E. M. pagal BK 178 str. 2 d., 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-142-517/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27122-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2, 1.2.14.1.3,1.2.25.5

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025m. kovo 12d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,

sekretoriaujant Vaidai Gleiznienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,

kaltinamajam E. M.,

gynėjui Valdui Kersnauskui,

nukentėjusiajam A. B.,

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2019m. lapkričio 11d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 281 str. 7d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-4 mėn. l/a, paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemones-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui, ir turto konfiskavimą, LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros; 2) 2024m. balandžio 09d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų pagal LR BK 260 str. 1d.-laisvės apribojimu dvejiems metams su intensyvia priežiūra, 2024m. rugsėjo 10d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90(devyniasdešimčiai) parų; 3) 2024m. lapkričio 12d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2d., pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d., 64¹ str.,-areštu 90(devyniasdešimčiai) parų, paleistas 2025m. vasario 08d. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo, atlikęs arešto bausmės laiką; 4) 2025m. vasario 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų Širvintose pagal LR BK 138 str. 2d. 8p., 284 str., pritaikius LR BK 64¹ str.,-1m l/a(pagal „ LITEKO “ sistemą duomenų apie nuosprendžio įsiteisėjimą nėra), visi teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 178 straipsnio 2 dalį(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija), 281¹ straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis E. M. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, ir vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

