Administracinė byla Nr. 2AT-7-42-2014
Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00462-2013-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
39.2;
47.8 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Viktoro Aiduko, Gintaro Godos, Jono Prapiesčio, Alvydo Pikelio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
R. P. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarimu pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį, taikant 301 straipsnio nuostatas, nubaustas 1000 Lt dydžio bauda be transporto priemonės „Volvo FH64R“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba „Jyki“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iš šios veikos gautų pajamų konfiskavimo už tai, kad 2013 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais UAB „B“, neturėdama licencijos verstis krovinių vežimo už atlygį kelių transporto priemonėmis veikla, naudodama transporto priemonę „Volvo FH 64R“ su priekaba „Jyki“, t. y. transporto priemonę, kurios bendroji masė didesnė nei 3,5 tonos, pažeisdama Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, teikė krovinių vežimo paslaugas V. Ž. įmonei, UAB „A“, R. B. IĮ, UAB „S“, UAB „M“, UAB „K“. R. P., per 2013 m. gegužės–rugpjūčio mėnesius, būdamas UAB „B“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jos veiklos tikslų įgyvendinimą, organizuodamas įmonės darbą, nesilaikė Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl yra atsakingas už UAB „B“ vertimąsi krovinių vežimo už atlygį veikla neturint licencijos.
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarimo dalis dėl nuobaudos pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį pakeista R. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas ir nubaudžiant jį 1000 Lt dydžio bauda su pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos – 62 040,21 Lt, konfiskavimu, be transporto priemonės „Volvo FH64R“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba „Jyki“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančios UAB „B,“ konfiskavimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir palikti be pakeitimų galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarimą arba pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, rezoliucinėje dalyje nurodant, kad 62 040,21 Lt pajamos konfiskuojamos iš jas gavusios UAB „B“.
Pareiškėjo teigimu, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta padarius esminių materialiosios ir proceso teisės normų, įtvirtintų ATPK 7 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 26 straipsnio 1 dalyje, 301, 248, 257 straipsniuose, 256 straipsnio 1 dalyje, pažeidimus. Dėl to teismas nepagrįstai ir neteisėtai konfiskavo 62 040,21 Lt pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos. Šie pažeidimai turėjo esminę įtaką neteisėtos nutarties priėmimui.
Pareiškėjas nurodo, kad priimdamas nutartį apeliacinės instancijos teismas nesilaikė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis), pažeidė įrodymus ir jų vertinimą reglamentuojančias taisykles (ATPK 256 straipsnio 1 dalis, 257 straipsnis), byloje neužtikrino teisėtumo (ATPK 7 straipsnio 1, 2, 3 dalys), dėl to, nepagristai netaikydamas ATPK 301 straipsnio nuostatų, neteisėtai konfiskavo administracinio teisės pažeidimo padarymu gautas pajamas, ydingai suformulavo nutarties rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad pajamos konfiskuotinos ne iš jas gavusios bendrovės (UAB „B“), o iš atsakomybėn patraukto R. P., kuris šių pajamų negavo. Dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų šiurkščių proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimų skundžiama nutartis yra neteisinga, neteisėta, priimta neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus. Pareiškėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai nesiaiškino atskirų bylos aplinkybių ir jų visumos, pažeidė įrodymus ir jų vertinimą reglamentuojančias ATPK normas, dėl to nepagrįstai netaikė ATPK 301 straipsnio nuostatų ir nepagrįstai konfiskavo pažeidimu gautas pajamas. Spręsdamas gautų pajamų konfiskavimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į visas šio klausimo tinkamam ir teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas nutarime konstatavo, jog duomenų, kad bendrovė UAB „B“ bandė nuslėpti iš veiklos gautas pajamas, byloje nėra, taip pat po atlikto patikrinimo įmonė netrukus gavo licenciją tarptautiniam krovinių vežimui keliais už atlygį Bendrijos teritorijoje (patikrinimas atliktas 2013 m. rugpjūčio 26 d., o licencija išduota 2013 m. rugsėjo 4 d.). Nutarime pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad, konfiskavus pažeidimu gautas pajamas (62 040,21 Lt), asmeniui būtų nustatyta neprotingai didelė atsakomybė už padarytą pažeidimą, būtų žymiai ir neproporcingai pabloginta jo finansinė padėtis, o konfiskavus šią sumą iš bendrovės – ji taptų nemoki. Teismų praktikoje laikoma, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo principą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2 AT-2-2013, Nr.2AT-7-2013). Taikant papildomą administracinę nuobaudą – pažeidimo įrankio, pažeidimu gautų pajamų konfiskavimą, toks nuosavybės teisių ribojimas taip pat turi atitikti visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N17-103/2007, N-1396/2007, N444-3096/2010).
