Civilinė byla Nr. 3K–3–308/2007
Procesinio sprendimo kategorija 42.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovei B. P. dėl sutartinių prievolių nevykdymo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja R. G.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės 300 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. ieškojo žemės pirkti ir į jį kreipėsi trečiasis asmuo R. G., teigęs, kad jo uošvei (atsakovei) bus atkurta nuosavybės teisė į 1,09 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau dar nesutvarkyti visi nuosavybės teisės atkūrimo dokumentai. Ieškovas su atsakove 2004 m. gegužės 17 d. sudarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas sumokėjo 50 000 Lt, t. y. po 25 000 Lt atsakovei ir trečiajam asmeniui. Sutartyje buvo nustatyta, kad jei atsakovė neįvykdys savo įsipareigojimo parduoti žemės sklypą, ji privalės grąžinti ieškovui 50 000 Lt ir sumokėti 250 000 Lt baudą. Sutartyje taip pat buvo nustatyta, kad jei iki 2004 m. gruodžio 24 d. nebus tinkamai parengti dokumentai, reikalingi žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, ieškovo sumokėti pinigai liks atsakovei ir ji baudos nemokės.
Atsakovė gruodžio mėnesį pranešė, kad iki nustatyto termino nespės parengti dokumentų, todėl šalys 2004 m. gruodžio 24 d. susitarimu anuliavo 2004 m. gegužės 17 d. sutartį ir sudarė naują preliminariąją sutartį, kurioje nurodė, kad ieškovas sumokėjo atsakovei ir trečiajam asmeniui po 25 000 Lt. Artėjant sutarties sudarymo laikui, atsakovė ėmė vengti sudaryti sutartį, neįregistravo nuosavybės teisės į ginčo sklypą ir neišdavė reikalingo įgaliojimo ieškovui.
Ieškovo nuomone, atsakovės nurodytas 1,09 ha žemės sklypas buvo parduotas dar 1994 m. lapkričio 28 d. Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu jai buvo suformuotas dar vienas papildomas 0,4365 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalį, veikė nesąžiningai, nes apgaulingai patvirtino, kad ginčo sutartyje aptartas žemės sklypas jai priklauso nuosavybės teise. Atsakovė taip pat pažeidė CK 6.158 ir 6.200 straipsnių nuostatas, nes slėpė nuo ieškovo esmines faktines aplinkybes, nesiėmė visų pastangų nors iš dalies įvykdyti sutartį. Dėl tokių atsakovės veiksmų neišsipildė ieškovo teisėti lūkesčiai įsigyti žemės sklypą, o per laikotarpį nuo pirmosios preliminariosios sutarties sudarymo iki teisminio bylos nagrinėjimo pradžios žemės kaina smarkiai išaugo, todėl ieškovas negavo 8 720 000 Lt pajamų (CK 6.249 straipsnis). Preliminariosios sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad atsakovės atsisakymo nuo sutarties atveju ji privalo grąžinti 50 000 Lt ir sumokėti 250 000 Lt netesybas. Nesąžininga preliminariosios sutarties šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo valstybei 31,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad 2004 m. gruodžio 24 d. šalys sudarė susitarimą dėl 2004 m. gegužės 17 d. preliminariosios sutarties anuliavimo. Susitarimo 2 punkte šalys nurodė, kad neturi viena kitai materialinių ar kitokio pobūdžio pretenzijų. Susitarimas nėra niekinis ar nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka pareiškus ieškinį teisme, todėl atsakovės prievolė parduoti žemės sklypą arba grąžinti 50 000 Lt avansą ir sumokėti 250 000 Lt baudą pasibaigė šiuo susitarimu.
