Baudžiamoji byla Nr. 2K–513/2012
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01454-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutarties.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, vieneriems metams šešiems mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartimi A. J. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimo ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
A. J. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. spalio 4 d., apie 17.45 val., vairuodamas automobilį „Opel Corsa“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 107 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, jog, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, Vilniuje, Žalgirio g., ties pastatu Nr. 109, prieš išvažiuodamas iš aikštelės į pagrindinį kelią neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido pagrindiniu keliu jam iš kairės pusės atvažiuojančio motociklo „Harley Davidson“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo M. L., dėl to su juo susidūrė. Eismo įvykio metu M. L. ir L. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius teigia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį galima tik nustačius priežastinį ryšį tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir eismo įvykio metu sukeltų padarinių, kurį nustatant turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti KET pažeidimai, bet ir kiti veiksniai (tarp jų ir kitų eismo dalyvių padaryti pažeidimai), galėję turėti reikšmės padariniams kilti. Anot kasatoriaus, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vieno vairuotojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neatleidžia kitų vairuotojų nuo pareigos imtis visų nuo jų priklausančių priemonių, kad išvengtų eismo įvykio. Kasatorius mano, kad teismai vadovavosi vien tik Lietuvos teismo ekspertizės instituto specialisto V. Venckaus 2011 m. balandžio 6 d. išvados Nr. 11-3219(10) 8 punktu, kuriame pasakyta, jog „buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Opel Corsa“ vairuotojo A. J. veiksmai – išvažiuodamas iš išvažiavimo aikštelės ir įvažiuodamas į Žalgirio g., nedavė kelio antrąja eismo juosta nuo Kalvarijų g. Geležinio vilko g. link važiavusiam motociklui „Harley Davidson“, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui“. Tik teismas, o ne specialistas gali ir turi nustatyti eismo įvykio priežastį ir jo kaltininką, tuo tarpu teismai nagrinėdami šį eismo įvykį, įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių.
Kasatorius pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie M. L. vairuojamo motociklo greitį, o teismai rėmėsi vien tik M. L. parodymais, jog jis važiavo 40 km/h greičiu. Tuo tarpu kasatoriaus parodymai, kad prieš išvažiuodamas į Žalgirio gatvę jis įsitikino savo manevro saugumu, o arti nebuvo jokios transporto priemonės, kuriai būtų galėjęs sudaryti kliūtį, buvo tinkamai neįvertinti. Teismai nepagrįstai teigia, kad eismo įvykio mechanizmą patvirtina byloje esanti specialisto išvada, nors šios išvados 3 punkte nurodoma, jog M. L. vairuotos transporto priemonės greičio nustatyti negalima, o būtent ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant priežastinio ryšio klausimus šioje byloje. Apeliaciniame skunde keltas klausimas, kad M. L. buvo neatsargus, netinkamai vertino susiklosčiusią situaciją ir eismo įvykis galėjo kilti dėl jo viršyto leistino greičio, liko nenagrinėtas. Taip pat nebuvo atsakyta į apeliaciniame skunde iškeltą klausimą, kad dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai. Kasatorius teigia, kad teismai išsamiai ir visapusiškai neištyrė, tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, todėl netinkamai pritaikė būtinosios sąlygos taisyklę, kuri reikšminga nustatant priežastinį ryšį. Kasatorius mano, kad abiejų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Tai reiškia, kad jeigu kasatorius būtų laikęsis KET 107 punkto reikalavimų ir būtų praleidęs M. L. transporto priemonę, eismo įvykio nebūtų; iš kitos pusės, jeigu M. L. būtų laikęsis KET 133 ir 134 punktų reikalavimų ir būtų važiavęs saugiu greičiu, o atsiradus kliūčiai, sustabdęs savo transporto priemonę, eismo įvykis taip pat nebūtų kilęs.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo kasacinį skundą atmesti. Anot prokurorės, kasatorius A. J. nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo esmingai pažeistos BPK nuostatos. Kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu, tačiau nepateikia jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad teisėjai būtų įvertinę įrodymus ne pagal savo vidinį įsitikinimą arba kad įrodymų vertinimas nebūtų pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Atsiliepime nurodoma, kad teismas nuosprendyje aptarė priežastinio ryšio klausimą ir pagrįstai konstatavo, jog būtent A. J. veiksmai buvo kilusių padarinių priežastis. Apeliacinės instancijos teismus patikrino bylą pagal pateiktą apeliacinį skundą, nutartyje išsamiai ir argumentuotai aptarė kiekvieną apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, pagrindė, kodėl ir kuriais bylos duomenimis remiasi, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė A. J. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė tiek dėl eismo įvykio aplinkybių, tiek dėl priežastinio ryšio, partvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. J. veiksmai buvo kilusių padarinių priežastis. Pasisakant dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, dar kartą įvertino įrodymus, nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą atmesti nuteistojo A. J. apeliacinį skundą, išnagrinėjo šią bylą laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl A. J. veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir priežastinio ryšio nustatymo
BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, autoįvykio priežastimi yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai.
Nors kasatorius ginčija priežastinio ryšio tarp jo padaryto pažeidimo ir kilusių padarinių buvimą, kolegija laiko, kad kasatoriaus padaryta veika ir jos padariniai pagrįstai teismo įvertinti kaip atitinkantys BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymius. Byloje nustatyta, kad kasatorius pažeidė KET 107 punktą, kuriame nustatyta, kad, įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančių teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Eismo įvykio metu motociklo vairuotojui M. L. bei su juo važiavusiam keleiviui L. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kolegija sutinka su teismų išvada, kad eismo įvykio priežastis buvo vairuotojo A. J. veiksmai, t. y. tai, kad, ketindamas išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, esančios Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje prie parduotuvės „Maxima“, kasatorius suko į kairę Kalvarijų gatvės link ir nedavė kelio antrąja eismo juosta nuo Kalvarijų gatvės Geležinio vilko gatvės link važiavusiam M. L. vairuojamam motociklui ir su juo susidūrė. Šią išvadą teismai padarė ne tik įvertinę specialisto išvadą, kurioje nustatyta, jog buvusioje kelio eismo situacijoje būtent automobilio „Opel Corsa“ vairuotojo A. J. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, bet ir ištyrę visus kitus byloje esančius duomenis, tarp jų ir motociklo vairuotojo M. L. padarytus KET pažeidimus (jo vairuojama transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jai nebuvo atlikta techninė apžiūra ir jis vežė be šalmo keleivį, kuriam nebuvo 12 metų). Tačiau, įvertinę šiuos pažeidimus būtinosios padarinių kilimo sąlygos požiūriu, teismai pagrįstai konstatavo, kad tarp minėtų pažeidimų ir eismo įvykio nėra priežastinio ryšio. Kitų KET pažeidimų, kurie būtų galėję lemti eismo įvykio kilimą, teismai M. L. veiksmuose nenustatė. Analogiškos abejonės dėl motociklo vairuotojo veiksmų atitikties KET reikalavimams buvo keltos ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas į šį skundo argumentą motyvuotai atsakė pažymėdamas, kad jo veiksmai negali būti pripažinti pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi. Kasaciniame skunde pateikti teiginiai dėl abipusės kaltės dėl eismo įvykio pagrįsti ne konkrečiais duomenimis, bet prielaida, kad galbūt M. L. viršijo greitį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog baudžiamasis įstatymas byloje pritaikymas tinkamai, tenkinti kasatoriaus skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Tomas Šeškauskas
Olegas Fedosiukas