Pareiškėjo teigimu, jo veikoje buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, R. P. padarytu teisės pažeidimu nepadaryta jokia žala, nebuvo sukeltas joks pavojus įstatymo saugomoms vertybėms. Pareiškėjas nurodo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškinęs, kad krovinių pervežimus atlieka ir kita jo vadovaujama įmonė UAB „K“, kurios turimoms transporto priemonėms licencijos išduotos, o vienintelei UAB „B“ turimai transporto priemonei „Volvo“ per suklydimą licencija neišduota. Nutartyje ir apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju didelės žalos valstybei nepadaryta, veika nelaikytina ypatingai pavojinga, duomenų, kad įmonė bandė nuslėpti iš veiklos gautas pajamas, byloje nėra. Be to, po pažeidimo padarymo bendrovei buvo išduota licencija verstis tarptautiniu krovinių vežimu keliais už atlygį.
Pareiškime nurodoma, kad byloje esantys UAB „B“ finansiniai dokumentai (su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta pelno (nuostolių) ataskaita), taip pat su šiuo prašymu pateikiami finansiniai dokumentai patvirtina, kad, atsižvelgiant į bendrovės finansinę būklę, konfiskavus 62 040,21 Lt pajamų ji taps nemokia, nebebus pajėgi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų nei valstybei, nei darbuotojams, nei SEB bankui, iš kurio paimtas 691 600,00 Lt kreditas, nei tiekėjams. Todėl 62 040,21 Lt pajamų konfiskavimas neabejotinai reikš bendrovės veiklos pabaigą, t. y. nemokumą, bankrotą. Dėl to darbuotojai netektų darbo, valstybė bendrovės mokamų mokesčių, nebūtų iš ko Nacionalinei mokėjimo agentūrai grąžinti suteiktos paramos, kuri privalėtų būti grąžinta bendrovei dėl kilsiančio nemokumo nutraukus veiklą, o SEB bankas susidariusį įsiskolinimą nukreiptų į niekuo dėtus laiduotojus. Atsižvelgiant į tai, pasak pareiškėjo, 62 040,21 Lt pajamų konfiskavimas akivaizdžiai neproporcingas teisės pažeidimui bei jo pasekmėms, kurių, kaip matyti, nėra, ir kuris pablogintų bendrovės finansinę padėtį taip, kad ji taptų nemokia ir bankrutuotų. Be to, pareiškime pažymima, kad, palyginti su paskirta 1 000 Lt bauda ir 62 040,21 Lt gautų pajamų konfiskavimu, licencija dešimčiai metų kainavo viso labo 350 Lt. Todėl, pasak kasatoriaus, aptariama nuobauda yra per griežta, neproporcinga administracinės nuobaudos tikslams pasiekti ir padarytam administraciniam teisės pažeidimui bei neteisinga: esant nurodytoms aplinkybėms, egzistuoja išimtinis atvejis, kada gali ir turi būti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais neskiriant pažeidimu gautų pajamų konfiskavimo.
