C. T. pagal BK 216 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-158-511/2025

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10009-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorams Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš) ir Sauliui Verseckui,

nuteistojo P. C. T. gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui (naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“),

asmenų, kurių turtas konfiskuotas, – užsienyje registruotų įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ – atstovui advokatui Aleksanderiui Višnevskiui (Aleksander Višnevski),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal užsienyje registruotų įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 11 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu P. C. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnio 1 dalį (2021 m. lapkričio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 1200 MGL (45 192 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotos lėšos, esančios, be kita ko, įmonės „Desta Remola S.A.“, registruotos adresu: 50 Str., Global Plaza Tower, 19 Floor, Suite H, Panama City, Panama, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (BAB Ūkio banke); įmonės „Tenser Daymond S.A.“, registruotos adresu: 50 street, Global Plaza Tower, 19 Floor, Suite H, Panama City, Panama, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (BAB Ūkio banke); įmonės „Desta Remola S.A.“, registruotos adresu: 50 Str., Global Plaza Tower, 19 Floor, Suite H, Panama City, Panama, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių banke); įmonės „Tenser Daymond S.A.“, registruotos adresu: 50 street, Global Plaza Tower, 19 Floor, Suite H, Panama City, Panama, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamu nuosprendžiu taip pat konfiskuotos kitų užsienyje registruotų įmonių bankų sąskaitose esančios lėšos, tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 11 d. nutartimi užsienyje registruotų įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“, kurioms pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė, atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo ir asmenų, kurių turtas konfiskuotas, atstovo advokato, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. C. T. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas per kitus jo nusikalstamos veikos nesuvokiančius asmenis, nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. liepos 5 d. organizavo nusikalstamu būdu įgytų pinigų surinkimą, pristatymą, perdavimą kitiems asmenims bei legalizavimą, panaudojant užsienio šalyse ir lengvatinio apmokestinimo zonose registruotų įmonių banko sąskaitas, atidarytas UAB Medicinos banke, Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje, ir AB Ūkio banke, Maironio g. 25, Kaune:

1.1. P. C. T., gyvendamas Ukrainos teritorijoje, nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d., siekdamas per kitus asmenis įgyvendinti savo nusikalstamą sumanymą – legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, sistemingai nurodydavo Lenkijos Respublikoje gyvenančiam A. R. (A. R.) surinkti Lenkijos Respublikos teritorijoje esančiame Vulka Kosovskos prekybos centre iš ūkinę veiklą vykdančių Vietnamo ir Lenkijos Respublikos piliečių įvairias grynųjų pinigų (JAV doleriai ir eurai) sumas, žinodamas, kad šie pinigai gauti iš mokestinių nusikaltimų ir nusižengimų, ir perduoti juos Lietuvos Respublikos piliečiui J. K. J. K. sistemingai 2–3 kartus per savaitę nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d., vykdydamas P. C. T. nurodymus, paimdavo asmeniškai iš A. R. arba per nieko neįtarusius apie vykdomą nusikalstamą veiką maršrutinių autobusų vairuotojus perduotus surinktus nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus – ne mažiau kaip 15 738 302 JAV dolerius ir 24 810 540 Eur, t. y. iš viso per 2010 metus paėmė A. R. surinktus nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus – ne mažiau kaip 11 960 320 JAV dolerių ir 17 093 420 Eur, per 2011 metus – ne mažiau kaip 3 777 982 JAV dolerius ir 7 717 120 Eur.

1.2. P. C. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nurodė J. K. vežti šiuos nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus į Latvijos Respublikos teritoriją ir pagal jo ir A. R. pateiktus duomenis padalyti šiuos nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus Latvijos Respublikos gyventojams – A. H. (A. H.), Latvijos banko „Trasta komercbanka“ darbuotojai V. K., D. Z. (D. Z.). J. K. per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d. šiuos grynuosius pinigus – ne mažiau kaip 15 738 302 JAV dolerius ir 24 810 540 Eur – Latvijos Respublikos teritorijoje, Rygoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė A. H.; Latvijos Respublikos teritorijoje, Rygoje, Latvijos banko „Trasta komercbanka“ patalpose perdavė V. K.; Latvijos Respublikos teritorijoje, Rygoje, perdavė D. Z.

