K. O. pagal BK 281 str. 7 d., 42 str. 6 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-186-942/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22016-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;

1.1.9.8

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistojo K. O. gynėjui advokatui Sigitui Mikliušui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. O. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu K. O., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleistas perduodant jį D. O., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 8 d. K. O. taikyta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to ją panaikinant, o jam priklausiančiam automobiliui „BMW X REIHE X6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos apeliacinis skundas patenkintas ir:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio dalis, kuria K. O., pritaikius BK 40 straipsnį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleistas perduodant jį D. O., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskiriant jam 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio baudą;

vadovaujantis BK 641 straipsniu, K. O. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskiriant jam 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą;

vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas K. O. laikinojo sulaikymo laikas – viena diena, prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai ir paskiriant jam galutinę bausmę 48 MGL (1807,68 Eur) dydžio baudą;

vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas K. O. priklausantis automobilis „BMW X REIHE X6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio dalis, kuria K. O. priklausiančiam automobiliui „BMW X REIHE X6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta paliekant šiam automobiliui taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą galioti iki jo konfiskavimo;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 8 d., pakeista nustatant, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

K. O. taikyta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to perduodant jį saugoti valstybės įmonei „Regitra“, iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones;

kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

K. O. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 7 d., apie 13.58 val., Vilniuje, Versmių g., ties namu Nr. 40, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, vairavo automobilį „BMW X REIHE X6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,25 promilės etilo alkoholio koncentracija).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotoju, būtent – verto pasitikėjimo laiduotojo, kuris turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką K. O. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, laiduotojas D. O. neatitinka nurodytų laiduotojui keliamų reikalavimų. Anot apeliacinės instancijos teismo, nors D. O. yra neteistas ir dėl jo nėra pradėta ikiteisminių tyrimų, byloje yra duomenų, apibūdinančių jį neigiamai, kaip teisės aktų pažeidėją: praeityje yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, o baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo metu turėjo galiojančią nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors iš laiduotojo D. O. parodymų matyti, jog jis K. O. elgesį vertina kritiškai ir mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką, tačiau jis nesugebėjo konkrečiau ir detaliau paaiškinti, kokią objektyviai teigiamą įtaką jis gali daryti savo tėvui K. O.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad dėl savo jauno amžiaus, einamų pareigų D. O., kaip sūnus, objektyviai nėra pajėgus imtis priemonių įtakai savo tėvui daryti ir būti jam autoritetas, nes asmeniu, turinčiu autoritetą kaltininkui, gali būti pripažintas vyresnis ir didesnę gyvenimo patirtį sukaupęs asmuo. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors iš baudžiamosios bylos matyti, kad K. O. ir D. O. sieja artimi ryšiai, jie dirba vienoje įmonėje, sūnus po nusikalstamos veikos padarymo kartais nakvoja pas tėvą, jie vis dėlto gyvena atskirai ir vien šios aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad „laiduotojas D. O. savo tėvui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, taip pat ir laisvalaikiu“. Kartu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad K. O., bendraudamas su D. O., elgėsi priešingai teisei, taigi „net ir bendraudamas su D. O. K. O. nepakeitė savo elgesio ir nuo nusikalstamos veikos padarymo tai nesulaikė, t. y. nepadarė jokios teigiamos įtakos“. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad D. O. nėra vertas teismo pasitikėjimo ir negalėtų daryti teigiamos įtakos K. O., t. y. nėra tinkamas laiduotojas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl BK 72 straipsnio taikymo, pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių – jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos. Kartu apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad teismo sprendimas nekonfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės negali priklausyti ir nuo jos vertės, kuri nagrinėjamu atveju yra 24 130 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad K. O. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso jam pačiam, ši transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, siekdamas užkirsti kelią analogiškoms visuomenei pavojingoms nusikalstamoms veikoms ir iškeldamas visuomenės interesus aukščiau už kaltininko interesus, konstatavo, kad šiuo atveju transporto priemonė turi būti konfiskuota BK 72 straipsnio pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl BK 68 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones –taikymo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šios baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžią nuo kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo – paskyrimo (t. y. nuo 2017 m. gegužės 8 d.) ir taip netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, nes BK nėra numatytas kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 66 straipsnis) į paskirtą bausmę turi būti įskaitytas kardomasis kalinimas (suėmimas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, kuri neatėmė teisės K. O. vairuoti transporto priemones, – tokia teisė jam yra apribota tik skundžiamu nuosprendžiu. Dėl to, anot apeliacinės instancijos teismo, teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl to apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria K. O., pritaikius BK 40 straipsnį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleistas perduodant jį D. O. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują nuosprendį, kuriuo K. O. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir, vadovaudamasis BK 72 straipsniu, konfiskavo K. O. priklausantį automobilį „BMW X REIHE X6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 8 d., pakeitė nustatydamas, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis K. O. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas ir todėl nepagrįstai jų netaikė, nors tam ir buvo visos įstatyme numatytos sąlygos.

Jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Be to, yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, – jau pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatino laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Jo sūnus D. O., kurio atsakomybei pagal laidavimą jis buvo perduotas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, yra neteistas, nors praeityje ir baustas administracine tvarka, tačiau nė vienas jo padarytas pažeidimas nesusijęs su neblaivumu, nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. tik kartą baustas už KET pažeidimą – leistino greičio viršijimą, tačiau tai neduoda pagrindo nesvarstyti klausimo dėl laidavimo instituto taikymo galimybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia skirti laiduotoju asmens, bausto administracine tvarka. Priešingai nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, D. O., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kaip gali daryti jam, kaip savo tėvui, įtaką. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. O. nuolat su juo bendrauja, tarp jų egzistuoja glaudus tarpusavio ryšys dėl nuolatinės globos ir priežiūros, nes jis (kasatorius) sūnų Lietuvoje užaugino be motinos. Šios aplinkybės, beje, nebuvo pasikeitusios ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Taigi D. O. galimybė daryti jam nuolatinę teigiamą įtaką nebuvo deklaratyvi ar galbūt nulemta formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad jo sūnus D. O. yra jauno amžiaus, padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl to jis galbūt negalės daryti teigiamos įtakos savo tėvui, nes baudžiamajame įstatyme numatyta, kad laiduotojas turi būti pilnametis asmuo, – kokių nors kitokių ribojimų dėl amžiaus asmeniui, siekiančiam tapti laiduotoju, įstatyme nenumatyta. Svarbu pažymėti ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, suabejojęs dėl jo sūnaus D. O., kaip laiduotojo, asmeninių savybių ar įtakos jam (kasatoriui) darymo, turėjo jį apklausti teismo posėdyje, tačiau to nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nusprendė kaip baudžiamojo poveikio priemonę paskirti jam priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo priemonės, konfiskavimą. Kartu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad baudžiamajame įstatyme nurodytas turto konfiskavimo taikymas yra privalomas.

Tais atvejais, kai taikomas teisėtai kaltininkui priklausančio turto (nusikalstamos veikos įrankio ar priemonės) konfiskavimas, turi būti atsižvelgta į šios baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą su bausme ir taikoma baudžiamąja atsakomybe – formalus turto konfiskavimo taikymas pažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principus neleistinas.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta oficiali transporto priemonės, kuria buvo padarytas nusikaltimas, vertė viršija 640 MGL dydį. Tuo tarpu baudžiamajame įstatyme maksimalus baudos dydis už padarytą nusikaltimą yra 500 MGL. Vadinasi, šiuo atveju taikant turto konfiskavimą jis būtų nubaustas griežtesne sankcija, negu kad būtų nuteistas už šį nusikaltimą paskiriant maksimalų baudos dydį. Taigi jam priklausančio automobilio konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga (neadekvati), teisingumo principą pažeidžianti poveikio priemonė, akivaizdžiai neatitinkanti įstatymų leidėjo siekiamų tikslų, nesuderinama su kaltininkui realizuojama baudžiamąja atsakomybe ir kaltininką suvaržytų akivaizdžiai labiau, negu reikalinga bausmės tikslams pasiekti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – jis ir taip neturės galimybės vairuoti transporto priemones.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. O. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų taikymo nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme

Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl jo sūnaus D. O. netinkamumo būti laiduotoju, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas. Anot jo, D. O. galimybė daryti jam nuolatinę teigiamą įtaką nebuvo deklaratyvi ar galbūt nulemta formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimus. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai skunde ir nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-239/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-239/2008">2K-239/2008</a>, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-239/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-239/2008">2K-239/2008</a>, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-305/2011).

Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kasatoriaus sūnaus D. O. tinkamumo būti laiduotoju, nurodė, kad: nors D. O. yra neteistas ir jam nėra pradėta ikiteisminių tyrimų, jis praeityje yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, o bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo metu turėjo galiojančią nuobaudą ir tai jį apibūdina neigiamai, kaip teisės aktų pažeidėją; asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką; toks pažeidėjo elgesys rodo jo veiksmų tyčinį pobūdį ir sąmoningą įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymą, o kartu kelia abejonių tokio asmens galimybėmis K. O. daryti tinkamą poveikį, t. y. būti laiduotoju; nors iš laiduotojo D. O. parodymų matyti, jog jis tėvo elgesį vertina kritiškai ir mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką, jis nesugebėjo konkrečiau ir išsamiau paaiškinti, kokią objektyviai teigiamą įtaką jis gali daryti tėvui; nors K. O. ir D. O. sieja giminystės ryšiai – jie tėvas ir sūnus, tarp jų yra didelis amžiaus skirtumas (daugiau nei dvidešimt metų) ir D. O., kaip sūnus, turintis mažesnę gyvenimo patirtį už patį laiduojamą K. O., dėl amžiaus, einamų pareigų objektyviai nėra pajėgus imtis priemonių įtakai savo tėvui daryti ir būti jam autoritetas; nors K. O. ir D. O. sieja artimi ryšiai, jie dirba vienoje įmonėje, tačiau jie gyvena atskirai (nors po nusikalstamos veikos sūnus kartais ir nakvoja pas tėvą); vien tai, kad K. O. ir D. O. sieja artimi ryšiai, jie dirba vienoje įmonėje, nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotojas D. O. savo tėvui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, taip pat ir laisvalaikiu; K. O., bendraudamas su D. O., elgėsi priešingai teisei ir tai rodo, kad, net ir bendraudamas su D. O., K. O. nepakeitė savo elgesio ir nuo nusikalstamos veikos padarymo tai jo nesulaikė, t. y. nepadarė jokios teigiamos įtakos. Kartu nagrinėjamų argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. O. nei prašyme atleisti jo tėvą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nei pirmosios instancijos teisme nevertino tėvo padaryto nusikaltimo pavojingumo. Be to, jis praeityje buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus kur kas daugiau kartų nei kasatorius.

