Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-517/2009

Procesinio sprendimo kategorija 27.7

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovams A. J. V. M. ir neveiksniu pripažintam B. J. B., atstovaujamam M. B., dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras ir UAB „Vilniaus vandenys“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. J. V. M. ir J. B. ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“ 91 963,50 Lt žalos atlyginimo.

Ieškovai nurodė, kad likviduota dėl bankroto AB „Vilniaus šiltnamiai“ liko skolinga ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“ 91 963,50 Lt už paslaugas, suteiktas pagal šalių 1994 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą vandens tiekimo ir kanalizacijos sutartį. 1995 m. gegužės 16 d. Vilniaus rajono policijos komisariate buvo iškelta baudžiamoji byla dėl AB „Vilniaus šiltnamiai“ pinigų iššvaistymo, kurioje kaltinimai pareikšti A. J. V. M. ir B. J. B. Ieškovai nurodė, kad atsakovai nuo 1993 m. balandžio 21 d. buvo AB „Vilniaus šiltnamiai“ akcininkai, taip pat stebėtojų tarybos nariai, o nuo 1995 m. kovo 30 d., A. J. V. M. dirbant AB „Vilniaus šiltnamiai“ generaliniu direktoriumi, valdė AB „Vilniaus šiltnamiai“, bendrovės turtas buvo jų žinioje. Atsakovai pasisavino ir iššvaistė AB „Vilniaus šiltnamiai“ turtą, dėl to bendrovė bankrutavo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi baudžiamasis procesas buvo nutrauktas suėjus senaties terminui. Baudžiamojoje byloje 1996 m. liepos 19 d. atlikus AB „Vilniaus šiltnamiai“ dokumentinę reviziją, nustatyta, kad atsakovai pasisavino ir sistemingai švaistė AB „Vilniaus šiltnamiai“ priklausantį turtą, lėšas išleisdami alkoholiniams gėrimams, svečiams maitinti, reprezentaciniams kostiumams, taip pat įkeisdami bendrovei priklausantį turtą juridiniams ir fiziniams asmenims, gaudami paskolas iš įvairių bankų neva gamybai plėtoti bei gautas paskolas neteisėtai ir be palūkanų išdalydavę fiziniams ir juridiniams asmenims, žinodami, kad šios nebus grąžintos. Šie veiksmai nulėmė bendrovės nuostolingą veiklą, dėl kurios Vilniaus apygardos teismo 1996 m. vasario 28 d. nutartimi AB „Vilniaus šiltnamiai“ buvo iškelta bankroto byla. AB „Vilniaus šiltnamiai“ 91 963,50 Lt skola už vandens tiekimą ir kanalizavimo paslaugas susidarė per laikotarpį nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 1996 m. vasario 28 d., kai A. J. V. M. dirbo generaliniu direktoriumi, buvo valdybos pirmininkas, o B. J. B. buvo stebėtojų tarybos pirmininkas, valdybos narys. Pagal 1993 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus rajono valdybos potvarkiu įregistruotus AB „Vilniaus šiltnamiai“ įstatus A. J. V. M., B. J. B. buvo atsakingi už finansinių išteklių naudojimą, ūkiskaitinių pajamų paskirstymą, gamybos ir valdymo organizavimą, taigi darytina išvada, kad žala UAB „Vilniaus vandenys“ atsirado dėl jų kaltės. Kadangi atsakovai žalą padarė bendrai, tai privalo atlyginti ją solidariai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 1994 m. rugpjūčio 8 d. AB „Vilniaus šiltnamiai“ ir Vilniaus valstybinė vandens tiekimo įmonė sudarė vandens tiekimo ir kanalizavimo sutartį Nr. 770, kuria nustatė vandens tiekimo ir kanalizavimo paslaugų tvarką. AB „Vilniaus šiltnamiai“ nesumokėjo Vilniaus valstybinei vandens tiekimo įmonei už vandens tiekimo ir kanalizavimo paslaugas, suteiktas per laikotarpį nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 1996 m. vasario 28 d., skolą patvirtina AB „Vilniaus šiltnamiai“ bankroto bylos duomenys, kiti dokumentai. Teismas konstatavo, kad šioje byloje taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios atsakomybę už sutartinių prievolių nevykdymą. Teismas nustatė, kad 1995 m. gegužės 16 d. Vilniaus rajono policijos komisariate pradėtas tyrimas Nr. 57-1-694-95 dėl AB „Vilniaus šiltnamiai“ pinigų iššvaistymo. Atsakovams pareikšti kaltinimai tuo, kad jie, veikdami grupe iš anksto susitarusių asmenų, pasisavino ir iššvaistė jiems patikėtą ir jų žinioje esantį svetimą turtą stambiu mastu, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir kt. 1993 m. balandžio 21 d. atsakovai įsigijo po 200 000, t. y. po 17 proc., paprastųjų AB „Vilniaus šiltnamiai” akcijų, be to, buvo bendrovės stebėtojų tarybos nariai, o A. J. V. M. nuo 1995 m. kovo 30 d. dirbo generaliniu direktoriumi. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-269/2006 pradėtas baudžiamasis procesas nutrauktas, suėjus senaties terminui.