1.3. P. C. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, per A. R. nurodė A. H., pats asmeniškai nurodė D. Z. ir V. K. su gautais nusikalstamu būdu įgytais grynaisiais pinigais atlikti finansines operacijas už tariamus sandorius, o būtent pinigų sumas, analogiškas gautoms iš J. K. pinigų sumoms, banko pavedimais pervesti į P. C. T. valdomų ir nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų lengvatinio apmokestinimo zonose registruotų įmonių – „Alerta Alliance LTD.“ (registracijos adresas: Marina Towers, Suite 302, Newtown Barracks, Belize City, C.A., Belize, banko sąskaita AB Ūkio banke Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Mornex Invest Group LTD.“ (registracijos adresas: 35 Barrack Road, 3Rd. Floor, Belize City, Belize, C.A., banko sąskaita AB Ūkio banke Nr. (duomenys neskelbtini)) – banko sąskaitas, vykdant atsiskaitymus už tariamus sandorius.

1.4. A. H., gavęs nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus ir vykdydamas P. C. T. nurodymus, perduotus per A. R., laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d. Latvijos Respublikos teritorijoje, Rygoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, dalį iš šių nusikalstamu būdu įgytų pinigų perdavė S. Z. ir dalį – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenimis, nurodydamas pastariesiems atlikti finansines operacijas, o būtent – analogiškas gautiems gryniesiems pinigams sumas banko pavedimais pervesti į P. C. T. nusikalstamai veikai nuslėpti panaudotų, užsienio šalyse ir lengvatinio apmokestinimo zonose registruotų įmonių – „Hessen Group Limited“, „Gert International Limited“, „Menberg Limited“, „Kimmon Trading A.G“, „Gines Consulting Limited“, „Fisticate Commerce Limited“, „Cartlmex LLP“, „Primcraft INC.“, „Kronburg LLP“, „Erland Business Inc“, „Petrola Impex Corp.“, „Demolux Business S.A.“, „Dorfman Logistics LLP“, „Italia Commercial LTD.“, „Enepro GmbH Corp.“, „Goaldy Inc.“ – banko sąskaitas, atidarytas AB Ūkio banke, vykdant atsiskaitymus už tariamus sandorius, tam, kad vėliau iš šių įmonių banko sąskaitų būtų galima atlikti banko pavedimus į P. C. T. valdomų ir nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų įmonių – „Alerta Alliance LTD.“ ir „Mornex Invest Group LTD.“ – banko sąskaitas, atidarytas AB Ūkio banke.

1.5. S. Z., gavęs iš A. H. nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus, kuriuos P. C. T. siekė legalizuoti, perdavė šiuos pinigus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, šie atliko banko pavedimus iš įmonių „Menberg Limited“, „Hessen Group Limited“ banko sąskaitų į įmonės „Kimmon Trading A.G“ banko sąskaitą, iš įmonių „Gert International Limited“, „Hessen Group Limited“ banko sąskaitų į įmonės „Gines Consulting Limited“ banko sąskaitą ir iš įmonės „Gines Consulting Limited“ banko sąskaitos į įmonės „Fisticate Commerce Limited“ banko sąskaitą. S. Z., vykdydamas susitarimą su A. H., paprašė įmonių „Kimmon Trading A.G“ atstovo A. M. (A. M.), „Gines Consulting Limited“ atstovo D. S. (D. S.), įmonės „Fisticate Commerce Limited“ atstovės M. M. (M. M.) gautus banko pavedimais pinigus pervesti į įmonių „Primcraft INC.“, „Kronburg LLP“, „Cartlmex LLP“ banko sąskaitas, o pastarieji laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d. Latvijos Respublikos teritorijoje, Rygoje, įmonės „SIA Rigi“ patalpose, internetinės bankininkystės įrankiais prisijungę prie įmonių „Kimmon Trading A.G“, „Gines Consulting Limited“, „Fisticate Commerce Limited“ banko sąskaitų per IP adresą Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 7449 kartus, S. Z. (S. Z.) prašymu vykdydami atsiskaitymus už tariamus sandorius, atliko banko pavedimus į A. H. nurodytų įmonių – „Primcraft INC.“, „Kronburg LLP“, „Cartlmex LLP“ – banko sąskaitas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, gavę iš A. H. nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus, kuriuos P. C. T. siekė legalizuoti, atliko banko pavedimus už tariamus sandorius iš įmonių „Dorfman Logistics LLP“, „Demolux Business S.A.“, „Enerpro GmbH Corp“, „Goaldy INC.“, „Italia Commercial LTD.“ banko sąskaitų į įmonės „Kronburg LLP“ banko sąskaitą ir per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įmonių banko sąskaitas į įmonių „Erland Business Inc“, „Petrola Impex Corp.“ banko sąskaitas.

