Baudžiamoji byla Nr. 2K-385/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Tomo Šeškausko, pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. E. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nuosprendžio.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu N. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens – I. A., uždraudžiant jam bendrauti su I. A. bei lankytis vietose, kuriose būna I. A.. N. E. paskirtas įpareigojimas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. N. E. išteisintas pagal BK 148 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendį pakeitė: N. E. pripažino kaltu pagal BK 148 straipsnio 1 dalį ir nuteisė laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams; vadovaudamasi BK 63 straipsnio 5 dalimi, bausmes pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 148 straipsnio 1 dalį subendrino apėmimo būdu ir paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams; vadovaudamasi BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie apėmimo būdu subendrintos bausmės iš dalies pridėjo bausmę, paskirtą pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
N. E. nuteistas už tai, kad pažeidė asmens būsto neliečiamumą, t. y. 2008 m. kovo 9 d., apie 22.30 val., išdaužęs lauko duryse esantį stiklą ir įkišęs ranką iš vidaus atrakino duris paliktu spynoje raktu. Tokiu būdu, prieš savininko valią, įsibrovė į V. A. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena V. A. duktė I. A..
Be to, N. E. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti kitą žmogų ir nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 9 d., 22.30 val., iki 2008 m. kovo 10 d., 5.00 val., neteisėtai įsibrovęs į V. A. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), koridoriuje griebė I. A. už plaukų ir ją pastūmė išraudamas plaukų kuokštą. Supykęs, kad I. A. draugauja (bendrauja) su kitu vaikinu – M. G., panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, atvirai demonstruodamas su savimi turimą lygiavamzdį revolverį („duomenys neskelbtini“) ir peilį, grasino nužudyti I. A.. Kelis kartus nukreipė į ją ginklą, sakydamas: „tu šiąnakt būsi nužudyta, mirsi“, bei nukreipęs į ją peilį sakė: „tu šiąnakt mirsi“. Nukentėjusiajai I. A. sėdint ant lovos N. E. ranka jai sudavė ne mažiau kaip šešis kartus ir ne daugiau kaip aštuonis kartus į veidą, o nukentėjusiajai klūpint ir prašant, kad liautųsi kankinęs, tris kartus sudavė į veidą, padarydamas kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies srityje, dešiniame žande, dešinės ausies kaušelyje, nosies kaulų fragmentinį lūžimą, tai komplikavosi nosies deformacija. Šiais savo veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei grasino nužudyti I. A..
Be to, N. E. nuteistas už tai, kad varžė žmogaus laisvę, reikalaudamas elgtis pagal jo nurodymus, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 9 d. 22.30 val. iki 2008 m. kovo 10 d. 7.30 val., neteisėtai įsibrovęs į V. A. namą, esantį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas lygiavamzdį revolverį („duomenys neskelbtini“) ir peilį, grasindamas nužudyti I. A., užrakinęs namo duris ir laikydamas pas save raktą nuo namo durų spynos, neleido nukentėjusiesiems I. A. ir M. G. išeiti iš namų, liepė sėdėti ant sofos ir niekur neiti, be jo leidimo nekalbėti, nešaukti pagalbos, paėmęs nukentėjusiųjų mobiliojo ryšio telefonus atėmė galimybę jiems naudotis telefono ryšiu, lydėdavo į tualetą, liepė jiems kartu su juo gultis į lovą ir miegoti; taip vertė juos elgtis prieš savo valią.
Kasaciniu skundu nuteistasis N. E. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir taikyti BK 75 straipsnį bei atidėti paskirtosios bausmės vykdymą, nustatant įstatyme numatytus įpareigojimus.
