Baudžiamoji byla Nr. 2K-602/2007
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.5.3.; 2.2.4. (S)
2007 m. liepos 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Prano Kuconio,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui D. Stankevičiui,
gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1995 m. birželio 1 d. paskirta mirties bausme, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1995 m. spalio 5 d. nutartimi pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos, ir galutinė subendrinta bausmė G. J. paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 19 d. nutartis, kuria nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmestas.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu nuteistas ir A. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo G. J. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
G. J. ir A. K. nuteisti už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, esančioje Kaišiadorių rajone, Pravieniškių II kaime, veikdami bendrai, 2005 m. balandžio 24 d., apie 9.15 val., kolonijos 19-o būrio prausykloje, pasikėsino nužudyti nuteistąjį iki gyvos galvos A. V., t. y. durdami peiliu ir suduodami smūgius pagaliu, padarė A. V. įvairius kūno sužalojimus, sunkiai sutrikdžiusius sveikatą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. V. aktyviai priešinosi ir jam pavyko pabėgti.
Nuteistasis G. J. kasaciniu skundu prašo išaiškinti byloje esančius neatitikimus, prieštaravimus ir pažeidimus, grąžinti bylą nepriklausomiems tyrėjams ikiteisminiam tyrimui atlikti, atstatyti tiesą ir patikrinti, ar nebuvo pažeistos jo teisės ikiteisminio tyrimo metu, nes tyrimas užtruko trylika mėnesių. Kasatorius nurodo, kad nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė, o byloje surinkti įrodymai yra nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės bei vertintini kaip korumpuotos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų administracijos kerštas už jo pareikštus reikalavimus bei skundus dėl gyvenimo pataisos namuose sąlygų. Nuteistasis teigia, kad liudytojai A. Ch. ir K. J. buvo pareigūnų papirkti, nukentėjusysis A. V. davė melagingus parodymus bijodamas keršto, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas šališkų Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnų, pavaldžių Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų administracijai, kuri nuslėpė įrodymus byloje. Teisme nebuvo patenkintas prašymas apklausti liudytojais A. B. ir A. G., kurie galėtų patvirtinti nuteistojo parodymus.
Nuteistojo G. J. kasacinis skundas atmestinas.
BPK 376 straipsnio 1 dalies taikymas
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo G. J. kasaciniame skunde yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, numatyti BPK 369 straipsnyje. Tačiau šiame skunde yra ir teiginių apie tai, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių: skunde kasatorius teigia, kad nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė, o byloje surinkti įrodymai yra nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės, kad liudytojai A. Ch. ir K. J. buvo pareigūnų papirkti, nukentėjusysis A. V. davė melagingus parodymus bijodamas keršto. Nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimas bylos aplinkybėms nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl nurodyti kasacinio skundo argumentai nenagrinėjami.
BPK 165 ir 60 straipsnių taikymas
Kasaciniame skunde nuteistasis G. J. nurodo, kad ikiteisminį tyrimą atliko šališki Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnai, pavaldūs Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų administracijai. Nors nuteistasis nenurodo BPK normų, kurios galėjo būti pažeistos šiuo atveju, tačiau kolegija patikrina, ar nebuvo pažeisti BPK 165 ir 60 straipsniuose numatyti reikalavimai.
BPK 165 straipsnio, išvardijančio ikiteisminio tyrimo įstaigas, 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai – dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų. Nusikaltimas, kurio padarymu buvo įtariamas G. J., buvo padarytas Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, todėl šios kolonijos direktorius ir jo įgalioti pareigūnai turėjo teisę atlikti ikiteisminį šios veikos tyrimą ir pats savaime šis faktas nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.
Tą aplinkybę, kad Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą, yra šališki, nuteistasis G. J. nurodo tik apeliaciniame ir kasaciniame skunduose. Iki to laiko šios aplinkybės kasatorius nenurodė ir BPK 60 straipsnyje nustatyta tvarka nušalinimo ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams nepareiškė. Kasacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad byloje pažeisti BPK 60 straipsnyje numatyti reikalavimai, ar kad ikiteisminį tyrimą G. J. byloje atlikę pareigūnai buvo šališki.