1.6. Po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys pagal susitarimą su A. H. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d. Latvijos Respublikos teritorijoje, Rygoje, įmonės „SIA Baltijas nekustamo ipašumu investiciju grupa“ patalpose ir kitose tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, per internetinę bankininkystę prisijungę prie P. C. T. nusikalstamai veikai nuslėpti panaudotų įmonių – „Primcraft INC.“, „Kronburg LLP“, „Cartlmex LLP“, „Erland Business Inc“, „Petrola Impex Corp.“ banko sąskaitų per IP adresus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus IP adresus ne mažiau kaip 5120 kartų, atliko banko pavedimus už tariamus sandorius į P. C. T. valdomų ir jo nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų įmonių – „Alerta Alliance LTD.“ ir „Mornex Invest Group LTD.“ banko sąskaitas, atidarytas AB Ūkio banke.

1.7. V. K. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2011 m. gegužės 16 d., gavusi iš J. K. nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus ir vykdydama P. C. T. nurodymus pervesti banko pavedimais analogiškas pinigų sumas į P. C. T. valdomų ir nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų, lengvatinio apmokestinimo zonose registruotų įmonių – „Alerta Alliance LTD.“ ir „Mornex Invest Group LTD.“ – banko sąskaitas, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įmonių banko sąskaitas atliko banko pavedimus už tariamus sandorius į P. C. T. valdomų ir nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų įmonių – „Alerta Alliance LTD.“ ir „Mornex Invest Group LTD.“ banko sąskaitas, atidarytas AB Ūkio banke.

1.8. D. Z., gavęs iš J. K. nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus ir vykdydamas P. C. T. nurodymus pervesti banko pavedimais analogiškas pinigų sumas į P. C. T. valdomų ir nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų, lengvatinio apmokestinimo zonose registruotų įmonių – „Alerta Alliance LTD.“ ir „Mornex Invest Group LTD.“ banko sąskaitas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims perdavė iš J. K. gautas grynųjų pinigų sumas JAV doleriais ir eurais, nurodydamas analogiškas pinigų sumas pervesti į įmonių „Alerta Alliance LTD.“ ir „Mornex Invest Group LTD.“ banko sąskaitas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, vykdydami P. C. T. nurodymą, perduotą per D. Z., atliko banko pavedimus už tariamus sandorius iš įmonių „SIA Bimers“, „SIA Elgresso“, „SIA Kadems“ banko sąskaitų, atidarytų UAB Medicinos banke, į įmonės „Suntel Commerce LTD.“ banko sąskaitą, atidarytą AB Ūkio banke, iš įmonių „SIA Baltijas impeks“, „SIA Manhatan Pizza“, „SIA Baltlev & P“, „SIA Firma Amra“, „SIA Serfesta“, „SIA Daimond-4“ banko sąskaitų, atidarytų UAB Medicinos banke, į įmonės „Kertex Inter S.A.“ banko sąskaitą, atidarytą UAB Medicinos banke, bei per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įmonių banko sąskaitas į įmonių „Domfart Industry INC“, „Phoenix Commerce Limited“ banko sąskaitas, atidarytas AB Ūkio banke. Po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, vykdydami P. C. T. nurodymą, perduotą per D. Z., laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d., internetinės bankininkystės įrankiais prisijungę prie P. C. T. nusikalstamai veikai nuslėpti panaudotų, užsienio šalyse ir lengvatinio apmokestinimo zonose registruotų įmonių – „Suntel Commerce LTD.“, „Domfart Industry INC“, „Phoenix Commerce Limited“, „Kertex Intex S.A.“ banko sąskaitų, atidarytų AB Ūkio banke ir UAB Medicinos banke, atliko banko pavedimus už tariamus sandorius į P. C. T. valdomų ir nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų įmonių – „Alerta Alliance LTD.“ ir „Mornex Invest Group LTD.“ banko sąskaitas, atidarytas AB Ūkio banke.

1.9. P. C. T., tęsdamas nusikalstamą veiką, pats ar jo nurodymu kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš jo valdomų ir nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų, lengvatinio apmokestinimo zonose registruotų įmonių – „Alerta Alliance LTD.“ ir „Mornex Invest Group LTD.“ bankų sąskaitų laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d. Ukrainos teritorijoje, Kijeve, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir Ukrainos teritorijoje, Kijeve, prisijungdami turimais internetinės bankininkystės įrankiais prie IP adresų Nr. (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip 2389 kartus, pervedinėjo pirmiau minėtus pinigus – ne mažiau kaip 15 738 302 JAV dolerius ir 24 810 540 Eur, gautus iš mokestinių nusikaltimų ir nusižengimų, į kitų įmonių bankų sąskaitas Kinijoje ir kitose šalyse, tokiu būdu atsiskaitydami už prekes, kurios buvo realizuotos Lenkijos Respublikos teritorijoje, Vulka Kosovskos prekybos centre, ūkinę veiklą vykdančių Vietnamo ir Lenkijos Respublikos piliečių, t. y. atliko su šiais pinigais finansines operacijas, sudarinėjo sandorius, naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje.