Teismas nurodė, kad laikotarpiu, už kurį ieškovai prašo priteisti žalą, galiojusio 1964 m. CK 32 straipsnyje buvo nustatyta, jog juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako tik jam priklausančiu turtu. Juridinio asmens dalyvių ar valdymo organų narių civilinės atsakomybės tretiesiems asmenims nebuvo nustatyta. 1994 metų redakcijos Akcinių bendrovių įstatyme taip pat nebuvo nuostatos, kad už bendrovės prievoles tretiesiems asmenims būtų atsakingi bendrovės dalyviai (akcininkai) ar valdymo organų nariai. Teismas padarė išvadą, kad tuo metu galiojusiose civilinės teisės normose juridinio asmens dalyvių ar valdymo organų narių civilinė atsakomybė tretiesiems asmenims pagal juridinio asmens prievoles nebuvo įtvirtinta. Tačiau pagal teismų praktiką galimybė taikyti civilinę atsakomybę juridinio asmens dalyviams dėl juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievoles įmanoma tuo atveju, kai juridinio asmens dalyvio – vienasmenio valdymo organo ar kolegialaus organo narių (nario) – veiksmai teismo nuosprendžiu pripažinti nusikalstamais ir lėmusiais įmonės negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B., V. K., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Be to, civilinė atsakomybė taikoma esant kaltei. Tai bendroji taisyklė, nustatyta tiek 1964 m. CK 483 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 6.248 straipsnyje.

Spręsdamas dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog žala atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, nes nusikalstamų veiksmų nekonstatuota apkaltinamajame nuosprendyje (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi baudžiamasis procesas dėl atsakovų nutrauktas). Kai nėra apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintų kaltų veiksmų, negalima nustatyti ir priežastinio ryšio su atsiradusia žala.

Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 1996 m. vasario 28 d. nutartimi AB „Vilniaus šiltnamiai“ iškelta bankroto byla, 1996 m. balandžio 22 d. sprendimu patvirtintas AB „Vilniaus šiltnamiai“ kreditorių reikalavimų sąrašas, pagal kurį kreditoriaus UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimo dydis – 121 338 Lt. Apmokėjus dalį sąskaitų, skola sumažėjo iki 91 963,50 Lt. Sumos, už kurią buvo parduotas AB „Vilniaus šiltnamių“ turtas, neužteko atsiskaityti su visais kreditoriais, dėl to UAB „Vilniaus vandenys“, kaip septintos eilės kreditoriaus, reikalavimai liko nepatenkinti. Teismas konstatavo, kad UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimai priteisti skolą, susidariusią per laikotarpį nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 1996 m. vasario 28 d., t. y. iki bankroto bylos AB „Vilniaus šiltnamiai“ iškėlimo, bei UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Vilniaus šiltnamiai“ tarpusavio atsiskaitymo klausimai išspręsti nurodytoje bankroto byloje, todėl ieškinys dėl 91 963,50 Lt priteisimo iš fizinių asmenų laikytinas nepagrįstu.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros ir UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą, 2009 m. gegužės 27 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra visų sąlygų, būtinų atsakovų, kaip AB „Vilniaus šiltnamiai“ dalyvių ir valdymo organų narių, solidariajai civilinei atsakomybei taikyti. Teisėjų kolegija nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. J. J. v. J. B., V. K., bylos Nr. 3K-7-266/2006, išdėstytais išaiškinimais, nustačiusi, kad skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Šiuo atveju nėra dėl atsakovų priimto ir įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio ar kito prejudicinę galią turinčio teismo procesinio sprendimo, patvirtinančio atsakovų neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Taip pat nėra teismo sprendimo pripažinti AB „Vilniaus šiltnamiai“ bankrotą tyčiniu.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, vertinant atsakovų kaip valdymo organų narių veiksmus sistemiškai, būtina nustatyti, ar šie veiksmai atitinka Įmonių įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo, CK ir kitų teisės aktų reikalavimus, įmonės įstatus, verslo papročius. Aplinkybė, kad AB „Vilniaus šiltnamiai“ liko skolinga UAB „Vilniaus vandenys“ 91 963,50 Lt ir šią skolą pripažino 1996 m. kovo 1 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte, savaime nėra pagrindas tenkinti ieškinį. Bankroto byloje patvirtinti ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimai nesukuria atsakovams solidariosios atsakomybės, nes byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų nebuvo įvykdyti sutartiniai AB „Vilniaus šiltnamiai“ įsipareigojimai ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“. Teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamojo proceso dėl atsakovų nutraukimas suėjus senaties terminui taip pat savaime nepatvirtina atsakovų solidariosios civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai veikė priešingai įmonės interesams, pažeidė imperatyviuosius norminių aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija nurodė, kad Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 1996 metų aktas „Dėl AB „Vilniaus šiltnamiai“ dokumentinės revizijos“ neturi teismui iš anksto nustatytos galios, nes nebuvo tikrinami dokumentai dėl AB „Vilniaus šiltnamiai“ atsiskaitymo su ieškovu UAB „Vilniaus vandenys“. Teisėjų kolegija konstatavo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-269/2006 nėra duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir AB „Vilniaus šiltnamiai“ neatsiskaitymo su ieškovu UAB „Vilniaus vandenys“.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismai netinkamai aiškino ir taikė 1964 m. CK 483 ir 484 straipsnius bei įmonių veiklą reglamentuojančias teisės normas, taip pat pažeidė CPK 185, 197, 263, 265 straipsnius. Atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos yra visiškai įrodytos. Akcinei bendrovei „Vilniaus šiltnamiai“ padarytą 91 963,50 Lt žalą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovai 1994 m. rugpjūčio 8 d. sutarties Nr. 770 vykdymo laikotarpiu buvo AB „Vilniaus šiltnamiai“ valdymo organų nariai (A. J. V. M. – generalinis direktorius (nuo 1994 m. gruodžio 7 d. iki 1996 m. vasario 28 d.), valdybos pirmininkas, B. J. B. – stebėtojų tarybos pirmininkas, valdybos narys), valdę bendrovę: skirdavo į pareigas generalinį direktorių, valdybą, administraciją, o šie buvo jiems pavaldūs. AB „Vilniaus šiltnamiai“ turtas, patikėtas atsakovams, buvo jų žinioje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. J. J. v. J. B., V. K., bylos Nr. 3K-7-266/2006, konstatavo, kad įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nepriešpastatyti visuomenės interesams; įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Atsakovai šiuos reikalavimus pažeidė. Atsakovas A. J. V. M., kaip AB „Vilniaus šiltnamiai“ administracijos vadovas, nesielgė rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, o atsakovas B. J. B., kaip valdybos narys, balsavo už sprendimus, neatitinkančius bendrovės finansinės būklės, be to, būdamas stebėtojų tarybos pirmininkas, nevykdė stebėtojų tarybai priskirtų funkcijų – neorganizavo stebėtojų tarybos posėdžių. Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ patyrė žalą dėl atsakovų veiksmų, kurių neteisėtumą patvirtina Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 1996 metų aktas „Dėl AB „Vilniaus šiltnamiai“ dokumentinės revizijos“ ir jo priedai, taip pat baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų AB „Vilniaus šiltnamiai“ neliko turto ir lėšų, iš kurių galėjo būti patenkinti ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimai. Baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovai buvo kaltinami sukčiavimu bei turto pasisavinimu ir iššvaistymu, nebuvo priimta išteisinamojo nuosprendžio, byla nutraukta suėjus senaties terminui. Civilinėje teisėje kaltė yra preziumuojama. Atsakovai neįrodė, kad žala ieškovui padaryta ne dėl jų kaltės.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl akcinės bendrovės valdymo organų atsakomybės įmonės kreditoriams

Bylą nagrinėję teismai ieškinį atmetė motyvuodami tuo, kad žalos padarymo laikotarpiu – nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 1996 m. vasario 28 d. (bankroto bylos AB „Vilniaus šiltnamiai“ iškėlimo) – galiojusiuose įstatymuose nebuvo nustatyta įmonės valdymo organų civilinės atsakomybės įmonės kreditoriams, o baudžiamąja tvarka atsakovų veikos nusikalstamomis nepripažintos. Be to, ieškovo UAB Vilniaus vandenys“ reikalavimai yra išspręsti AB „Vilniaus šiltnamiai“ bankroto byloje, bankrotas tyčiniu nepripažintas.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija šias teismų išvadas pripažįsta teisiškai nepagrįstomis ir nepakankamomis.

1964 m. CK nuostatos, reglamentuojančios privataus juridinio asmens atsakomybę, apskritai neeliminavo įmonės valdymo organų atsakomybės už jų veiksmais padarytą žalą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu 1964 m. CK nuostatose, reglamentavusiose juridinio asmens statusą bei atsakomybės klausimus, atskirai nebuvo pasisakyta dėl įmonės valdymo organų atsakomybės (1964 m. CK 23-39 straipsniai). CK 28 straipsnio 1 dalyje buvo labai glaustai įtvirtinta nuostata, kad juridinis asmuo įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas, taip pat įgyvendina jas per savo organus, kurie veikia neviršydami jiems pagal įstatymą arba įstatus (nuostatus) suteiktų teisių. Be to, 1964 m. CK 483, 484 straipsniuose įtvirtintos ir bendrosios civilinės atsakomybės už žalos padarymą nuostatos (pagrindai).

