie sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei E. S. privažiuoti į prie žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 4 metrų pločio kelio servitutą, plane pažymėtą indeksu S1 ir S3, H. Ž. privažiuoti prie žemės sklypo Nr. B; 4 metrų pločio kelio servitutą, plane pažymėtą indeksu S1 ir S3, per H. Ž. žemės sklypą Nr. B, M. S. privažiuoti prie žemės sklypo Nr. C. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovų M. S. ir H. Ž. ieškovių naudai 2 711 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 206,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Molėtų rajono apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovių S. S. ir E. S. pateiktas S. B. IĮ 2010-06-16 parengtas žemės sklypų atidalijimo projektas atitinka visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, o atsakovo M. S. pateiktas matininko J. L. parengtas žemės sklypų atidalijimo projektas neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, todėl negali būti patvirtintas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagrindinis ginčas šioje civilinėje byloje yra dėl 231 m² ploto dalintino sklypo dalies, S. B. IĮ parengtame plane pažymėtos indeksu D. Šis 231 m² ploto žemės sklypas yra Gėluoto ežero vandens telkinių apsaugos zonoje, jam nustatytas servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, t.y. teisė kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinio ir vaikščioti šio telkinio pakrantės apsaugos juostoje, plane pažymėtoje indeksu S2. Teismas nurodė, kad ieškovės S. S. ir E. S. yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės kartu su atsakovu M. S.. Šis gyvenamasis namas yra prie Ežero gatvės ir išėjus iš šio namo asfaltuotu keliu galima patekti prie ginčijamo sklypo dalies, kuri S. B. IĮ plane pažymėta indeksu D. Toks sklypo padalijimas yra racionaliausias, nes 1940 m. gimusiai S. S. tai būtų trumpiausias kelias patekti į jai tenkančią ežero pakrantės dalį. Molėtų rajono apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo M. S. pateiktame žemės sklypo padalijimo projekte S. S. siūlomas žemės sklypas yra kitoje žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pusėje ir ribojasi su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tam, kad S. S. galėtų patekti į J. L. plane pažymėtą ir jai siūlomą žemės sklypą, jai reikėtų eiti Gėluoto ežero pakrante ir kirsti M. S. bei H. Ž. siūlomas žemės sklypo dalis, arba eiti per Inturkės miestelį, ir tik padariusi didelį ratą, ieškovė patektų į atsakovo jai siūlomą žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad padalinus žemės sklypą pagal atsakovo priešieškinyje siūlomą planą, ieškovei S. S. patekimas į jai siūlomą žemės sklypą būtų apsunkintas dėl didelio šalių tarpusavio priešiškumo. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad šalims priskirtino naudotis žemės sklypo dalių vertingumas tiesiogiai priklauso nuo kiekvienam iš bendraturčių tenkančios Gėluoto ežero pakrantės dalies. Teismo manymu, ieškovių pateiktas projektas visiems žemės sklypo bendraturčiams tenkančią ežero pakrantės dalį paskirsto proporcingai jų turimai žemės sklypo daliai, todėl atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo pateiktas žemės sklypo padalijimo planas sumažina ieškovėms S. S. ir E. S. tenkančios ežero pakrantės dalį ir nepagrįstai padidina abiems atsakovams tenkančią pakrantės dalį. Molėtų rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad keturi M. S. prašomi nustatyti servitutai (S4, S5, S6, S7) yra nesvarstytini, nes dalintino sklypo dalyje – Gėluoto ežero pakrantėje 2007-11-06 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-1483 jau yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, t. y. teisė kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinio ir vaikščioti šio telkinio pakrantės apsaugos juostoje, plane pažymėtoje indeksu – S2. Teismo nuomone, kiti trys servitutai, kuriuos siūlo nustatyti ieškovės S. S., E. S. ir atsakovas M. S. iš esmės yra vienodi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog ieškovių S. S. ir E. S. pasiūlyti servitutai labiausiai atitinka abiejų šalių interesus.