Teismas nurodė, kas nors kitoje 2004 m. gruodžio 24 d. sudarytoje preliminariojoje sutartyje nurodyta, kad ieškovas sumokėjo 50 000 Lt atsakovei ir trečiajam asmeniui, tačiau realiai jokių mokėjimų neatlikta. Sutarties objektas buvo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovės nuosavybės teisės į šį sklypą neatkurtos iki šiol. Teismas sprendė, kad 2004 m. gruodžio 24 d. preliminariąja sutartimi atsakovė negalėjo įsipareigoti parduoti, o ieškovas – nupirkti žemės sklypą, nuosavybės teise nepriklausantį atsakovei. 2004 m. gruodžio 24 d. preliminarioji sutartis prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai (CK 6.396 straipsnis), nes joje nenurodytas esminis sutarties elementas – parduodamo žemės sklypo plotas. Teismas ex officio konstatavo, kad ši preliminarioji sutartis yra niekinė (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnis). Konstatavus, kad ši sutartis niekinė, negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti 250 000 Lt baudą. Pagal CK 6.70 straipsnį gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek būsimų prievolių įvykdymas, tačiau jeigu pagrindinės prievolės neatsiranda, neatsiranda ir su jos užtikrinimu susijusios prievolės. Abi šalys pripažino, kad ieškovas nesumokėjo atsakovei pagal 2004 m. gruodžio 24 d. preliminariąją sutartį 50 000 Lt, todėl, pripažinus šią sutartį niekine, restitucija negalima.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. sausio 30 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovės ieškovui 50 000 Lt avansą, 250 000 Lt baudą, 14 000 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį ir apeliacinį skundą, ir 2000 Lt išlaidoms, turėtoms advokato pagalbai, atlyginti; priteisė iš atsakovės valstybei 47,50 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginti.
Teisėjų kolegija nurodė, kad tais atvejais, kai asmenys dėl tų pačių civilinių objektų susitaria ne iš karto, o tokie susitarimai būna keli, nustatant šalių galutinius ketinimus, svarbu išsiaiškinti pagrindinį susitarimą ir šalių veiksmus vertinti šio susitarimo pagrindu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šalių veiksmai leidžia teigti, jog ginčo šalys, norėdamos išlaikyti pirmąja sutartimi sukurtas teises ir pareigas, sudarė antrą ginčo sutartį, joje nustatydamos tik naują terminą pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Taigi tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai teisiniai santykiai ketinant parduoti ir pirkti žemę, o vienos sutarties anuliavimas ir kitos sudarymas tokiomis pačiomis sąlygomis tą pačią dieną tik patvirtina šių santykių tęstinumą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybė, jog nebuvo konkrečiai suformuotas ir griežtai apibrėžtas žemės sklypas, negali būti laikoma pagrindu pripažinti sutartį niekine. Tokią išvadą pagrindžia ir formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip turtinės vertybės, nes tokios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis. Taigi konkretaus žemės sklypo suformavimas nėra būtina sąlyga sudarant preliminariąją sutartį.
Aplinkybė, kad nebuvo sutvarkyti atsakovės nuosavybės teisės į ginčo žemę atkūrimo dokumentai, buvo pagrindinė priežastis sudaryti preliminariąją sutartį ir nustatyti terminą, per kurį turėjo būti parengti reikalingi dokumentai sandoriui sudaryti. Tai, kad atsakovės nuosavybės teisės atkūrimo dokumentai nebuvo iki galo sutvarkyti, neduoda pagrindo spręsti, kad negalėjo būti sudaryta ginčo preliminarioji sutartis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendė, kad labiau tikėtina yra tai, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės elgesio ikisutartinių santykių metu. Teisėjų kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, jog ieškovas nevykdė savo įsipareigojimo sumokėti sutartyje nustatytą avansą. Teisėjų kolegija atmetė ir atsakovės argumentus, kad ieškovas nevykdė preliminariosios sutarties 4.2 punkte nurodyto įsipareigojimo gauti visus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingus tinkamai teisiškai įformintus dokumentus. Nuosavybės teisės dokumentai nebuvo sutvarkyti dėl atsakovės neveikimo, todėl ji, teigdama, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, elgiasi nesąžiningai. Atsakovė veikė ne viena savo jėgomis, jai padėjo trečiasis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti ir apie ieškovo nesąžiningą naudojimąsi atsakovės amžiumi ar nesupratimu sudarant sandorius.
