Baudžiamoji byla Nr. 2K-522/2012 nuasmeninta
Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00522-2011-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.9; 1.1.8.1.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. nutarties.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. nutartimi nuteistojo M. S. ir nukentėjusiojo E. D. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
M. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 29 d., apie 17.00 val., parke, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė du smūgius metaliniu strypu E. D. į kairįjį petį ir kairiąją krūtinės pusę, dėl to šiam plyšo blužnis, lūžo kairės pusės X šonkaulis bei išsiliejo kraujas į pilvaplėvės ertmę – taip tyčia sunkiai sutrikdė E. D. sveikatą.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. nutartį ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Kasatorius teigia, kad jam nepagrįstai netaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatos, nes tam buvo visi pagrindai. M. S. nurodo, kad jis visiškai pripažino kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam padarytą žalą. Be to, pasak kasatoriaus, jis gynė savo seserį ir nuteistas už veiksmus, kuriuos išprovokavo pats nukentėjusysis, tikėtina, padarydamas plėšimą. Šios aplinkybės turėjo būti vertinamos kasatoriaus naudai. Pirmosios instancijos teismas, anot nuteistojo M. S., netinkamai vertino įrodymus, tai lėmė nepagrįstą realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, priėmė neteisingą nutartį. Kasatoriaus manymu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, bausmės tikslai būtų pasiekti paskiriant švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę.
Atsiliepimu į nuteistojo M. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje numatytų pagrindų švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, visuma, rodančia, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas reikštų teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal bylos medžiagą ir kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo konstatuoti, kad skiriant M. S. bausmę baudžiamasis įstatymas taikytas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistasis iš dalies pripažino kaltę, gailisi dėl atsiradusių pasekmių, nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jam atleido. Išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kasatorius nenurodė, o į jo akcentuojamas aplinkybes (prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam žalą) teismai atsižvelgė. Prokurorės manymu, M. S. paskirta bausmė nėra per griežta.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio taikymo
Kasatorius, prašydamas paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nurodo, kad teismai nepagrįstai netaikė jam BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatų, o švelnesnės, nei numatyta įstatymo, bausmės paskyrimas leistų pasiekti bausmės tikslus.
Kasacinės instancijos teismas priimtus teismų nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl M. S. paskirtos bausmės teisingumą teisėjų kolegija nagrinėja tiek, kiek tai susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu, šiuo atveju – BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės paskyrimo klausimus, taikymu.
Pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) teismas skiria bausmę, nustatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas grindžiamas išimtinėmis aplinkybėmis, kurių buvimas leidžia daryti išvadą, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas suponuoja bausmės, adekvačios nusikalstamai veikai, ją padariusiojo asmenybei paskyrimą, kartu nepažeidžiant įstatymais ginamų vertybių (žmogaus sveikatos, nuosavybės ir kt.) apsaugos, nukentėjusio asmens teisėtų interesų. Taikydami BK 54 straipsnio 3 dalį teismai taip pat privalo vadovautis bausmės paskirtimi, kurią apibrėžia BK 41 straipsnio 2 dalis, t. y.: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 62 straipsnio pagrindu teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra šioje BK normoje nurodytos sąlygos. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį: jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį – kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad jam galėjo būti taikomos šios BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatos, nes iš bylos medžiagos matyti, jog nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindus jas taikyti. Tiek kasaciniame, tiek apeliaciniame skunde M. S. prašymą skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę, grindžia nurodydamas tai, kad jis visiškai prisipažino savo kaltę, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam padarytą žalą, o šis jam atleido, be to, pasak kasatoriaus, nukentėjusysis pats išprovokavo jį (M. S.) nusikalsti. Tačiau, priešingai negu teigia kasatorius, jo nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismai nenustatė. Į tai, kad M. S. atsiprašė nukentėjusiojo ir nors kaltu prisipažino iš dalies, tačiau gailisi dėl to, ką padaręs, skiriant bausmę buvo atsižvelgta. Be to, M. S. – recidyvistas, tyčinį sunkų nusikaltimą padarė būdamas teistas už tokio pobūdžio nusikaltimą (pagal BK 135 straipsnio 2 dalį) bei kitas nusikalstamas veikas, niekur nedirbo, teigiamai jį apibūdinančių duomenų byloje nėra.
Kasatoriui, nuteistam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams, kuri yra žymiai mažesnė nei šio BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies (laisvės atėmimo iki dešimties metų) vidurkis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad ši bausmė yra neteisinga ir neatitinka bausmės paskyrimą reglamentuojančių BK normų nuostatų.
Darytina išvada, kad pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes, į kurias pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas privaloma atsižvelgti skiriant bausmę, kasatoriui už tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sužalojimą bausmė paskirta tinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą; taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
Dėl nenagrinėtinos kasacinio skundo dalies
Kasaciniame skunde teigiama, kad neteisingos bausmės paskyrimą lėmė pirmosios instancijos teismo atliktas netinkamas įrodymų vertinimas (tai reikštų BPK normų pažeidimą). Šis teiginys deklaratyvus, jokių konkrečių BPK normų pažeidimų ar juos pagrindžiančių teisinių argumentų kasatorius nenurodo. Dėl to teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo šios kasacinio skundo dalies (tiksliau – teiginio) nagrinėti.
Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal M. S. apeliacinį skundą, patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir savo nutartyje dėl to pasisakė, nurodydamas motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų teismų sprendimų keitimo ar naikinimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Valerijus Čiučiulka
Dalia Bajerčiūtė