Atsakovas M. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2012-11-30 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti bei priteisti iš ieškovių atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, jog greta dalijamo žemės sklypo yra atsakovo bendrai su E. S. ir S. S. valdomas 0,2154 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais, kurio didesnė dalis priklauso apeliantui M. S.. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 1996-07-10 Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo pakeistas Molėtų rajono apylinkės teismo 1996-03-18 sprendimas ir patvirtintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi planas. Jo pagrindu R. S. (kurio turtą ir turtines teises paveldėjo ieškovės) priskirta naudotis 1996-06-20 Molėtų rajono agrarinėje tarnyboje suderinto plano 4.2 ir 5.2 skaičiais pažymėta sklypo dalimi, H. Ž. ir M. S. suteikta teisė naudotis skaitmenimis 4.1 ir 5.1 pažymėtomis sklypo dalimis. Apeliantas pažymėjo, kad Molėtų rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į ankstesniais teismo sprendimais nustatytas gretimybes ir priėmė neracionalų sprendimą. M. S. pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė sklypų dalių lygiavertiškumo naudmenų požiūriu. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad teismas ieškovei S. S. priskyrė daugiau nei 41 metro ilgio ežero pakrantės juostą, kai visas ieškovei atidalijamo sklypo plotas tėra 231 m². E. S. priskirto žemės sklypo, pažymėto indeksu A, paviršius yra sausas, lygus, neapaugęs krūmynais, tuo tarpu atsakovams H. Ž. ir M. S. atidalinti sklypai, pažymėti indeksais B ir C yra pelkėtoje, nuolat drėgnoje vietoje, apaugusioje menkaverčiais krūmais. Apeliantas pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovo siūlomas žemės sklypo padalijimo projektas ne tik atitinka realią naudojimosi sklypo dalimis tvarką, bet ir parengtas įvertinus turėtas sąnaudas sklypo dalims pagerinti (pelkėtos vietovės sutvirtinimas; pakrantės zonos sutvarkymas, priėjimų prie ežero įrengimas, ežero dugno valymas). M. S. nurodė, kad, atidalijus sklypus pagal ieškovių siūlomą projektą, jis negalės įvažiuoti į jam priklausantį sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei negalės patekti į sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovo statomo namo pamatai.
Atsakovė H. Ž. apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2012-11-30 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismo argumentas, jog ginčo objektu esantį sklypą atidalijus pagal atsakovų siūlomą projektą, ieškovei S. S. iki jai siūlomo žemės sklypo reikėtų eiti didelį atstumą pakrante arba daryti didelį lanką aplink Inturkės miestelį ir tai labai apsunkintu 1940 metais gimusios ieškovės galimybes naudotis jai priskirtu sklypu, yra nepagrįstas, nes S. S. kartu su E. S. daugiausiai naudojasi namu, esančiu sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o ne šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančiu paveldėtu namu, esančiu sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). H. Ž. pabrėžė, kad būtent atsakovų siūlomas S. S. atidalintinas žemės sklypas, J. L. parengtame plane pažymėtas indeksu Nr. 4, yra arčiausiai ieškovės S. S. faktiškai naudojamo statinio. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas net nesvarstė jos pateikto matininko J. L. 2012-01-05 parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projekto. Atsakovė H. Ž. nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog šalys savo reikalavimus dėl tam tikros naudojimosi žeme tvarkos nustatymo ir atsikirtimus į kitos šalies pasiūlymus gali išdėstyti tik pateikdamos žemės sklypo planus ir juose pažymėdamos siūlomą naudojimosi tvarką. Žemės sklypo planas nėra vien įrodymas; iš esmės – tai jį teikiančios šalies pozicijos išdėstymo forma, pavaizdavimas. Atsižvelgiant į teismo pareigą tokio pobūdžio bylose ieškoti racionaliausio, abiem pusėms priimtiniausio ir optimaliausio naudojimosi žemės sklypu tvarkos varianto, akcentuotina, kad reikšmingos bylos aplinkybės gali būti tinkamai nustatytos priimant ir svarstant abiejų ginčo šalių siūlymus dėl naudojimosi tvarkos. Dėl to laikytina, kad atsisakymas priimti šalies teikiamą žemės sklypo naudojimo tvarkos (ar atidalijimo) projektą yra nepateisinamas, nes susiaurina galimybes visapusiškai ištirti reikšmingas bylos aplinkybes ir nustatyti tinkamiausią naudojimosi daiktu tvarką, t. y. dėl to gali nukentėti bylos aplinkybių tyrimo visapusiškumas ir išsamumas.
