Civilinė byla Nr. e3K-3-53-1120/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05059-2025-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.2.4.5.1.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Agnės Tikniūtės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo pripažinti jo atleidimą iš darbo 2024 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. PP-0972 „Dėl darbo pareigų šiurkštaus pažeidimo ir gyd. A. A. K. atleidimo iš darbo (užimamų vedėjo, gydytojo psichiatro pareigų)“ pagrindu neteisėtu ir grąžinti jį į buvusias pareigas, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo grąžinti į darbą įvykdymo dienos.
3. Ieškovas nurodė, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2025 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. DGKS-647 darbo byloje Nr. APS-131-28036/2024, kuriuo jo prašymas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu atmestas.
4. Ieškovas nurodė, kad iki 2024 m. lapkričio 19 d. dirbo atsakovės Ribinių būsenų skyriaus vedėju. 2023 m. rugpjūčio mėn. ieškovas davė interviu žurnalistei R. N. istorinio tyrimo tikslais, pokalbio tema – sovietinis laikotarpis, kai homoseksualumas buvo laikomas nusikaltimu. 2024 m. birželio 21 d. straipsnis buvo išspausdintas leidinyje „Šiaurės Atėnai“. Po straipsnio paviešinimo žiniasklaidoje kilo didelis ažiotažas, buvo paskleista neigiama nuomonė apie ieškovo pasisakymus. Dėl interviu atsakovė gavo Lietuvos psichologų sąjungos raštą, šis sukėlė neigiamą reakciją į ieškovą. 2024 m. liepos 4 d. atsakovės gydytojų ir medicinos psichologų posėdyje buvo nutarta kreiptis į atsakovės Etikos komisiją, ši 2024 m. spalio 21 d. pripažino, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro darbuotojų elgesio kodekse (toliau – ir Etikos kodeksas) įtvirtintą lojalumo principą, ir pateikė siūlymą jam pripažinti pažeidimus. 2024 m. lapkričio 4 d. ieškovas gavo atsakovės direktoriaus pranešimą, reikalaujantį viešai atsiprašyti LGBTQ ir psichiatrų bendruomenių. 2024 m. lapkričio 15 d. ieškovo atstovas pateikė poziciją, akcentuodamas Etikos komisijos neobjektyvumą. 2024 m. lapkričio 18 d. ieškovas pasiūlė kartu su atsakovės administracija paskelbti bendrą paaiškinimą įstaigos tinklalapyje. 2024 m. lapkričio 18 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. PP-0972, kuriuo nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio pagrindu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
5. Ieškovo teigimu, atsakovė, konstatuodama šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, rėmėsi viešai paskelbtu interviu, kurio turinys nebuvo suderintas su ieškovu, jo žodžiai buvo iškraipyti, netinkamai perteikti. Atsakovė ir jos Etikos komisija nevertino interviu konteksto ir temos. Interviu buvo atliekamas istorinio tyrimo tikslais ir buvo kalbama apie homoseksualumą sovietmečiu (tuo metu homoseksualumas buvo laikomas nusikaltimu ir kaip diagnozė iki 1990 m. buvo įtrauktas į Tarptautinę ligų klasifikaciją), todėl visi ieškovo pasisakymai ir pateikti pavyzdžiai buvo išsakyti tik to laikotarpio kontekste. Atsakovė ignoravo visus ieškovo pasiaiškinimus, Etikos komisija savarankiškai ir objektyviai neištyrė pirminio interviu turinio, jo tikslo ir konteksto, neatsižvelgė į tai, kad pasakojimas buvo apie praeitį (homoseksualumą sovietmečiu). Atsakovė dėl ieškovo profesinės etikos pažeidimo rėmėsi Lietuvos bioetikos komiteto 2024 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 2-209 „Dėl viešų pasisakymų homoseksualių asmenų atžvilgiu“, kuris vėliau Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2025 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. 21RE-12 (AG-950/04-2024) buvo panaikintas. Atsakovė neatsižvelgė į tai, kad ieškovas viso proceso metu bendradarbiavo su įstaiga, teikė paaiškinimus tiek tiesiogiai, tiek per atstovą, dalyvavo posėdžiuose, o interviu nebuvo teikiamas įstaigos vardu ir darbo metu, atsakovės reputacijai nebuvo padaryta žala ar pakenkta jos interesams. Ieškovas nepažeidė savo tiesioginių darbo (profesinių) pareigų ir nėra įrodymų, pagrindžiančių tai, kad jis diskriminuotų homoseksualius asmenis, smerktų, menkintų, žemintų juos, skatintų neteisingus bei žalingus stereotipus apie juos. Todėl ieškovui buvo pritaikyta neproporcinga ir neadekvati priemonė – atleidimas iš darbo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas psichiatras, iki 2024 m. lapkričio 19 d. dirbo atsakovės Ribinių būsenų skyriaus vedėju. Tokiam darbuotojui keliami griežtesni reikalavimai, nes nekorektiški pasisakymai gali turėti rimtas, neigiamas pasekmes tiek pacientų sveikatai, tiek tokio pobūdžio įstaigos autoritetui ir visam tos srities medicinos korpusui. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004; Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMzQwLTM5MC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-340-390/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-340-390/2015">2A-340-390/2015</a>).
8. Ieškovas savo darbo vietoje, t. y. Ribinių būsenų skyriaus vedėjo kabinete, davė interviu žurnalistei R. N. Dvisavaitiniame kultūros laikraštyje „Šiaurės Atėnai“ 2024 m. birželio 21 d. buvo išspausdintas straipsnis „Noriu, kad jūs mano tušinuką paimtumėte vienu pirštu“ su ieškovo interviu. Portale lrt.lt 2024 m. liepos 3 d. publikuotas straipsnis „Šoką sukėlę psichiatro žodžiai: homoseksualumas – iškrypimas, „padedu“ žmonėm ir šiandien“ su ieškovo interviu. Įstaigoje gautas Lietuvos psichologų sąjungos kreipimasis dėl ieškovo išsakytos homoseksualumą patologizuojančios ir homoseksualius asmenis žeminančios pozicijos, šis kreipimasis adresuotas ir Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos psichiatrų asociacijai. 2024 m. liepos 4 d. atsakovės gydytojų ir medicinos psichologų posėdžio protokole Nr. P-0002 konstatuota, kad gydytojai, medicinos psichologai ir kiti susirinkimo dalyviai nepritaria ieškovo išsakytai nuomonei. 2024 m. liepos 4 d. įstaigos gydytojų ir medicinos psichologų posėdyje buvo nutarta kreiptis į Etikos komisiją, ši 2024 m. spalio 21 d. pripažino, jog ieškovas šiurkščiai pažeidė darbuotojų Etikos kodekso lojalumo principą, ir pateikė siūlymą pripažinti pažeidimus. 2024 m. lapkričio 4 d. ieškovas gavo atsakovės pranešimą Nr. RL-0059 dėl siūlymo pateikti viešą pasiaiškinimą-atsiprašymą. Atsakovės direktorius 2024 m. lapkričio 18 d. įsakymu nusprendė nutraukti darbo sutartį su ieškovu nuo 2024 m. lapkričio 19 d. DK 58 straipsnio pagrindu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. 2024 m. gruodžio 4 d. ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo. Darbo ginčų komisija sprendimu ieškovo prašymą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu atmetė.