Kaltinamasis E. M., būdamas neblaivus, turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą, t.y. automobilį „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024m. liepos 15d., tarpe 1918-1948 val., vakare, viešoje vietoje, t.y. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), atvirai, matant pašaliniams asmenims, pro nerakintas automobilio dureles pateko į pil. A. B. priklausančio lengvojo keleivinio automobilio „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 400,- Eur., vidų, t.y. vairuotojo vietą, kur išlaužė užvedimo spynelę ir, nutraukęs bei sujungęs automobilio užvedimo spynelės laidus, užvedė automobilio variklį, po ko, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį, išvažiavo iš automobilio stovėjimo vietos ir automobilių stovėjimo aikštelėje važinėjo pirmyn atgal, nesugebėdamas nulaužti automobilio vairo užrakto mechanizmo, tačiau automobilio nepagrobė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes, pamatęs atvažiuojantį kelių policijos tarnybinį automobilį, iš automobilio pabėgo, o jį(kaltinamąjį E. M.) sulaikius, policijos pareigūnams įvykio vietoje alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0273, atliekant kaltinamojo blaivumo testą, buvo nustatyta, kad 2005 val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo E. M. iškvėptame ore yra 2,16 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 2028 val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,97 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis E. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamas veikas, pilnai prisipažino ir parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones jis nėra įgyjęs, nes niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Tikslios datos dabar neatsimena, galimai 2024m. liepos 15d., iki vakaro, jis, svečiuodamasis pas draugą, gyventį adresu: (duomenys neskelbtini), gėrė degtinę. Kompanijoje buvo ir daugiau draugų, kurių įvardinti nenori. Seniai jau buvo tiek gėręs. Kai išgertuvės baigėsi, kartu su draugais, kurių vardų ir pavardžių, nenori sakyti, ėjo iki automobilių sovėjimo aikštelės, esančios prie „ (duomenys neskelbtini) “ pastato adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje jau ilgą laiką stovėjo jo nusižiūrėtas automobilis „Opel Astra “, kurio valstybinio numerio neatsimena. Kai anksčiau gyveno Vilniaus gavėje, buvo matęs, jog viena iš automobilio „ Opel Astra “ durų spynelių buvo laužta. Kadangi buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio ir savęs nekontroliavo, pavogęs automobilį, planavo su juo pasivažinėti. Priėjęs prie aikštelėjo stovėjusio automobilio „ Opel Astra “ automobilio, patikrino jo dureles, viena iš kurių buvo neužrakinta, nes patraukus dureles už rankenos, jos atsidarė. Kadangi užvedimo spynelėje raktelių nebuvo, atsisėdęs į automobilio saloną, į vairuotojo priekinę sėdynę, išardė panelę prie vairo ir, ištraukęs užvedimo spynelės laidus, juos sujungė, ko paskoje automobilis užsivedė. Kaip „ užkurti “ automobilius laidelių pagalba, jis jau žinojo iš anksčiau. Kartu buvę draugai turėjo suprasti ką jis darė, t.y. jog bandė „ užkurti “ mašiną, o po to nulaužti ir automobilio vairą, kad, pavogęs automobilį, su juo galėtų pasivažinėti. Kodėl draugai jam neužkirto kelio ir jo nesustabdė, jis negali pasakyti, nes nežino, galimai ir jie su vogtu automobiliu norėjo kartu su juo pasivažinėti, tačiau jis su draugais vogti automobilio neplanavo. Tai buvo vien tik jo spontaniškas sumanymas. Užvedęs automobilį, su juo pavažinėjo po automobilių stovėjimo aikštelę pirmyn-atgal galimai po 50 m. Galėjo važiuoti tik pirmyn ir atgal, nes automobilio vairas buvo užrakintas, kurio nebuvo galima pasukti į šoną, todėl jis iš automobilių stvėjimo aikštelės išvažiuoti negalėjo. Dėl kokios priežasties jis kelis kartus buvo išlipęs iš to automobilio, o po to sugrįždamas, vėl sėsdavo už automobilio vairo, jis dabar negali pasakyti, nes dėl buvusio girtumo to neatsimena. Kad važinėdamas po aikštelę pirmyn-atgal būtų atsitrenkęs į kitą automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį kitą automobilį, jis nepajautė. Atsimena, kad, sėdėdamas automobilyje, buvo atsidaręs automobilio daiktadėžę, kurioje matė automagnetolos priekinę dalį(skydelį), kurį galėjo ir išmesti iš automobilio, tačiau to tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Tuo tarpu jokių pinigų iš automobilio salono nevogė, kurių net ir nematė, nes prie bėgių perjungimo svirties esančios peleninės atidaręs nebuvo. Kam priklauso automobilis „ Opel Astra “, jis nežinojo, nes automobilio savininko nepažįsta, kurio vardą ir pavardę sužinojo iš policijos pareigūnų, kuriuos, pamatęs, pabėgo iš automobilio, tačiau po to persigalvojo ir grįžinėjo į įvykio vietą, kur pakeliui buvo sulaikytas. Su automobiliu „ Opel Astra“ jis negalėjo iš aikštelės išvažiuoti, nes jam nepavyko nulaužti automobilio vairo užrakto, todėl ir savo sumanymo pavogti automobilį pasivažinėjimui jam įgyvendinti nepavyko.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis E. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamas pagal LR BK 178 str. 2d., 281¹ str. 1d., kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiojo A. B. ir liudytojų M. S., R. S., K. Šveikausko ir L. Gudelytės apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 82-85, 160-163, 166-169, 172-175, 178-181, 184-187, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 123-127, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo 2024m. liepos 16d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos(b.l. 62-63, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 18-20, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 23-44, t. 1), eismo įvykio vietos schemomis, viena iš kurių yra juodraštinė(b.l. 69-71, t. 1), kitų objektų ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 45-47, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 48-53, t. 1), 2024m. lapkričio 08d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 54-56, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 57-58, t. 1), 2024m. liepos 15d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 114-117, t. 1), 2024m. liepos 17d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 120-122, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su mobilaus ryšio telefonu filmuotos medžiagos vaizdo įrašu(b.l. 119, t. 1), 2024m. rugpjūčio 05d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 129-131, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. CD-R kompaktiniu disku(laikmena) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruotu telefoniniu pranešimu apie įvykį(b.l. 128, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2024m. liepos 18d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-27122-24(b.l. 132-133, t. 1), 2024m. rugpjūčio 05d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 135-137, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais(b.l. 134, t. 1), 2024m. liepos 31d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 141-144, t. 1), 2024m. rugpjūčio 01d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 146-149, t. 1) ir fotolentelėmis bei priedu prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su (duomenys neskelbtini) padalinio „ (duomenys neskelbtini) “ teritoriją stebinčių vaizdo stebėjimo kamerų filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais(b.l. 145, t. 1), neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 65, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintiems asmenims neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu, t.y. alkotesteriu, nustatytą neblaivumo faktą išrašu(b.l. 66-67, t. 1), alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0273, patikros sertifikato Nr. 2065824 kopija(b.l. 68, t. 1), VĮ „ Regitra “ informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę(b.l. 74, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi abiejų kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, iš kurių nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 2d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(BK 11 str. 4d.), o veika pagal BK 281¹ str. 1d.-prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis E. M. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto nukentėjusiojo A. B. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad automobilis „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir yra registruotas jo vardu, kurį jis naudoja kaip darbinį automobilį. Jis dirba (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini). Prie savo darbovietės esančioje automobilių stovėjimo aištelėje jis dažnai palieka savo automobilį „ Opel Astra “. Paskutinį kartą prie šio automobilio buvo nuėjęs 2024m. liepos 12d., apie 1600 val. Kadangi ruošėsi išeiti atostogų, minėtą dieną apsižiūrėjo, kad būtų uždaryti visi automobilio langai, o pats automobilis būtų užrakintas. 2024m. liepos 13d. jis dar dirbo pusę dienos, tačiau prie savo automobilio į automobilių stovėjimo aikštelę nebėjo, nes buvo atidirbęs ir jam prasidėjo atostogos. Jis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo jo namų iki minėtos automobilių stovėjimo aikštelės yra virš 1,00 km atstumas. 2024m. liepos 16d., ryte, jis išvažiavo į Rokiškio rajoną, kur sulaukė tyrėjos skambučio su klausimu apie jam priklausantį automobilį „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuomet jis ir sužinojo, kad jo automobilio nebėra automobilių stovėjimo aikštelėje, kuris buvo nutraluotas į kitą automobilių saugojimo aikštelę, nes kažkoks jaunuolis, norėdamas pavogti jam priklausantį automobilį, bandė su juo važiuoti. Nuo automobilio „ Opel Astra “ turi du raktelius, kurie abu yra pas jį ir raktelių niekam davęs nebuvo. Automobilis „ Opel Astra “ užsirakina su centriniu užraktu, t.y. jis užrakinamas fiziškai, raktelį įkišus į durelių užrakto spynelę. Automobilio užvedimo spynelė tikrai buvo tvarkinga, kūrėsi su rakteliu. 2024m. liepos 17d. jam nuvykus į automobilių saugojimo aikštelę apžiūrėti savo automobilį, pamatė, kad yra išlaužta automobilio užvedimo spyna ir ištraukti laidai. Apėjęs aplink autmobilį, dar pamatė, jog automobilis yra apgadintas, t.y. sulenktos galinės vairuotojo pusės durelės, sulenktas galinis bamperis, suskilusi galinė vairuotojo pusės lempa, o taip pat įlenktas galinis dangtis ir sparnas ties minėta lempa. Automobilio salone taip pat pasigedo automagnetolos su nuimamu priekiu. Automagnetola buvo savo vietoje, kurią(vietą) rado tuščią, o nuimamas automagnetelos priekis(skydelis) buvo keleivio pusėje esančioje daiktadėžėje, t.y. „ bardačioke “. Automagnetola buvo kompaktinė. Automobilio salone taip pat neberado ir nuo 250 iki 300 eurų, tačiau tikslios pinigų sumos nurodyti negali. Žino tik tiek, jog buvo kažkiek popierinių kurpiūrų ir monetų. Pasigestus pinigus laikė automobilio salone, peleninėje, esančioje ties bėgių perjungimo svirtimi, kurie buvo pridengti popierine servetėle. Pinigus laikė netikėtiems atvejams(b.l. 82-85, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo M. S. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2024m. liepos 15d., tikslaus laiko pasakyti negali, bet tai galėjo būti tarpe 1900-2000 val., jam būnant pas savo motiną bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), per langą išgirdo, jog prie „ (duomenys neskelbtini) “ pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje kažkas stipriai „gazuoja“ automobilį, nes girdėjosi prasisukančių padangų cypimas. Pažiūrėjęs per langą, pamatė, jog automobilių stovėjimo aikštelėje su automobiliu „ Opel Astra “ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kažkas važinėja tai pirmyn, tai atgal. Po kurio tai laiko pamatė iš automobilio išlipantį jam nepažįstamą jaunuolį, kuris vilkėjo mėlynos spalvos marškinėlius ir mūvėjo mėlynus šortus, su savimi turėdamas juodai-baltą kuprinę. Kai tas jaunuolis išlipo iš automobilio, šis svirduliavo, todėl jam kilo įtarimas, kad minėtas asmuo galimai yra neblaivus. Tas jaunuolis nuėjo link Vilniaus gatvėje esančio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo. Netrukus grįžęs, tas nepažįstamas jaunuolis vėl atėjo prie automobilio „ Opel Astra “ ir, stipriai „ gazuodamas “, toliau važinėjo po aikštelę pirmyn-atgal. Tai matydamas, jis paskambino Bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Toliau stebėdamas, kas vyksta, jis matė, kaip tas jaunuolis po kurio tai laiko vėl išlipo iš automobilio ir nuėjo link Vilniaus gatvėje esančio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis nueinantį tą jaunuolį dar nufotografavo. Kadangi jo paties automobilis buvo toje pačioje aikštelėje, jis išėjo į kiemą savo automobilį perstatyti. Jam būnant lauke, paskambino motina-pil. R. S., kuri jam pasakė, jog tas jaunuolis vėl atėjo į automobilio stovėjimo aikštelę ir atsisėdo į automobilį „ Opel Astra “. Jis liepė motinai filmuoti, kuri nufilmavo, kaip tas jaunuolis, vairuodamas automobilį „ Opel Astra “, atbuline eiga atsitrenkė į gale jo stovėjusi kitą automobilį „ Volvo V70 “. Vėliau jam būnant Vilniaus gatvėje esančių namų, pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), kiemuose, pamatė tą patį jaunuolį, bėgantį kiemais link Miškų gatvės, o netrukus ir atbėgančius policijos pareigūnus, kuriems jis dar parodė kryptį, kuria nubėgo tas jaunuolis. Po kažkiek laiko jis pamatė, kad į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie atsivežė tą patį jaunuolį, kuris vairavo automobilį „ Opel Astrą “. Tą jaunuolį, kuris 2024m. liepos 15d. automobilių stovėjimo aikštelėje galimai neblaivus sukėlė eismo įvykį, jis pažino iš pastarojo dėvimų juodos spalvos šortų, mėlynos spalvos maikės ir ant dešinės kojos uždėtos apykojės. Jaunuolis su savimi turėjo juodos spalvos kuprinę su baltos spalvos užrašu, kurio neįsidėmėjo. Tą jaunuolį jis matė automobilių stovėjimo aikštelėje tiek prie automobilio „ Opel Astra “ ir jame sėdintį, tiek ir minėtą asmenį šį automobilį vairuojant, kurį vėliau matė ir tuo metu, kai po eismo įvykio į įvykio vietą jį atsivežė policijos pareigūnai. Kai tą jaunuolį atvežė į įvykio vietą, jis pats įvykio vietoje taip pat buvo ir gerai tą jaunuolį matė, prie kurio buvo ir priėjęs. Tuo metu tarp jų gal buvo apie 1 m atstumas(b.l. 160-163, 166-169, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojos R. S. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji gyvena daugiabučiame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), o jos buto langai yra į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. 2024m. liepos 15d., apie 1900 val., jai grįžus iš darbo, darbavosi virtuvėje, prie darbastalio, kuris yra prie pat lango. Būdama prie darbastalio, per langą pamatė jaunuolį, kuris sėdėjo automobilyje, stovėjusiame automobilių stovėjimo aikštelėje, esančoje šalia „ (duomenys neskelbtini)“ pastato. Ji automobilių modelių neskiria, todėl negali pasakyti, kokiame automobilyje tas jaunuolis sėdėjo. Tas automobilis stovėjo galu į jos buto langą. Pradžioje viskas atrodė normalu, ji pasižiūrėjo ir tiek, bet vėliau tas automobilis pradėjo „ gazuoti “ ir važinėti po automobilių aikštelę pirmyn-atgal. Tas jaunuolis viso gal tris kartus buvo išlipęs iš to automobilio, kuris, sėdėdamas automobilyje, keistai tampė automobilio vairą. Paskutinį kartą, kai tas jaunuolis išlipo iš to automobilio, šis buvo nuėjęs į kitą gatvės pusę, link tos pusės, kur yra socialiniai būstai. Po kurio laiko tas jaunuolis grįžo, kuris vėl atsisėdo į tą patį automobilį. Tada ji namuose buvusiam sūnui pasakė, jog kažkas čia yra ne taip, po ko jos sūnus paskambino į policiją. Kaip ji suprato, Bendrojo pagalbos centro operatorius jos sūnui buvo nurodęs filmuoti situaciją. Ji pradėjo filmuoti automobilių stovėlimo aišktelę savo mobiliojo ryšio telefonu, nufilmuodama, kaip tas jaunuolis, vairuodamas tą automobilį ir važiuodamas atbulomis, atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį, po ko dar pavažiavo į priekį ir sustojo. Tada ji matė, kaip tas jaunuolis išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti kryptimi link jos namo. Neužilgo ji pamatė į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuojantį policijos tarnybinį automobilį, iš kurio išlipo policijos pareigūnai ir prieš tai jos matytas jaunuolis, kuris važinėjo po automobilių stovėjimo aikštelę. Ji tą jaunuolį pažino iš pastarojo dėvimų tamsios spalvos šortų, šviesios(lyg šviesiai mėlynos spalvos) maikutės, trumpų tamsių plaukų šukuosenos, laikysenos, kūno sudėjimo ir apykojos, kuri, jeigu ji neklysta, buvo ant to jaunuolio kairės kojos. Taip pat ji nori pasakyti, kad iki tol, kol tas jaunuolis, važinėdamas su automobiliu, atisitrenkė į kitą automobilį, tas jaunuolis visur buvo vienas, kuris su savimi turėjo lygtai pilkos spalvos kuprinę. Po tos dienos ji pradėjo tą jaunuolį atpažinti gatvėje ir passtebėjo, kad jis dažnai eina link socialinio namo. Ji į tolį mato gerai, akinių jai reikia tik skaitymui(b.l. 172-175, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo K. Šveikausko apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Regavimo skyriaus vyr. tyrėjo pareigose. 