Baudžiamoji byla Nr. 2K-546/2014
Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00188-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.7.5. (S)
2014 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Gintaro Godos ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės apribojimo, įpareigojant jį pradėti dirbti ir per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti T. P. pusę jai padarytos turtinės žalos, t. y. 635 Lt.
Iš V. S. priteista T. P. 1269,51 Lt turtinei, 7000 Lt neturtinei žalai ir 1200 Lt išlaidoms už advokato pagalbą atlyginti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui – 5080,60 Lt, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 1374,12 Lt.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo V. S. apeliacinis skundas ir iš jo priteista valstybei 120 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
V. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 17 d., apie 16.40 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) laiptinėje, trenkė į T. P. buto (duomenys neskelbtini) duris, taip prispaudė jos dešinę plaštaką ir padarė penkias spaustines žaizdas dešinės plaštakos II-III-IV pirštuose, III piršto vidurinio pirštakaulio lūžimą, II-III pirštų savųjų arterijų ir nervų sužalojimą, II piršto dalinį tiesiamosios sausgyslės sužalojimą, dėl to nukentėjusiosios T. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui, t. y. padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, todėl apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas, priimtas neįrodžius jo kaltės, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį, 44 straipsnio 5, 6 dalis, 301 straipsnį, vadovaujantis vien nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais; o apeliacinės instancijos teismo nutartis neteisėta, priimta iš esmės pažeidžiant BPK 322, 332 straipsnių, 324 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, netinkamai aiškinant nekaltumo prezumpcijos principą (BPK 11 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis), nepaisant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ išaiškinimų.
Nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą nuteistajam nedalyvaujant, nepranešus jam apie jo apeliacinio skundo nagrinėjimo vietą, datą, laiką. Jis negavo pranešimo apie jo bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, nors teismui buvo žinoma, kad jis pakeitė gyvenamąją vietą, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jam paskirta advokatė apie teismo posėdį taip pat nepranešė ir jį gynė apeliacinės instancijos teisme su juo net nesusisiekusi – taip buvo pažeistos jo teisės (BPK 22 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų, įrodinėjimo naštą perkėlė pačiam nuteistajam, netinkamai įvertino 2013 m. spalio 21 d. ekspertizės aktą, savo išvadas pagrindė samprotavimais ir prielaidomis, o ne objektyviais faktiniais duomenimis bei priėmė nemotyvuotą nutartį, nepagrįstai atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą. Taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nekaltumo prezumpciją ir nesilaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1, 2 dalies, 7 straipsnio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgos „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ reikalavimų. Teismai neįvertino, kad nukentėjusioji, itin pavojingu būdu valydama duris, pati galėjo susižaloti pirštus.
Atsiliepimu į nuteistojo V. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies.
Prokurorė pažymi, kad V. S. apie Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. posėdį nebuvo informuotas, jis norėjo dalyvauti nagrinėjant jo apeliacinį skundą, todėl nesant galimybės patikrinti, ar pranešimas apeliantui buvo išsiųstas tinkamu adresu, laikytina, kad buvo suvaržytos jo teisės. Toks teisių suvaržymas vertintinas kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Dėl šių procesinių pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382 straipsnio 5 punktas).
Atsiliepimu į nuteistojo V. S. kasacinį skundą nukentėjusioji T. P. prašo kasacinį skundą atmesti.
Nukentėjusioji atsiliepime išdėsto bylos aplinkybes, tvirtina, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ji davė nuoseklius parodymus, o nuteistojo skundo argumentai nepagrįsti, neatitinka byloje surinktų įrodymų. Teismų sprendimai yra teisingi ir pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma.
Nuteistojo V. S. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vienas iš kasatoriaus V. S. kasacinio skundo argumentų yra susijęs su tuo, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistos jo teisės, nes jis nebuvo informuotas apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką.
Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies teisinės valstybės principo kylanti asmens teisė į tinkamą teismo procesą, kuris yra būtina sąlyga bylai teisingai išspręsti, reiškia tai, kad baudžiamajame procese teisme turi būti paisoma proceso aiškumo, proceso dalyvių lygiateisiškumo, jų dalyvavimo įrodinėjimo procese, teises turėti vertėją, rungimosi ir kitų principų, idant būtų išsamiai, objektyviai, nešališkai ištirtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir būtų priimtas teisingas sprendimas baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 metų sausio 16 dienos nutarimas). Nutarime pabrėžta ir tai, kad iš Konstitucijos kyla įpareigojimas užtikrinti visų proceso dalyvių teises. Procesas turi būti toks, kad būtų užtikrinta veiksminga asmens, nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos, teisių apsauga ir kad toks asmuo galėtų naudotis visomis iš Konstitucijos kylančiomis teisėmis. Baudžiamasis procesas turi būti ir toks, kad nebūtų pažeistos ir asmens, įtariamo, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, konstitucinės teisės.
Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje konstatuojama, jog kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ar pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.
Tiek konstitucinė, tiek EŽTT jurisprudencija leidžia konstatuoti, kad sąžiningo (teisingo) proceso principu turi būti vadovaujamasi visose baudžiamojo proceso stadijose.