9. Darbuotojo, ypač gydytojo ir skyriaus vedėjo, tolerancija kitiems asmenims ir darbdavės pasitikėjimas ieškovu yra itin svarbus, kadangi jis ėjo itin aukštas pareigas, buvo skyriaus vadovas, pavyzdys psichiatrų bendruomenei, vedė seminarus. Toks darbuotojas turi būti pavyzdys kitiems darbuotojams, juolab jeigu tai skyriaus vadovas, kuris tokiu būdu formuoja nuomonę ir nuostatas įstaigos vardu, privalo atsakingai bei rūpestingai vykdyti savo pareigas, nustatytas vidaus ir kituose teisės aktuose, darbo sutartyje. Dėl to teismas padarė išvadą, kad įstaiga pagrįstai ieškovo veiksmus kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes buvo pažeista esminė gydytojo pareiga laikytis profesinės etikos principų ir toks asmuo gydymo įstaigoje toliau vykdyti pareigų dėl prarasto pasitikėjimo negali.
10. Ieškovas, pasirašydamas darbo sutartį, buvo supažindintas su pagrindinėmis gydytojų etikos normomis. Etikos kodeksas įtvirtina pamatinius gydytojų veiklos principus, kurių įstaigos gydytojas privalo laikytis, o skyriaus vadovai privalo demonstruoti aukščiausio lygio profesionalumą ir nurodytų etikos taisyklių paisymą. Etikos kodekso 5.4 punkte įtvirtintas lojalumo principas, pagal kurį įstaigos darbuotojai privalo vengti viešų pasisakymų, diskredituojančių darbuotojo ar įstaigos vardą, silpninančių visuomenės pasitikėjimą darbuotoju ar įstaiga. Etikos kodekso 5.5 punktas nustato, kad darbuotojas privalo visada veikti profesionaliai, siekti žodžio ir veiksmo vienybės, pripažinti savo darbo klaidas ir jas taisyti, padėti kitiems darbuotojams išvengti darbo klaidų ir nesusipratimų, suteikti trūkstamą darbui ir bendravimui reikalingą informaciją. Ieškovas buvo supažindintas su jam taikomais įstaigos gydytojo psichiatro pareiginiais nuostatais, patvirtintais direktoriaus 2021 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. TO-0139. Pareiginių nuostatų 11.8 punktas įtvirtina gydytojo psichiatro pareigą laikytis profesinės etikos principų. Pareiginiais nuostatais gydytojas įpareigotas atlikti kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros specialistų praktiką, nustatytas pareigas (12 punktas). Įstaigoje patvirtintas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro darbuotojų Elgesio kodeksas nustato pagrindinius asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų elgesio principus. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-1673 patvirtintą Asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų elgesio kodeksą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-601 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 53:2019 „Gydytojas psichiatras“ 11.8 punktą, gydytojams psichiatrams nustatyta pareiga laikytis profesinės etikos principų. Teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai nustatė ieškovo šiurkštų darbo pareigų pažeidimo faktą, kai darbo vietoje ieškovas neigiamai pasisakė apie homoseksualius asmenis. Kadangi atsakovė yra gydymo įstaiga, kuriai ypač svarbi reputacija, todėl ji negali toleruoti, kad jos skyriaus vedėju dirbtų gydytojas psichiatras, kuris patologizuoja homoseksualumą.
11. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis nėra seksualinių sutrikimų specialistas, apie homoseksualius asmenis išreiškė savo neigiamą poziciją, pripažino, kad homoseksualumas yra sutrikimas, nors tarptautinės organizacijos yra išbraukusios homoseksualumą iš ligų sąrašo, teigė, kad yra vystymosi sutrikimas, jei vyras bijo moters, gydyti reikia sielos procesus ir jis dirba su siela, laikosi krikščioniškų dorybių, o kai žmonės dėl savo orientacijos turi psichikos ligų, tai juos reikia gydyti. Ieškovas pažymėjo, kad, duodamas interviu R. N., kalbėjo apie visumą, t. y. nei apie praeitį, nei apie dabartį, tikslas buvo sužinoti, kaip į tą problemą buvo žiūrima prieš 60 metų, prieš 30 metų ir kaip tai atrodo dabar.
12. Ieškovas nesikreipė į straipsnius publikavusius asmenis dėl paneigimo, ką kiekvienas, net ir vidutinio išsilavinimo žmogus, tokioje situacijoje padarytų. Nors ieškovas ir kreipėsi į atsakovę dėl bendros nuomonės pateikimo, tačiau, įstaigai ją pateikus vien tik nuo savęs, tai niekaip nepaneigia ieškovo neveikimo šioje situacijoje: jei asmens žodžiai buvo iškraipyti, kaip teigia ieškovas, ir ypač sulaukus tokios visuomenės reakcijos, tai asmuo, tai matydamas, skubiai imtųsi veiksmų tam paneigti. Tačiau ieškovas to nepadarė net ir teismo posėdžio metu, nes, akivaizdu, kad tokios pozicijos, kuri buvo nurodyta straipsniuose, jis laikosi, ją ieškovas atskleidė ir savo pasisakymuose teismo posėdžio metu. Iš teismo posėdžio metu ieškovo pasisakymų teismui nekilo abejonė, kad ieškovas ir dabar laikosi pozicijos, jog homoseksualumas yra sutrikimas. Ieškovas interviu davė skyriaus vedėjo kabinete darbovietėje kaip skyriaus vadovas, todėl jis atstovavo savo darbovietei ir tokiu būdu sudarė įspūdį, kad išreiškė ne savo, kaip atskiro specialisto, nuomonę. Netgi jei ieškovas tokią nuomonę būtų išreiškęs neutralioje vietoje, vis dėlto tai neturėtų pagrindo keisti atsakovės pozicijos dėl gydymo įstaigai sukeltos žalos, nes, akivaizdu, tokios pozicijos besilaikantis asmuo tokioje įstaigoje tokio pobūdžio darbo dirbti negali.
13. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis kalbėjo tiek apie praeitį, tiek apie dabartį, nors ieškinyje teigė, kad kalbėjo tik apie praeitį. Tai parodo ieškovo pozicijos nenuoseklumą. Po portale lrt.lt išspausdinto straipsnio, kuriame cituojami ieškovo teiginiai, kad dauguma ieškovo kolegų taip pat mano, jog homoseksualumas yra sutrikimas, kolegos prašė ieškovą paneigti šiuos teiginius, rinko parašus.
14. Teismas konstatavo, kad darbdavė, įvertinusi visas aplinkybes dėl ieškovo, kaip skyriaus vedėjo, darbovietėje duoto interviu laikraščiui „Šiaurės Atėnai“, pasisakymų lrt.lt portalui, padarytų etikos ir geros klinikinės praktikos pažeidimų, siekdama išvengti dar didesnės grėsmės savo reputacijai ir matydama ieškovo nesiskaitymą su įstaigos ir gydytojų bendruomenės interesais, dėl prarasto pasitikėjimo pagrįstai priėmė sprendimą atleisti ieškovą iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Tokia ieškovui pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jo padarytam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui, nes pasitikėjimo neturintis asmuo negali eiti tokių pareigų tokio pobūdžio įstaigoje, atleidimo iš darbo procedūrinių pažeidimų nenustatyta.
15. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
16. Kolegija nurodė, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu darbdavė laikė leidinyje „Šiaurės Atėnai“ 2024 m. birželio 21 d. išspausdintame straipsnyje „Noriu, kad jūs mano tušinuką paimtumėte vienu pirštu“ ir portale www.lrt.lt 2024 m. liepos 3 d. publikuotame straipsnyje „Šoką sukėlę psichiatro žodžiai: homoseksualumas – iškrypimas, „padedu“ žmonėm ir šiandien“ ieškovo išsakytą poziciją apie tai, kad homoseksualumas yra sutrikimas.
17. Netinkamais ieškovo veiksmais pripažinta ieškovo pozicija homoseksualumą gretinant su sutrikimu, jį diskriminuojant, patologizuojant. Nors ieškovas nurodo, kad jo pasisakymai galėjo būti iškraipyti, jis neišvardijo galimų publikacijų netikslumų, kurie iš esmės pakeistų pagrindinį interviu leitmotyvą, jog ieškovas homoseksualumą vertina kaip sutrikimą, savo poziciją išsako kaip tam tikros srities profesionalas, einantis vadovaujamas pareigas, taip pat ją pristato kaip vyraujančią tarp tos srities specialistų. Interviu tekstuose nurodoma, kad ieškovas homoseksualumą ne tik vertina kaip sutrikimą ir tvirtina teikęs su tuo susijusias medicinos paslaugas, bet ir sieja homoseksualumą su vystymosi sutrikimu, išreiškia poziciją, kad visavertiškumas (tipinis, auksinio vidurio, normalus santykis) galimas tarp vyro ir moters (dviejų pusių). Pirmosios instancijos teismas paneigė ieškovo argumentą, kad jo pasisakymai buvo istorinio pobūdžio, sietini su požiūriu, vyravusiu sovietiniais laikais. Portale lrt.lt publikuotame interviu ieškovas atsakinėjo į klausimus, susijusius su dabartiniu jo požiūriu į homoseksualumą. Ieškovas šią aplinkybę patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu. Ieškovo argumentas, kad pripažindamas jo veiksmų neteisėtumą pirmosios instancijos teismas atliko medicininį vertinimą, tik dar kartą atskleidžia, jog ieškovas ne tik nuosekliai laikosi savo pozicijos, bet ir kvestionuoja tokios pozicijos kritikos pagrįstumą.
18. Ieškovas iš darbo atleistas už etikos principams prieštaraujantį elgesį. Ieškovo pareiginių nuostatų 11.8 punkte įtvirtinta pareiga laikytis profesinės etikos principų, įskaitant lojalumo principą, nustatantį, kad įstaigos darbuotojai privalo vengti viešų pasisakymų, diskredituojančių darbuotojo ar įstaigos vardą, silpninančių visuomenės pasitikėjimą darbuotoju ar įstaiga (Etikos kodekso 5.4 punktas), taip pat visada veikti profesionaliai, siekti žodžio ir veiksmo vienybės, pripažinti savo darbo klaidas ir jas taisyti, vieni kitiems padėti išvengti darbo klaidų ir nesusipratimų, suteikti trūkstamą darbui ir bendravimui reikalingą informaciją (Etikos kodekso 5.5 punktas). Šių principų ieškovas nesilaikė ne tik viešai dalindamasis neetiška, moraliniu požiūriu ydinga, diskriminuojančia, stigmatizuojančia pozicija apie homoseksualumą, bet ir save pristatydamas kaip autoritetingos profesijos ir bendruomenės atstovą, pateikiantį ne tik savo nuomonę, bet ir tam tikrą plačiai taikomą praktiką. Šiuo aspektu tiek aplinkybė, kad vieną iš interviu ieškovas davė savo kabinete, tiek ir faktas, jog ieškovas prisistatė didelę patirtį turinčiu vadovaujamas pareigas einančiu specialistu, sukuria įspūdį, kad ieškovo išsakyta nuomonė atitinka tam tikrą požiūrį, vyraujantį tiek jo bendradarbių aplinkoje, tiek ir įstaigoje, kurioje jis dirba. Situacija, kai įstaigoje skyriaus vedėju dirba gydytojas psichiatras, kuris akivaizdžiai patologizuoja homoseksualumą, tiek atsakovės, tiek ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip nepriimtina, reikšmingai kenkianti atsakovės reputacijai, atitinkanti šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąlygas (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas).
19. Kolegija konstatavo, kad apeliacinio skundo argumentą dėl atsakovės veiksmų neproporcingumo paneigia ir nekritiškas ieškovo požiūris į savo padarytą pažeidimą. Ieškovui buvo rekomenduojama imtis veiksmų, kad būtų paneigta interviu nurodyta informacija, jeigu ji iš tikrųjų, kaip teigė ieškovas, su juo nesuderinta ir neatitinka tikrovės, taip pat pripažinti klaidą ir atsiprašyti tiek LGBTQ, tiek ir psichiatrų bendruomenių. Tačiau tokius siūlymus, kurių įgyvendinimas leistų manyti, jog ieškovas pripažįsta suklydęs ir gailisi, tikėtis, kad ateityje panašių pažeidimų nebedarys, ieškovas ignoravo, o tai patvirtino pagrįstumą atsakovės pozicijos apie ieškovo ir jo einamų pareigų nesuderinamumą.
20. Pirmąjį interviu ieškovas davė 2023 m. rugpjūčio mėn., interviu paviešintas leidinyje „Šiaurės Atėnai“ 2024 m. birželio 21 d., interviu išdėstytą poziciją ieškovas iš esmės patvirtino ir dar papildė duodamas kitą interviu, kuris įvyko po pirmojo interviu paviešinimo ir buvo publikuotas 2024 m. liepos 3 d. portale lrt.lt. Pažeidimą sudarančią poziciją ieškovas išsakė, t. y. šiurkštų etikos pažeidimą padarė, likus mažiau nei 6 mėn. iki ginčijamo įsakymo priėmimo 2024 m. lapkričio 18 d. DK 58 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas 1 mėn. terminas darbdavio sprendimui priimti skaičiuotinas nuo pažeidimo paaiškėjimo momento, kuris teismų praktikoje siejamas su diena, kurią darbdavio atstovams tapo žinomi darbo drausmės pažeidimo faktas ir darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas, o turima informacija nekelia pagrįstų abejonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Apie galimą pažeidimą atsakovė informuota 2024 m. liepos mėn., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad situacija sietina su etikos principų pažeidimais, ji perduota vertinti atsakovės Etikos komisijai, ši išvadą pagal kompetenciją pateikė 2024 m. spalio 21 d. Sprendimas atleisti ieškovą iš darbo buvo priimtas 2024 m. lapkričio 18 d., t. y. nepraėjus vienam mėnesiui nuo išvados pateikimo. Taigi, DK 58 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas terminas nebuvo praleistas.
