V. K. pagal BK 178 str., 182 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–169/2008 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.4.11.2; 2.1.5.1

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Marijui Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

nukentėjusiajai V. B.,

gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutarties.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. nuosprendžiu V. K. nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. K. paskirta galutinė subendrinta 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda. Iš V. K. priteista N. A. M. 29 300 Lt.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartimi 2007 m. birželio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad V. K., pasinaudodama V. B. pasitikėjimu ir liga, įkalbėjo ją parduoti butą, esantį Kaune, K. Griniaus g. 7-45.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji, pasinaudodama V. B. pasitikėjimu ir liga, įkalbėjo ją 2005 m. vasario 8 d. parduoti šiai priklausantį butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), V. A. už 55 500 Lt, 2005 m. balandžio 7 d. iš V. Kr. nupirkusi už 36 000 Lt ir įregistravusi V. B. vardu butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu užvaldė savo naudai pinigų skirtumą – 19 500 Lt.

Be to, V. K. nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2005 m. sausį, tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasinaudodama tuo, kad V. B. buvo ligoninėje, iš buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą V. B. priklausanti turtą: sekciją su rūbų spinta, kurių vertė 2600 Lt, virtuvinį komplektą, kurio vertė 3200 Lt, komodą – knygų spintą, kurios vertė 800 Lt, skalbimo mašiną „Bautnet", kurios vertė 1800 Lt, porcelianinių indų rinkinį, kurio vertė 700 Lt, 700 Lt vertės muzikinį centrą, knygas – Mayers‘o „Psichologiją", Muzikos enciklopediją, muzikos knygas ir mokyklos 5–10 klasių vadovėlius, kurių bendra vertė 200 Lt – taip padarė V. B. 10 000 Lt žalą.

Kasaciniu skundu nuteistosios V. K. gynėjas prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nusikalstamų veikų įvykių buvimas byloje grindžiamas tik nukentėjusiosios parodymais, netiesiogiai motyvuojant išvestiniais nukentėjusiosios atstovės parodymais. Kadangi nustatyta, kad nukentėjusioji serga psichikos liga, taip pat yra teismo pripažinta neveiksnia, buvo būtina spręsti, ar šioje byloje apskritai galima ją apklausti. Kasatorius, remdamasis BPK 185 straipsnio nuostata, jog nukentėjusysis yra apklausiamas kaip liudytojas, teigia, kad pagal BPK 79 straipsnį liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus. 2005 m. kovo 3 d. teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad dėl savo psichinės būsenos V. B. dalyvauti teismo posėdyje negali. Nors vėlesnio teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose, kurias palaikė teismo posėdyje apklaustas psichiatras ir kuriomis rėmėsi byloje teismai, buvo nurodyta, kad „dabartiniu metu V. B. psichinė būsena yra stabili; ji gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, gali dalyvauti ir būti apklausiama teismo posėdyje“, tačiau, anot kasatoriaus, byloje nėra nė vieno iš dokumentų, nurodytų BPK 79 straipsnyje (sveikatos priežiūros įstaigos pažymos ar teismo psichiatro išvados), kurie patvirtintų, kad V. B., nors ir turi psichinių trūkumų, tačiau sugeba teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti dėl jų parodymus. Anot kasatoriaus, turėjo būti įvertintos aplinkybės, kad ekspertai psichiatrai yra konstatavę, jog nukentėjusioji serga psichikos liga ir dėl savo ligos pobūdžio negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės, o be to, ir bylos nagrinėjimo teisme metu galiojo teismo nutartis, kuria V. B. yra pripažinta neveiksnia. Specialisto išvados, ar V. B. sugeba teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir ar sugeba duoti dėl jų parodymus, nėra. Kasatorius nurodo, kad V. B. negalėjo būti apklausiama teisme, neišsiaiškinus aukščiau minėtų aplinkybių, taip pat pabrėžia, kad teismas netinkamai aiškino BPK 79 ir 185 straipsnio nuostatas, teigdamas, kad BPK 79 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios galimybę apklausti asmenį kaip liudytoją, negali būti taikomos nukentėjusiajam, nes taip būtų užkirstas kelias jam ne tik atlikti pareigą duoti parodymus, bet ir atimta galimybė įgyvendinti BPK 28 straipsnyje numatytas teises. Taip pat, anot kasatoriaus, yra pažeistas BPK 20 straipsnio reikalavimas, kad įrodymai baudžiamajame procese yra tik įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.