Atsakovė H. Ž. atsiliepimu į M. S. apeliacinį skundą prašė panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-11-30 teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad yra pateikti trys skirtingi ginčo objektu esančio sklypo padalijimo projektai, todėl siekiant nustatyti optimaliausią padalijimo variantą, būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Ieškovės S. S. ir E. S. atsiliepimu į atsakovo M. S. apeliacinį skundą prašė M. S. skundą atmesti ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-11-30 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės taip pat prašė iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovės pažymėjo, kad atsakovo akcentuojama 1996-07-10 Vilniaus apygardos teismo nutartis ginčo objektu esančiam sklypui netaikytina. S. S. ir E. S. atkreipė dėmesį, kad matininko S. B. IĮ parengtame atidalijimo projekte ieškovei S. S. suprojektuotas sklypas, pažymėtas indeksu D, ribojasi su ieškovių ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu 0,2154 ha ploto namų valdos žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame esantys pastatai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. S., E. S. ir M. S.. Įvertinus tai, ieškovių teigimu, sprendimas priskirti S. S. žemės sklypą, pažymėtą indeksu D, yra pagrįstas, nes yra atsižvelgta į būtinybę S. S. tiesiogiai patekti į bendrai šalių naudojamą 0,2154 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo ežero pakrantės, bei naudotis ežero pakrante, besiribojančia su bendrai valdomu 0,2154 ha namų valdos žemės sklypu. Ieškovės pažymėjo, kad matininko S. B. parengtame atidalijimo projekte suprojektuoti kelio servitutai, pažymėti indeksais S1 ir S3, išsprendžia patekimo į atsakovų valdomus sklypus klausimą tiek H. Ž., tiek ir M. S.. Minėtame projekte yra išspręstas ne tik atsakovo M. S. privažiavimo prie jam suformuoto atidalintino sklypo, pažymėto indeksu C, klausimas, bet ir patekimo į apeliantui nuosavybės teise priklausantį 0,15 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei į 0,2154 ha namų valdos žemės sklypo dalį klausimas. Ieškovės pabrėžė, kad ginčo objektu esančio sklypo naudojimosi tvarka niekada nebuvo nustatyta, o atsakovas sklypo dalis gerino be kitų bendraturčių sutikimo, t.y savo rizika.
Ieškovės S. S. ir E. S. atsiliepime į atsakovės H. Ž. apeliacinį skundą nurodė, kad 0,2154 ha ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra valdomas bendrosios nuosavybės teise tiek ieškovių S. S. ir E. S., tiek ir atsakovo M. S., todėl visiems bendrasavininkiams turi būti užtikrintos vienodos galimybės iš minėto 0,2154 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patekti prie Gėluoto ežero pakrantės.
Atsakovas M. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės H. Ž. apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su atsakovės skundu sutinka visiškai.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliantų skundus prašė minėtus skundus atmesti ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-11-30 sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad Molėtų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13-732/2012, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertino visas bylos faktines aplinkybes ir tinkamai vertino tiek rašytinius, tiek žodinius byloje esančius įrodymus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas nurodė, kad ieškovių pateiktas S. B. IĮ parengtas ginčo objektu esančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas nepažeidžiant teisės aktų nustatytų taisyklių ir buvo įvertintas Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2010-06-30 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. 112-172, kuriame nurodyta, kad dokumento sprendiniai atitinka planavimo sąlygų reikalavimus. Patikrinimo išvada yra teigiama. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pabrėžė, kad atsakovo M. S. pateiktas žemės sklypo planas yra parengtas nesivadovaujant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/DI-513.
Trečiais asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliantų skundus nurodė, kad pateikti ginčo objektu esančio žemės sklypo padalijimo projektai atitinka aplinkosauginius reikalavimus ir esminių trūkumų neturi.
Atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatytos aplinkybės
Ieškovėms S. S. ir E. S. kartu su atsakovais M. S. ir H. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,81 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams priklausančių statinių jame nėra.
Šiame sklype yra įsiterpęs sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0.003 ha ploto, kuris priklauso ieškovei E. S. ir S. S.. Šiame sklype yra ieškovėms priklausantis poilsio namas. Taip pat jame yra įsiterpęs žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso šalims. Ginčo sklypas ribojasi su žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui M. S., o už jo yra sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovėms E. S., S. S. ir atsakovui M. S.. Šiame sklype yra gyvenamasis namas, klojimas ir tvartas. Tik tvartas priklauso ieškovėms, o kiti statiniai- bendroji nuosavybė. Namų valdos žemės sklypas yra 0,2154 ha ploto. Visi žemės sklypai siekia ežero „Gėluotas“ pakrantę. (t. 1, b.l.90-98)
Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti atidalijamas tokiomis dalimis : ieškovei E. S. 0,2795 ha, ieškovei S. S.- 0,0231 ha, atsakovui M. S. - 0,1805 ha, o atsakovei H. Ž. - 0,3269 ha.