2024m. liepos 15d., tarnybos metu, jam dirbant kartu su kolege L. Gudelyte, tarnybiniu automobiliu vyko adresu: (duomenys neskelbtini), nes buvo gautas pranešimas, jog pareiškėjui su akmeniu buvo išdaužtas automobilio „ Audi 80 “ langas. Jam iš pareiškėjo priiminėjant pareiškimą, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas dar vienas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini) važinėja galimai neblaivus asmuo. Tuo pat metu prie jų tarnybinio automobilio pribėgo nenustatytas vyriškos lyties asmuo, kuris pasakė, kad prie „ (duomenys neskelbtini) “ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje neblaivus asmuo padarė avariją. Nedelsiant reaguodami į šiuos du pranešimus, jie su automobiliu D. Dariaus ir D. Girėno gatve važiavo link „ (duomenys neskelbtini) “ pastato, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, Ukmergės mieste. Privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, pamatė, kaip prie „ (duomenys neskelbtini) “ esančioje automobilų stovėjimo aikštelėje atsidarė stovėjusio rusvos spalvos automobilio vairuotojo pusės durelės ir kiemais link Vilniaus gatvėje esančio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo bėgti vyriškos lyties asmuo. Jis, nedelsdamas, apsuko vairuojamą automobilį ir važiavo bėgančio vyro bėgimo kryptimi, o jo kolegė, iššokusi iš automobilio, vijosi minėtą asmenį bėgdama. Jam būnant Jaunimo gatveje, pamatė iš tarp namų ateinančią kolegę su bėgusiu asmeniu. Tuomet pastabėjo, jog sulaikytas asmuo rankoje nešasi tamsios spalvos kuprinę. Daugiau apie tą kuprinę papasakoti jis nieko negali, nes neįsidėmėjo. Kai kolegė su sulaikytu asmeniu priartėjo prie jo, jis pamatė ne kartą iškvietimuose matytą asmenį, kurio vardą ir pavardę tuo metu buvo primiršęs. Sulaikytas asmuo jam pasakė, kad bėgo iš įpročio ar iš instinkto. Tuomet jie sulaikytą asmenį įsisodino į tarnybinį automobilį ir vyko į įvykio vietą, kur aiškinosi aplinkybes. Kadangi įvykio vietoje buvo daug žmonių, buvo chaosas. Būnant automobilių stovėjimo aikštelėje, jų sulaikytas asmuo, kuris kaip paaiškėjo yra pil. E. M., nurodė, jog jis papasakos viską, kaip buvo. Atsakydamas į jo klausimus, sulaikytas jaunuolis nurodė, kad važinėjo su draugo automobiliu pirmyn-atgal po aikštelę, nes vairas užsikirto. Sulaikytas asmuo nurodė kažkokius automobilio savininko duomenis, bet labai abstrakčiai, dar nurodydamas, kad automobilis šioje aikštelėje stovi jau ilgai. Jis automobilio apžiūros neatlikinėjo. Jis bendravo su E. M., kuris prisipažino vairavęs automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį, tačiau neigė, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Atsimena, jog kažkuriuo momentu E. M. buvo nusivilkęs savo viršutinius drabužius, bet kuriuo metu ir dėl ko šis taip pasielgė, negali pasakyti, nes nepatsimena. Kad su savimi E. M. turėtų kokių nors pinigų, jis neužsifiksavo, t.y. nematė. Atsimena tik tai, kad su savimi turėtoje kuprinėje tarp E. M. daiktų buvo raudonos ir mėlynos spalvos džemperis su kapišonu. Bendravimo su E. M. metu pastarasis prisipažino, kad prieš automobilio vairavimą aikštelėje jis su akmeniu išdaužė ir automobilio „ Audi 80 “ langą, dėl ko buvo pradėta administracinė bylos teisena. Alkoholio kiekio matuokliu patikrinus E. M. blaivumą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Atsimena, kad tuo metu, kai jau buvo atvažiavęs tralas, kad nugabenti automobilį, kurį E. M. vairavo automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilį užvarius ant tralo, E. M. kalbėjo, jog gali parodyti, kaip tas automobilis „ užsikuria “, po ko priėjęs prie automobilio ir pakišęs rankas po vairu, sujungė kažkokius laidelius, ko pasekoje automobilis iš tiesų „ užsikūrė “. Po to E. M. parodė, kaip su tuo automobiliu važinėjo po automobilių stovėjimo aikštelę. E. M. labai išsamiai papasakojo, kaip atbulomis išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, užvažiavo ant žolės, tuomet žole nuvažiavo iki šaligatvio, kuris yra tarp Vilniaus gatvėje esančių namų, pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini). Iki ten matėsi ir automobilio padangų pėdsakai, nes jie abu su E. M. iki ten buvo nuėję. E. M. viską pasakojo labai nuoširdžiai, todėl nekilo mintis, kad tas automobilis, su kuriuo jis taip pasivažinėjo, nėra jo draugo. Įvykio vietoje buvo vyriškis, kuris nurodė, kad viską matė. Jie užsirašė minėto vyriškio duomenis, kurio apklausti atvyko vėliau. Viską užrašė to vyriškio apklausos protokole, iš kurio paėmė ir filmuotos medžiagos vaizdo įrašą bei asmens, vairavusio automobilį aikštelėje, fotonuotrauką. Skaitmeninėje fotonuotraukoje užfiksuotas asmuo vilkėjo tokius pat drabužius, kuriuos vilkėjo E. M. jo sulaikymo metu, t.y. šortus ir sportinį megztinį, tokį patį, kokį matė tarp E. M. kuprinėje turėtų daiktų. Automobilio, į kurį buvo atsitrenkta, E. M. vairuojant automobilį aikštelėje, savininkui buvo išrašyta pažyma draudimo įmonei(b.l. 178-181, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojos L. Gudelytės apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos pareigose. 2024m. liepos 15d., tarnybos metu, jai dirbant kartu su kolega K. Šveikausku, pagal pranešimą vyko adresu: (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjui su akmeniu buvo išdaužtas automobilio „ Audi 80 “ langas. Kol kolega K. Šveikauskas priiminėjo pareiškimą, ji buvo nuėjusi iki įvykio liudytojo, kuris nurodė, jog asmuo, kuris išdaužė minėto automobilio langą, buvo aukštas ir plonas, vilkėjęs šortus ir mėlyną džemperį su raudonu kapišonu. Ji užsirašė asmens aprašymą ir grįžo į automobilį. Tuomet iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas dar vienas pranešimas, kad šalia jų buvimo vietos yra galimai neblaivus vairuotojas. Netrukus prie jų tarnybinio automobilio pribėgo žmogus, kuris nurodė, kad kažkoks neblaivus asmuo prie „ (duomenys neskelbtini) “ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje padarė avariją. Reaguodami į pranešimą, jie vyko į įvykio vietą, esančią Vilniaus gatvėje, link „ (duomenys neskelbtini) “ pastato esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Jiems būnant ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, ji pamatė iš automobilio, kuris stovėjo prie „ (duomenys neskelbtini) “ pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuotojo vietos išlipantį ir bėgantį vyriškį, kuris buvo su šortais, kuriam ant kažkurios tai kojos buvo uždėtas juodos spalvos objektas, panašus į apykoję. Jai atrodo, kad tas bėgantis vyrišks per petį buvo persimetęs juodos spalvos kuprinę. Jos kolega apsuko automobilį ir važiavo to vyriškio bėgimo kryptimi, o ji, kolegai pristabdžius automobilį, išlipusi iš automobilio, nubėgo paskui minėtą asmenį pastarojo bėgimo kryptimi. Vienu metu tas vyriškis buvo kažkur dingęs iš jos akiračio, tačiau liudytojai nurodė to vyriškio bėgimo kryptį. Tuomet ji pamatė nuo Jaunimo gatvės link D. Dariaus ir D. Girėno gatvės einantį jos prieš tai vytąsi ir iš matymo žinomą asmenį, kurio vardo ir pavardės tuo metu neprisiminė. Ji tą vyriškį prisivijo. Asmuo buvo visas suprakaitavęs, uždusęs ir sušilęs, ant kurio kojos buvo uždėta didžiuolė apykojė. Sulaikytas vyriškis prisipažino, kad bėgo dėl to, nes pamatė policiją. Jie daug nekalbėjo, nes ir ji pati nuo bėgimo buvo padususi. Jiems nuėjus iki tarnybinio automobilio, buvo nuvykta į įvykio vietą, t.y. prie „ (duomenys neskelbtini) “ pastato esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Sulaikytas vyriškis prisipažino, jog jis neblaivus vairavo automobilį, o pamatęs policjos tarnybinį automobilį, iššokęs iš automobilio, pradėjo bėgti, tačiau neigė, kad, vairuodamas, atsitrenkė į kitą automobilį. Tada kartu su sulaikytu asmeniu buvo eita pasižiūrėti automobilio, į kurį buvo atsitrenkta. Bendraujant su tuo asmeniu, kuris, kaip vėliau buvo nustatyta, yra pil. E. M., jai kilo įtarimas, kad šis asmuo atitinka asmens, kuris su akmeniu išdaužė kito automobilio „ Audi 80 “ langą, apibūdinimą. Atsimena, kad jos kolega apžiūrinėjo sulaikyto E. M. kuprinę, kurioje rado mėlynos ir raudonos spalvos džemperį. Bendravimo metu sulaikytas E. M. ne tik kad neneigė vairavęs svetimą, tariamai draugo automobilį, bet ir prisipažino su akmeniu išdaužęs kito automobilio langą. Ji ir pati atpažino, jog prieš ją yra tas pats asmuo, kuris iššoko ir bėgo iš automobilio, stovėjusio prie „ (duomenys neskelbtini) “ pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, ir kurį ji vijosi. Apžiūrėdama sulaikyto E. M. vairuotą automobilį, pastebėjo, kad automobilio užvedimo spynelė yra išdraskyta. Įvykio vietos apžiūros metu automobilio užvedimo raktelių niekur nebuvo. Tuo metu jai nekilo įtariamas, kad sulaikytas E. M. bandė pasisavinti svetimą automobilį. Atsimena, kad sulaikyto E. M. kuprinė buvo juodos spalvos su kažkokiu baltos spalvos akcentu. Dar atsimena tai, jog sulaikytas E. M. aiškinęs, kad jis gali parodyti, kaip „ užsikuria “ jo vairuotas automobilis, po ko pastarasis, priėjęs prie ant tralo jau buvusio užvaryto automobilio, sujungė po vairu buvusius laidelius ir automobilis užsivedė. Paklausus, iš kur jis moka tokiu būdu „ užkurti “ automobilius, sulaikytas E. M. nurodė, kad jis yra iš Kavarsko miestelio, todėl tai ir moka daryti. Ši pasakymą ji priėmė kaip pokštą(b.l. 184-187, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2024m. liepos 15d., 1938 val., buvo perduotas minėtą dieną, 1936 val., Bendrojo pagalbos informacinėje sistemoje užregistruotas pil. M. S. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, jog Vilniaus gatvėje adresu: (duomenys neskelbtini) neblaivus asmuo važinėja su automobiliu „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, pasak pranešėjo, dabar išlipo iš automobilio(b.l. 123-127, t. 1). Telefoninis pranešimas buvo įrašytas į CD-R kompaktinį diską(laikmeną) ir prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 128, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo 2024m. liepos 16d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad, 2024m. liepos 15d. patruliavimo metu dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėja L. Gudelyte, 1938 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad prie pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivus asmuo važinėja su automobiliu „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu būnant jiems būnant adresu: (duomenys neskelbtini), prie tarnybinio automobilio pribėgęs nenustatytas asmuo pasakė, kad autoserviso „ (duomenys neskelbtini) “, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), aikštelėje „Opel “ markės automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Reaguojant į pranešimus, jiems D. Dariaus ir D. Girėno gatve privažiavus prie pastart adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kaip iš automobilio „ Opel Astra “ vairuotojo pusės(vietos) išlipęs jaunuolis, vilkintis mėlynos spalvos marškinėlius ir mėlynus šortus, su juoda kuprine, pradeda bėgti link Vilniaus gatvėje esančio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Kiemuose ieškant automobilio „ Opel “ vairuotojo, Vilniaus gatvėje esančio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kieme buvo sutiktas pil. M. S., kuris nurodė, jog automobilio „ Opel “ vairuotojas kiemais nubėgo link Miškų gatvės. Apie 1955 val. Miškų gatvėje, namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kieme buvo pastebėtas jaunuolis, vilkintis mėlynos spalvos marškinėlius ir mėlynus šortus, su juoda kuprine, kaip vėliau nustatyta, jog tai yra pil. E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Sulaikytas E. M. iš pradžių teigė, jog jokio „ Opel “ markės automobilio jis nevairavo. Kartu atvykus į įvykio vietą, buvo rastas apgadintas automobilis „ Volvo V70 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį galimai apgadino sulaikytas E. M., vairuodamas automobilį „ Opel Astra “. Vėliau sulaikytas E. M. jau prisipažino, kad jis važinėjo su „ Opel “ markės automobiliu aikštelėje ir per žalią veją iki Vilniaus gatvėje esančio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neigė atsitrenkęs į automobilį „ Volvo “. Sulaikytas E. M. teigė, kad jis, pastatęs automobilį prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje ir pamatęs policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, iš įvykio vietos pabėgo. 2005 val. alkotesteriu „ Alcotest “ Nr. ARKB-0273(patikros sertifikato Nr. 2065824) sulaikytam E. M. buvo nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, o pakartotinio patikrinimo metu-2028 val. E. M. buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas. Automobilis „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos buvo paimtas ir nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m. Įvykio vietoje buvo filmuota „ BODY “ kūno kameromis(b.l. 62-63, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje yra matomas antroje stovėjimo vietoje(pastaba: stovėjimo vietos yra arčiau kelio), nuo kairės pusės priekiu į gatvės pusę stovintis automobilis „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kairės pusės galinis langas yra šiek tiek praviras. Automobilio apžiūros metu bagažinės kairėje pusėje, 67 cm aukštyje yra matomas įlenkimas, o ant galinio bamperio, kairėje pusėje, 58-59 cm aukštyje yra matomas įbrėžimas, o taip pat yra apgadintas ir bamperio kairės pusės kampas 50 cm. aukštyje. Kairėje pusėje bamperis yra šiek tiek atšokęs. Apžiūrint automobilio saloną, priekyje, keleivio vietoje, ant grindų yra matomi gulintys automobilio privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie(dokumentai) iš įvykio vietos yra paimami i supakuojami į voką Nr. 1. Ant vairuotojo sėdynės yra matomas gulintis atsuktuvas. Automobilio spynelės užvedimo laidai yra išardyti, o skydelis atidarytas, kuris guli ant žemės. Automobilio viduje užvedimo raktelių nėra. Automobilio salono gale, kairėje pusėje, ant sėdynės yra matomas padėtas skėtis, o dešinėje pusėje, po sėdyne yra matomas gulintis tuščias vandens plastikinis butelis. Automobilio bagažinėje yra matomos sudėtos kartoninės dėžės, virvė, maišeliai, lipnios juostos ir tuščios dėžės. Toliau tęsiant įvykio vietos apžiūrą, automobilių stovėjimo aikštelėje, antroje stovėjimo vietoje(pastaba: stovėjimo vietos nuo kiemo pusės), nuo kairės pusės priekiu į namą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), yra matomas stovintis automobilis „ Volvo “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio „ Volvo “ galinio bamperio, kairiau, 58 cm aukštyje yra matyti apgadinimai, o gale yra mtoamas įstumtas antras atstumo jutiklis nuo kairės pusės. Prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vilniaus gatvėje tarp pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), ir daugiabučio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje pievoje, ant žolės yra matomos automobilio provėžos, kurios tęsiasi iki daugiabučio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo šaligatvio. Tarp provėžų, esančių ant žolės, yra 120 cm atstumas, o tarp automobilio „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių ratų yra 120 cm atstumas. Ant Vilniaus gatvėje esančio pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės sienos yra matoma vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra atsukta į įvykio vietą, o dar viena vaizdo stebėjimo kamera yra matoma ant kairiojo kampo. Automobilis „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos buvo paimtas. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau pėdsakų, daiktų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta(b.l. 18-44, t. 1). Informacija apie įvykio vietoje rastų transporto priemonių išsidėstymą ir matomus abiejų automobilių apgadinimus buvo užfiksuota ir įvykio vietoje pildytose eismo įvykio vietos schemose, viena iš kurių yra juodraštinė(b.l. 69-71, t. 1). Įvykio vietos apžiūros metu automobilio „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone rastas ir paimtas mėlynos spalvos atsuktuvas buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 54-61, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2024m. liepos 17d. kitų objektų ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną buvo atlikta papildoma į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., nugabento automobilio „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobilio durelių užrakinimo spynelės akivaizdžiai nėra apgadintos, kurios, naudojant kitą raktą, nesisuka ir neatsirakina, o naudojant tikrą šio automobilio spynelės raktą, su juo durelės atsirakina. Automobilio langai, naudojant jėgą, juos spaudžiant žemyn, neatsidaro, kurie nesugadinti, o automobilio durelės neatlaužtos. Apžiūrėjus automobilio išorę, įsilaužymo pėdsakų nerasta. Atidarius automobilio vairuotojo pusės dureles, ant sėdynės buvo rastas mėlynos spalvos atsuktuvas, kuris buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Automobilio užvedimo spynelė neprasukta, tačiau apdailos, kurios buvo aplink spynelę, yra išardytos ir sulaužytos, kurios guli ant kilimėlio, prie vairuotojo sėdynės. Apžiūrėjus automobilio užvedimo spynelę, nuo jos kontaktu matomi nuimti laidai, nuo kurių yra nuskustas apsauginis sluoksnis, kurie yra sujungti tarpusavyje. Apžiūrėjus automobilį, daugiau nusikalstamos veikos įrankių ar pėdsakų nerasta ir nepaimta(b.l. 45-53, t. 1). Automobilio „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu salone rastas ir paimtas mėlynos spalvos atsuktuvas buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 54-61, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2024m. liepos 15d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad parodymus byloje davęs liudytojas-pil. M. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai pateikė savo mobilaus ryšio telefonu filmuotos medžiagos vaizdo įrašą, kuriame yra užfiksuota, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje esantis automobilis „ Opel Astra “, važiuodamas atbulas, atsitrenkia į kitą aikštelėje stovintį automobilį „ Volvo V70 “, ir nuotrauką nueinančio vaikino, kuris vairavo automobilį „ Opel Astra “(b.l. 114-117, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2024m. liepos 17d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 1030-1052 val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, tarnybiniu kompiuteriu „ HP “ naudojant programą „ Medios leistuvas “, buvo peržiūrėtas parodymus byloje davusio liudytojo-pil. M. S. mobilaus ryšio telefonu flimuotos medžiagos vaizdo įrašas pavadinimu „att.fmw_PGuK5L8JgwSC69PHoymxKPt0wnwibHRjeOk8g2Q “. Vaizdo įraše yra matoma iš viršaus šviesiu, saulėtu paros metu filmuojama automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi keturi lengvieji automobiliai. Toliau matyti, kaip 34 vaizdo įrašo sekundę galu į filmuotoją stovintis tamsios spalvos lengvasis automobilis pradeda važiuoti atbuline eiga ir automobilio galu, t.y. vairuotoje puse, trenkiasi į kitoje eilėje stovinčio šviesios spalvos lengvojo automobilio „ Volvo “ galinę, t.y. vairuotojo pusės, dalį. Po susidūrimo automobilis „ Volvo “ pajuda į priekį. Stebima, kaip į automobilį „ Volvo“ atsitrenkęs kitas automobilis po susidūrimo stovi iki 50 vaizdo įrašo sekundės, po ko pradeda važiuoti į priekį, kur pavažiavęs, sustoja toje pačioje aikštelės vietoje, kurioje stovėjo prieš automobiliui pradedant važiuoti. Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 45 sek.(b.l. 120-122, t. 1). Peržiūrėtas vaizdo įrašas buvo įrašytas į DVD-R kompaktinį diską(laikmeną), kuris yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 119, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2024m. rugpjūčio 05d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 1030-1052 val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, tarnybiniu kompiuteriu „ HP “ naudojant programą „ Medios leistuvas “, buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2024m. liepos 15d. skambinusio pil. M. S. telefoninis pranešimas pavadinimu „ BPC skambučio įrašas(ID 92292012121, skambučio pradžia_2024-07-15 19_36_06) “. Įrašo perklausos metu girdėti, kaip pranešėjas, bendraudamas su operatoriumi, praneša, jog automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato „(duomenys neskelbtini) “ adresu: (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus asmuo, „ gazuodamas “, pirmyn-atgal važinėja su automobiliu „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užvažiavęs ant bordiūro, kurį, pasak pranešėjo, jis dabar mato išlipantį iš automobilio ir kažkur nueinantį(b.l. 129-131, t. 1). Perklausytas garso įrašas buvo įrašytas į CD-R kompaktinį diską(laikmeną), kuris buvo prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 128, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2024m. liepos 18d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-27122-24 matyti, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-27122-24, buvo peržiūrėti 2024m. liepos 15d. pagal pranešimą į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failai, iš kurių du įrašai, galintys turėti reikšmės šio tyrimo atlikimui, buvo prijungti prie baudžiamoisios bylos medžiagos(b.l. 132-133, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2024m. rugpjūčio 05d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 1027-1059 val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, tarnybiniu kompiuteriu „ HP “ naudojant programą „ Medios leistuvas “, buvo peržiūrėti 2024m. liepos 15d. pagal pranešimą į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų „ BODY “ kūno kameromis 2 vnt. filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failų.

1. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „ PSS-20240715- 200247UTC+0300 “. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai duoda pūsti į alkotesterį vyrui, kuris, kaip žinoma pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, yra įtariamasis-pil. E. M.. Pirmuoju pūtimu įpučiama 2,16 promilės. Vaizdo įrašo trukmė yra 7 min. ir 33 sek.

2. Peržiūrimas apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „ PSS-20240715- 202536UTC+0300 “. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai duoda pūsti į alkotesterį vyrui, kuris, kaip žinoma pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, yra įtariamasis-pil. E. M.. Girdima, kaip įtariamasis sako, jog gali prisipažinti viską, ką padarė. Antruoju pūtimu įpučiama 1,97 promilės. Policijos pareigūno paklausus, iš kur buvo paimtas automobilis „ Opel “, įtariamasis E. M. atsako, jog jis stovėjo „čia “, po ko matoma, kaip įtaraiamasis parodo į tą pačią aikštelę, kurioje stovi ir policijos pareigūnai. Tęsiant apžiūrą, girdima, kaip įtariamasis E. M. pripažįsta, jog vairavo automobilį „ pirmyn-atgal “, nes automobilį „ užkūrė “, sujungdamas laidus. Po to matoma, kaip įtariamasis E. M., policijos pareigūno paklaustas: „ kas „ išlupo “ mašinos laidus? “, atsako, jog jie jau buvo „ išlupti “. Toliau girdima, kaip įtariamasis policijos pareigūnams aiškina, jog jis, pamatęs policiją, „ iš karto bėgo“. Vaizdo įrašo trukmė yra 9 min. ir 2 sek.(b.l. 135-137, t. 1). Peržiūrėti vaizdo įrašai buvo įrašyti į DVD-R kompaktinį diską(laikmeną), kurie yra prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 134, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2024m. liepos 31d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ padalinio „ (duomenys neskelbtini)“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), darbuotojas-pil. A. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai pateikė įmonės teritoriją stebinčių vaizdo stebėjimo kamerų filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failus, patalpintus į skaitmeninę laikmeną, t.y. USB raktą(b.l. 141-144, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2024m. rugpjūčio 01d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 1300-1706 val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, tarnybiniu kompiuteriu „ HP “ naudojant programą „ Windows media player “, buvo peržiūrėti 2 vnt. filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failų.

1. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „ Ratai_ch10_ 20240715185930_20240715200033 “. Vaizdo įrašo pradžia-2024m. liepos 15d., 18:59:30 val. Matoma automobilių stovėjimo aikštelė, esanti šalia UAB „ (duomenys neskelbtini)“ padalinio „ (duomenys neskelbtini) “ pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Matyti, jog aikštelėje yra 14(keturiolika) vietų, atskirtų skiriamosiomis linijomis automobiliams statyti. Automobiliai yra statomi dvejomis eilėmis. Matoma, jog pirmoje eilėje, arčiau gatvės pusės, priekiu į gatvę, o galu į aikštelės centrą, stovi automobilis, kuris, kaip jau yra žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos medžaigos, yra „ Opel Astra “. Be šio automobilio aiktelėje yra dar trys lengvieji automobiliai. Toliau stebima, kaip 19:17 val. iš viso 5(penki) jauno amžiaus vyriškos lyties asmenys, eidami tiesiai, kerta važiuojamąją gatvės dalį, iš kurių pirmi trys nueina tiesiai, link daugiabučių namų, o kiti du prieina prie automobilio „ Opel Astra “ iš keleivio(dešinės) pusės, praeidami išilgai automobilio. Matyti, kaip vienas iš jų(toliau-asmuo Nr.1), dėvintis tamsios spalvos kelnes ir tamsios spalvos marškinėlius be rankovių nueina kryptimi, kuria nuėjo 3(trijų) jaunuolių grupė. Stebima, jog minėtas asmuo eina, atsisukęs į automboilio „ Opel Astra “ pusę. Tuo metu kitas jaunuolis(toliau-asmuo Nr.2) atsidaro automobilio galines dešinės pusės dureles ir atsisėda į automobilio vidų, po ko, išlipęs iš automobilio, apeina aplink automobilio galinę dalį ir, priėjęs prie automobilio vairuotojo pusės durelių, su ranka suima už durelių rankenos, kurią paleidžia, o po to vėl suėmęs už vairuotojo pusės durelių rankenos, jas atidaro ir 19:18:35 val. atsisėda į automobilio vidų, t.y. vairuotojo vietą, po ko dureles užsidaro. Toliau matyti, kad minėtas asmuo automobilio viduje juda, lankstosi į priekį ties automobilio vairu. Stebima, kaip 19:19:18 val. į automobilių stovėjimo aukštelę nuo daugiabučių namų pusės ateina 4(keturi) jauno amžiaus vyriškos lyties asmenys, tarp kurių yra ir asmuo Nr. 1. Matyti, kaip asmuo Nr. 1, priėjęs prie automobilio galinės dalies, abiejomis rankomis bando automobilį pakelti, t.y. kilnoja, judina automobilį, kiti du asmenys nueina prie automobilio iš dešinės pusės, o ketvirtas vaikinas lieka stovėti nuošalėje, ant žalios vejos, po ko apeina automobilį ratu ir pro automobilio galines dešines duris atsisėda į automobilio saloną. Po to stebima, kaip į automobilį susėda ir kiti du jaunuoiai. Tuo tarpu asmuo Nr. 1 lieka lauke, kuris, priėjęs prie automobilio priekio, bando jį pakelti, o po to 19:20:05 val. ir jis pro galines vairuotojo pusės dureles atsisėda į automobilio saloną. Toliau matoma, kaip 19:20:44 val. atsidaro automobilio priekinės vairuotojo pusės durys, iš kurių viena koja iš automobilio išlipa asmuo Nr. 2, kuris iš automobilio salono su koja išspiria nenustytą tamsios spalvos objektą, po ko atsisėda atgal ir sėdi, pasilenkęs žemiau vairo. Stebima, kaip 19:20:59 val. asmuo Nr.2 išlipa iš automobilio, prieina prie automobilio bagažinės, kurią paliečia, o po to vėl grįžta į automobilio saloną ir, sėdėdamas vairuotojo vietoje, kažką liečia ties automobilio vairu ir po juo. Toliau stebima, kaip 19:23:30 val. į automobilių stovėjimo aištelę atvažiuoja baltos spalvos lengvasis automobolis „ BMW “. Tada matoma, kaip iš automobilio „ Opel Astra “ dešinės pusės išlipa ir į daugiabučių pusę nueina vienas asmuo. Matyti, kad tuo metu automobilis „ Opel Astra “ šiek tiek pajuda į priekį. Toliau stebima, kaip 19:24 val. iš autombilio dešinės pusės išlipa dar vienas asmuo, kuris vaikšto pirmyn-atgal apie dešinę automobilio „ Opel Astra “ pusę, po ko 19:25:08 val. išeina iš automobilių stovėjimo aikštelės link daugiabučių namų pusės. Matyti, kaip 19:25:48 val. iš automobilio išlipa dar du jaunuoliai, kurie nueina, vienam iš jų bėgant, daugiabučių namų kryptimi. Matoma, kad autombilio salone, vairuotojo vietoje likęs asmuo toliau juda, kuris ramiai nesėdi. Toliau stebima, kaip 19:27:29 val. automobilis „ Opel Astra “ pradeda važiuoti atbuline eiga ir įvažiuoja į priešingoje aištelės pusėje esančią pirmą vietą automobiliui statyti. Tada stebima, kaip 19:27:54 val. automobilis „ Opel Astra “ pradeda važiuoti į priekį ir grįžta į savo vietą, kurioje prieš tai stovėjo, o po to 19:28:04 val. vėl pradeda važiuoti atbuline eiga ir įvažiuoja į priešingoje aištelės pusėje esančią pirmą vietą automobiliui statyti. Automobilis sustoja, jo galiniai ratai atsitrenkia į aikštelės bortelį. Toliau matoma, kaip 19:28:41 val. asmuo Nr. 2 išlipa iš priekinės vairuotojo pusės vietos, uždaro automobilio dureles ir nueina daugiabiučių namų kryptimi. Matyti, kad 19:28:56 val. lengvasis autombilis „ BMW “ išvažiuoja iš automobilų stovėjimo aikštelės. Stebima, kaip 19:29:18 val. asmuo Nr.2 vėl grįžta prie automobilio „ Opel Astra “, atsidaro priekines vairutojo pusės dureles ir atsisėda prie automobilio vairo. Toliau matoma, kaip 19:29:48 val. automobilis „ Opel Astra “ pavažiuoja į priekį, o po to grįžta atgal. Matyti, kad 19:30:27 val. asmuo Nr.2 išlipa iš automobilio ir vėl nueina link daugiabučių namų, kuris 19:30:51 val. grįžta prie automobilio, atsisėda prie automobilio vairo, po ko vėl išlipa iš automobilio ir, įsikabinęs į nenustytą objektą, automobilį tempia(traukia), o tada vėl atsisėda į automobilį. Toliau stebima, kaip 19:32:20 val. asmuo Nr. 2 išlipa iš automobilio, uždaro automobilio dureles ir vėl neina link daugiabučių, tačiau 19:33:13 val. grįžta ir vėl atsisėda į automobilį. Toliau matoma, kaip 19:35:01 val. automobilis pavažiuoja į priekį ir atgal, kuris, 19:35:28 val. važiuodamas atbuline eiga, užvažiuoja ant bortelio ir toliau važiuoja žalia veja. Tada matoma, kaip 19:36:26 val. automobilis nuo žalios vejos įvažiuoja į automobilių stovėjimo aikštelę ir sustoja į vietą, kurioje automobilis stovėjo vaizdo įrašo apžiūros pradžioje, t.y. priekiu į Vilniaus gatvę. Matyti, kaip 19:36:47 val. asmuo Nr. 2 išlipa iš vairuotojo vietos ir vėl nueina link daugiabučių namų, kuris 19:39:29 val. pereina per automobilių stovėjimo aikštelę skersai ir, priėjęs prie Vilnaus gatvės, toje vietoje kerta gatvę. Toliau matoma, kaip 19:39:08 į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja lengvasis autombilis „Volvo “ ir sustoja priešais automobilį „ Opel Astra “, priekiu į daugiabučių namų pusę, link kurių nueina ir automobilio „ Volvo “ vairuotojas. Stebima, kaip 19:45:30 val. į automobilių stovėjimo aikštelę nuo Vilniaus gatvės pusės įbėga asmuo Nr. 2, kuris ties aikštelės viduriu sulėtina žingsnį ir, priėjęs prie automobilio „ Opel Astra “, atsidaro priekines vairuotojo pusės dureles ir atsisėda prie automobilio vairo. Toliau matyti, kaip 19:47:07 val. automobilis „ Opel Astra “ galine dalimi trenkiasi į automobilio „ Volvo “ galinę dalį, po ko automobilis „ Volvo “ sujuda. Toliau matoma, kaip po susidūrimo su automobiliu „ Volvo “ automobilis „ Opel Astra “ sustoja į vietą, kurioje automobilis stovėjo vaizdo įrašo apžiūros pradžioj, t.y. priekiu į Vilniaus gatvę. Po to stebima, kaip 19:48:20 val. asmuo Nr. 2 nubėga link daugiabučių namų. Matyti, kad asmuo Nr. 2 vilki juodos spalvos šortus ir mėlynos spalvos trumparankovius marškinėlius. Toliau stebima, kaip 19:56:42 val. į automobilių tovėjimo aikštelę atvyksta tarnybinis policijos automobilis, kuriam sustojus, iš automobilio salono išlipa du policijos pareigūnai ir asmuo vilkintis tamsios spalvos šortus, rankoje besinešantis maškilėlius. Policijos areigūnai ir minėtas muo prieina prie automobilio „ Volvo “, prie kurio jau stovi grupelė žmonių, po ko vyriskis, vilkintis juodos spalvos šortus, yra palydimas prie tarnybinio policijos automobilio. Matoma, jog minėtas asmuo protokole yra minimas kaip asmuo Nr. 2. Vaizdo įrašo trukmė 1 val. 1 min.

2. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „ Ratai_ch1_20240715190003_ 20240715200119 “. Vaizdo įrašo pradžia-2024m. liepos 15d., 19:00:03 val. Matomas automobilių stovėjimo aikštelės, esančios priešais UAB „ (duomenys neskelbtini)“ padalinio „ (duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), centrinio įėjimo vaizdas. Matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra tuščia, o toliau esančia Vilniaus gatve, Ukmergės mieste vyksta transporto priemonių eismas. Filmuojama šviesiu paros metu. Toliau stebima, kaip 19:45 val. iš kitos gatvės pusės greitu žingsniu ateina vyriškos lyties asmuo, vilintis juodos spalvos šortus ir mėlynos spalvos trumparankovius marškinėlius, kuris perbėga važiuojamąją dalį ir nusuka link, kaip jau žinoma automobilių stovėjimo aikštelės, kur, kaip žinoma, stovi automobilis „ Opel Astra “. Vaizdo įrašo trukmė 1 val. 1 min. 16 sek.(b.l. 146-149, t. 1) ir fotolentelėmis bei priedu prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su UAB „ (duomenys neskelbtini) “ padalinio „ (duomenys neskelbtini)“ teritoriją stebinčių vaizdo stebėjimo kamerų filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais(b.l. 145, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad įvykio vietoje alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0273, patikros Nr. 2065824, du kartus atlikus kaltinamojo E. M., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 2005 val., pastarajam buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas, o antro pūtimo, atlikto 2028 val., metu,-1,97 promilių neblaivumas(b.l. 65, t. 1). Šie duomenys apie kaltinamojo E. M. neblaivumą yra užfiksuoti ir prie bylos medžiagoje esančiame Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintiems asmenims neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu, t.y. alkotesteriu, nustatytą neblaivumo faktą išraše(b.l. 66-67, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0273, patikros sertifikato Nr. 2065824 kopijos matyti, kad alkotesterio patikra buvo atlikta 2024m. vasario 26d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2024m. rugpjūčio 25d.(b.l. 68, t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios VĮ „ Regitra “ informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad keleivinis automobilis „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021m. gegužės 01d. yra registruotas nukentėjusiojo-pil. A. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kaip savininko, vardu (b.l. 74, t. 1).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis E. M. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2024m. liepos 15d., o pagalBK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam E. M. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 65-68, t. 1), įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų bei išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo E. M. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. M. buvo inkriminuojami ir nusikalstami veiksmai pagal žymes nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija).

Kadangi bylos duomenimis kaltinamojo E. M., turėjusio tikslą pagrobti nukentėjusiajam A. B. priklausantį automobilį „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie UAB „ (duomenys neskelbtini)“ padalinio „ (duomenys neskelbtini)“ pastato adresu: (duomenys neskelbtini), darytas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, pastarojo padaryti nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuojami pagal BK 178 str. 2d., kaip baigtas nusikaltimas, nes kaltinamajam buvo inkriminuojamas ir daiktų, t.y. automagnetolos ir pinigų 170,- Eur. sumoje, iš automobilio salono vagystės faktas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. B., duodamas parodymus byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, bylą nagrinėjant ankstesnės sudėties teismui, buvo nurodęs, jog jam priklausantį automobilį „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip darbinę transporto priemonę, dažnai palikdavo stovėti prie UAB „ (duomenys neskelbtini)“ padalinio „ (duomenys neskelbtini)“ pastato adresu: (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kuris buvo užrakinamas su centriniu užraktu, t.y. raktelį fiziškai įkišus į durelių užrakto spynelę. Pasak nukentėjusiojo A. B., paskutinį kartą iki įvykio jis prie savo automobilio buvo nuėjęs 2024m. liepos 12d., apie 1600 val., kurį tada užrakinęs, daugiau į aikštelę, prie automobilio nėjo, nes 2024m. liepos 13d., atidirbęs pusę dienos, išvažiavo poilsiauti į Rokiškio rajoną, nes jam buvo prasidėjusios atostogos. Nukentėjusiojo A. B. žodžiais, buvo sugedęs automobilio galinių keleivio pusės durelių spynelės užraktas, todėl, rakinant automobilį su rakteliu, minėtos durelės galėjo ir neužsirakinti. Šias paties nukentėjusiojo A. B. aiškinamas aplinkybes patvirtina tiek kaltinamojo E. M. duoti parodymai byloje, pasak kurio, jis į automobilio vidų pateko pro buvusias neužrakintas galines dureles, tiek ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ padalinio „ (duomenys neskelbtini)“ teritoriją stebinčių vaizdo stebėjimo kamerų filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failai, iš kurių matyti, jog kaltinamasis E. M. į automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „ Opel Astra “ patenka, atsidaręs galines dešinės(keleivio) pusės dureles, juolab, kad, po įvykio atlikus automobilio apžiūrą, buvo nustatyta, jog automobilio durelių užrakinimo spynelės nėra apgadintos, išorinių įsilaužimo į automobilį pėdsakų rasta nebuvo(b.l. 45-53, 145-157, t. 1). Nukentėjusiojo A. B. žodžiais, iš policijos gavęs pranešimą apie pasikėsinimą pagrobti jam priklausantį automobilį, jis buvo nuvykęs į automobilio saugojimo aikštelęs, kur buvo nutraluotas automobilis „ Opel Astra “, kurio apžiūros metu pasigedo tiek pinigų bendroje 170,- Eur. sumoje, kurie buvo prie automobilio bėgių perjungimo svirties esančioje peleninėje ir buvo pridengti popierine servetėle, tiek ir automagnetolos. Aiškindamas aplinkybes apie automobilio salone buvusius pinigus, kurie, pasak nukentėjusiojo, buvo laikomi nenumatytiems atvejams, nukentėjusysis A. B. negalėjo tiksliai įvardinti pasikėsinimo pagrobti automobilį metu automobilio salone, peleninėje gulėjusių pinigų skaičiaus, ikiteisminio tyrimo metu įvardindamas pasigestą sumą nuo 250 iki 300 eurų, o jau duodamas parodymus teisme-170-180 eurų sumą, tačiau civilinis ieškinys yra pareikštas dėl dingusių 170 eurų sumos atlyginimo, iš kurių 150 eurų buvo popierinėmis kupiūromis, o 20 eurų-metalinėmis monetomis, šią pasigestą pinigų sumą nukentėjusiajam nurodant ir bylą pradėjus nagrinėti iš naujo kitos sudėties teismui. Tuo tarpu aiškindamas aplinkybes apie pasigestą automagnetolą, nukentėjusysis A. B. nurodė, jog automobilio apžiūros metu jis pasigedo ne tik automagnetolos priekinės dalies(skydelio), gulėjusio priekinėje keleivio pusėje esančioje daiktadėžėje, bet ir pačios automomagnetolos, kurios sumontavimo vieta buvusi tuščia, savo pareikšteme civiliniame ieškinyje visą pasigestą automomagnetolą įvertindamas 50,- Eur. suma(b.l. 82-85, 90-91, t. 1, b.l. 22-24, 56-57, 78-80, t. 3). Savo ruožtu pats kaltinamasis E. M., duodamas parodymus byloje, visą laiką aiškiai parodė, jog jis, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, pro nerakintas dureles įsibrovęs į automobilio vidų, jokių pinigų nevogė, kurių net ir nematė, nes prie bėgių perjungimo svirties esančios peleninės atidaręs nebuvo, o buvo atidaręs tik priekinėje keleivio pusėje esančią daiktadėžę, kur matė padėtą nuimtos automagnetolos priekinę dalį(skydelį), kurį galėjo ir išmesti iš automobilio, tačiau tiksliai to pasakyti negali, nes dėl buvusio girtumo visko neatsimena. Šios kaltinamojo E. M. aiškinamos aplinkybės nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, juolab, kad, atlikus įvykio vietos apžiūrą, automagnetolos priekinė dalis(skydelis), kurį iš automobilio galimai išmetė kaltinamasis, rasta nebuvo(b.l. 18-20, 23-53, t. 1), o iš automobilio sprunkantį kaltinamąjį E. M. netrukus sulaikius(pastaba: pagal UAB „ (duomenys neskelbtini) “ padalinio „ (duomenys neskelbtini)“ teritoriją stebinčių vaizdo stebėjimo kamerų filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failuose fiksuotą laiką kaltinamasis E. M., pamatęs atvažiuojančius policijos pareigūnus, iš automobilio „ Opel Astra “ salono išbėgo 19:48:20 val., o sulaikytas policijos pareigūnų į įvykio vietą buvo pristatytas 19:56:42 val.(b.l. 145-157, t. 1)), kaltinamojo su savimi turėtos kuprinės apžiūros metu jokių iš automobilio pavogtų daiktų, t.y. nukentėjusiojo pasigestų pinigų ir automagnetolos, irgi rasta nebuvo. Priešingai, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, esant sugedusiam automobilio „ Opel Astra “ galinių keleivio pusės durelių spynelės užraktui, bylos duomenimis automobilis, kaip neapsaugotas objektas, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo paliktas kelias dienas iki įvykio(pastaba: nuo 2024m. liepos 12d., 1600 val., iki 2024m. liepos 15d., vakaro), todėl neatmestina galimybė, kad tuo laiku į automobilį galėjo įsibrauti ir kiti pašaliniai asmenys bei iš automobilio pavogti nukentėjusiojo pasigestus daiktus, kuriuos galėjo pavogti ir įvykio dieną kartu su kaltinamuoju E. M. kompanijoje buvę keturi asmenys, kurių kaltinamasis įvardinti nenorėjo, kurie visi po to, kai kaltinamasis pro nerakintas dureles įsibrovė į automobilį, irgi buvo atsisėdę į automobilį, kuriame sėdėjo kurį tai laiką, ką patvirtina ir byloje esantys UAB „ (duomenys neskelbtini) “ padalinio „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją stebinčių vaizdo stebėjimo kamerų filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failai(b.l. 145-157, t. 1).