1.10. P. C. T. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. liepos 5 d. Ukrainos teritorijoje, Kijeve, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, pasinaudodamas Ukrainos piliečiais A. O., A. P., V. P., J. M., jų, kaip įmonės įgaliotų asmenų, vardu Lietuvos Respublikos banko AB Ūkio banko atstovybėje atidarė lengvatinio apmokestinimo zonose registruotų įmonių „Desta Remola S.A.“, „Aydent Traders S.A.“, „Meloffice INN S.A.“, „Tenser Daymond S.A.“ banko sąskaitas, turėdamas tikslą jas panaudoti legalizuodamas nusikalstamu būdu Lenkijos Respublikos teritorijoje, Vulka Kosovskos prekybos centre, įgytas lėšas JAV doleriais. Po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytais būdais laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. liepos 5 d. į pirmiau minėtų įmonių „Desta Remola S.A.“, „Aydent Traders S.A.“, „Meloffice INN S.A.“, „Tenser Daymond S.A.“ banko sąskaitas, atidarytas AB Ūkio banke, pervedė 1 595 679 JAV dolerius, kurie buvo įgyti Lenkijos Respublikos teritorijoje, Vulka Kosovskos prekybos centre, iš ūkinę veiklą vykdančių Vietnamo ir Lenkijos Respublikos piliečių, įvykdant mokestinius nusikaltimus ir nusižengimus.

1.11. Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. liepos 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, P. C. T. pats asmeniškai arba ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš P. C. T. nusikalstamai veikai nuslėpti panaudotų įmonių – „Desta Remola S.A.“, „Aydent Traders S.A.“, „Meloffice INN S.A.“, „Tenser Daymond S.A.“ banko sąskaitų atliko banko pavedimus už tariamus sandorius į P. C. T. valdomos ir jo nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamos, lengvatinio apmokestinimo zonoje registruotos įmonės – „Alerta Alliance LTD.“ banko sąskaitą, atidarytą AB Ūkio banke, pervesdami 1 595 679 JAV dolerius, kurie buvo įgyti anksčiau minėtu nusikalstamu būdu.

1.12. P. C. T., tęsdamas nusikalstamą veiką, pats ar jo nurodymu kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš jo valdomos ir nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamos įmonės – „Alerta Alliance LTD.“ banko sąskaitos pervedė minėtus nusikalstamu būdu įgytus pinigus – 1 595 679 JAV dolerius į kitų įmonių bankų sąskaitas Kinijoje ir kitose šalyse, tokiu būdu atsiskaitydami už prekes, kurios buvo realizuotos Lenkijos Respublikos teritorijoje, Vulka Kosovskos prekybos centre, ūkinę veiklą vykdančių Vietnamo ir Lenkijos Respublikos piliečių, t. y. atliko su šiais pinigais finansines operacijas, sudarinėjo sandorius, naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje.

1.13. Taip P. C. T., veikdamas per kitus jo nusikalstamos veikos nesuvokiančius asmenis, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. liepos 5 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo paties ir kitų asmenų pinigus, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su jais finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje, t. y. legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus – iš viso ne mažiau kaip 17 333 981 JAV dolerį ir 24 810 540 Eur.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Užsienyje registruotų įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ atstovas advokatas A. Višnevskis kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš atstovaujamų įmonių konfiskuotos lėšos, ir priteisti kasatorių atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimą. Kasatorius nurodo:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, išvardijęs visas bendroves, į kurių sąskaitas buvo pervedami pinigai, neindividualizuodamas nurodė, kad visos bendrovės yra fiktyvios. Manytina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo patikimų duomenų, jog nuteistasis atidarė įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ sąskaitas Ūkio banke ir kad į šias sąskaitas pateko nusikalstamu būdu įgytos lėšos. Be to, neįrodyta, kad nuteistasis turėjo tikslą šias sąskaitas panaudoti legalizuodamas nusikalstamu būdu įgytas lėšas. Nors teismai nurodė, kad lėšos buvo įgytos Lenkijos Respublikos teritorijoje, Vulka Kosovskos prekybos centre, iš ūkinę veiklą vykdančių Vietnamo ir Lenkijos Respublikos piliečių, įvykdant mokestinius nusikaltimus ir nusižengimus, tačiau, kaip matyti iš kaltinamojo akto ir pateiktų byloje banko sąskaitų išrašų, į kasatorių banko sąskaitas lėšos buvo gautos ne nuosprendyje ir kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. liepos 5 d., o po 2011 m. liepos 5 d. Ūkio bankui bankrutavus, valstybės draudžiama lėšų suma perkelta į Šiaulių banko (šiuo metu – AB „Artea“ bankas) sąskaitas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nerinko ir netyrė jokių įrodymų apie tai, kad kaltinamajame akte nenurodytu laikotarpiu (nes tirtas laikotarpis tik nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 5 d.) į įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ sąskaitas Ūkio banke pervestos skirtingo dydžio sumos eurais ir JAV doleriais buvo gautos nusikalstamu būdu. Tačiau teismai, nagrinėdami bylą, nesigilino į kasatorių sąskaitose esančių lėšų kilmę. Apeliacinės instancijos teismas nors ir apklausė esamus kasatorių atstovus (savininkus), tačiau nesiaiškino ir neturėjo galimybės nustatyti, kas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo užsienyje registruotų įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ tikrieji savininkai. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi pagarsintais A. O. ir J. M. parodymais, tačiau aplinkybė, kad tikrieji tuometiniai įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ direktorių valdybos nariai ėjo pareigas ir atstovavo bendrovei, nėra paneigta. Šie asmenys nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo apklausti. Atitinkamai nebuvo pašalinta abejonė dėl į įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ sąskaitas po 2011 m. rugsėjo 1 d. gautų lėšų kilmės. Taip teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė kasatorių teisę į nuosavybės neliečiamumą, be pagrindo konfiskavo kasatorių banko sąskaitose esančias lėšas.