Kasaciniame skunde, be to, nurodoma, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas. Kasatorius pabrėžia ir teismo padarytą BPK 20 straipsnio pažeidimą dėl įrodymų vertinimo, susijusio su neišsamiu apeliacinio skundo išnagrinėjimu. Byloje esančios ekspertizių aktų išvados, teismo psichiatro eksperto parodymai, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, taip pat nukentėjusiosios ir jos atstovės 2007 m. sausio 11 d. pareiškimas, kuriame teigiama, kad „V. K. apgaulės būdu siekė psichiatrų pagalba V. B. padaryti psichine ligone, ilgam uždėti neveiksnumą, o vėliau kaip globėja pasisavinti V. B. turtą, o ją uždaryti į globos namus ar psichiatrinę ligoninę. <...>Mes žinome V. B. nuo gimimo ir žinome, kad ji nesirgo jokiomis psichinėmis ligomis <...> Šilainių psichiatrų išvados apie B. psichinę būklę yra klaidingos ir nepagrįstos, jie <...> rašo tik nesąmones <...> Mes žinome, kad šiuo metu tikrai V. B. yra akmenligė, tai yra visos rimtos ligos šiuo metu, o visa kita yra išsigalvojimas <...> Sveika padaryta ligoniu visam laikui.“ nebuvo vertinami sistemiškai. Taip pat nuteistosios gynyba byloje nuosekliai nurodė, kad kaltinimai, reiškiami V. K. nukentėjusiosios dabartinės atstovės N. A. M., yra itin subjektyvūs, o byloje nagrinėjami oficialūs kaltinimai negali būti grindžiami akivaizdžiai suinteresuotos ir šališkos, visiškai nekritiškos N. A. M. parodymais; nebuvo atsižvelgta ir į rašytinius įrodymus, kuriais nustatyta, kad prieš parduodant V. B. butą, gavus iš pirkėjo rankpinigius, buvo mokami įsiskolinimai už tam butui suteiktas įvairias komunalines paslaugas. Šie rašytiniai įrodymai, anot kasatoriaus, paneigė kaltinimo dalį apie V. B. pinigų pasisavinimą. Apeliacinėje nutartyje dėl šių įrodymų buvo tik pasisakyta, kad jais nesiremtina, nes juose išdėstyti duomenys esą paneigti visiškai nešališkų ir nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymais (kokių konkrečiai asmenų – nutartyje aiškiai nepasakyta), be to, nuteistoji esą veikusi slaptai ir savanaudiškai. Anot kasatoriaus, apkaltinamasis nuosprendis V. K. yra grįstas abejonėmis, apeliaciniame skunde pateikti argumentai nėra išnagrinėti iš esmės, bylą nagrinėjo šališki pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 79 straipsnio taikymo