Taigi apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, kodėl sprendžia, kad D. O. negali būti kasatoriaus laiduotoju, nėra vertas teismo pasitikėjimo ir negalės jam daryti teigiamos įtakos, ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotoju, būtent – verto teismo pasitikėjimo asmens, kuris turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką K. O., nes D. O. šių laiduotojui įstatyme keliamų reikalavimų neatitinka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. O. vertu teismo pasitikėjimo asmeniu, neabejotinai galinčiu daryti teigiamą įtaką K. O., nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino, taigi teismo apsisprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvo visapusiškai pagrįstas ir liko daugiau formalus.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis kasatorius, pritaikius BK 40 straipsnį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleistas perduodant jį sūnaus atsakomybei pagal laidavimą be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutraukta, o jo automobiliui taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus, ir dėl šių dalių priimdamas naują nuosprendį, kuriuo kasatorius pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskiriant jam baudą ir automobilio konfiskavimą, taip pat paliekant automobiliui taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą galioti iki automobilio konfiskavimo, o nuosprendžio dalis, susijusias su baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo pradžia, kardomosios priemonės dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimu ir saugojimu, pakeisdamas, vadovavosi BPK 326 straipsnio („Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys“) 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio („Nuosprendžio pakeitimo pagrindai“) 1, 2 punktais. Pagal BPK 326 straipsnio 4 dalį išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima naują nuosprendį BPK 329 straipsnyje („Nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai“) numatytais pagrindais. Pagal BPK 329 straipsnio 3 punktą pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją bylą, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą turėjo vadovautis ne BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 328 straipsnio 1, 2 punktų, o BPK 326 straipsnio 4 dalies, 329 straipsnio 3 punkto nuostatomis. Pažymėtina, kad šis apeliacinės instancijos teismo padarytas BPK pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio reikėtų keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, nes dėl jo nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir jis nesukliudė teismui priimti teisingą procesinį sprendimą.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 72 straipsnio 1–3 dalių nuostatų taikymo

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo priemonės, konfiskavimą. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio 1–3 dalių nuostatas.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pirmiausia pažymėtina tai, kad teismų praktikoje nurodyta, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-511/2018">2K-14-511/2018</a>, 2K-80-511/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Taigi įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 681, 682, 72, 721, 722 ir 723 straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

Pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio BK straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Taigi nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); vadovaujantis BK 72 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tokiais atvejais įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018).

Be to, nagrinėjamų argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors baudžiamojo poveikio priemonės savo esme ir turiniu yra labai panašios į bausmes, tačiau nėra tapačios joms, nes yra skirtingi jų skyrimo pagrindai, teisių ir laisvių apribojimo apimtys, teisiniai jų nevykdymo padariniai ir pan. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, nors nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę ir turi nubaudimo elementų, šios baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimas nereiškia dvigubo nubaudimo, nedubliuoja jam paskirtos bausmės – baudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNjk5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-699/2018">2K-51-699/2018</a>).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kasatorius jam priklausantį automobilį „BMW X REIHE X6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 3,25 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. būdamas sunkiai apsvaigęs. Taigi, kasatorius automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikaltimą ir jis šiuo atveju yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), kuri, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi būti konfiskuojama. Pažymėtina, kad atsižvelgus į tai, jog kasatoriui paskirta švelniausios rūšies bausmė – bauda, kurios dydis – 50 MGL (1883 Eur) – artimas minimaliam (BK 47 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 2 punkto 2011 m. balandžio 21 d. redakcija), nėra pagrindo kasatoriui priklausančio automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Nagrinėjamų argumentų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo, kaip teisingai nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, negali priklausyti nuo jos vertės.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio 1–3 dalies nuostatas, nepažeidė proporcingumo principo ir laikėsi kasacinės instancijos teismo praktikos dėl transporto priemonės, kuria buvo padaryta BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, konfiskavimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo K. O. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Dalia Bajerčiūtė

Aurelijus Gutauskas