Dėl Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendis, kuriuo S. B. ir V. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį, nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, ir priimtas naujas - apkaltinamasis nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 2K-539/2014

Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00986-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija

2.9.12.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistiesiems S. B. ir V. V.,

nuteistųjų gynėjai advokatei Verai Gortovanovai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. B. ir V. V. (V. V.) gynėjos advokatės Veros Gortovanovos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendis, kuriuo S. B. ir V. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, ir priimtas naujas – apkaltinamasis nuosprendis:

S. B. nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. V. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš S. B. ir V. V. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai 86,78 Lt nukentėjusiojo S. B. gydymo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistųjų ir jų gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

S. B. nuteista už tai, kad 2012 m. balandžio 6 d. 21.20 val. namo koridoriuje, esančiame adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), konflikto metu su savo tėvu S. B., stovėdama jam iš už nugaros, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė į nugarą ir taip sukėlė nukentėjusiajam S. B. fizinį skausmą.

V. V. 2012 m. balandžio 6 d. 21.20 val. namo koridoriuje, esančiame adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), konflikto metu su nukentėjusiuoju S. B., stovėdamas jam iš dešinio šono, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. B. į dešinės pusės šoną, dėl to pastarasis patyrė fizinį skausmą; po to, stovėdamas priešais nukentėjusįjį S. B., aštriu ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu daiktu panašiu į peilį įpjovė S. B. kairės rankos bevardį pirštą bei dešinės rankos rodomąjį pirštą ir tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam S. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pjautine žaizda dešines plaštakos II piršte, pjautine žaizda kairės plaštakos IV piršte.

Nuteistųjų S. B. ir V. V. gynėja advokatė Vera Gortovanova kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje esančią ir papildomai gautą medžiagą, išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas, aprašydamas nuteistųjų nusikalstamos veikos įrodymus, jų vertinimą, kvalifikaciją, iš esmės nurašė apeliaciniame skunde nurodytų įrodymų vertinimą.

Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai tyrė įrodymus, keletą kartų detaliai apklausė nukentėjusįjį S. B. ir padarė išvadą, kad jo parodymai nenuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis nedalyvavo, tačiau teismas padarė išvadą, kad jo parodymai nuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai ir motyvai, pasak kasatorės, prieštarauja įrodymų visumai, grindžiami tik prokuratūros nuomone. Specialisto išvadoje Nr. G 931/12(01) nurodyta, kad nukentėjusiojo sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiojo rankai juos pasidarant ir pačiam, o liudytojas policijos pareigūnas G. R. (G. R.) patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą apie 40 min. beldė į duris, bet S. B. jų neatidarė, t. y. nematė nei sužaloto nukentėjusiojo, nei peilio. Tačiau, pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tai nepaneigia S. B. ir V. V. nusikalstamos veikos fakto, nors nėra aišku kokiomis aplinkybėmis, kokiu laiku, įrankiu buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam, ir įrodymų, pagrindžiančių kaltinamųjų kaltę, byloje nėra. Kasatorės nuomone, teismas nuosprendyje negali remtis nepatvirtintomis prielaidomis, nes taip nukrypstama nuo objektyvios tiesos nustatymo ir tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad S. B. ir V. V. dėl jiems pareikšto kaltinimo kaltais neprisipažino, prieštaravimų jų parodymuose nėra, paaiškinimai nuoseklūs ir neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas griežtai laikėsi baudžiamojo proceso paskirties, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnis) ir S. B. bei V. V. priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorės, paviršutiniškai ištyręs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai vadovaudamasis BPK 329 straipsnio 2 punktu, skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir netinkamai taikydamas baudžiamąjį įstatymą priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistųjų S. B. ir V. V. gynėjos advokatės Veros Gortovanovos kasacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 329, 331 straipsnių pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismas, dėl netinkamo įrodymų vertinimo panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, privalo nurodyti teisinius argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas turi būti laikomas ydingu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, išsamiai išanalizavus ištirtus įrodymus, daryta išvada, kad kaltinamųjų kaltė nėra įrodyta, nes be nukentėjusiojo parodymų nėra jokių kitų patikimų įrodymų apie sužalojimų nukentėjusiajam padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, neištyręs jokių naujų įrodymų, neišdėstydamas jokių aiškių argumentų, nepaneigdamas liudytojo G. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atlikto parodymų vertinimo, darė išvadą, kad reikšmingos bylos aplinkybės yra nustatytos, kad kaltinamieji pripažintini kaltais. Taigi negali būti daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai paneigė pirmosios instancijos teismo išvadas, kad byloje yra nepašalintų abejonių, trukdančių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas, manant, jog galėjo būti padaryta BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, tačiau vėliau buvo konstatuota, kad S. B. ir V. V. veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. BPK 407 straipsnis numato, kad procesas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų vyksta privataus kaltinimo tvarka.

BPK 417 straipsnio 1 dalis numato, kad „Jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad įtariamojo veika turi šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas išaiškina nukentėjusiajam šio teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl šios nusikalstamos veikos bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas“. Taigi ir nagrinėjamoje byloje paaiškėjus, kad S. B. ir V. V. veiksmai gali būti kvalifikuojami ne pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, turėjo būti priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, nukentėjusiajam išaiškinant teisę savo interesus ginti privataus kaltinimo tvarka.

BPK 409 straipsnyje numatytos išimtys, kai ir dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas gali būti atliekamas bendra tvarka, tačiau sprendimas taikyti BPK 409 straipsnyje numatytas taisykles negali priklausyti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro laisvos nuožiūros. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra išaiškinta, kad sprendimas pereiti iš privataus kaltinimo proceso į valstybinį kaltinimo procesą turi būti motyvuotas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo priimtas joks motyvuotas procesinis dokumentas, iš kurio būtų aišku, kodėl nebuvo taikoma BPK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė, įpareigojanti ikiteisminį tyrimą nutraukti, bet procesas buvo tęsiamas, teisme palaikomas valstybinis kaltinimas. Taigi nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad buvo padaryti esminiai BPK 407, 409, 417 straipsnių pažeidimai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Aurelijus Gutauskas

Gintaras Goda