Teisėjų kolegija sprendė, kad preliminarioji sutartis nebuvo vykdoma ir pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Pripažinusi, kad preliminariosios sutarties nevykdė atsakovė, teisėjų kolegija tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 50 000 Lt avansą. Nustačiusi, kad ieškovui atsirado nuostoliai, kad tarp šių ir atsakovės atsisakymo vykdyti sutartį yra priežastinis ryšys, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo prašymas priteisti 250 000 Lt baudą tenkintinas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis, neįvertino, dėl kokių priežasčių atsakovė neatliko veiksmų, būtinų nuosavybės teisės atkūrimo dokumentams tvarkyti, ir padarė klaidingą išvadą, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Tačiau iš tikro nuosavybės teisės atkūrimo dokumentai nebuvo baigti tvarkyti dėl objektyvių priežasčių – dėl to, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija atsisakė atkurti atsakovei nuosavybės teises į visą likusią 0,89 ha žemės sklypo dalį.
Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tarnybos 1994 m. kovo 22 d. sprendimu atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė šį sklypą 1994 m. lapkričio 28 d. pardavė. Liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,89 ha dalį sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 18 d. įsakymu buvo suformuotas laisvas natūra grąžinamas 0,4365 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Atsakovė, siekdama, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į visą 0,89 ha žemės sklypą, atsisakė pasirašyti 0,4365 ha žemės sklypo planą.
2. Teismas nepagrįstai atmetė ir nevertino atsakovės argumento, kad ieškovas nevykdė 2004 m. gruodžio 24 d. sutarties 4.2 punkte nustatyto įsipareigojimo. Teismas privalėjo nurodyti argumentus, dėl kurių vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Ieškovas neįrodė, kad įvykdė ar siekė įvykdyti 4.2 punkte nurodytą įsipareigojimą gauti visus pagal įstatymus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingus tinkamai teisiškai įformintus dokumentus.
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo yra kalta atsakovė, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą.
3. Teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį, nes išnagrinėjo bylą, peržengdamas apeliaciniame skunde nustatytas teisinio pagrindo ribas. Teismas, pripažindamas atsakovės kaltę dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, rėmėsi argumentais, kurių savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nenurodė nei ieškovas, nei atsakovė – kad nuosavybės teisės atkūrimo dokumentai nebuvo baigti tvarkyti dėl atsakovės neveikimo, t. y. kad atsakovė neatvyko į Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrių pasirašyti ir pateikti papildomų dokumentų.
4. Teismas, priteisdamas iš atsakovės 50 000 Lt avansą, nepagrįstai rėmėsi 2004 m. gruodžio 24 d. sutarties 6.1 punktu. 50 000 Lt avansą ieškovas sumokėjo pagal 2004 m. gegužės 17 d. sutartį, avansas buvo įskaitytas į žemės sklypo pirkimo-pardavimo kainą. 2004 m. gruodžio 24 d. sutartyje nebuvo numatyta, kad 50 000 Lt suma įskaitoma į sumą, nurodytą šios sutarties 3.1.1 punkte. Atsakovės prievolė parduoti ieškovui sklypą, grąžinti 50 000 Lt avansą ir sumokėti 250 000 Lt baudą pasibaigė atsakovės ir ieškovo susitarimu, pasirašius 2004 m. gruodžio 24 d. susitarimą.
Teismas nevertino 2004 m. gegužės 17 d. sutarties ir 2004 m. gruodžio 24 d. susitarimo nuostatų, neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytas CK 6.193 straipsnyje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004, 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000).