Pareiškime taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik nepagrįstai konfiskavo 62 040,21 Lt gautų pajamų, bet ir ydingai, netiksliai suformulavo nutarties rezoliucinę dalį, nenurodydamas, kad šios pajamos konfiskuojamos iš jas gavusios bendrovės UAB „B“. Taip teismas pažeidė konfiskuotiną turtą apibrėžiančią ATPK 26 straipsnio 1 dalį ir teisėtumo reikalavimus, inter alia keliamus ir teismo procesinio sprendimo turiniui bei formai, nustatančias ATPK 7 straipsnio 1, 2, 3 dalių normas. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį gali būti konfiskuojamos tik administracinio teisės pažeidimo padarymu gautos pajamos. Todėl, jei pajamas iš neteisėtos veiklos gavo ne atsakomybėn traukiamas, o kitas asmuo, tai, pareiškėjo teigimu, iš atsakomybėn traukiamo asmens jos ir neturėtų būti konfiskuojamos. Juolab kad 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo atveju ATPK 26 straipsnio 1 dalis leidžia konfiskuoti ir kitiems asmenims (ne pažeidėjui) priklausančias pažeidimo padarymo metu gautas pajamas.
Pareiškime nurodoma, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog nutartimi gautų pajamų konfiskavimas yra paskirtas pagrįstai, 62 040,21 Lt pajamos turėtų būti konfiskuotos ir išieškomos iš jas gavusios UAB „B“, tai aiškiai nurodant teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje. Priešingu atveju, nurodyta suma gali būti konfiskuota iš R. P., kuris šiuo atveju aptariamų pajamų apskirtai negavo.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas Vidmantas Žukauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.
Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjo teiginiais, kad šiuo konkrečiu atveju didelės žalos valstybei nepadaryta ir jo veika nelaikytina ypač pavojinga.
Atsiliepime nurodoma, kad krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veikla yra licencijuojama. Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“, 5 punkto nuostatose nurodyta, kad valstybės institucijos, licencijuodamos tam tikrą veiklą, įvertina šia veikla keliamą riziką pažeisti svarbų visuomenės interesą. Pareigūno nuomone, pagrindo išvadai, jog, vykdant veiklą neturint išduotos licencijos, veikla gali būti mažiau pavojinga, nėra, priešingai – vykdant veiklą neturint licencijos pažeidžiamas ypač svarbus visuomenės interesas.
Byloje nustatyta, jog UAB „B“ iš neteisėtos veikos gavo 62 040,21 Lt pajamų. Atsiliepime pažymima, kad tai yra pajamos, artimos toms, už kurias taikoma baudžiamoji atsakomybė, ir tai įrodo dar didesnį pažeidimo pavojingumą visuomenėje. Neteisėtas ūkinės komercinės veiklos vykdymas valstybei trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką jose, pažeidžia sąžiningų verslo subjektų interesus, iškraipo konkurenciją. Pareigūno nuomone, tik paskyrus papildomą nuobaudą – pajamų konfiskavimą, administracinė nuobauda būtų tinkamai individualizuota ir būtų pakankama administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ATPK 20 straipsnyje, pasiekti.
Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.444-745/2008). Pareigūno nuomone, byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių – tai, kad, konfiskavus pajamas, UAB „B“ patirs sunkumų, nėra pagrindas ATPK 301 straipsnyje nustatytų taisyklių taikymui.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. prašymas tenkintinas.
Dėl paskirtos nuobaudos – pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos konfiskavimo
Minėta, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi, iš dalies pakeitus Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarimą, R. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nubaustas 1000 Lt dydžio bauda su pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos – 62 040,21 Lt, konfiskavimu, be transporto priemonės „Volvo FH64R“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba „Jyki“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančios UAB „B,“ konfiskavimo. R. P. pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad jo vadovaujama UAB „B“, neturėdama licencijos, vertėsi krovinių vežimo už atlygį veikla.
Būtent nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl 62 040,21 Lt gautų pajamų konfiskavimo pagrįstumą.
ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga. Sankcija už minėtą pažeidimą – bauda nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.
Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausia pasisakytina dėl to, ar pagal ATPK įtvirtintą teisinį reguliavimą fiziniam asmeniui, padarius ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, šio straipsnio sankcijoje įtvirtintos tam tikros administracinės nuobaudos gali būti taikomos ir juridinių asmenų atžvilgiu. Pagal galiojantį ATPK administracinio teisės pažeidimo subjektais pripažįstami fiziniai asmenys (ATPK 12 straipsnis). Tačiau šią ATPK nuostatą vertinant viso ATPK įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste ji dar savaime nereiškia, kad už tam tikrų administracinių teisės pažeidimų padarymą taikomos administracinės nuobaudos negali būti susijusios ir su juridinių asmenų turtinių teisių suvaržymais, kurie iš esmės reiškia atitinkamų administracinių nuobaudų taikymą jų atžvilgiu.