Ginčas iš esmės kilo dėl to, kaip atidalinti ieškovei S. S. priklausančio 0,231 ha ploto dalį. Kadangi ji nuosavybės teisėmis valdo įsiterpusius į ginčo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, tai jai atidalinti galima ir palei ežerą, kaip numatyta ieškovių atidalijimo projekte, paruoštame S. B. ir žymimą indeksu D, bei pagal matininko J. L. paruoštą projektą, dalyje, pažymėtoje indeksu 4, tarp įsiterpusių žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (tik ieškovių nuosavybė) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (visų bendra nuosavybė). Tačiau šiuo atveju, atidalijant pagal atsakovų projektą, neišvengiamai pažeidžiamos ieškovių S. S. ir E. S. teisės, nes joms sumažinamas priėjimas prie ežero pakrantės, kai tenkanti žemės sklypo dalis E. S. yra didesnė, nei M. S., kuriam liktų didesnis pakrantės ruožas. Pagal jo projektą ieškovės verčiamos sujungti savo žemės sklypus, projekte numatyti net 7 servitutai, jų išdėstymo racionalumas kelia abejonių, jie užimtų didesnę žemės sklypo dalį, nei siūlomi ieškovių.(b.l. 182, t. 2). Antra vertus, atsakovas M. S. negali vien tik savo interesais vadovaudamasis pasisavinti didžiausią ežero pakrantės dalį. Šalys pripažįsta, kad ežero pakrantė- vertingiausia ginčo žemės sklypo dalis.
Atsakovo M. S. paruoštam projektui nepritaria ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyrius. Skyrius nesutinka dėl didelių išlaidų servitutinio kelio S1 įrengimui, nes jį įrengiant tektų perkelti elektros stulpą(t., b.l. 32).
Ieškovės pagal jų paruoštą projektą prašo nustatyti tik tris servitutus, ieškovė E. S. sutinka prisiimti visas servitutinio kelio išlaidas (žr. teismo posėdžio protokolą (b.l. 151). Atsakovams M. S. ir H. L.-Žotkevičienei tenka naudotis servitutiniais 4 m. pločio keliu, žymimu indeksais S1 (kartu su ieškove E. S. ir A. V.), ir 4 m. pločio servitutiniu keliu, žymimu indeksu S3 (naudojamu atsakovų M. S. ir H. Ž.). Šiais servitutiniais keliais jie patenka į jiems atskirtus žemės sklypus. Teismas negali nustatyti privažiavimo prie statomo namo jau atsakovo M. S. nuosavybės teisėmis valdomame sklype.
M. S. nurodė, kad, atidalijus sklypus pagal ieškovių siūlomą projektą, jis negalės įvažiuoti į jam priklausantį sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei negalės patekti į sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovo statomo namo pamatai. Tačiau matininko S. B. parengtame atidalijimo projekte suprojektuoti kelio servitutai, pažymėti indeksais S1 ir S3, išsprendžia patekimo į atsakovų valdomus sklypus klausimą tiek H. Ž., tiek ir M. S.. Minėtame projekte yra išspręstas ne tik atsakovo M. S. privažiavimo prie jam suformuoto atidalintino sklypo, pažymėto indeksu C, klausimas, bet ir patekimo į apeliantui nuosavybės teise priklausantį 0,15 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei į 0,2154 ha namų valdos žemės sklypo dalį klausimas.
Atsakovė H. Ž. nebesutiko ir su atsakovo M. S. paruoštu projektu, pastebėjusi, kad jis nėra objektyviai tinkamas, bandė pateikti savo naują, jį įvardindama „grafiniu paaiškinimų pavaizdavimu“. Bylos nagrinėjimas užsitęsęs nuo 2011-04-18, atsakovai tik 2012 m. pateikė savo projektą. Būdami sąžiningi ir rūpestingi turėjo galimybę savo pasiūlymus pateikti jau ruošiant ieškovių projektą.
Teisiniai argumentai
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Molėtų rajono apylinkės teismas tinkamai taikė CK 4.80 str. ir atidalijo šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Byloje buvo sprendžiamas ne naudojimosi tvarkos nustatyto, o atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas.
Atsakovas, ginčydamas sprendimą atidalinti iš bendro turto, apeliaciniame skunde kelia sklypų nelygiavertiškumo problemą, bet ir pagal jo siūlomą projektą skiriasi iš esmės tik ieškovei S. S. skirtino sklypo dalies vieta.
Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai–nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Toks planas (schema) suderinamas valstybės žemėtvarkos institucijose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009
Šalys prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nepateikdami tokio prašymo argumentų. Su apeliaciniais skundais ir atsiliepimais į jį nauji įrodymai nepateikti, nenustatyta, kad kokias tai aplinkybes reikėtų aiškintis papildomai.
Atmetus atsakovų apeliacinius skundus, ieškovėms priteistina ½ dalis bylinėjimosi išlaidų, nes byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,
n u t a r i a :
Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą
Priteisti iš atsakovų M. S. ir H. Ž. po 250 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų S. S. (250 Lt) ir E. S.(250 Lt).
Teisėjai Laimutė Sankauskaitė
Ramunė Čeknienė
Zina Mickevičiūtė