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausiant nukentėjusiąją V. B. ir jos parodymais grindžiant nuosprendį esminių BPK pažeidimų nebuvo padaryta. Nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu yra apklausiamas pagal tas pačias taisykles kaip ir liudytojas. Preziumuojama, kad kiekvienas asmuo baudžiamojo proceso metu gali būti apklausiamas kaip liudytojas. Išimtys iš šios nuostatos yra dvi: BPK 80 straipsnyje įtvirtinti liudijimo imunitetai ir BPK 79 straipsnyje reglamentuotas negalėjimas būti liudytoju dėl sveikatos sutrikimų. BPK nereikalaujama, kad kiekvienas liudytojas ar nukentėjusysis, dėl kurio galimybių duoti patikimus parodymus kas nors iš proceso dalyvių abejoja, prieš apklausą būtų mediciniškai patikrinamas ir gaunama išvada dėl jo sugebėjimo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti dėl jų parodymus. BPK 79 straipsnyje numatyta, kad „liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus.“ Ši procesinė taisyklė reiškia, kad nurodyta tvarka nustačius asmens sutrikimus, trukdančius pateikti patikimą informaciją apie reikšmingas bylai aplinkybes, toks asmuo neturi būti šaukiamas duoti parodymų, nors ir būtų manoma, kad tas asmuo galėtų žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. BPK 79 straipsnyje nustatyto turinio išvada yra būtina, kai duoti parodymų nėra šaukiamas asmuo, galintis turėti svarbios nagrinėjamai bylai informacijos, tačiau esant priešingai situacijai, kai asmuo yra apklausiamas, teismo psichiatro ar teismo mediko išvada, kurioje, cituojant BPK 79 straipsnio nuostatas, būtų pozityviai pasakyta, kad asmuo sugeba teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti dėl jų parodymus, nėra būtina. Vien tik duomenys apie tam tikras asmens ligas nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį baudžiamojo proceso metu. Išvada, kad asmuo, kuriam yra diagnozuota psichikos ar somatinė liga, gali dalyvauti procese ir duoti parodymus (nagrinėjamoje byloje tokia išvada pateikta ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra pakankamas pagrindas paneigti BPK 79 straipsnio nuostatomis grindžiamus argumentus dėl negalimumo gauti ir vertinti tam tikro asmens parodymus.

Dėl teismo šališkumo

BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, kad teismai bylą nagrinėjo šališkai, nėra. Nukentėjusiosios V. B. apklausos atlikimas ir jos duotų parodymų vertinimas nėra pagrindas konstatuoti, kad byla žemesnės instancijos teismuose buvo išnagrinėta neobjektyviai. Teismo sprendimas teisiamajame posėdyje tirti įrodymus, kurie bylos nagrinėjimo teisme dalyvio ar kelių dalyvių nuomone neturi būti tiriami, nerodo teismo šališkumo. Teismas privalo tirti ir vertinti visus įrodymus, būtinus nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes, nepaisant to, ar visi teisiamajame posėdyje dalyvaujantys asmenys pritaria įrodymų tyrimo veiksmų atlikimui. Šią pareigą teismas privalo vykdyti ir tuo atveju, kai kas nors iš bylos nagrinėjimo teisme dalyvių teigia, kad tam tikri duomenys negali būti tiriami ir pripažįstami įrodymais. Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių nepagrįstų prašymų, susijusių su įrodymų tyrimu ir vertinimu, netenkinimas nėra pakankamas pagrindas nušalinimams reikšti, o sprendimas tokiu pagrindu reiškiamus nušalinimus atmesti nereiškia, kad teismo procesas vyko šališkai.

Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo ir išsamaus įrodymų ištyrimo

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra atsakyta į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, įskaitant ir argumentus dėl dokumentų, kaip įrodymų, vertinimo, todėl teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentais dėl padarytų pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodomų dokumentų (atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurie kasaciniame skunde nurodomi dokumentai apeliaciniame skunde nebuvo paminėti) vertinimas neleistų daryti išvados, kad nukentėjusioji proceso metu negalėjo duoti parodymų. Šioje nutartyje jau nurodyta, kad sprendimas apklausti nukentėjusiąją V. B. ir vertinti jos parodymus priimtas nepažeidžiant BPK nuostatų. Nukentėjusįjį apibūdinanti medžiaga gali būti svarbi sprendžiant apie jo parodymų patikimumą, tačiau nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios parodymai lyginti su liudytojų parodymais, teisiamajame posėdyje tirtais dokumentais, todėl nėra jokios tikimybės, kad pakartotinis dar išsamesnis jau tirtų dokumentų ar naujų dokumentų tyrimas leistų daryti kitokias išvadas dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios V. K. gynėjo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Aldona Rakauskienė

Gintaras Goda