Kasatoriaus manymu, Vilniaus apygardos teismo padarytos išvados ir motyvas netaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatų yra nepagrįsti (nepripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – dalinis prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis, padėjimas atliekant tyrimą, geranoriškas dujinio revolverio pateikimas, nuoseklus aplinkybių aiškinimas, kaltės neneigimas; nepagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio, nors objektyvių įrodymų nėra; vertintos aplinkybės, kad jis anksčiau teistas, nusikalto neišnykus teistumui, tačiau nevertintos aplinkybės, kad atliko bausmę už ankstesnį nusikaltimą ir grįžęs iš pataisos namų jokių teisėtvarkos pažeidimų nepadarė, I. A. ir M. G. pretenzijų neturi, yra vienintelis darbingas narys šeimoje, rūpinasi pensinio amžiaus tėvais). Jo nuomone, apeliacinis teismas nuosprendyje subendrindamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas ir skirdamas galutinę bausmę turėjo vadovautis ne BK 63 straipsnio 4 dalimi, o 63 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo N. E. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamoje veikoje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o apsvaigimas nuo alkoholio, kaip sunkinanti aplinkybė, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jos nuomone, apeliacinės instancijos teismo sprendimas netaikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas (neišnykęs teistumas už labai sunkius nusikaltimus, nustatyta sunkinanti aplinkybė, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra). Anot prokurorės, bausmės nuteistajam subendrintos tinkamai, o kasatoriaus pastebėta klaida (vietoj BK 63 straipsnio 6 dalies parašyta BK 63 straipsnio 4 dalis) yra rašymo apsirikimo klaida, nekeičianti nuosprendžio esmės.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bausmės skyrimo
Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę ir paskyrė per švelnią bausmę, taip pat motyvas netaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatų yra nepagrįsti, todėl jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Nagrinėjamoje nuteistojo N. E. byloje minėtų pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam N. E., vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais baudžiamajame įstatyme (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatomis (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys), ir, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir to paties kodekso 331 straipsnio 1, 4 dalyse, šį sprendimą tinkamai motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys byloje nustatytas aplinkybes.
Pagal BK 54 straipsnio 1 dalies prasmę teismas pirmiausia skiria bausmę šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose. Specialiosios dalies straipsnių sankcijų taikymą detalizuoja 54 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodytos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės, turinčios svarbią ir savarankišką reikšmę, į kurias turi atsižvelgti teismai (nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis; kaltės forma ir rūšis; nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai; nusikalstamos veikos stadija; kaltininko asmenybė; atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės). Kasaciniame skunde dominuojanti reikšmė skiriama nuteistojo N. E. asmenybei, t. y. vienai iš BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Pagal baudžiamąjį įstatymą visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, individualizuojant bausmę, skiriama vienoda teisinė reikšmė, todėl padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybių negali sumenkinti teigiama charakteristika nuteistojo asmens (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino ne tik padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalto būdamas neblaivus), tai, kad padarė nusikaltimus, esant neišnykusiam teistumui, padarius labai sunkius nusikaltimus (nužudymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu bei neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais), bet ir nuteistojo N. E. asmenybę – nuteistas už nesunkių nusikaltimų padarymą, apibūdinamas gerai, atsiprašė nukentėjusiųjų, padarytą žalą atlygino, mokosi. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl nuoširdaus gailėjimosi ir dalinio prisipažinimo padarius nusikaltimus. Sąžiningu prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma, kai kaltininkas pripažįsta esmines veikos padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nuosprendyje nurodė, kad nuteistojo duotų parodymų bei dalinio prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi atsakomybe lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo pripažinti, nes N. E. nepripažino esminių teismo nustatytų bylos aplinkybių ir nebuvo visiškai nuoširdus – duodamas parodymus stengėsi švelninti savo padėtį (neigė grasinęs nužudyti ir ribojęs nukentėjusiųjų veiksmų laisvę).
BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kad bausmės vykdymo atidėjimas kasatoriui esamomis aplinkybėmis netaikytinas. Pagal BK 27 straipsnį N. E. yra recidyvistas, o 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę neatidedant jos vykdymo.
Kasatorius teisus nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas bendrindamas bausmę suklydo BK 63 straipsnio 6 dalį įvardydamas BK 63 straipsnio 4 dalimi, tačiau tai yra tik rašymo apsirikimo klaida, nekeičianti nuosprendžio esmės. Teismas, skirdamas galutinę bausmę, teisingai taikė bausmių subendrinimo taisykles.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų apeliacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui pakeisti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismo sprendimas pripažintinas teisėtu (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo N. E. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Tomas Šeškauskas
Benediktas Stakauskas