2.2. Kasatoriai taip pat nurodo, kad buvo pažeistos jų teisės į atstovavimą ir tinkamą dalyvavimą byloje. Teigia, kad 2021 m. gegužės 27 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydami suteikti informaciją apie tai, kokie procesiniai veiksmai buvo priimti dėl įmonėms „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ priklausančių lėšų, laikomų finansinės įstaigos AB Ūkio banko sąskaitose (prašoma informacija reikalinga kreipiantis į AB Ūkio banko indėlių draudiką dėl klientams įmonėse „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ priklausančių draudimo išmokų gavimo). Generalinė prokuratūra 2021 m. birželio 2 d. raštu Nr. 17.2.-1638 informavo, kad ikiteisminiuose tyrimuose, kurie buvo atliekami dėl likviduojamo BAB Ūkio banko galimo turto iššvaistymo, apeliantės nefigūravo, jokie proceso sprendimai dėl apeliančių turto priimami nebuvo. Generalinė prokuratūra, žinodama apie kasatorių kreipimąsi, 2022 m. sausio 31 d. raštu Nr. 17.2.-460 informavo kasatorių atstovą, jog „Generalinėje prokuratūroje 2022 m. sausio 3 d. gautas Jūsų 2021 m. gruodžio 31 d. prašymas suteikti informaciją dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10009-10 bylos procesinės stadijos. Informuojame, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje yra baigtas, ikiteisminio tyrimo byloje yra surašytas kaltinamasis aktas, kuris buvo verčiamas į užsienio kalbą. Šiuo metu yra vykdomi BPK 220 straipsnio 6 dalies nuostatų reikalavimai, kuriuos įvykdžius kaltinamasis aktas kartu su visa bylos medžiaga bus perduotas teismui, kuriam ši byla yra teisminga, t. y. Vilniaus apygardos teismui.“

2.3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nustatyta, jog aptariamų įmonių atstovas advokatas žinojo apie vykstantį teisminį procesą pirmosios instancijos teisme ir jam nebuvo kliūčių prašyti įtraukti įmonių atstovus į procesą, tačiau advokatas to nepadarė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų apie įmonių atstovų egzistavimą, todėl jų atstovai teismo iniciatyva ir nebuvo įtraukti į procesą. Taip apeliacinės instancijos teismas perkėlė pareigą įtraukti kasatorius į baudžiamąjį procesą atstovui, kuris ne tik nežinojo, kada byla bus perduota teismui, bet ir tokios teisės neturi. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 55 straipsnio 1 dalis nustato, kad nukentėjusiojo, nepilnamečio, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus. Įgaliotajam atstovui leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas – nutartį. Taigi, kaip matyti iš pateiktų teisės aktų nuostatų, asmens, kurio turtas konfiskuojamas, atstovui nėra suteikta teisė savarankiškai įstoti į procesą, pripažinti save atstovu ir jame dalyvauti. Prievolė įtraukti tokį asmenį į procesą, kad būtų užtikrintas objektyvus bylos tyrimas ir priimtas teisingas sprendimas, nustatyta prokurorui ir teismui. Tam, kad atstovui būtų leista dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese turi priimti nutarimą, o teismas – nutartį.