21. Apeliaciniame skunde išsakyti ieškovo argumentai dėl galimos diskriminacijos, mobingo jo atžvilgiu nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijose teisme metu nebuvo siejami su galimu ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtumu, kita vertus, yra paneigti akivaizdaus darbdavės nurodyto ir teismų konstatuoto ieškovo atleidimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagrindo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo. Netenkinus šio prašymo, panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Dėl nenustatytų neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas konkrečių ieškovo neteisėtų veiksmų (pasisakymų) nenurodė. Prielaidą apie ieškovo neteisėtus veiksmus apeliacinės instancijos teismas padarė vertindamas atsakovės 2024 m. lapkričio 18 d. įsakymo, kuriuo nuspręsta ieškovą atleisti iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, turinį, kur netinkamais ieškovo veiksmais pripažintas ieškovo nuomonės, neva homoseksualumą gretinant su sutrikimu, jį diskriminuojant, patologizuojant, išdėstymas. Teismai neįvertino esminės aplinkybės, kad nei darbdavės įsakyme, nei Etikos komisijos išvadoje jokie konkretūs ieškovo neteisėti veiksmai (pasisakymai) nenurodyti. Teismai a priori (iš anksto) nusprendė, kad ieškovo veiksmai sudaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tačiau jokių konkrečių jo veiksmų ar pasisakymų netyrė ir nevertino, jų nenurodė. Atsakovės įsakymas yra grindžiamas VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Etikos komisijos 2024 m. spalio 21 d. išvada, kurioje konstatuojami Etikos kodekso pažeidimai, bet jokie konkretūs ieškovo neteisėti veiksmai (pasisakymai) taip pat nenurodomi. Etikos komisijos tyrimas nebuvo atliktas, neaprašytas, nenurodoma, kokiais konkrečiais darbuotojo veiksmais padaryti pažeidimai pasireiškė. Nutraukiant darbo sutartį DK 58 straipsnis nustato pareigą darbdaviui nurodyti konkrečius veiksmus ar neveikimą, kuriais, pasak darbdavio, darbuotojas padaro etikos, darbo pareigų ar darbo sutarties pažeidimą. Priešingu atveju darbuotojui neužtikrinama teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Konkretūs ieškovo pasisakymai, kurie, darbdavės ir teismų nuomone, laikytini pažeidimu, nenurodyti, o tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2013">3K-3-107/2013</a>; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDYxLTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-461-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-461-695/2018">e3K-3-461-695/2018</a>). Nors ši aplinkybė buvo nurodyta ir apeliaciniame skunde, tačiau šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nepašalino. Darbdavės įsakymas, teismų sprendimai priimti remiantis ne ieškovo išsakytais žodžiais, o publikacijomis, kurias parengė tretieji asmenys R. N. ir D. P. (LRT žurnalistė). Tačiau tiek Etikos komisija, tiek darbdavė, tiek teismai šių asmenų neapklausė, interviu garso įrašų neperklausė ir jų nevertino, t. y. nevertino ir netyrė ieškovo asmeniškai išsakytų žodžių, o tik tyrė jų interpretacijas, kurias paskelbė net ne pats ieškovas, o R. N. ir D. P. Ieškovas 2025 m. lapkričio 15 d. atsakyme darbdavei nurodė, kad,,Šiaurės Atėnų“ publikuotame straipsnyje pasisakymų turinys iškraipytas, teiginiai atsieti nuo konteksto. Ieškovas niekada neteigė, kad gydė ar gydo nuo homoseksualumo. Atsakovės įsakyme nepagrįstai nenurodytas konkretus DK 58 straipsnio 3 dalies punktas.
22.2. Dėl DK 58 straipsnio netinkamo aiškinimo. Teismai nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje pateiktu teisės aiškinimu, jog DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-943/2021). Teismai nurodytų aplinkybių nevertino ir ieškovui nepagrįstai taikė griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo. Teismai ignoravo aplinkybę, jog 2024 m. lapkričio 18 d. ieškovas siūlė atsakovei kartu paskelbti įstaigos tinklalapyje bendrą paaiškinimą. Teismai turėjo vertinti ir kitas aplinkybes, susijusias su nuobaudos skyrimu, būtent: ieškovas pas atsakovę dirbo daugiau nei 30 metų; nenustatyta, kad ieškovas būtų pažeidęs savo tiesiogines darbo pareigas ar jas vykdęs netinkamai; atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovas, teikdamas konkrečias sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė jam keliamus gydytojo profesinės etikos reikalavimus; nei Lietuvos bioetikos komitetas, nei Etikos komisija nerekomendavo nutraukti darbo sutarties su ieškovu, tik rekomendavo ateityje susilaikyti nuo viešų pasisakymų ir atsiprašyti LGBTQ bendruomenės ir psichiatrų; nenustatyta, kad atsakovei buvo padaryta reputacinė žala ir buvo pakenkta ligoninės įvaizdžiui, juolab kad Etikos komisijos 2024 m. spalio 21 d. išvadoje nurodoma, kad administracija viešai įvardijo savo, kaip gydymo įstaigos, poziciją, teigdama, kad gydytojo pozicija nesutampa su šiuolaikine ligoninės pozicija.
22.3. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio pažeidimų. Ieškovas apeliaciniame skunde kėlė klausimą, jog pirmosios instancijos teismas iškraipė ieškovo pasisakymus, tačiau šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas netyrė, nevertino ir dėl jos nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis nėra seksualinių sutrikimų specialistas, apie homoseksualius asmenis išreiškė savo neigiamą poziciją, pripažino, kad, jo vertinimu, homoseksualumas yra sutrikimas, nors tarptautinės organizacijos yra išbraukusios homoseksualumą iš ligų sąrašo, teigė, kad tai yra vystymosi sutrikimas, jei vyras bijo moters, gydyti reikia sielos procesus ir jis dirba su siela, laikosi krikščioniškų dorybių, o kai žmonės dėl savo orientacijos turi psichikos ligų, tai juos reikia įvairiais būdais gydyti. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad šių teiginių nesakė, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepateikė motyvų. Ieškovas apeliaciniame skunde kėlė klausimą, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė specialių žinių reikalaujančiais klausimais, nors teismas nėra kompetentingas spręsti medicinos klausimų, t. y. spręsti, kas yra sutrikimas, o specialistų išvados byloje šiuo klausimu nėra pateiktos. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo motyvų nepasisakė, taip pat nepasisakė ir dėl apeliacinio skundo argumento, kad interviu tekstas nebuvo suderintas su ieškovu, tai patvirtina Visuomenės informavimo etikos komisijos 2025 m. vasario 4 d. posėdžio protokolo išrašas, kuriame autorė R. N. patvirtino, jog interviu teksto su ieškovu prieš publikuodama nesuderino. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad straipsnio autorė R. N. Visuomenės informavimo etikos komisijos posėdžio metu taip pat patvirtino ieškovo žodžius, kad interviu buvo apie praeitį, homoseksualumą sovietmečiu, interviu buvo atliktas istorinio tyrimo tikslais, taip pat neįvertino Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2025 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SPR-53(2025). Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nesiaiškino, kokius teiginius ieškovas faktiškai išsakė žurnalistams, apsiribojo tik jų išspausdintų straipsnių citavimu, nors ieškovas paaiškinimuose Etikos komisijai, darbdavei bei procesiniuose dokumentuose laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jo teiginiai publikacijose iškraipyti, neatspindi jo teiginių esmės. Nurodytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, todėl skundžiama nutartis neatitinka CPK 263 straipsnio bei 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų.
23. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Teismai nustatė ieškovo neteisėtus veiksmus. Darbdavės sprendimais (2024 m. lapkričio 18 d. įsakymas „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir atleidimo iš darbo“, 2024 m. spalio 21 d. Etikos komisijos išvada, Lietuvos bioetikos komiteto 2024 m. spalio 29 d. raštas „Dėl viešų pasisakymų homoseksualių asmenų atžvilgiu“) yra nustatyti ieškovo padaryti pažeidimai, dėl jų taikytas DK 58 straipsnis. Ieškovas, būdamas gydytojas bei VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centro skyriaus vedėjas, žiniasklaidos priemonėse „Šiaurės Atėnai“ ir lrt.lt viešai išreiškė savo dabartinę nuomonę, kad homoseksualumas yra patologija, teigė, kad šios nuomonės laikosi ir dauguma kitų jo kolegų. Ieškovas viešai paskelbtame interviu aiškiai leido suprasti, kad tiek sovietmečiu, tiek dabar jis homoseksualizmą laiko sutrikimu. Ieškovo pasisakymai buvo užfiksuoti skirtingų žurnalistų ir išplatinti per skirtingas žiniasklaidos priemones (publikacijas), publikacijų turinio teisingumas buvo patvirtintas ir įrodytas tiek ikiteisminio proceso, tiek bylų nagrinėjimo metu. Ilgą laiką po straipsnių publikavimo ieškovas niekaip nereagavo į tariamai iškraipytą savo poziciją. Ieškovas apskritai neneigė lrt.lt publikacijų, kuriose jo nuomonė apie homoseksualius asmenis yra aiški.
23.2. Ieškovo veiksmai (iš esmės ne pats interviu davimas, o jo turinys ir susijusios aplinkybės) buvo kvalifikuoti kaip gydytojo etikos pažeidimas, tai sudarė ir šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Nurodyta situacija atitinka DK 58 straipsnio nuostatas. Ieškovas, būdamas gydytojas bei VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centro skyriaus vedėjas, viešai reikšdamas savo dabartinę nuomonę („Šiaurės Atėnai“, lrt.lt), kuria homoseksualumas yra patologizuojamas ir nurodomas kaip sutrikimas, ypač teigiant, kad šios nuomonės laikosi ir dauguma kitų jo kolegų, iš esmės pažeidė gydytojo etikos reikalavimus. Tokie ieškovo pasisakymai diskriminuoja, menkina homoseksualius asmenis, neatitinka atsakovės, kaip psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, pozicijos ir gerosios klinikinės praktikos. Ieškovo nuomonė visuomenei buvo pateikta ir suprantama kaip atsakovės ir psichiatrų bendruomenės pozicija, nes ją reprezentavo ieškovas, būdamas ir prisistatydamas kaip vienas iš įstaigos vadovų (autoritetų), daug metų dirbantis ir vadovaujantis šioje srityje, ir pažymėdamas, kad tapačios nuomonės laikosi ir dauguma kolegų. Ieškovui buvo žinoma, kad Etikos kodekso laikymasis yra viena iš esminių įstaigos gydytojo pareigų, kylanti tiek pagal darbo sutartį, tiek pagal teisės aktus (pareiginių nuostatų 11.8 punktas, Etikos kodekso 5 punktas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-1673 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų elgesio kodeksas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-601 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 53:2019 „Gydytojas psichiatras“ 2, 11.8 punktai, Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) patvirtintas Gydytojų etikos kodeksas). Įstaigos Etikos kodekse įtvirtintų principų laikymasis yra esminė gydytojo darbo pareiga, kuri ieškovui privalėjo būti žinoma, šių principų pažeidimas yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.
23.3. Teismų atliktas įrodymų, šalių paaiškinimų ir kitų aplinkybių vertinimas buvo pakankamas ir pagrįstas, ir tai, kad ne kiekvienas ieškovo argumentas buvo aprašytas, nedaro teismų procesinių sprendimų neteisėtų. Ieškovas neįrodo, kaip tam tikras tariamai neaptartas jo apeliacinio skundo ar kito dokumento motyvas galėtų paneigti teismų procesinius sprendimus. Kasaciniame skunde dėstomi teiginiai neturi lemiamos reikšmės paskirtos drausminės atsakomybės adekvatumui ar tinkamumui, kadangi ieškovas ignoruoja esmines ir teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurių visumą nagrinėjo teismai. Ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su nuobaudos skyrimu (šios nutarties 22.2 punktas), nėra teisiškai reikšmingos, jos buvo išnagrinėtos ir ištirtos bylos nagrinėjimo metu, dėl šių aplinkybių atsakovė pateikė išsamius paaiškinimus atsiliepimuose, jos nepaneigia teismų procesinių sprendimų ir šių aplinkybių vertinimas nėra kasacijos objektas.
23.4. Atsakovė, priimdama sprendimą nutraukti darbo sutartį, atsakingai įvertino ieškovo situaciją, pažeidimo padarymo aplinkybes, ieškovo elgesį, suteikė jam galimybę pačiam pateikti situacijos vertinimą, atsižvelgė į ieškovo iki tol padarytus darbo pareigų pažeidimus ir kitas aplinkybes, kurios patvirtino ieškovui skirtos nuobaudos proporcingumą. Teismai įvertino, kad ieškovas per savo darbinę praktiką iki šiol ne kartą buvo padaręs gydytojo etikos pažeidimų, jam nurodyta, kad gali būti atleistas iš darbo (2022 m. gegužės 25 d. ieškovui įteiktas įspėjimas dėl netinkamo pareigų vykdymo; 2022 m. spalio 7 d. Etikos komisijos išvados pagrindu ieškovui pateiktas 2022 m. spalio 12 d. įspėjimas apie pažeidimą ir galimą aukščiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo ir rekomendacijos; 2023 m. sausio 21 d. Etikos komisijos išvados pagrindu ieškovui pateiktas pakartotinis 2023 m. kovo 13 d. įspėjimas apie pažeidimus ir galimą aukščiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo). Byloje nustatyta, kad tyrimo metu ieškovas nebendradarbiavo su atsakove, atsisakė vadovautis Etikos komisijos rekomendacijomis. Atsakovės Etikos komisija įvertino, jog ieškovas savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Etikos kodeksą, tačiau nepripažino savo kaltės. Ieškovas raštu Etikos komisijai nurodė, jog jo vieši pasisakymai buvo iškraipyti, dalį jų neigė. Ieškovas nepaneigė straipsnio turinio, kad būtų galima įsitikinti jo pozicija.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo
24. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai nusprendė, jog jis padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 58 straipsnio 3 dalis 7 punktas), ir taikė neproporcingą darbo pareigų pažeidimui nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 58 straipsnio 5 dalis).
25. DK 58 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (2 dalies 1 punktas). Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis).
26. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų nebaigtinis sąrašas pateiktas DK 58 straipsnio 3 dalyje. Be konkrečių šios dalies 1–6 punktuose nurodytų pažeidimų, 7 punkte nurodyta, kad šiurkščiais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys; darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk5LTcwMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-199-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-199-701/2020">e3K-3-199-701/2020</a>, 33 punktas).
28. Sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDYxLTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-461-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-461-695/2018">e3K-3-461-695/2018</a>, 29 punktas). Jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas atlieka netinkamai, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTItNzAxLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-12-701/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-12-701/2024">e3K-3-12-701/2024</a>, 85 punktas).
29. Kasacinio teismo praktikoje šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu pripažinti įvairūs pažeidimai – tęstinis tyčinis darbdavio nurodymų nevykdymas (duomenų, būtinų darbdaviui, ilgalaikis neperdavimas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg3LTQyMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-187-421/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-187-421/2022">e3K-3-187-421/2022</a>), nepranešimas apie interesų konfliktą ir sistemingas konfidencialių darbdavio duomenų teikimas konkuruojantiems subjektams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDYxLTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-461-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-461-695/2018">e3K-3-461-695/2018</a>), duomenų klastojimas, dėl kurio įmonei padaroma žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313-2022), taip pat ir darbuotojo lojalumo pareigos pažeidimas, siekiant įsidarbinti pas konkurentus vaiko auginimo atostogų metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDktMTEyMC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-49-1120/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-49-1120/2025">e3K-3-49-1120/2025</a>).
30. Kaip minėta, remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk2LTMxMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-196-313/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-196-313/2022">e3K-3-196-313/2022</a> 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2024 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTItNzAxLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-12-701/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-12-701/2024">e3K-3-12-701/2024</a> 101 punktą).
31. Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, teigtina, kad, pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, darbo sutarties nutraukimas galimas tik tokiu atveju, jei darbuotojas kaltais veiksmais neatlieka darbo pareigų, su kuriomis jis buvo tinkamai supažindintas, ir dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotojo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas.
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buvo publikuoti du interviu su ieškovu: laikraštyje „Šiaurės Atėnai“ 2024 m. birželio 21 d. buvo išspausdintas straipsnis „Noriu, kad jūs mano tušinuką paimtumėte vienu pirštu“ ir 2024 m. liepos 3 d. portale lrt.lt buvo publikuotas straipsnis „Šoką sukėlę psichiatro žodžiai: homoseksualumas – iškrypimas, „padedu“ žmonėm ir šiandien“. Dėl šiuose straipsniuose išsakytų teiginių atsakovės Etikos komisija 2024 m. spalio 21 d. pripažino, jog ieškovas šiurkščiai pažeidė darbuotojų Etikos kodekso lojalumo principą. Atsakovės direktorius 2024 m. lapkričio 18 d. įsakymu nutraukė darbo sutartį su ieškovu nuo 2024 m. lapkričio 19 d. DK 58 straipsnio pagrindu (darbuotojui padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą).
33. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad jo požiūris interviu buvo išsakytas ne vykdant tiesiogines darbo funkcijas (kaip gydytojo su pacientu ar atliekant skyriaus vedėjo pareigas), o autorės istorinio tyrimo tikslais, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą. Ieškovas taip pat nurodo, kad ne jis buvo pokalbių viešinimo iniciatorius, kad su straipsnio autore R. N. apie psichiatrijos požiūrį į homoseksualumą jis kalbėjo istoriniu aspektu (konkrečiai – apie sovietinės psichiatrijos požiūrį į homoseksualumą). Be to, spręsdami dėl pažeidimo šiurkštumo bei bausmės proporcingumo, teismai turėjo vertinti aplinkybę, kad ieškovas pas atsakovę dirbo daugiau nei 30 metų ir atsakovė nepateikė duomenų, jog ieškovas, teikdamas konkrečias sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė jam keliamus gydytojo profesinės etikos reikalavimus; nei Lietuvos bioetikos komitetas, nei Etikos komisija nerekomendavo nutraukti darbo sutarties su ieškovu.
34. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovas atleistas už Etikos kodekso 5.4 punkto pažeidimą, su kurio nuostatomis jis buvo tinkamai supažindintas. Darbdavė pripažino ieškovą padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes jis pažeidė pareiginių nuostatų 11.8 punkte įtvirtintą pareigą laikytis profesinės etikos principų, konkrečiai – lojalumo principą, nustatantį, kad įstaigos darbuotojai privalo vengti viešų pasisakymų, diskredituojančių darbuotojo ar įstaigos vardą, silpninančių visuomenės pasitikėjimą darbuotoju ar įstaiga (Etikos kodekso 5.4 punktas). Darbdavė vertino, kad atleidimas iš darbo yra proporcinga nuobauda už šį pažeidimą, nes Etikos kodekso 5.5 punktas nustato darbuotojo pareigą pripažinti savo klaidas ir jas taisyti, bet ieškovas teikti paaiškinimus be advokato atsisakė, paaiškinimus vėliau teikė tik raštu, be to, ieškovas turi ir kitų drausminių nuobaudų, tačiau nepripažino netinkamo savo pareigų vykdymo. Teismai konstatavo, kad atsakovė pagrįstai nustatė ieškovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo faktą, kai darbo vietoje ieškovas neigiamai pasisakė apie homoseksualius asmenis, teisiniu pagrindu nurodydami Etikos kodekso 5.4 punkte įtvirtinto lojalumo principo pažeidimą.
35. Kaip minėta, pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, su darbuotoju darbo sutartis gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei buvo šiurkščiai pažeistos darbuotojo darbo pareigos. Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti, ar ieškovo veiksmai išsakant konkrečius teiginius kvalifikuotini kaip darbo pareigų pažeidimas.
36. Kaip nurodyta šios nutarties 34 punkte, darbdavė ir teismai šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikė aplinkybę, kad ieškovas, darbo kabinete žurnalistei papasakojęs apie homoseksualizmo vertinimą psichiatrijoje sovietiniu laikotarpiu ir bendrai išsakęs savo nuomonę apie homoseksualių žmonių psichoterapiją, pažeidė Etikos kodekso 5.4 punktą.
37. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad darbdavio vertinimu etikos (kartu ir darbo sutarties sąlygų) pažeidimas pasireiškė ieškovo nuomonės išsakymu tretiesiems asmenims (ne pacientams ar darbuotojams, su kuriais ieškovą sieja subordinaciniai santykiai), todėl vertinant, ar teismai tinkamai nusprendė buvus šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, atsižvelgtina į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnio, garantuojančio asmens teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus ir įtvirtinančio šios teisės ribas, taikymo ir aiškinimo praktiką.
38. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad saviraiškos laisvė taikoma ne tik informacijai ar idėjoms, kurios yra palankiai priimamos, laikomos neįžeidžiančiomis ar nereikšmingomis, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir plačių pažiūrų reikalavimai, be kurių nėra demokratinės visuomenės. Jei šiai laisvei taikomos išimtys, jos turi būti aiškinamos siaurai, o bet kokių ribojimų būtinybė turi būti įtikinamai pagrįsta. Naudojimasis saviraiškos laisve gali būti ribojamas tik įstatymu ir tik tiek, kiek būtina demokratinėje visuomenėje būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar viešosios tvarkos interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei moralei, taip pat kitų asmenų orumui ar teisėms apsaugoti, užkirsti kelią konfidencialios informacijos atskleidimui ar teisminės valdžios autoritetui ir nešališkumui garantuoti (Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis). Būdvardis „būtina“, vartojamas 10 straipsnio 2 dalyje, reiškia „skubų visuomeninį poreikį“ (EŽTT 2017 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Medžlis Islamske Zajednice Brčko ir kiti prieš Bosniją ir Hercegoviną, peticijos Nr. 17224/11).
