Civilinė byla Nr. e2YT-946-1230/2025
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01761-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;
3.4.6.2
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 12 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė,
sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,
dalyvaujant L. Š., jos atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,
vertėjai Maženai Andruškevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Z. B. (Z. B.), Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikėjos Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime nurodė, kad Z. B. ir I. B. (I. B.) yra jos tėvai, Z. B. (Z. B.) – pareiškėjos brolis. I. B. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė Z. B.. (duomenys neskelbtini) Z. B. mirė. Palikėja Z. B. buvo įgijusi šį nekilnojamąjį turtą: 49,97 m2 bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23,00 m2 bendro ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9,00 m2 bendro ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat po palikėjos mirties liko jos kitas kilnojamasis turtas – asmeniniai daiktai.
Palikėja Z. B. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą paliko savo vaikams – pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui Z. B.. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą palikėjos palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. Po palikėjos mirties pareiškėja į palikimo vietos notarą nesikreipė, nes manė, kad pakanka per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priimti savo motinos palikimą pagal testamentą, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, ir tuo pagrindu notaras išduos jai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į palikėjos turtą. Palikėja, per įstatymo nustatytą 6 (šešių) mėnesių terminą palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, t. y. atliko veiksmus, reikalingus palikimui priimti – paveldėtu turtu pradėjo rūpintis kaip savu, jį ėmė valdyti, naudotis ir juo disponuoti bei prižiūrėti, būtent: remontavo, tvarkė ir prižiūrėjo visą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, mokėjo už paslaugas, valdė bei naudojo palikėjos asmeninius daiktus.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos Z. B. palikimo perėjimą valstybei. Duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Z. B. paliktojo turto priėmimą valdyti, neturi, pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant atstovui.
Suinteresuotas asmuo Z. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė prašymą ir jame nurodytas aplinkybes. Pareiškėja pažymėjo, kad motina buvo sudariusi testamentą ir nežinojo, kad dėl palikimo priėmimo būtina kreiptis į notarą. Po motinos mirties palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, t. y. pradėjo rūpintis likusiu ūkiu (vištomis), prižiūrėjo namą, tvarkė aplinką, remontavo namo vidų (keitė tapetus), sodino daržą, mokėjo mokesčius už žemę.
Suinteresuotas asmuo Z. B. teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai ir šaukimas jam įteikti tinkamai. Byloje dalyvaujantys asmenys bylos nagrinėjimui Z. B. nedalyvaujant neprieštaravo.
Pareiškimas tenkinamas.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo teisinius santykius reglamentavo 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinis kodekas (toliau – 1964 m. CK).
1964 m. CK 568 straipsnis nustatė, kad palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis). Asmuo siekiantis gauti palikimą, turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šį palikimą priimti, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, siekiantis priimti palikimą, kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą turi per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m., CK 587 straipsnio 3 dalis). Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210/2008">3K-3-210/2008</a>). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 857 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-322/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-322/2009">3K-3-322/2009</a>). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2006">3K-3-152/2006</a>).
Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtNjk1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-695/2018">e3K-3-35-695/2018</a> 18 punktas).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra Z. B. ir I. B. dukra. Z. B. ir I. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu palikėjai ir jos sutuoktiniui gimė du vaikai: sūnus Z. B. ir dukra L. Š. (pareiškėja). I. B. (I. B.) (duomenys neskelbtini) mirė, jo palikimą (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu priėmė Z. B.. Pagal 2024 m. gruodžio 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis Z. B. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23,00 m2 bendro ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9,00 m2 bendro ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini). Z. B. mirė (duomenys neskelbtini).
Palikėja Z. B. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo vaikams Z. B. ir L. Š.. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad po motinos Z. B. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, t. y. naudojosi motinos vardu įregistruota nuosavybe, kitu turtu, jį valdė ir prižiūrėjo.
Teismo posėdyje pareiškėja tvirtino, kad iš karto po motinos mirties pradėjo rūpintis jos nekilnojamuoju turtu ir ūkiu, pasiėmė motinos asmeninius daiktus, tvarkėsi paveldėtame name, prižiūrėjo aplinką. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta pareiškėjos dukra J. Š.. Liudytoja parodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė senelė, po jos mirties liko nekilnojamasis turtas ir senelės ūkis (vištos), kurį teko prižiūrėti. Atsimena, kad tėvai, praėjus maždaug savaitei po senelės mirties, pagamino vištidę ir į ją perkėlė vištas, kad nereikėtų kasdien važiuoti jų prižiūrėti. Po senelės mirties mama (pareiškėja) pasiėmė vertingesnius asmeninius senelės daiktus, malkas. Pagal galimybes važiuodavo ir prižiūrėdavo paveldėtą namą, rudenį atvažiuodavo pasiimti iš sodo uogų, obuolių, šienaudavo sklypą.
Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarės Marijos Miliūnienės 2025 m. sausio 28 d. rašte ((duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad nuo 2017 m. (notarės darbo pradžios šiame notarų biure) paveldėjimo byla po Z. B. mirties nebuvo užvesta, Testamentų registre duomenų apie palikimo priėmimo faktą nėra. Lietuvos notarų rūmų 2025 m. vasario 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad baigusios įgaliojimus Šalčininkų rajono notarės Č. B. (duomenys neskelbtini) dokumentuose, saugomuose Lietuvos notarų rūmų archyve, duomenų apie Z. B., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Nuo 2021 m. palikimo priėmimo faktai registruojami Testamentų registre. Pateikti duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad po Z. B. mirties paveldėjimo procedūros nebuvo pradėtos.
Suinteresuotas asmuo Z. B. prieštaravimų dėl pareiškėjos teisės paveldėti palikėjos Z. B. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepareiškė, atsiliepimo nepateikė. Duomenų, apie palikėjos palikimo perėjimą valstybei VĮ Turto bankas taip pat neturi.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti savo motinos Z. B. (mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Dėl to teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. Š. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos motinai, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos L. Š. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Teisėja Dalia Pušinskė
