Baudžiamoji byla Nr. 2K-523/2012
Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00064-2010-5 Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.15.1.2; 2.1.14 S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš nuteistojo S. B. priteista nukentėjusiosioms: D. B. 8903,08 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, N. B. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. nutartis, kuria Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendis pakeistas ir turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai D. B. sumažintas iki 6763,08 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą,
n u s t a t ė :
S. B. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, būtent: 2010 m. kovo 9 d. apie 11.50 val. savo asmeniniame miške, esančiame Varėnos miškų urėdijos Dainavos girininkijoje, pažeisdamas Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų 1996 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 208, 65, 99, 100 punktų reikalavimus – būdamas neapmokytas ir neatestuotas miško pjovėju, neturėdamas reikiamos kvalifikacijos ir tą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, dirbo miške motoriniu pjūklu „55 Husqvarna“, paliko pjovimo metu įstrigusią šakomis į kitus medžius nupjautą pušį, jos kaip galima greičiau nenuleido, pavojingos jos galimo kritimo zonos neapjuosė gerai matoma juosta, virve ar kitokiu būdu neužtvėrė ir pradėjo pjauti kitą pušį, neįsitikinęs, ar pavojingoje zonoje nėra kitų žmonių. Kartu dirbusiam nukentėjusiajam A. V. būnant pavojingoje zonoje, pjovimo metu įstrigusiai šakomis į kitus medžius pušiai krintant, buvo padaryti daugybiniai atviri kaukolės skliauto kaulų, kaukolės pamato kaulų lūžimai ir kiti sužalojimai, nuo kurių nukentėjusysis mirė.
Kasaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo panaikinti teismų sprendimų dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, nes teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jo dydį, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas bei pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas, reguliuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.
Kasatorius nurodo, kad CK 6.250 straipsnyje asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sąrašas nepateiktas. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusiosios yra žuvusiojo seserys ir į CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų kategoriją nepatenka. Dėl neturtinės žalos atlyginimo kitiems, minėtame straipsnyje nenurodytiems asmenims, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs aiškią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kuria teismai nesivadovavo bei nuo jos nukrypo. Kasacinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-427/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-427/2010">2K-427/2010</a> pažymėta, kad sprendžiant kompensacijos už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, klausimą žala priteisiama ir kitiems artimiesiems, kurie buvo susiję su nužudytuoju glaudžiais ryšiais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo, bet būtina nustatyti, kad ieškovą su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Taigi teismai, priteisdami kiekvienai nukentėjusiajai po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, privalėjo nustatyti ir įvertinti nukentėjusiųjų ir žuvusiojo tarpusavio santykių artumą, glaudumą, emocingumą ir spręsti, ar nukentėjusiosios turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tarp žuvusiojo ir nukentėjusiųjų nebuvo jokių artimų, dvasiškai glaudžių ir emocinių ryšių, jie faktiškai nebendravo, nors formalus giminystės ryšys (brolis-seserys) ir buvo. Žuvusysis eidavo per žmones, prašydavo maisto, pinigų. Pačios nukentėjusiosios savo parodymuose yra nurodžiusios, jog nežinojo nei ką brolis (žuvusysis) veikia (užsiima), nei su kuo jis bendrauja. Nukentėjusiosios N. B. teiginys, kad žuvusysis gyveno pas ją, yra melagingas, nes ji Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-690-308/2011 yra pateikusi dokumentus bei patvirtinusi, jog po motinos E. V. mirties 2007 m. vasario 13 d. likusi gyventi viena. Pasak kasatoriaus, byloje nenustatyta, kad nukentėjusiąsias ir žuvusįjį siejo itin artimi santykiai ir nėra jokių duomenų (įrodymų), jog nukentėjusios realiai patyrė dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus ir pan., todėl tenkinti jų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo teisinio pagrindo. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad abiem nukentėjusiosioms priteistas vienodas neturtinės žalos dydis 5000 Lt, nors byloje nustatyta, jog turtinę žalą patyrė tik viena iš nukentėjusiųjų, t.y. D. B.. N. B. turtinės žalos nepatyrė ir neteikė jokių įrodymų (medicininių dokumentų), kad brolio mirtis jai sukėlė kažkokias neigiamas pasekmes, t.y. sveikatos sutrikimą, negalavimus ir pan. Pasak kasatoriaus, nukentėjusiosios D. B. pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų taip pat neįrodo jos patirtos neturtinės žalos pasekmių. Minėtuose dokumentuose nurodoma, jog ji gydoma ir serga nuo 2001 metų, o būklė pablogėjo nuo 2010 m. spalio 27 d., kai mirė artimas žmogus. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog A. V. žuvo 2010 m. kovo 9 d. Dėl šių tariamai nukentėjusiosios D. B. neturtinės žalos pasekmių teismai nepasisakė, jų neįvertino. Kasatorius teigia, kad teismai, priteisdami vienodą neturtinės žalos atlyginimą abiem nukentėjusiosioms, esant baudžiamojoje byloje nustatytiems skirtingiems neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijams, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 113 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė prašo nuteistojo S. B. kasacinį skundą atmesti. Nurodo, kad trečiojo asmens (šiuo atveju - žuvusiojo seserų) teisė į neturtinės žalos atlyginimą nustatoma vadovaujantis ne tik CK 6.284 straipsniu, bet ir bendromis deliktinės atsakomybės taisyklėmis, taip pat CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadovaujantis šia norma, teismų praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 straipsnyje nurodytiems asmenims, bet ir kitiems artimiesiems, kurie buvo susiję su nužudytuoju glaudžiais ryšiais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo, bet būtina nustatyti, kad ieškovą su nukentėjusiu iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Teismai nustatė, kad artimesnių giminių žuvusysis A. V. neturėjo, gyveno kartu su seserimi N. B. (tą patvirtino ne tik ji pati, bet ir jos sesuo D. B., sūnėnas S. M., buvęs vyras G. B.). Be to, artimus jų santykius įrodo ir tai, kad nukentėjusiosios jį laidojo, D. B. patyrė dėl to ir materialinę žalą. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, t.y. į neturtinės žalos pasekmes, kasatoriaus kaltę, jo turtinę padėtį, padarytą turtinę žalą bei kitas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir priteisė nukentėjusiosioms - civilinėms ieškovėms D. B. ir N. B. - po 5000 Lt neturtinės žalos.
Prokurorė pabrėžia, kad kasacinis skundas dėl neturtinės žalos dydžio kasacine tvarka gali būti nagrinėjamas tik ta apimtimi, kad būtų galima įsitikinti, ar teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, ar nesuteikė kuriam nors iš jų nepagrįstai didelės (lemiamos) reikšmės ir ar nebuvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tuo klausimu. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nustatė nusikaltimu sukeltas dvasinio pobūdžio pasekmes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios dėl brolio žūties patyrė dvasines kančias, sukrėtimą ir nepatogumus. Teismai, spręsdami neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė ir į kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, kaltės formą ir kitas bylos aplinkybes. Nukentėjusiosioms pagrįstai priteista vienodo dydžio neturtinė žala, nes žuvusysis gyveno su seserimi N. B. (tai įrodo jų glaudžius ryšius), o D. B. patyrė turtinę žalą bei pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad kreipėsi į gydytojus dėl pablogėjusios sveikatos po brolio žūties. Tai, kad ji nurodė, jog sveikata pablogėjo praėjus tam tikram laikui po brolio žūties, nepaneigia sveikatos pablogėjimo fakto, o tik patvirtina, kad jos sveikatai brolio žūtis neigiamos įtakos turėjo ilgą laiką.
Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. B. atstovas advokatas Bogdanas Chranovskis (Bogdan Chranovskij) prašo nuteistojo S. B. kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atstovas nurodo, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius ginčija faktus, savaip vertina įrodymus, nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose išdėstytomis išvadomis dėl atskirų faktų, nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko. Teismai išanalizavo visus surinktus įrodymus, įvertino jų visumą, o ne atskirai vieną nuo kito, kaip kad teigia kasatorius. Atstovas pažymi, kad kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Pasak atstovo, kasaciniame skunde nepateikta argumentų dėl kurių būtų galima panaikinti teismų sprendimus.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl neturtinės žalos
Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrinti, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.
Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą.
Išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą, kuriuo nuteistasis ginčijo abiejų nukentėjusiųjų žuvusiojo A. V. seserų teisę į neturtinės žalos atlyginimą tuo pagrindu, kad jos nebuvo susijusios su žuvusiu broliu glaudžiais ryšiais, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, sumažindamas D. B. ir N. B. prašomą neturtinės žalos piniginį įvertinimą nuo 50 000 Lt iki 5000 Lt, atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad tarp seserų ir brolio nebuvo kažkuo ypatingų santykių. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai įvertino visus neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus. Kasatorius su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutinka, tvirtindamas, kad teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neatsižvelgė į šiam klausimui išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes – nevertino medicininių duomenų dėl brolio žūties įtakos nukentėjusiosios D. B. sveikatos būklei ir priteisė vienodas sumas abiem nukentėjusiosioms, nors nėra medicininių duomenų dėl brolio žūties įtakos nukentėjusiosios N. B. sveikatai, o turtinė žala jai nepadaryta, nes brolį laidojo D. B..
Pagal susiformavusią teismų praktiką turtinės žalos dydis, kaip vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, yra reikšmingas nusikalstamų veikų nuosavybei ir turtinėms teisėms bylose. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias, kaip asmens sveikata, gyvybė ir kt., padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-63/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-63/2006">2K-63/2006</a>). Šioje byloje teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, teisingai nesureikšmino turtinės žalos, pasireiškusiomis žuvusiojo laidojimo išlaidomis, nes laidojimo išlaidos ir neturtinė žala yra savarankiški, iš esmės vienas nuo kito nepriklausantys dydžiai.
Teismas nustatė, kad abi nukentėjusiosios dėl brolio žūties patyrė dvasinį sukrėtimą ir turėjo dvasinių išgyvenimų. Kasatorius, remdamasis žuvusiojo A. V. gyvenimo būdu, medicininių duomenų apie nukentėjusiosios N. B. sveikatos būklę nebuvimu, savaip interpretuodamas medicininius duomenis apie nukentėjusiosios D. B. sveikatos būklę, tokius padarinius neigia.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl gyvybės atėmimo. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, gynimo atveju nukentėjusiojo gyvenimo būdas nepaneigia neturtinės žalos, padarytos dėl staigios artimo žmogaus netekties. Iš tikrųjų vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai, tarp kurių yra ir nukentėjusiojo sveikatos pablogėjimas. Esant kitoms vienodoms sąlygoms, didesne pinigų suma paprastai įvertinama to nukentėjusiojo neturtinė žala, kurio sveikatą veika labiau paveikė. Tačiau, nesant nukentėjusiosios D. B. kasacinio skundo, nėra įstatyminio pagrindo svarstyti šį klausimą. Tuo tarpu, atsižvelgiant į teismo nustatytą nukentėjusios N. B. neturtinės žalos dydį, dar didesnis jo mažinimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Teismas, atsižvelgęs į nuteistojo kaltės formą bei didelį paties žuvusiojo neatsargumą ir žymiai sumažinęs nukentėjusiųjų prašomą neturtinės žalos atlyginimą, išlaikė protingą abiejų priešingų šalių interesų pusiausvyrą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalių dėl neturtinės žalos priteisimo.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusiosios D. B. atstovas advokatas D. Chranovskis prašo priteisti iš nuteistojo S. B. nukentėjusiajai D. B. 500 Lt advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti.
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji D. B. už atsiliepimo į nuteistojo S. B. kasacinį skundą, tiesiogiai susijusį su jos interesais byloje, surašymą sumokėjo advokatui 500 Lt. Nuteistojo kasacinis skundas atmetamas, todėl pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas nukentėjusioji turi teisę reikalauti iš nuteistojo atlyginti jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, o teismas, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, gali jų nepriteisti arba jas sumažinti. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į nedidelę bylos ir suteiktos paslaugos kasacinės instancijos teisme apimtį, į tai, kad tas pats advokatas atstovavo nukentėjusiajai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, visa bylos medžiaga jam buvo žinoma, prašoma suma mažinama perpus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. B. kasacinį skundą atmesti.
Priteisti iš S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 250 Lt išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Aldona Rakauskienė
Vladislovas Ranonis