BPK 176 straipsnio taikymas
Nuteistasis G. J. kasaciniu skundu prašo patikrinti, ar nebuvo pažeistos jo teisės ikiteisminio tyrimo metu, nes tyrimas užtruko trylika mėnesių. Iš tikrųjų, ikiteisminis tyrimas G. J. byloje buvo pradėtas 2005 m. balandžio 24 d., o kaltinamasis aktas buvo surašytas 2006 m. gegužės 30 d., t. y. ikiteisminis tyrimas šioje byloje užtruko daugiau kaip trylika mėnesių.
BPK 176 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas per kuo trumpiausius terminus, o kaip šio reikalavimo laikomasi privalo kontroliuoti prokurorai Generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad tyrimo pradžioje ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami labai intensyviai. Ikiteisminio tyrimo intensyvumas buvo sumažėjęs nuo 2005 m. birželio 15 d., kai buvo surašyta užduotis specialistui atlikti DNR tyrimą, iki 2006 m. sausio 19 d., kai buvo surašyta DNR specialisto išvada, tačiau negalima padaryti išvados, kad šiuo laikotarpiu ikiteisminis tyrimas iš viso nevyko: buvo renkamos pažymos apie nukentėjusiojo gydymą (t. 1, b. l. 90, 91), įteiktas pranešimas apie įtarimą A. K., jis apklaustas įtariamuoju ir padarytas jo parodymų patikrinimas vietoje (t. 1, b. l. 102-121). Nors nurodytu laikotarpiu ikiteisminio tyrimo intensyvumas nebuvo didelis, tačiau tuo BPK 176 straipsnyje numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti: DNR specialisto išvada nustatyti duomenys yra svarbus įrodymas byloje; pagal byloje susidariusią tyrimo situaciją šį tyrimą būtinai reikėjo atlikti; šis tyrimas, atsižvelgiant į pateiktų tirti objektų kiekį ir tą aplinkybę, kad reikėjo tikrinti trijų asmenų – A. V., A. K. ir G. J. – kraujo priklausomybę, buvo didelės apimties, todėl jį atlikti greitai nebuvo galima; gavus specialisto išvadą, ikiteisminis tyrimas vėl buvo intensyviai atliekamas, todėl trylikos mėnesių ikiteisminio tyrimo trukmė buvo pateisinama. Taigi ikiteisminis tyrimas nebuvo pernelyg ilgos trukmės ir kokios nors nuteistojo G. J. teisės nebuvo pažeistos.
Be to, BPK 176 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti BPK 215 straipsnyje numatytus sprendimus, o BPK 215 straipsnyje numatyta ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės galimybė. Nei G. J., nei jo gynėjas šia galimybe nepasinaudojo ir nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Tai dar kartą rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu G. J. teisės nebuvo pažeistos.
BPK 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymas
Nors nuteistasis G. J. kasaciniame skunde tiesiogiai nenurodo, kad teismų sprendimai priimti pažeidus BPK 301 straipsnio 1 dalyje ir 320 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus, tačiau skunde jis teigia, kad byloje buvo klastojami įrodymai, todėl kasacinės instancijos teismas patikrina, ar teismų sprendimai pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ir, ar apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK numatytų bylos nagrinėjimo ribų.
Išanalizavus teisiamojo posėdžio protokolą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį, darytina išvada, kad šis nuosprendis, o tuo pačiu ir G. J. kaltė kartu su A. K. pasikėsinus nužudyti A. V., pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje: nukentėjusiojo A. V., liudytojo K. J., kitų liudytojų parodymais, daiktiniais įrodymais, specialisto išvadomis, dokumentais. Išanalizavus nuteistojo K. J. apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus nuteistojo G. J. apeliacinio skundo argumentus ir nutartyje nurodė detalius motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išsamūs atsakymai į skundo argumentus dėl liudytojo A. Ch. parodymų, dėl liudytojų A. G. ir A. B. apklausos, dėl kraujo ant nuteistojo G. J. šlepečių ir filmuotos medžiagos nebuvimo, dėl A. K. grįžimo į gyvenamąsias patalpas po įvykio prausykloje, tačiau, nekreipdamas dėmesio į šiuos atsakymus, nuteistasis G. J. tuos pačius argumentus atkartoja kasaciniame skunde. Kadangi nuteistasis G. J. iš esmės neginčija apeliacinės instancijos teismo išvadų, dar kartą nagrinėti jau teismo išnagrinėtus argumentus nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Jonas Prapiestis
Pranas Kuconis