Antai pagal ATPK 26 straipsnį viena iš administracinių nuobaudų, skiriamų už administracinio teisės pažeidimo padarymą, – tai pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas, t. y. šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuotos gali būti tik pajamos, kurios yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus pajamas, kurios buvo gautos padarius ATPK 26 straipsnyje nurodytus administracinius teisės pažeidimus. Tarp tokių pažeidimų yra įvardytas ir administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 173 straipsnio 1 dalyje. Taigi baudžiant fizinį asmenį už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla (ATPK 173 straipsnis), jeigu iš tokios veiklos buvo gautos pajamos, šios pajamos konfiskuojamos nepriklausomai nuo to, ar jos yra pažeidėjo ar kito asmens (pvz., juridinio asmens nuosavybė). Šiuo atveju teismai, skirdami tokią administracinės nuobaudos rūšį, savo sprendimuose, atsižvelgdami į tai, kuris asmuo (fizinis ar juridinis) iš neteisėtos veiklos gavo pajamų, turi tiksliai nurodyti, iš kurio asmens šios pajamos konfiskuojamos.
Minėta, kad už ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą yra numatyta bauda su gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Nagrinėjamoje byloje Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi, nematydamas pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį, priešingai nei Rokiškio rajono apylinkės teismas, R. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė ir pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos – 62 040,21 Lt, konfiskavimą.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nustatant turtines sankcijas, be kita ko, turto konfiskavimą, už padarytus teisės pažeidimus, asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, nuosavybės gynimas susiaurėja pagal sankcijos numatytas ribas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Kiekvieno fizinio ar juridinio asmens teisė netrukdomam naudotis savo nuosavybe įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje (Nuosavybės apsauga). Pagal šio straipsnio 2 dalį valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį patenka turto konfiskavimas. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (e. g. Ismayilov v. Russia, no. 30352/03, judgment of 6 November 2008).
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Pažymėtina ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).
Būtent iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad R. P. veikoje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nuoširdžiai gailisi. Teismai nenustatė, kad dėl jo veikos atsirastų didelė žala valstybei ar kitaip pasireikštų ypatingas veikos pavojingumas. Byloje nėra duomenų, kad neteisėtai verčiantis minėta neteisėta veikla buvo bandoma nuslėpti mokesčius. Be to, pažymėtina ir tai, kad po atlikto patikrinimo (2013 m. rugpjūčio 26 d.) iš karto buvo kreiptasi dėl licencijos tarptautiniam krovinių vežimui keliais už atlygį ir ši licencija netrukus buvo gauta (2013 m. rugsėjo 4 d.). Nėra paneigta ir pažeidėjo iškelta versija, kad UAB „B“ turimai transporto priemonei – miškovežiui „Volvo“ jis licenciją pamiršo gauti per neapsižiūrėjimą, nes manė, kad ji yra išduota.
Taigi, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, R. P. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje R. P. už padarytą administracinį nusižengimą pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį paskirta 1000 Lt dydžio bauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Kartu kolegija pažymi, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi R. P. paskirtas pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos – 62 040,21 Lt, konfiskavimas yra neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, per griežta ir nėra teisinga. Taigi pritartina Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarime išsakytai pozicijai, kad konfiskavus šias pajamas asmeniui būtų nustatyta neprotingai didelė atsakomybė už padarytą pažeidimą. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą R. P., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti ne tik transporto priemonės „Volvo FH64R“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba „Jyki“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančios UAB „B,“ konfiskavimo, bet ir pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos – 62 040,21 Lt, konfiskavimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarimą be pakeitimų.
Teisėjai
Dalia Bajerčiūtė
Viktoras Aidukas
Gintaras Goda
Jonas Prapiestis
Alvydas Pikelis
Vladislovas Ranonis
Armanas Abramavičius