5. Teismas, priteisdamas ieškovui 250 000 Lt baudą už prievolės nevykdymą, pažeidė CK 6.71 straipsnį, 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.165 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000, 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003 (Teismų praktika 20, p. 28), 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje N. 3K-P-382/2006, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
Priteista suma yra baudinio pobūdžio. Priteistų negautų pajamų dydį teismas grindė tik tikėtinomis (hipotetinėmis) išlaidomis. Iš ieškovo pateiktų UAB,,Resolutio“ ir UAB,,InReal“ nuomonių dėl žemės sklypų kainų galima daryti išvadą tik apie tikėtinus (hipotetinius) nuostolius. Teismo priteista 250 000 Lt bauda yra aiškiai per didelė, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovės kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, dėl to nepagrįstai taikė civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė netenkinti kasacinio skundo ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus apie ją, kaip silpnąją sutarties šalį. Kasatorė neginčija teismo motyvo, kuriuo ji pripažįstama nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi ir kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.
2. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino ir neargumentuotai atmetė jos atsikirtimą į ieškinį, kad ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimo pateikti sandoriui būtinus dokumentus.
3. Kasatorė neturi jokio pagrindo teigti, kad jos elgesio teisinis įvertinimas išėjo už apeliacinio skundo ribų ir jai buvo atimta galimybė atsikirsti į teismo nagrinėjamus argumentus. Ieškovas, ieškinio pareiškime pagrįsdamas atsakovės kaltę dėl sandorio nesudarymo, nurodė, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai.
4. Teismas teisingai konstatavo, kad šalių pasirinktas civilinių teisinių santykių nutraukimo būdas nenumatė avanso negrąžinimo kaip netesybų formos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad avansiniai pinigai pagal preliminariąją sutartį yra perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nepasiektas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
5. Nekilnojamojo turto vertintojų išvadose nėra jokio hipotetiškumo. Ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo pagrįstas realiomis ir įrodytomis negautomis pajamomis.
Civilinė atsakomybė atsakovei pritaikyta pagrįstai ir teisėtai, nes CK 6.165 straipsnyje aptartas civilinės atsakomybės pagrindas – nepagrįstas atsisakymas arba vengimas sudaryti pagrindinę sutartį – pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą apima ir nesąžiningumą.
k o n s t a t u o j a :
V. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Šalys 2004 m. gegužės 17 d. sudarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas sumokėjo 50 000 Lt, t. y. po 25 000 Lt atsakovei ir trečiajam asmeniui R. G. Sutartyje buvo nustatyta, kad jei atsakovė neįvykdys savo įsipareigojimo parduoti žemės sklypą, ji privalės grąžinti ieškovui 50 000 Lt ir sumokėti 250 000 Lt baudą. Sutartyje taip pat buvo nustatyta, kad jei iki 2004 m. gruodžio 24 d. nebus tinkamai parengti žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingi dokumentai, ieškovo sumokėti pinigai liks atsakovei ir ji baudos nemokės. Šalys 2004 m. gruodžio 24 d. susitarimu anuliavo 2004 m. gegužės 17 d. sutartį ir tą pačią dieną sudarė naują preliminariąją sutartį.
VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, yra saistomas žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pasisako tik dėl materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Byloje sprendžiami du ieškovo pareikšti reikalavimai: 1) dėl avanso ir 2) dėl netesybų priteisimo.
Dėl avanso priteisimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, (Teismų praktika 26), konstatuota, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje atsakovės priešpriešinio reikalavimo nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad netesybas privalo mokėti atsakovė, todėl į avansą jokios sumos negali būti įskaitomos. Teismai konstatavo, kad ieškovo sumokėta 50 000 Lt, t. y. po 25 000 Lt atsakovei ir trečiajam asmeniui R. G., yra avansas. Ši suma ieškovui iš atsakovės priteista pagrįstai.