2.4. Generalinė prokuratūra, žinodama apie tai, kad kasatorės domisi procesu, pateikė tarpinį atsakymą, informavo kasatorių atstovą apie užbaigtą ikiteisminį tyrimą, kad byla dar neperduota teismui, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad įtrauktų asmens, kurio turtas konfiskuojamas, atstovą į ikiteisminį tyrimą, neinformavo apie bylos perdavimą teismui ir neinformavo teismo apie tai, kad asmenys, kurių turtas konfiskuojamas, turi atstovą ir tikslinga būtų jį įtraukti į procesą. Taigi, neabejotinai buvo pažeista kasatorių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateikti prašymus ir užtikrinti objektyvų bylos nagrinėjimą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Užsienyje registruotų įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, atstovavimo

4. Praktikoje galimi atvejai, kai fiziniai ar juridiniai asmenys nėra kaltinami nusikalstamos veikos padarymu, tačiau įstatymo nustatytais atvejais baudžiamojoje byloje sprendžiama dėl jų turto konfiskavimo. Konfiskuojant turtą ribojama teisė į nuosavybę, todėl tokiems asmenims turi būti suteikiamos tinkamos procesinės garantijos. Pagal galiojančias BPK nuostatas, asmuo, iš kurio gali būti konfiskuojamas turtas, neturi aiškaus procesinio statuso ikiteisminio tyrimo stadijoje ir proceso pirmosios instancijos teisme metu. Tačiau, sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, turi būti imamasi priemonių, siekiant garantuoti tokio asmens teisių apsaugą, – suteikiama galimybė išdėstyti savo poziciją, pateikti atitinkamus argumentus ir pan. BPK nustatyta, kad, išsprendus turto konfiskavimo klausimą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, turi teisę apskųsti nuosprendį dėl šio sprendimo apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnio 4 dalis). Toks asmuo dėl šio sprendimo taip pat turi teisę paduoti kasacinį skundą (BPK 367 straipsnio 1 dalis).

5. BPK 55 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus. BPK 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgaliotajam atstovui leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas – nutartį. Pagal esamą praktiką, tokiu atveju mutatis mutandis paprastai vadovaujamasi BPK 53 straipsnio 3 dalies nuostata, kad minėti subjektai sprendimą dėl atstovo dalyvavimo procese priima esant pateiktam atstovo prašymui.

6. Nagrinėjamu atveju įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ atstovas advokatas A. Višnevskis, prieš bylą perduodant teismui, du kartus dėl informacijos pateikimo kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, tačiau prašymo įstoti į procesą šioje byloje kaip minėtų įmonių atstovas nepateikė.

7. Nustatyta, kad apie vykstantį procesą ir bylos perdavimą teismui atstovas žinojo, tačiau tokio prašymo nepateikė ir pirmosios instancijos teismui, o teismui nuosprendžiu priėmus sprendimą dėl lėšų, esančių minėtų įmonių sąskaitose, konfiskavimo, pasinaudojo BPK 312 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise paduoti apeliacinį skundą.

8. Byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Atstovui buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus ir teikti įrodymus. Pažymėtina, kad, tenkindamas atstovo prašymus ir siekdamas sudaryti galimybę pateikti įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė net kelias pertraukas, pridėjo prie bylos ir ištyrė atstovo pateiktus dokumentus. Atstovui pateikus duomenis apie šių įmonių akcijų savininkus V. Š. (V. Š.) ir S. H. (S. H.), apeliacinės instancijos teismas pats ėmėsi iniciatyvos juos apklausti ir apklausė teismo posėdyje. Pažymėtina, kad, prieš teismui baigiant įrodymų tyrimą ir paskelbus apie galimybę pateikti prašymus, nei šių įmonių atstovas, nei kiti proceso dalyviai prašymų neturėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors šiuo atveju dėl susiklosčiusios situacijos pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma apie šių lengvatinio apmokestinimo įmonių savininkus, valdytojus ir teisėtus įmonių atstovus ir jie pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau ši situacija ištaisyta apeliacinės instancijos teisme, kur užsienyje registruotoms įmonėms „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ buvo sudarytos pakankamos procesinės garantijos turto konfiskavimą užginčyti. Be to, atstovas turėjo galimybę pateikti kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ir šia galimybe taip pat pasinaudojo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju procese buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie suvaržė minėtų įmonių teises bei sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Dėl turto konfiskavimo

9. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis preambulėje nurodyta, jog tam, kad kova su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis būtų veiksminga, turėtų būti galima paskelbti apkaltinamąjį nuosprendį, nekeliant reikalavimo tiksliai nustatyti nusikalstamą veiklą, iš kurios gautas turtas, arba reikalauti, kad anksčiau arba tuo pačiu metu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl tos nusikalstamos veiklos, kartu atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes ir įrodymus (Preambulės 12 įtrauka, 3 straipsnio 3 dalies a ir b punktai); kiekvienu atveju svarstant, ar turtas buvo gautas iš nusikalstamos veiklos ir ar asmuo apie tai žinojo, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui, į tai, kad turto vertė yra neproporcinga teisėtoms kaltinamo asmens pajamoms ir kad nusikalstama veikla bei turto įgijimas įvyko tuo pat metu (Preambulės 13 įtrauka).