39. EŽTT pažymi, kad Konvencijos 10 straipsnio apsauga apima ir profesinių nuomonių, kurios gali žeisti tam tikrų pažeidžiamų grupės narių jausmus, skelbimą (pvz., EŽTT 2012 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Aksu prieš Turkiją, peticijos Nr. 4149/04), o akademinių darbuotojų laisvės atlikti mokslinius tyrimus ir skelbti jų rezultatus apribojimai turi būti atidžiai nagrinėjami, ginčijamos ištraukos turi būti vertinamos ne atskirai, o atsižvelgiant į visą tekstą ir į leidinio autoriaus naudotą tyrimo metodą. Pavyzdžiui, byloje Mustafa Erdo?an ir kiti prieš Turkiją (EŽTT 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas, peticijos Nr. 346/04, ir kt.) EŽTT nusprendė, kad buvo teisės į saviraišką pažeidimas, kai pareiškėjas, konstitucinės teisės profesorius, akademinio pobūdžio leidinyje griežtai kritikavo Turkijos Konstitucinio Teismo sprendimą ir jį priėmusius teisėjus. Profesorius teigė, kad Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie nurodė išformuoti partiją, neišmanė teisės ir kad jų profesinės žinios bei intelektiniai gebėjimai buvo nepakankami. Konstitucinio Teismo nariai pareiškė atskirus ieškinius profesoriui, o Turkijos teismai nusprendė, kad kritika buvo Konstitucinio Teismo narių šmeižtas. EŽTT nurodė, kad akademikai turėtų galėti laisvai reikšti savo nuomonę ir požiūrį, net jei jie yra prieštaringi ar nepopuliarūs, savo mokslinių tyrimų, profesinės patirties ir kompetencijos srityse.
40. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT pripažįsta, jog darbuotojo teisė reikšti savo įsitikinimus gali būti ribojama, jei toks nuomonės reiškimas trukdo tinkamai atlikti darbo funkcijas. Pavyzdžiui, byloje Augustė prieš Lietuvą (EŽTT 2019 m. kovo 21 d. sprendimas, peticijos Nr. 65717/14) EŽTT atmetė pareiškėjos skundus pagal Konvencijos 10 straipsnį (teisė į saviraiškos laisvę) ir 14 straipsnį (diskriminacijos draudimas). Pareiškėja skundėsi, kad jai buvo pritaikyta drausminė nuobauda dėl to, kad ji reiškė savo nuomonę spręsdama bylas, ir dėl to, kad ji atsisakė vadovautis aukštesnės instancijos teismų praktika. EŽTT nusprendė, kad pareiškėjai pritaikyta drausminė nuobauda buvo susijusi su jos gebėjimu tinkamai vykdyti teisėjo funkcijas, ir, atsižvelgdamas į tai, nurodė, kad jos teisė į saviraiškos laisvę nebuvo ribojama.
41. Apibendrinus aptartoje EŽTT praktikoje įtvirtintas taisykles pasakytina, kad asmens teisė reikšti savo įsitikinimus gali būti ribojama darbo santykiuose, jei šių įsitikinimų reiškimas nesuderinamas su tinkamu darbo funkcijų atlikimu. Įvertinus atsakovės Etikos kodekso 5.4 straipsnio formuluotę, kad įstaigos darbuotojai privalo vengti viešų pasisakymų, diskredituojančių darbuotojo ar įstaigos vardą, silpninančių visuomenės pasitikėjimą darbuotoju ar įstaiga, spręstina, kad šiuo atveju darbuotojo lojalumo pareiga nediskredituoti įstaigos vardo negali būti aiškinama taip plačiai, kad apimtų darbuotojo pareigą nereikšti savo įsitikinimų tiesiogiai su darbo funkcijų atlikimu nesusijusiais klausimais.
42. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovo pasisakymai, dėl kurių su juo buvo nutraukta darbo sutartis, nors ir buvo išdėstyti jo darbo kabinete, tačiau nebuvo susiję su jo, kaip teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas asmens, veikla ar jo, kaip Ribinių būsenų skyriaus vedėjo, darbine veikla. 2024 m. birželio 21 d. straipsnio autorė R. N. aiškiai nurodė, kad interviu iš ieškovo ji ėmė istorinio tyrimo tikslais, būtent dėl to, kad jis buvo vienas psichoterapijos pradininkų Lietuvoje. Negana to, D. P. 2024 m. liepos 3 d. publikacijoje darbdavė pripažino darbuotojo teisę reikšti nuomonę ir atsiribojo nuo ieškovo teiginių, nurodydama, kad „A. A. nuomonė yra išskirtinai jo asmeninė pozicija ir iš esmės nesutampa su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pozicija. Tačiau mes gyvename demokratinėje visuomenėje ir kiekvienas šalies pilietis gali turėti ir reikšti savo asmeninę nuomonę. Skelbti ar neskelbti ją yra redakcijos pasirinkimas ir atsakomybė.“
43. Tais atvejais, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo dėl to, kad jo saviraiškos laisvė nesuderinama su darbdavio etikos reikalavimais, kadangi ši sankcija susijusi su darbuotojo saviraiškos teisės ribojimu, atleidimo pagrindams EŽTT kelia aukštus motyvavimo reikalavimus – turi būti aiškiai nurodoma, kaip darbuotojo elgesys pažeidė darbdavio interesus. Pavyzdžiui, byloje P. prieš Lenkiją (EŽTT 2025 m. vasario 13 d. sprendimas, peticijos Nr. 56310/15), kurioje vidurinės mokyklos mokytojas buvo atleistas iš darbo už tai, kad rašė suaugusiesiems skirtą internetinį dienoraštį, kuriame buvo seksualinio turinio informacijos, EŽTT pažymėjo, kad nacionalinis teismas nepagrindė saviraiškos teisės ribojimo pagrįstumo, nes tik apibūdino turinį kaip „nešvankų“, „nepadorų“ ir „seksualinį“, bet nepaaiškino, kodėl, jo nuomone, būtent tie tekstai ir vaizdai pažeidė Lenkijoje vyraujančias socialines normas. EŽTT nurodė ir tai, jog, vertinant socialinių normų pažeidimo sunkumą, turi būti atsižvelgta į tai, kaip informacija paskleista, vertinamas paskleistos informacijos poveikis saugomiems interesams (šioje konkrečioje byloje – ar buvo realus neigiamas poveikis mokiniams, ar buvo mokinių ir jų tėvų skundų); vertintinas ir einamų pareigų pobūdis bei atsakomybės apimtis (pvz., ar profesija suponuoja ypatingą lojalumo ir neutralumo pareigą, ar tokia pareiga gali būti išplėsta ir apimti privatų asmens gyvenimą).
44. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovo išsakyti teiginiai susiję su ieškovo darbo funkcijų vykdymu, nes išsakyti jo darbo kabinete. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien interviu davimo vieta nėra pakankamas kriterijus teigti, kad ieškovas interviu davė kaip atsakovės darbuotojas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dirba psichoterapeutu nuo 1967 metų, buvo žinomas interviu autorei kaip ilgametis tos srities specialistas ir pati atsakovė 2024 m. liepos 3 d. publikacijoje nurodė, kad ieškovas reiškia asmeninę nuomonę, nesusijusią su atsakove.
45. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą duodamas interviu, nes viešai dalinosi neetiška, moraliniu požiūriu ydinga, diskriminuojančia, stigmatizuojančia pozicija apie homoseksualumą ir save pristatė kaip autoritetingos profesijos ir bendruomenės atstovą, pateikiantį ne tik savo nuomonę, bet ir tam tikrą plačiai taikomą praktiką. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal aptartą EŽTT praktiką dėl motyvų, kuriais gali būti pagrįstas darbuotojo saviraiškos teisės ribojimo pagrįstumas, tokio pobūdžio teismo argumentai nėra pakankami. Teismas apsiribojo deklaratyviais teiginiais dėl teiginių neetiškumo, nenurodydamas, kaip tokie teiginiai trukdo atlikti šį darbą, ar dėl šių teiginių gydymo įstaiga neteko pacientų pasitikėjimo, ar ieškovui pavaldūs darbuotojai buvo instruktuoti netinkamai atlikti savo funkcijas ir pan.
46. Taigi, nors DK normos ir kasacinio teismo praktika nepaneigia darbdavio teisės pripažinti darbuotojo etikos pažeidimą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, darbdavio teisė riboti darbuotojo saviraišką konkrečiu atveju aiškintina siaurai. Darbuotojo teisė reikšti savo įsitikinimus gali būti ribojama tik tiek, kiek būtina darbdavio interesams, susijusiems su darbo funkcijų tinkamu vykdymu, užtikrinti. Darbdavys negali riboti darbuotojo teisės reikšti įsitikinimus, net prieštaringus ar nepopuliarius, bet netrukdančius tinkamai atlikti darbo funkcijų. Įrodyti, kad darbuotojo saviraiška iš esmės neleidžia tinkamai atlikti darbo ir funkcijų ir tai yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, yra darbdavio pareiga.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, prieina prie išvados, kad darbdavė neįrodė, jog ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas išsakė ne įstaigos, o savo, kaip ilgamečio psichoterapeuto, turinčio profesinės patirties kitomis istorinėmis aplinkybėmis, nuomonę apie homoseksualumo traktavimą medicinos mokslo raidoje. Darbdavės pozicija dėl ieškovo per interviu išsakytų teiginių nebuvo nuosekli – darbdavė, viena vertus, pripažino, kad ieškovas gali reikšti savo nuomonę, nes šie pasisakymai nesusiję su ieškovo darbo funkcijų atlikimu, kita vertus, tuos pačius pasisakymus vertino kaip šiurkščiai pažeidžiančius būtent darbo sutarties sąlygas (Etikos kodekse įtvirtintą lojalumo pareigą) ir diskredituojančius VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vardą.
48. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors ieškovas reiškė savo įsitikinimus gana kontroversiška forma, tokia forma informacija buvo paskleista ne jo paties, o straipsnių autorių, kurios kreipėsi į jį, kaip į šios srities specialistą, sprendimu. Byloje nustatyta ir tai, kad interviu paskelbti nesuderinus su ieškovu jų teksto. Nors iš bylos faktų matyti, kad neigiama reakcija į ieškovo pareiškimus buvo, bet ji nebuvo susijusi su atsakovės, kaip sveikatos priežiūros funkciją vykdančio subjekto, reputacija gydymo srityje: nesutikimą su ieškovo nuomone laikraštyje „Šiaurės Atėnai“ publikuotame interviu išreiškė profesinės bendruomenės atstovė – Lietuvos psichologų sąjunga, tačiau realus neigiamas poveikis įstaigos vardui byloje neįrodinėtas, taip pat nebuvo pacientų skundų ar ieškovui pavaldžių gydytojų skundų dėl jo, kaip skyriaus vadovo, veiklos, nesuderinamos su šiuo metu galiojančiu medicinos mokslo požiūriu į homoseksualumą. Pažymėtina ir tai, kad po interviu ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl bendros nuomonės pateikimo, tačiau atsakovė atsisakė ją teikti, todėl labiau tikėtina, jog pati atsakovė tuo metu vertino, kad žala jos reputacijai nebuvo padaryta, nes ieškovas interviu davė tik savo vardu.
49. Minėta, kad, pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbo sutarties nutraukimas galimas tik tokiu atveju, jei darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta ir atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovas pažeidė lojalumo principą atlikdamas būtent darbo funkcijas (psichiatro ir (ar) skyriaus vedėjo darbo pareigas) ir tokiu būdu diskreditavo įstaigos vardą ir (ar) susilpnino visuomenės pasitikėjimą juo kaip darbuotoju ar įstaiga. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas, reikšdamas savo nuomonę, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, už kurį taikoma griežčiausia nuobauda – darbo sutarties nutraukimas.
50. Šioje byloje nustačius, kad ieškovas, išreikšdamas savo nuomonę duotuose interviu, nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nėra pagrindo spręsti dėl atleidimo iš darbo proporcingumo darbo pareigų pažeidimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant ieškovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, jo atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio pagrindu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pripažintinas neteisėtu.
51. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šios bylos išnagrinėjimui ir galutiniam rezultatui.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
52. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į darbą ir priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
53. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nustatė, kad byloje nėra pateikti duomenys apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas, 2025 m. vasario 20 d. nutartimi priimdamas ieškinį, įpareigojo atsakovę per 14 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį ir pažymą apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, kurioje būtų nurodytas ieškovo vienos valandos, vienos dienos ir vieno mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintą Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą. Atsakovė atsiliepimą teismui pateikė, tačiau pažyma apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį byloje nepateikta. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija turi pagrindą konstatuoti, kad byloje nėra nustatyta bylai reikšminga faktinė aplinkybė – ieškovo vidutinis darbo užmokestis.
54. Faktinių aplinkybių nustatymas kasaciniame teisme nėra galimas, nes kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, o jų nustatymas priklauso šių teismų kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į būtinybę teismui pareikalauti naujų duomenų bei išsiaiškinti darbdavės poziciją dėl ieškovo darbo teisių gynimo būdo, nusprendžia, jog byla iš dalies turi būti nagrinėjama nauju aspektu, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Taigi bylos dalies dėl ieškovo pažeistų darbo teisių gynimo būdo parinkimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl naikintini pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, dėl dalies ieškovo reikalavimų priimamas naujas sprendimas ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo grąžinti jį į buvusias pareigas ir priteisti jam iš atsakovės kompensaciją perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai, 3 dalis, 360 straipsnis).
55. Teisėjų kolegijai nusprendus bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą:
Pripažinti ieškovo A. A. K. atleidimą iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėjo pareigų viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2024 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. PP-0972 „Dėl darbo pareigų šiurkštaus pažeidimo ir gyd. A. A. K. atleidimo iš darbo (užimamų vedėjo, gydytojo psichiatro pareigų)“ DK 58 straipsnio pagrindu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo neteisėtu.
Bylos dalį dėl ieškovo A. A. K. grąžinimo į viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėjo pareigas ir ieškovui A. A. K. priteistinos kompensacijos perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Agnė Tikniūtė