Kasacinės instancijos teismas sutinka su kasacinio skundo teiginiais dėl netinkamo nuteistojo informavimo apie bylos nagrinėjimo laiką.
BPK 317 straipsnis įtvirtina nuosprendį priėmusiam teismui pareigą apie apeliacinio skundo padavimą bei teisę su juo susipažinti ir pateikti atsikirtimus pranešti nuteistajam. Pagal BPK 319 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas turi pranešti proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką.
Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, o 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Ši nuostata suponuoja, kad privalu įsitikinti, ar byloje šiems asmenims buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-214/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-214/2014">2K-214/2014</a>).
Kasaciniame skunde V. S. teigia, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis pakeitė gyvenamąją vietą, todėl mano, kad teismo pranešimas buvo išsiųstas jo ankstesnės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad perduodant baudžiamąją bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui, šaukimas V. S. buvo išsiųstas adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamasis šaukimo neatsiėmė (T. 2, b. l. 124). Antrą kartą siunčiamas teismo šaukimas į Kauno apylinkės teismo posėdį (2013 m. gruodžio 2 d.) V. S. jau buvo išsiųstas adresu: (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis savo parašu patvirtino, kad šaukimą gavo (T. 2, b. l. 128). Kasatorius teisus, teigdamas, jog Kauno apylinkės teismui turėjo būti žinoms aplinkybės apie jo gyvenamojo adreso pasikeitimą. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje esantis 2013 metų rugpjūčio 21 dienos Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis V. S., kuriame jau nurodyta nauja jo gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) (T.2, b. l. 109).
Iš baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2014 metų sausio 7 dienos raštu Nr. 1-481-593/2013 išsiuntė V. S. baudžiamąją bylą su nuteistojo V. S. apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui ir paskyrė bylos nagrinėjimo datą. Šiame rašte Kauno apylinkės teismas nurodė, kad pranešimai apie apeliacinį bylos nagrinėjimą siunčiami proceso dalyviams pagal adresatų sąrašą. Paminėtame sąraše pirmuoju numeriu nurodytas V. S., tačiau konkretūs adresai nenurodyti (T. 2, b. l. 151-152). Pažymėtina ir tai, kad V. S. apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui taip pat nurodomas adresas - (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 148). Taigi iš pridėto asmenų sąrašo visiškai nėra aišku, kokiu adresu buvo siunčiami pranešimai, nes sąraše išvardyti tik asmenų vardai ir pavardės, nenurodant jokių adresų. Duomenų apie tai, ar V. S. šį pranešimą gavo, byloje taip pat nėra.
Į apeliacinės instancijos teismo posėdį, vykusį 2014 metų kovo 4 dieną, V. S. neatvyko. Apeliacinės instancijos teismas protokole konstatavo, kad nuteistajam pranešta apie teismo posėdį, tačiau neaišku, kokiais duomenimis remdamasis jis padarė tokią išvadą (T. 2, b. l. 164). Klausimas dėl galimybės nagrinėti bylą neatvykus apeliantui iš viso nesvarstytas, nors to reikalauja BPK 324 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taigi tokia situacija leidžia pagrįstai abejoti dėl tinkamo asmens informavimo apie posėdžio vietą ir laiką. Šios bylos duomenų visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistajam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką.
Be to, V. S. gynusi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta advokatė V. N. apeliacinės instancijos teisme V. S. gynė su juo nesusisiekusi ir taip pat nepranešusi apie apeliacinio skundo nagrinėjimą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, BPK 10 straipsnį kiekvienas asmuo, įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę į gynybą. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti galimybę kaltinamajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo pareikštų kaltinimų. Teisė į gynybą realizuojama sudarant sąlygas kaltinamajam gintis pačiam bei užtikrinant teisę turėti gynėją. Baudžiamojoje byloje kaltinamojo interesus gali ginti gynėjas, kurį kviečia pats kaltinamasis, arba gynėjas, kurį skiria teismas. Jei gynėjo nėra pasikvietęs pats kaltinamasis, teismas pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas. Tokia nutartis priimama, jeigu, teismo nuomone, be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
Iš bylos duomenų matyti, kad dieną prieš teismo posėdį (2013 m. kovo 3 d.) apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas advokatės V. N. orderis ginti V. S. (T. 2, b. l. 163). Kitas dokumentas po orderio yra teismo posėdžio protokolas. Byloje nėra jokios apeliacinės instancijos teismo motyvuotos nutarties, kaip to reikalauja BPK 51 straipsnio 2 dalis, kurioje būtų nurodyti motyvai, kodėl teismas savo iniciatyva pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kodėl paskiria būtent šią advokatę. Iš teismo posėdžio protokolo turinio darytina išvada, jog gynėja tik formaliai atstovavo nuteistojo interesams (T. 2, b. l. 164-165).
Kadangi visi kiti kasacinio skundo argumentai iš esmės sutampa su apeliacinio skundo argumentais ir bus nagrinėjami iš naujo, atskirai dėl jų nepasisakoma.
Darytina išvada, jog minėti teisių suvaržymai vertintini kaip esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, nes buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (BPK 369 straipsnio 3 dalis), ir dėl nurodytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, o byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Gintaras Goda
Aurelijus Gutauskas