10. Teismų praktikoje pasisakoma, kad iš nurodytų nuostatų darytina išvada, jog teismams suteikta plati diskrecija spręsti, kokiais bylos duomenimis turi būti grindžiamas vertinamo turto ryšys su byloje kaltinamų ar kitų asmenų nusikalstama veikla, ar tų duomenų pakanka nusikalstamai turto kilmei konstatuoti. Teismai, įgyvendindami šią diskreciją, atsižvelgia tiek į byloje nustatytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek į visas kitas aplinkybes, leidžiančias spręsti apie tokio turto kilmę. Šia prasme kaltinamų asmenų ar su jais susijusių vertinamo turto valdytojų nesugebėjimas pagrįsti teisėtos turto kilmės, ypač bylose, kuriose atskleista organizuoto nusikalstamumo veikla, laikytinas svarbia įrodomąją reikšmę turinčia aplinkybe, kuria teismas gali motyvuoti išvadą dėl nusikalstamos turto kilmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2021">2K-51-788/2021</a>). Teismų vadovavimasis tokia įrodinėjimo nuostata pinigų plovimo bylose Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nelaikomas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu (pvz., 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zschüschen prieš Belgiją, peticijos Nr. 23572/07; 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Sofia prieš San Mariną, peticijos Nr. 38977/15).

11. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, kad Lenkijos Respublikoje, Vulka Kosovskos prekybos centre, buvo padarytos pirminės nusikalstamos veikos, iš kurių gautos nusikalstamos kilmės lėšos buvo legalizuojamos nuteistojo P. C. T., organizuojant nusikalstamu būdu gautų grynųjų pinigų surinkimą ir vėliau šias lėšas legalizuojant per sudėtingas pinigų pervedimo schemas. Tam panaudota daug užsienio šalyse ir lengvatinio apmokestinimo zonose registruotų įmonių, tarp jų ir aptariamų įmonių „Desta Remola S.A.“ bei „Tenser Daymond S.A.“, banko sąskaitų, į tariamų sandorių grandines įtraukiant tarpines įmones, šifruojant tarpusavio bendravimą, taip siekiant nuslėpti tikrąją šių pinigų kilmę. Už tai P. C. T. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

12. Byloje teismų nustatyta, kad iš įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ banko sąskaitų pinigai buvo pervedami į nuteistojo P. C. T. valdomą sąskaitą „Alerta Alliance LTD.“, kurioje buvo renkami pinigai iš visų fiktyvių įmonių, siekiant legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas. Nuteistasis P. C. T., veikęs per kitus asmenis, įmonės „Desta Remola S.A.“ banko sąskaitą, atidarytą AB Ūkio banke, naudojo negryniesiems pinigams surinkti ir pervesti į įmonės „Alerta Alliance LTD.“ sąskaitą. Tokiu būdu nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 m. liepos 1 d. iš įmonės „Desta Remola S.A.“ sąskaitos į įmonės „Alerta Alliance LTD.“ sąskaitą pervesta 567 892,99 JAV dolerio. P. C. T., veikęs per kitus asmenis, įmonės „Tenser Daymond S.A.“ banko sąskaitą, atidarytą AB Ūkio banke, taip pat naudojo negryniesiems pinigams surinkti ir pervesti į įmonės „Alerta Alliance LTD.“ sąskaitą. Nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. birželio 2 d. iš šios įmonės sąskaitos į įmonės „Alerta Alliance LTD.“ sąskaitą pervesta 441 348,19 JAV dolerio. Taigi, įmonės „Desta Remola S.A.“ bei „Tenser Daymond S.A.“ buvo naudojamos kaip tarpinės įmonės, siekiant apsunkinti galimybę atsekti pinigų judėjimą jų legalizavimo procese.

13. Byloje taip pat nustatyta, kad įmonės „Desta Remola S.A.“, registruotos Panamoje, sąskaita atidaryta įmonės įgalioto asmens A. O. (A. O.), o įmonės „Tenser Daymond S.A.“, registruotos tuo pačiu adresu, sąskaita tame pačiame banke – šios įmonės įgalioto asmens J. M., nors nustatyta, kad jie ne tik nebuvo tikrieji šių įmonių akcininkai ir vadovai, tačiau apie šių įmonių veiklą nieko nežinojo. Antai, A. O. patvirtino, kad banko sąskaitą atidarė pasiūlius pažįstamam asmeniui, už piniginį atlygį, tam reikalingus dokumentus pasirašė neskaitęs, bendrovės „Desta Remola S.A.“ jis nežino, joje niekada nedirbo ir nežino, kur ji įsikūrusi, bendrovės „Desta Remola S.A.“ sąskaitų faktūrų, taip pat sutarčių ir kitų bendrovės dokumentų nepasirašinėjo. J. M. taip pat patvirtino, kad apie įmonę „Tenser Daymond S.A.“ nieko nežinojo ir jokioje jos veikloje nedalyvavo.