Dėl netesybų priteisimo
Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo įsipareigojęs už perkamą žemės sklypą sumokėti 2 065 000 Lt. Tokios pinigų sumos ieškovas nepanaudojo, nes jie turėjo būti sumokėti tuo atveju, jeigu šalys įvykdys preliminariąją sutartį ir sudarys žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Per preliminariųjų sutarčių nustatytą terminą (beveik vienerius metus) ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad ieškovė savo įsipareigojimus įvykdys. Kadangi ieškovas buvo susaistytas preliminariąja sutartimi su atsakove, tai neturėjo pagrindo siekti įsigyti žemės sklypą iš kito asmens. Esant tokioms aplinkybėms ieškovas iš nurodytos sumos galėjo gauti bent minimalias palūkas ar nusipirkti kitą žemės sklypą pagal tuo metu buvusią rinkos kainą. Taigi ieškovas turėjo nuostolių dėl prarastos piniginės vertės galimybės. Konkretus jos dydis ir yra fakto klausimai. Apeliacinės instancijos teismas juos nagrinėjo ir įvertino. Kitaip juos vertinti – ne kasacinio teismo funkcija.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad, esant šalių sutartinei atsakomybei ir atsakovės kaltei, preliminariojoje sutartyje šalių sutarta 250 000 Lt bauda nėra per didelė. Vertindamas sutartyje nustatytos baudos dydį, apeliacinis teismas rėmėsi dviejų įmonių pateiktomis nuomonėmis apie tai, kad žemės kaina pasikeitė – ji labai padidėjo, ir šis kainos padidėjimas nepriklausė nuo sutarties šalių valios. Tikslus žemės kainos dydžio apskaičiavimas nebuvo būtinas, nes šios instancijos teismas priėmė ne sprendimą priteisti konkrečią sumą už žemę, bet orientavosi į tai, kad kaina per preliminariosiose sutartyse nurodytus laikotarpius smarkiai padidėjo. Kainos padidėjimą rodo ir tai, kad ieškovas iki apeliacinio teismo sprendimo priėmimo siūlė atsakovei ta pačia 2 065 000 Lt kaina pirkti iš atsakovės dvigubai mažesnį (0,4365 ha) žemės sklypą, tačiau atsakovė atsisakė sutartį sudaryti. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad žemės kainos prestižinėje vietoje labai padidėjo. Negalėdamas laiku nusipirkti žemės sklypą pagal preliminariųjų sutarčių sudarymo metu buvusias rinkos kainas, ieškovas prarado didelę galimybės įsigyti žemės sklypą piniginę vertę, nes už tą pačią sumą gali įsigyti daug mažesnį žemės sklypą negu buvo susitarta su atsakove. Atsižvelgiant į ieškovo prarastą galimybės piniginę vertę ir į tai, kad dėl žemės pabrangimo atsakovė neturi nuostolių, nes žemės sklypas, kurio ji nepardavė, tapo gerokai brangesnis, priteistos netesybos nėra neprotingai didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6. 258 straipsnio 3 dalis).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos dalis, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios instancijos teismas. Aiškinant šią įstatymo normą, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, taikydamas teisę, gali skirtingais motyvais padaryti tokias pačias arba net skirtingas galutines išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
Dauguma kitų kasacinio skundo argumentų yra susiję tik su fakto klausimais, vienokių ar kitokių aplinkybių vertinimu ar įrodymų pakankamumu. Neanalizuodamas kiekvieno iš kasaciniame skunde nurodytų argumentų, kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą (CPK 176, 185 straipsniai), nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir pakankamai motyvavo savo sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis), todėl šios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Dėl žyminio mokesčio
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, spręsdama kasacinio skundo priėmimo klausimą, 2007 m. kovo 5 d. nutartimi atidėjo atsakovei 6500 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Atsakovės kasacinis skundas atmestas, todėl šis žyminis mokestis priteistinas iš kasatorės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš B. P. 6500 (šešis tūkstančius penkis šimtus litų) Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Dangutė Ambrasienė
Egidijus Laužikas