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, laikytina, jog byloje nėra surinkta jokių tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad pasikėsinimo pagrobti automobilį metu būtent kaltinamasis E. M. iš automobilio salono pagrobė ir jame buvusius daiktus, t.y. pinigus ir automagnetolą, kartu vertinant ir tai, jog byloje aplamai yra neįrodytas pats pinigų buvimo automobilyje 2024m. liepos 15d., t.y. nusikaltimo padarymo dieną, faktas. Kadangi nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o pasikėsinto pagrobti svetimo turto, t.y. automobilio, vertė neviršija 10 MGL dydžio sumos(BK 190 str. 1d.), nes pagal ikiteisminį tyrimą atlikusios pareigūnės užklausimą, atsižvelgiant į VĮ „ Regitra “ pažymoje pateiktus automobilio techninius duomenis ir duomenis apie pirminę registraciją, VšĮ „ Emprekis “ pateikta dabartinė vidutinė automobilio „ Opel Astra “ rinkos kaina(vertė) sudaro 400,- Eur. sumą(su PVM)(b.l. 74-79, t. 1), o kaltinamajam E. M. inkriminuojamos veikos padarymo metu iki 2025m. vasario 05d. galiojusioje BK 178 straipsnio redakcijoje atskirai automobilio, kaip vagystės objekto, pagrobimas nebėra numatytas, aplamai šiame straipsnyje pagrobtą svetimą turtą nustatant tik pagal jo vertę, kaltinamojo E. M. padaryti nusikalstami veiksmai yra perkvalifikuoti iš BK 178 str. 2d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija) į BK 22 str. 1d. 178 str. 5d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija), t.y. nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas, tuo padarius baudžiamąjį nusižengimą.

Dėl civilinio ieškinio klausimo

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys bendrai 896,38 Eur. sumai iš automobilio pagrobtų ir negrąžintų daiktų vertei ir dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį padarytiems nuostoliams atlyginti(b.l. 90-91, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Nukentėjusiojo A. B. prašomą atlyginti turtinę žalą bendroje 220,- Eur. sumoje sudaro pagrobtų ir negrąžintų daiktų vertė, t.y. pagrobti pinigai bendroje 170,- Eur. sumoje ir automagnetola, įvertinta 50,- Eur. suma, ir dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį padaryti nuostoliai bendroje 676,38 Eur. sumoje, tame tarpe remontuoti nebetinkamo automobilio „ Opel Astra “ likutinė vertė 550,- Eur. sumoje, automobilio nutralavimo ir saugojimo išlaidos 94,38 Eur. sumoje ir patirtos kelionės išlaidos 32,- Eur. sumoje.

Kaip matyti iš baudžiamosioje byloje esančių dokumentų, po įvykio vietos apžiūros, kurios metu, buvo apžiūrėtas ir automobillių stovėjimo aikštelėje stovėjęs pasikėsintas pagrobti automobilis „ Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėta transporto priemonė buvo nutraluota į UAB „ Aljuva “ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., kur buvo saugoma, o bendrovės patirtas išlaidas bendroje 94,38 Eur. sumoje apmokėjo nukentėjusysis A. B.(b.l. 95, t. 1).

Kadangi nukentėjusiojo A. B. žodžiais, pasikėsintas pagrobti jam priklausantis automobilis, bandant jį išvaryti iš automobilių stovėjimo aikštelės, buvo apgadintas sukelto eismo įvykio metu, t.y. atsitrenkiant į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį, kurio remontas, vadovaujntis VšĮ „Emprekis “ automobilio vertės rinkos skaičiavimu, yra netikslingas, ką patvirtina byloje esanti UAB „Lanžeronas “ pažyma(b.l. 93, t. 1), nukentėjusysis prašo atlyginti automobilio likutinę vertę 550,- Eur. sumoje pagal prie civilinio ieškinio pridėtą VšĮ „ Emprekis “ pažymą apie vidutinę automobilio „ Opel Astra “ rinkos kainą(vertę)(b.l. 94, t. 1). Atsižvelgiant į tai, kad prie civilinio ieškinio pridėtoje VšĮ „Emprekis “ pažymoje nurodyta automobilio „ Opel Astra “ techninė charakteristika neatitinka byloje esančioje VĮ „ Regitra “ pažymoje apie transporto priemonės priklausomybę nurodytų automobilio „Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninių duomenų ir duomenų apie automobilio gamybos metus, kaip pagrindu nusikaltimu padarytai turtinei žalai, t.y. automobilio likutinei vertei, atlyginti yra vadovautinasi kita byloje esančia VšĮ „ Emprekis “ pažyma, kurioje VĮ „ Regitra “ pažymoje nurodytų automobilio „ Opel Astra “ tecninės charakteristikos duomenų pagrindu pagal ikiteisminį tyrimą atlikusios pareigūnės užklausimą buvo pateikta dabartinė vidutinė automobilio „Opel Astra “ rinkos kaina(vertė), kuri yra 400,- Eur.(su PVM)(b.l. 74-79, t. 1).

Be to, nukentėjusysis A. B. savo civiliniame ieškinyje yra nurodęs, jog dėl įvykdyto nusikaltimo jis turėjo ir kelionės išlaidų, nes įvykio metu buvo išvykęs atostogauti į Rokiškio rajoną, todėl, gavęs pranešimą iš policijos, jis buvo priverstas atvykti į Ukmergę apklausai, o po apklausos vėl vykti atgal į atostogų vietą. Pagal civiliniame ieškinyje nurodomus duomenis: kilometražą-atstumą nuo atostogų vietos iki policijos įstaigos pirmyn ir atgal(Augustinavos km., Panemunėlio sen., Rokiškio raj.-Ukmergė; Ukmergė-Augustinavos km., Panemunėlio sen., Rokiškio raj.), kuris yra 220,00 km, automobilio „ Volvo XC90 “, su kuriuo buvo vykta į atostogų vietą, kuro sąnaudas, kurios 100km/11 ltr(pastaba: duomenys buvo nurodyti automobilio kompiuteryje), ir tuo metu įsigyto kuro(dyzelinio kuro) vieno litro kaina-1,45 Eur., viso turėtos kelionės išlaidos sudaro 35,09 Eur.(220,00 km. x 11 ltr. : 100 km. x 1,45 Eur.) sumą, todėl nukentėjusiojo A. B. prašoma atlyginti patirtų kelionės išlaidų suma yra pagrįsta, kuri yra mažesnė ir neviršija faktinės aukščiau paskaičiuotos patirtų kelionės išlaidų sumos.

Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus, kad byloje nėra surinkta jokių tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad pasikėsinimo pagrobti automobilį metu būtent kaltinamasis E. M. iš automobilio salono pagrobė ir jame buvusius daiktus, t.y. pinigus ir automagnetolą, todėl nukentėjusiojo A. B. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra mažintinas ir tenkintinas dalinai 526,38 Eur. sumoje(400,- Eur.(automobilio likutinė vertė) + 94,38 Eur.(automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos) + 32,- Eur.(patirtos kelionės išlaidos)), nes ši žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo E. M. veiksmais, kurią šis privalo atlyginti pilna apimtimi bendrais pagrindais LR BK 6.263 str. 2d. pagrindu.

Dėl bausmės skyrimo klausimo

Spręsdamas kaltinamojo E. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamasis E. M. padarė dvi veikas, iš kurių nusikaltimas, numatytas BK 281¹ str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.), o veika pagal BK 22 str. 1d. 178 str. 5d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija),-tik prie baudžiamųjų nusižengimų(BK 12 str.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo E. M. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas keturis kartus, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytas veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamas naujas veikas padarydamas jau paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo priežiūros metu pagal kaltinamojo atžvilgiu buvusį priimtą ankstesnį nuosprendį 2024m. balandžio 09d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, po ko be šios Ukmergės rūmuose naginėjamos baudžiamosios bylos kaltinamojo E. M. atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, pagal vieną iš kurių, t.y. 2024m. lapkričio 12d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendį, paskirtą galutinę subendrintą arešto bausmę kaltinamasis jau yra atlikęs(b.l. 9-15, 29-41, t. 2, b.l. 31-32, 63-66, t. 3). Pažymėtina ir tai, kad „ LITEKO “ bazės duomenimis Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams 2025m. vasario 14d. buvo perduota dar viena baudžiamoji byla, kurioje kaltinamasis E. M. yra kaltinamas galimai padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2d., 281¹ str. 1d. Visa tai rodo kaltinamojo E. M. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimų, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievatos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Nežiūrint į tai, kaltinamasis E. M. visiškai pripažino savo kaltę dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį ir transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam, nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijose už padarytas veikas numatytą galutinę bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Pilnamečiam asmeniui, turinčiam neišnykusį/nepanaikintą teistumą, pagal iki 2025m. vasario 01d. galiojusią BK 27 str. redakciją buvo reglamentuotas „ savaiminio “ recidyvisto pripažinimo faktas, kas pagal BK 60 str. nuostatas būdavo pripažintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. 2025m. vasario 01d. įsigaliojo naujo LR 2024m. balandžio 25d. Baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 nuostatos, pagal kurį teismas kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, privalo spręsti dėl teisto pilnamečio asmens pripažinimo recidyvistu klausimą(pakeisto BK 27 str. 1d. redakcija).