14. Įvertinę pinigų judėjimo schemas, teismai nustatė, kad įmonės „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ buvo fiktyvios, jokios veiklos nevykdė, šios įmonės ir jų bankų sąskaitos pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes buvo išimtinai naudojamos nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo procese, o A. O. ir J. M. buvo fiktyvūs įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymons S.A.“ valdytojai.

15. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir įvertino atstovo pateiktus dokumentus. Pateiktos įmonės „Desta Remola S.A.“ sąskaitos pasirašytos A. O., o įmonės „Tenser Daymond S.A.“ sąskaitos faktūros – J. M., t. y. asmenų, nieko apie šių įmonių veiklą nežinančių. Pažymėtina ir tai, kad nors pateiktos sąskaitos faktūros bei sąskaitų išrašai apima ir kiek vėlesnio laikotarpio finansines operacijas (iki 2011 m. lapkričio 4 d.) nei P. C. T. inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis (nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. liepos 5 d.), tačiau šie laikotarpiai artimi, be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atstovo teismui pateiktos sąskaitos faktūros niekuo neišsiskiria iš bendro byloje nustatyto pinigų legalizavimo mechanizmo. Teismo apklausti minėtų įmonių atstovai V. Š. ir S. H. nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų konfiskuotų lėšų kilmę. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kasatoriaus pateiktų dokumentų, įvertino ir tai, kad įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ atstovo pateikti duomenys apie šių įmonių akcininkus ir vadovus prieštaringi. Pagal pateiktus įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ direktorių valdybos neeilinių posėdžių protokolus ir akcijų įgijimo sertifikatus, S. H. ir V. Š. visas jų atstovaujamų įmonių akcijas (100 vnt.) įgijo šių įmonių įsteigimo dieną – 2010 m. gruodžio 23 d. O pagal pateiktas kapitalo akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, jie šių įmonių akcijas įgijo 2019 m. birželio 28 d. Rygoje. Patys V. Š. ir S. H. teigė, kad akcijas įgijo Rygoje 2019 m., o apie šių įmonių veiklą iki tol nieko nežinojo. Įtikinamų paaiškinimų dėl tokių neatitikimų nepateikė nei jie, nei įmonei atstovaujantis advokatas.

16. Ištyręs ir įvertinęs atstovo pateiktus dokumentus, apeliacinės instancijos teismas dėl jų prieštaringumo ir dalies jų abejotino tikrumo kaip įrodymais nesivadovavo bei pagrįstai konstatavo, kad pateikti duomenys nepagrindžia lėšų, kurių konfiskavimą ginčija atstovas, teisėtos kilmės, o jokie kiti duomenys, kurie leistų teigti, kad aptariamos įmonės vykdė realią teisėtą veiklą, negauta.

17. Byloje nenustatyta, kad, spręsdami dėl turto konfiskavimo, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir kad nuosprendžius grindė prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis.

18. BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos pritaikytos tinkamai. Pastaroji norma nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ banko sąskaitose buvusios lėšos objektyviai atitinka BK 216 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo dalyko požymius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek šių lėšų kilmę, tiek ir jų judėjimo schemas, pagrįstai pasisakė, kad šios lėšos yra tiek nusikalstamos veikos rezultatas, tiek ir priemonė, panaudojant jas finansinėms operacijoms nusikalstamu būdu įgytam turtui legalizuoti.

Dėl proceso išlaidų

19. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016 ir kt.).

20. Baudžiamoji byla kasacine tvarka buvo nagrinėjama pagal įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ atstovo advokato A. Višnevskio kasacinį skundą. Kadangi nuteistasis procese nedalyvavo, remiantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, jo gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš nuteistojo P. C. T. už jam suteiktą teisinę pagalbą neišieškotinas.

21. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmetamas, kasatoriaus prašymas priteisti įmonėms „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ jų patirtų išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimą taip pat netenkintinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti užsienyje registruotų įmonių „Desta Remola S.A.“ ir „Tenser Daymond S.A.“ atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio kasacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo iš P. C. T. valstybės naudai nepriteisti.

Netenkinti advokato Aleksanderio Višnevskio prašymo priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Eligijus Gladutis