Bylai aktualiu laikotarpiu galiojusiame Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) buvo nustatyta, kad bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracija (18 straipsnio 1 dalis). To paties įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje buvo įtvirtinta valdybos pirmininko ir valdybos narių pareiga solidariai atlyginti nuostolius, padarytus dėl valdybos nutarimų, priimtų pažeidžiant bendrovės įstatus, ABĮ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Tai įgalintų įmonę, atlyginus kreditoriams padarytus nuostolius, reikalauti iš atsakingų už atitinkamus bendrovės sprendimus valdybos pirmininko ir valdybos narių solidariai atlyginti bendrovei nuostolius. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju konstatuotina, kad AB „Vilniaus šiltnamiai“ bankrutavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, atsakovui (įmonei) iškėlus bankroto bylą, jeigu joje pareikštas kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, tai pasibaigus bankroto bylai išlieka teisė kreiptis su reikalavimu dėl žalos atlyginimo į bankrutavusio juridinio asmens valdymo organus sudariusius fizinius asmenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. J. J. v. J. B., V. K., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A., O. M., V. C., bylos Nr. 3K-3-298/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008), o bylą nagrinėjančiam teismui tenka spręsti, ar egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos dėl atsakovui pareikšto reikalavimo. Likvidavus skolininką dėl bankroto, kreditoriaus teisės į kaltąjį dėl žalos padarymo asmenį išsaugojimas reiškia bendrovės kreditoriaus teisių apsaugą, kreditoriaus subjektinių teisių realumą ir praktinį užtikrinimą. Įmonei (skolininkui) tapus nemokiai ir bankrutavus, vienintelė galimybė kreditoriui apsaugoti savo interesus (jei jie nebuvo patenkinti bankroto byloje) yra grindžiama įmonės valdymo organus sudariusių asmenų fiduciarinių pareigų pačiai įmonei, jos akcininkams ir kreditoriams pažeidimu, nes bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Taigi generalinio delikto principo taikymo galimybė įmonės valdymo organus sudarantiems asmenims atsiranda, jeigu pati įmonė dėl jos valdymo organus sudarančių asmenų priimamų sprendimų tampa nemoki ir bankrutuoja. Konkretaus valdymo organą sudariusio asmens atsakomybės klausimas spręstinas individualiai, priklausomai nuo jo asmeniškai priimtų sprendimų (pvz., balsavimo „už“ arba „prieš“, apskritai dalyvavimo priimant atitinkamą sprendimą ir pan.).

Teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės nagrinėjant civilinę bylą pripažįstamos prejudiciniais faktais ir civilinėje byloje neįrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Baudžiamosios bylos iškėlimas ir asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nebūtinai suponuoja apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Tačiau situacija, kai (kaip ir nagrinėjamoje byloje) baudžiamasis procesas buvo nutrauktas suėjus senaties terminui, savaime neeliminuoja asmens, traukto baudžiamojon atsakomybėn, civilinės atsakomybės, kaip tokios. Tai reiškia tik tai, kad neatsirado prejudicinis faktas, o civilinę bylą nagrinėjančiam teismui išlieka pareiga tirti įrodymus, tarp jų ir esančius nutrauktoje baudžiamojoje byloje, laikantis CPK įtvirtintų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių taisyklių (CPK II dalis, XIII skyrius). Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovai veikė priešingai įmonės interesams ir, būdami juridinio asmens dalyviai bei valdymo organų nariai, pažeidė imperatyviuosius norminių aktų reikalavimus, yra paviršutiniška ir neatitinka įrodinėjimo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Tinkamu sprendimo ar nutarties motyvavimu galima pripažinti tik tokį motyvavimą, kuris logiškai ir nuosekliai išplaukia iš teismo ištirtų įrodymų turinio. Įrodymai turi būti ištirti ne atskirtai vienas nuo kito, bet sistemiškai, į tai nuosekliai nukreipia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Ū., R. Ū. v. O. I., L. I., L. I., bylos Nr. 3K-3-862/2002; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004, ir kt.). Nagrinėjamoje byloje tokį įstatymų neatitinkantį įrodymų tyrimo atvejį tenka konstatuoti apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl aptarto Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 1996 m. akto „Dėl AB „Vilniaus šiltnamiai“ dokumentinės revizijos“.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti apeliacinės instancijos teismo nutarties trūkumai neleidžia pripažinti šios nutarties teisėta, todėl nutartis naikintina, o byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Česlovas Jokūbauskas

Zigmas Levickis