Šiuo nagrinėjamu atveju abi kaltinamojo E. M. praeityje padarytos veikos, t.y. tiek analogiška veika, numatyta BK 281 str. 7d.(BK, galiojusio iki 2019m. balandžio 01d., kuris buvo papildytas 281¹ straipsniu, redakcija), tiek ir veika pagal BK 260 str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtos prie tyčinių nusikaltimų, iš kurių pirmoji yra priskirtina nesunkių nusikaltimų, o antroji-sunkių nusikaltimų kategorijai(BK 11 str. 3 ir 5d.d.). Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis E. M. bylos duomenimis ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje būdamas kaltinamas dviejų naujų tyčinių nusikalstamų veikų, viena iš kurių pagal BK 281¹ str. 1d. yra analogiška, padarymu, kurios pagal BK 11 str. nuostatas nors ir yra priskirtinos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms ir rūšims, visgi atsižvelgiant į toliau linkusio nusikalsti kaltinamojo E. M., praeityje eilę kartų buvusio bausto ir administracine tvarka, asmenybę, teismo vertinimu, yra pagrindas kaltinamąjį šioje byloje pripažinti recidyvistu, todėl ši aplinkybė yra laikytina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamojo E. M. atžvilgiu. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad vieną iš veikų, numatytų BK 22 str. 1d. 178 str. 5d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija), kaltinamasis E. M. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi kaltinamasis E. M. yra jau nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(BK 41 str.), kaltinamajam E. M., kaip piktybiškai įstatymų nesilaikančiam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už abi padarytas veikas, pritaikius bausmių apėmimo principą, yra paskirtinos tik sankcijose numatytos griežčiausios bausmių rūšys-arešto bausmė(pagal BK 22 str. 1d. 178 str. 5d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija)), pastarosios bausmės atžvilgiu taikant bausmių keitimo taisykles(BK 65 str. 1d. 1p. papunktis „ a “), ir terminuotas laisvės atėmimas(BK 281¹ str. 1d.), nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo E. M. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka, paskirtiną galutinę bausmę mažinant 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu. Šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, taikant visišką bausmių sudėjimo principą, yra bendrintina ir su paskirta bei atlikta galutine subendrinta arešto bausme pagal 2024m. lapkričio 12d. priimtą nuosprendį Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-899-604/2025(BK 63 str. 1, 3 ir 9d.d.). Šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam E. M. paskirtina subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė nėra bendrintina su 2025m. vasario 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų Širvintose nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-194-522/2025 paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme, apie kurio įsiteisėjimą „ LITEKO “ sistemoje duomenų dar nėra, o minėtam nuosprendžiui įsiteisėjus, abiem nusprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas bus spręstinas LR BPK 347 str. nustatyta tvarka

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. M. vairuotojo pažymėjimo neturėjo, pasak kurio, jis niekada nebuvęs įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones.

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. M. vieną iš jam inkriminuojamų veikų, numatytų BK 281¹ str. 1d., padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00OS03ODgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-49-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-49-788/2016">2K-7-49-788/2016</a>), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis E. M. jam inkriminuojamą nusikaltimą pagal BK 281¹ str. 1d. padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę neblaiviame stovyje, kuris praeityje jau buvo teistas už analogiką nusikaltimą su uždraudimu naudotis specialia teise, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis) ir ir įvertindamas tai, kad kaltinamojo E. M. padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, nes buvo sukeltas ir eismo įvykis, t.y. automobilių stovėjimo aikštelėje apgadinta kita stovėjusi transporto priemonė, tiek ir jo(paties kaltinamojo) bei kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, kaltinamajam, kaip asmeniui, piktybiškai nenorinčiam paklusti Kelių eismo taisyklių reikalavimams, uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas didesnis nei įstatymo numatytos minėtos baudžiamosios priemonės taikymo vidurkis terminas(Lietuvos Respublikos 2022m. spalio 10d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022m. lapkričio 01d., patvirtinta pakeisto 68 str. 2d. redakcija).

BK 67 str. 3d. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Kada pagal pranešimą į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų pastebėtas iš automobilio sprunkantis kaltinamasis E. M. buvo sulaikytas, kaltinamojo vairuotas jo pasikėsintas pagrobti automobilis, jį apžiūrėjus, buvo priverstinai nuvežtas į UAB „ Aljuva “ priklausančią specialią transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., o po to pagal pakvitavimą laikinam saugojimui buvo perduotas saugoti nukentėjusiajam A. B., kaip transporto priemonės faktiniam valdytojui(savininkui)(b.l. 86-89, t. 1).

Iš byloje esančioje VĮ „ Regitra “ išduotoje pažymoje užfiksuotos informacijos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad keleivinis automobilis „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021m. gegužės 01d. yra registruotas nukentėjusiojo-pil. A. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kaip savininko, vardu(b.l. 74, t. 1).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo E. M. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši kelių transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Visgi, nors BK 72 straipsnis ir numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(pvz. Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo E. M. vairuota kelių transporto priemonė, kurią jis pasikėsino pagrobti, yra registruota trečiojo asmens-nukentėjusiojo A. B., kaip faktinio valdytojo(savininko) vardu, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šioje byloje kaltinamajam E. M. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto keleivinio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(BK 72 str. 5d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios pagal ikiteisminį tyrimą atlikusios pareigūnės užklausimą pateiktos VšĮ „ Emprekis “ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo E. M. vairuoto keleivinio automobilio „ Opel Astra “ rinkos kaina(vertė)(su PVM) yra 400,- Eur.(keturi šimtai eurų ir 00 eur/ct.)(b.l. 74-79, t. 1). Iš internetinėje erdvėje prieinamos informacijos matyti, kad galimybė naudotis informacija apie vidutines automobilių rinkos kainas buvo sudaryta pasirašius VMĮ ir VšĮ „ Emprekis “ bendradarbiavimo sutartį. Ši paslauga mokesčių administratoriui teikiama nemokamai, kuria nemokamai gali naudotis visi mokesčių mokėtojai, jei į duomenų bazę patenka per VMĮ interneto puslapyje esančią nuorodą. Tokiu būdu VšĮ „ Emprekis “ žinynas „ Autotransporto kainos Lietuvoje “, skelbiamas interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta keleivinio automobilio „Opel Astra “ vidutinė kaina Lietuvoje. Nežiūrint į tai, viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „ vi-dutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu “(žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiškų keleivinių automobilių „ Opel Astra “ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai ji verta, juolab, kad kiekvienu atveju yra būtina įvertinti konkrečius transporto priemonės gamybos metus, jos nusidėvėjimą ir turimus defektus(sugadinimus).

Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikęs ir pats kaltinamasis E. M., apie kitą galimą kaltinamojo vairuoto keleivinio automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje nėra, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis E. M., sėsdamas neblaivus už vairo, tokiu savo elgesiu ne tik sukėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(BK 41, 54 str.str.), vertina, jog iš kaltinamojo E. M. turi būti išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma pagal byloje esančią VšĮ „ Emprekis “ pateiktą automobilio „ Opel Astra “ vidutinę kainą(su PVM) Lietuvoje(BK 67 str. 3d., 72 str. 5d.), o automobilis yra grąžintinas jo faktiniam valdytojui(teisėtam savininkui)-nukentėjusiajam A. B., kuriam minėta transporto priemonė iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme buvo perduota laikinam saugojimui(LR BPK 151 str. 8d.).

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo klausimo

Kaltinamojo E. M., kaip suimto asmens, bylos nagrinėjimo teisme metu dar atlikinėjusio jam paskirtą arešto bausmę pagal ankstesnįjį nuosprendį, interesus baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir viso teisminio bylos proceso metu, tame tarpe ir po paleidimo iš įkalinimo vietos į laisvę atlikus arešto bausmę, pagal paskyrimą atstovavo gynėjas(b.l. 63-69, 84-85, t. 2, b.l. 5, 11-12, t. 3).

Bylos nagrinėjimo teisme metu 2024m. gruodžio 27d. ir 2025m. vasario 06d. Ukmergės rūmuose buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam E. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos galutinėje bendroje sumoje sudaro 312,50 Eur.(tris šimtus dvylika eurų ir 50 eur/ct.)(b.l. 13-16, 19, 68-70, t. 3). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Bylos duomenimis kaltinamasis E. M., iki būdamas suimtas, paskutiniu metu niekur oficialiai nedirbo ir Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, registruotas nebuvo, kuris 2024m. spalio 04d. buvo sulaikytas ir iki 2025m. vasario 08d. atlikinėjo jam paskirtą arešto bausmę pagal ankstesnįjį nuosprendį. Kadangi kaltinamajam, kaip buvusiam suimtam asmeniui, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), kuris pastarajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo E. M. dabartinę esamą turtinę padėtį iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo E. M. interesus baudžiamojoje byloje teisme atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

n u s p r e n d ė:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1d. 178 str. 5d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija), perkvalifikuojant iš BK 178 str. 2d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija), 281¹ str. 1d., ir nuteisti:

-pagal BK 22 str. 1d. 178 str. 5d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija)-areštu 60(šešiasdešimčiai) parų;

-pagal BK 281¹ str. 1d.-laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

BK 63 str. 1 ir 3d.d. ir 5d. 2p. pagrindu, pritaikius BK 65 str. 1d. 1p. papunkčio „ a “ nuostatas, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, arešto bausmę pakeitus į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, subendrintą bausmę paskirti šešis mėnesius laisvės atėmimo.

BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam E. M. paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir šioje baudžiamojoje byloje laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

BK 63 str. 9d. pagrindu, pritaikius BK 65 str. 1d. 1p. papunkčio „ a “ nuostatas, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos griežtesnės bausmės pridėti pagal 2024m. lapkričio 12d. nuosprendį Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-899-604/2024 paskirtą galutinę subendrintą 90(devyniasdešimties) parų arešto bausmę, arešto bausmę pakeitus į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ir galutinę bausmę paskirti keturis mėnesius ir devyniasdešimt dienų laisvės atėmimo.

BK 67 str. 3d. ir 68 str.(Lietuvos Respublikos 2022m. spalio 10d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022m. lapkričio 01d., patvirtinta pakeisto 68 str. 2d. redakcija) pagrindu kaltinamajam E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, trejiems metams ir šešiems mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2024m. liepos 16d., t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymo priėmimo dienos.

BK 67 str. 3d. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam E. M. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. 400,- Eur.(keturių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino automobilio „Opel Astra “ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Kaltinamąjį E. M. pripažinti recidyvistu.

Paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo E. M. sulaikymo dienos, jį suimant, į bausmės laiką įskaičiuojant visiškai atliktą arešto bausmę pagal bendrintiną 2024m. lapkričio 12d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendį.

Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo A. B. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisint iš kaltinamojo E. M. 526,38 Eur.(penkių šimtų dvidešimt šešių eurų ir 38 eur/ct.) sumą nukentėjusiojo naudai jam nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo E. M. interesus byloje(ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu), priteisimo netenkinti.

Daiktinį įrodymą-keleivinį automobilį „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, perduotą saugoti nukentėjusiajam A. B., kaip transporto priemonės faktiniam valdytojui(savininkui), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo faktiniam valdytojui(savininkui)-pil. A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), daiktinį įrodymą-atsuktuvą, laikinam saugojimui perduotą saugoti LR Policijos departamento prie LR VRM Turo valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o daiktinius įrodymus-DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su mobilaus ryšio telefonu filmuotos medžiagos vaizdo įrašu, CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruotu telefoniniu pranešimu apie įvykį, DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais ir DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su UAB „ (duomenys neskelbtini)“ padalinio „ (duomenys neskelbtini)“ teritoriją stebinčių vaizdo stebėjimo kamerų filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis