Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo procesiniu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kiek tai susiję su išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymu, pakeitimą, įrodinėjimo naštos, reiškiant atgręžtinį reikalavimą į kitą iš tėvų įvykdžius už jį nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę, paskirstymą ir teismo precedentą, taikymo ir aiškinimo

Civilinė byla Nr. e3K-3-311-1075/2019

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00457-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1; 3.2.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. (A. V.) ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui A. V. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo procesiniu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kiek tai susiję su išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymu, pakeitimą, įrodinėjimo naštos, reiškiant atgręžtinį reikalavimą į kitą iš tėvų įvykdžius už jį nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę, paskirstymą ir teismo precedentą, taikymo ir aiškinimo.

2. Ieškovas A. V., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė jam iš atsakovės L. J. priteisti 2788 Eur dukters V. V. išlaikymo skolą už 2016 m. rugsėjo 29 d. – 2018 m. kovo 7 d. laikotarpį; pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5244-341/2015 patvirtintą A. V. ir L. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nustatant, kad ieškovas neturėjo pareigos 2016 m. liepos mėn., taip pat 2016 m. rugsėjo 29 d. – 2018 m. kovo 7 d. iš jo priteistą lėšų sumą, skirtą dukteriai V. V. išlaikyti, pervesti į atsakovės banko sąskaitą, nes šias lėšas dukteriai išlaikyti panaudojo tiesiogiai, jai gyvenant pas ieškovą; pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5244-341/2015 patvirtintą A. V. ir L. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir nustatyti, kad tėvas A. V. iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui I. V., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki I. V. pilnametystės, moka tokia tvarka – tomis atitinkamo mėnesio dienomis, kai sūnus I. V. pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką būna su tėvu A. V., proporcingai kiekvienai atitinkamo mėnesio dienai tenkantis išlaikymo dydis, kuris apskaičiuojamas bendrą išlaikymo sumą padalijus iš konkretaus mėnesio dienų skaičiaus, mažinamas 50 proc. Tikslus L. J. pervestinos sumos, skirtos sūnaus išlaikymui, dydis už atitinkamą mėnesį apskaičiuojamas atsižvelgiant į dienų skaičių, kurį sūnus I. V. tą konkretų mėnesį gyveno pas tėvą A. V.; pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5244-341/2015 patvirtintą A. V. ir L. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir nustatyti vaiko tėvo A. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. V. bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką; priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovas nurodė, kad nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. (mokinių kasmetinių vasaros atostogų metu) duktė nuolat pas jį gyveno. Pasibaigus atostogoms buvo nuspręsta, kad dukters išsilavinimo, laisvalaikio, socialinius bei kitus interesus labiau atitiks gyvenimas kartu su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje Lietuvoje. Dėl dukters ieškovas Vilniuje išsinuomojo dviejų kambarių butą, kad jai būtų suteikta atskira erdvė ir duktė gyventų arčiau mokymo įstaigos, todėl ieškovas patyrė papildomų išlaidų. Ieškovas teigia, kad dukteriai išlaikyti (maistui, dienpinigiams, mobiliojo ryšio paslaugoms, transportui, būstui, mokymosi priemonėms, papildomiems užsiėmimams, laisvalaikiui, aprangai, avalynei, sveikatos priežiūros paslaugoms) jis kiekvieną mėnesį vidutiniškai skirdavo 328,29 Eur. Atsakovė negali perkelti visos vaiko išlaikymo naštos ieškovui, todėl iš atsakovės priteistina susidariusi dukters išlaikymo skola, kuri skaičiuojama nuo to momento, kai atsakovė nustojo vykdyti pareigą teikti dukteriai išlaikymą iki šios grįžimo gyventi pas atsakovę, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. kovo 7 d. Po to, kai duktė persikėlė gyventi pas atsakovę, ieškovas tinkamai jai teikė išlaikymą iki jos pilnametystės. Ieškovas neturėjo pareigos iš jo priteistą dukters išlaikymo sumą pervesti į atsakovės banko sąskaitą, o šią sumą tiesiogiai panaudojęs dukters būtiniesiems poreikiams tenkinti, tinkamai įvykdė sprendimą dėl išlaikymo dukteriai teikimo.

4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti; tenkinti jos priešieškinį ir pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. civilinėje byloje Nr. 2-5244-341/2015 priimtu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.2 punktą bei jį išdėstyti nurodant, kad A. V. įsipareigoja teikti nepilnamečiams vaikams V. V. ir I. V. po 200 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kol kiekvienas iš jų sulauks pilnametystės, tokį išlaikymą pervedant į L. J. asmeninę banko sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 20 dienos, L. J. paskiriant šių lėšų valdytoja uzufrukto teise, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; kitą sutarties dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo jos naudai visų patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

5. Atsakovė nurodė, kad ji su ieškovu buvo sutarusi, jog duktė laikinai pagyvens pas jį tam, kad nereikėtų nuomotis kito būsto ir patirti papildomų išlaidų. Ieškovas gyveno vienas ir būstą jau nuomojosi. Nepilnametei dukteriai gyvenant pas tėvą, atsakovė visą tą laiką su dukterimi palaikė nuolatinius santykius, maždaug kartą ar du per mėnesį susitikdavo, nupirkdavo jai maisto, drabužių, kosmetikos, kartu pramogaudavo, duodavo lėšų tiek pagrindiniams, tiek papildomiems poreikiams, taigi ji dukterį visiškai išlaikė. Ieškovas teismo sprendimu priteistą išlaikymą teikė tik iš dalies.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies – iš dalies pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. civilinėje byloje Nr. 2-5244-341/2015 priimtu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.2 punktą ir nustatė, kad ieškovas A. V. įsipareigoja teikti nepilnamečiam sūnui I. V. 200 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kol jis sulauks pilnametystės, tokį išlaikymą pervedant į L. J. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno einamojo mėnesio 20 dienos, L. J. paskiriant šių lėšų valdytoja uzufrukto teise, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš ieškovo A. V. atsakovei L. J. 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7. Teismas nustatė, kad šalių duktė V. V. nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. kovo 7 d. ir vasaros atostogų metu gyveno pas ieškovą. Nurodytu laikotarpiu ieškovas suteikė dukteriai kambarį gyventi, papildomai prisidėjo prie dukters išlaikymo, turėjo ir kitų išlaidų – tai patvirtina ieškovo pateikti kvitai, mokėjimo nurodymai, tačiau šios aplinkybės, teismo vertinimu, nereiškia, kad jis vienas visiškai išlaikė dukterį, kad turėjo pagrindą nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovė visiškai nusišalino nuo pareigos išlaikyti dukterį. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė dukters gyvenimo pas ieškovą laikotarpiu gaudavo vos 139,43 Eur vaiko priežiūros išmoką, 2016 m. sausio 30 d. sudarė naują santuoką, 2016 m. gegužės 20 d. susilaukė dukters su naujuoju sutuoktiniu. Taigi atsakovės pajamos nurodytu laikotarpiu buvo gerokai mažesnės nei ieškovo, todėl atsakovė turėjo mažesnes galimybes nei ieškovas prisidėti prie dukters išlaikymo. Teismas pažymėjo, kad ir šiuo metu ieškovo galimybės prisidėti prie nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymo yra didesnės nei atsakovės, nes jis turi santaupų, per mėnesį išleidžia daugiau, nei uždirba. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 2788 Eur dydžio išlaikymo skolos ir nustatyti, kad jis neturėjo pareigos 2016 m. liepos mėn., taip pat nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. kovo 7 d. iš jo priteistą lėšų sumą, skirtą dukters V. V. išlaikymui, pervesti atsakovei, pagrindo nėra.

8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą iš dalies pakeitė – panaikino jo dalį, kuria ieškovo A. V. ieškinys atmestas, ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui A. V. iš atsakovės L. J. 2788 Eur skolos, pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5244-341/2015 patvirtintą A. V. ir L. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir nustatė, kad ieškovas A. V. neturėjo pareigos nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. kovo 7 d. iš jo priteistą lėšų sumą, skirtą dukters V. V. išlaikymui, pervesti į atsakovės L. J. banko sąskaitą; sumažino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu priteistą iš ieškovo A. V. atsakovei L. J. 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 284 Eur; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

9. Teisėjų kolegija papildomai nustatė, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog iš esmės analogiškas ginčas tarp šalių jau buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS0zNzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-378/2019">3K-3-99-378/2019</a>. Minėtoje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo skundas dėl antstolio veiksmų, nėra konstatuota, kad A. V. neteikė išlaikymo nepilnametei dukteriai. Teismas šiuo atveju sprendė dėl antstolio veiksmų teisėtumo, vykdant galiojantį teismo sprendimą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje A. V., be kita ko, prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5244-341/2015 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodytos bylos negali būti laikomos nei tapačiomis, nei analogiškomis.

10. Nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu nebuvo kreiptasi į teismą dėl šalių dukters V. V. gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau faktinės aplinkybės ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. kovo 7 d. V. V. tėvų sutarimu nuolat gyveno su savo tėvu. Taigi akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu ieškovui buvo atsiradę ir teisinių, ir faktinių prielaidų kreiptis į teismą dėl dukters V. V. gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad toks ieškinys teismui nebuvo paduotas, labiau tikėtina, kad ginčo laikotarpiu dėl nurodytos situacijos buvo bendras šalių sutarimas, t. y. dėl dukters faktinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu ieškovas ir atsakovė būtų susitarę dėl kitokio būdo mokėti išlaikymą dukteriai, tačiau dukters gyvenamoji vieta pasikeitė ir pagrindinė išlaikymo našta teko tėvui, su kuriuo nepilnametė duktė nuolat gyveno, t. y. ieškovas faktiškai teikė išlaikymą, pirkdamas būtiniausius daiktus, apmokėdamas transporto išlaidas, pirkdamas kanceliarines prekes, maistą, mokėdamas už komunalines ir kitas paslaugas. Tai, kad ieškovas ginčo laikotarpiu formaliai nesikreipė dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo iš atsakovės priteisimo, nepaneigia ieškovo reikalavimų teisės nagrinėjamoje byloje.

11. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo pačios paaiškinimus, kad ji ginčo laikotarpiu teikė visišką išlaikymą dukteriai. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad, susiklosčius atitinkamai situacijai, kai šalių nepilnametė duktė ginčo laikotarpiu nuolat gyveno su ieškovu, jis vienas išlaikė dukterį, kartu vykdydamas išlaikymo teikimo pareigą už atsakovę, tik kita forma nei nustatyta teismo sprendime. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMzEtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-231-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-231-969/2016">3K-7-231-969/2016</a>), kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti teikiamas kasdien ir nuolat. Ieškovas į bylą yra pateikęs lentelę dėl V. V. poreikių ginčo laikotarpiu ir per mėnesį jos naudai išleidžiamos sumos. Šios lentelės duomenų ir joje minimų išlaidų atsakovė iš esmės neginčijo ir nepaneigė, be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateiktos išlaidos – 328,29 Eur – yra pagrįstos įrodymais, protingos ir ne per didelės, jas pripažino pagrįstomis ir pirmosios instancijos teismas, todėl laikytina, kad už laikotarpį, kurį V. V. gyveno pas tėvą, iš atsakovės priteisina ieškovo reikalaujama 2788 Eur suma.

12. Kolegija atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovo pateikti kvitai yra abejotinos kilmės įrodymai, kadangi prekes galėjo įsigyti tretieji asmenys, nes savo teiginiams pagrįsti atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, todėl tokie atsakovės teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Iš pateiktų kvitų turinio nėra pakankamo pagrindo abejoti, kad ieškovas įsigijo juose nurodytas prekes savo ir dukters poreikiams tenkinti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu atsakovė L. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnį ir 279 straipsnio 5 dalį. Vien tai, kad duktė gyveno su tėvu, nesudarė pagrindo preziumuoti, jog taip buvo (ar turėjo būti) paskirstyta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu priteisto išlaikymo teikimo našta. Nesutiktina su skundžiamoje teismo nutartyje pateiktais teismo argumentais, kad ginčo laikotarpiu šalys susitarė dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo. Tarp šalių žodžiu buvo sudarytas susitarimas dėl laikino dukters apsigyvenimo (mokymosi tikslais), tačiau jos išlaikymo klausimas nebuvo aptartas. Rašytiniai įrodymai ir dukters išsakyta pozicija Vaiko teisių apsaugos specialistams dėl atsakovės periodinių atvykimų į Lietuvą ir išlaikymo dukteriai teikimo kaip tik ir patvirtino tai, kad jokio tarpusavio susitarimo, kuriuo būtų pakeista teismo sprendimu nustatyta išlaikymo teikimo tvarka ir (ar) apimtis, šalys niekada nebuvo sudariusios. Taigi ieškovas turėjo pareigą teikti išlaikymą taip, kaip buvo nustatyta teismo sprendimu. Remiantis CPK 18 straipsniu ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a>) darytina išvada, kad ieškovo pareiga teikti išlaikymą nepilnametei dukteriai pagal teismo sprendimą galėjo būti panaikinta tik tada, jeigu šiuo klausimu būtų buvęs priimtas naujas sprendimas ir tik nuo jo įsiteisėjimo momento. Duktė tik laikinai šalių susitarimu pagyveno pas tėvą (ieškovą), tačiau ją visiškai išlaikė atsakovė, o iš tėvo ji gavo tik papildomą išlaikymą užtikrinant gyvenamąjį būstą, leidžiant naudoti maisto produktus, kuriuos savo reikmėms įsigydavo pats ieškovas. Esant galiojančiam šalių tarpusavio santykiuose atitinkamas pareigas nustatančiam teismo sprendimui ir su tokiomis pareigomis nesutinkant ar pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių šios pareigos buvo paskirstytos teismo sprendime nustatyta tvarka, ieškovas, siekdamas būti atleistas nuo pareigos teikti išlaikymą ir (ar) siekdamas, kad tokia pareiga būtų nustatyta atsakovei, privalėjo nedelsdamas kreiptis į teismą.

13.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.196 straipsnio 1 dalį ir 3.201 straipsnio 3 dalį. Teismas turi siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, nes šių interesų gynimas kartu reiškia ir viešojo intereso gynimą. Šioje civilinėje byloje vyraujantis viešasis interesas nebuvo apgintas. Nustačius, kad ieškovas neturėjo pareigos atitinkamu laikotarpiu teikti išlaikymo, priteisto teismo sprendimu, nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, buvo paneigta ir pačios nepilnametės dukters teisė gauti tokį išlaikymą, nes nebuvo įsitikinta, jog visas jai teismo sprendimu priteistas (priklausantis) išlaikymas iš tikrųjų buvo suteiktas. CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą, tačiau, minėtą normą aiškinant sistemiškai su CK 3.196 straipsnio 1 dalyje aptartomis išlaikymo formomis, darytina išvada, jog, pareiškus ieškinį, teismo sprendimu priteista išlaikymo forma gali būti pakeista kita įstatyme nustatyta forma, tačiau ne jokia kita, įstatyme nenurodyta, forma. Išlaikymą teikiant kita, negu nustatyta teismo sprendime ir įstatyme, forma, iš esmės būtų apsunkintas ir teismo sprendimo vykdymo procesas, kadangi taptų neaišku, kokiu būdu turėtų būti vykdomas toks teismo sprendimas, kokie įrodymai būtų laikomi patvirtinančiais, jog sprendimas buvo tinkamai įvykdytas. Ieškovas teigė, kad išlaikymą nepilnametei dukteriai pagal 2015 m. gruodžio 7 d. teismo sprendimą visiškai suteikė, tačiau kita negu nustatyta teismo sprendime forma, t. y. ne teikdamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kurios pagal teismo sprendimą turėjo būti pervedamos atsakovei, bet šias išlaikymo lėšas tiesiogiai panaudodamas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas tokius ieškovo teiginius patvirtino, nors to neargumentavo, neanalizavo ir savarankiškai netyrė ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, t. y. kad didžioji dalis ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais buvo grindžiamas tariamai suteiktas išlaikymas, buvo susiję su paties ieškovo poreikių tenkinimu (būsto nuomos, jo išlaikymo, komunaliniais mokesčiais ir kt.), bei tai, kad pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog išlaikymas buvo suteiktas, priėjo prie išvados, jog ieškovo dukteriai jos gyvenimo su tėvu metu teiktas išlaikymas buvo tik epizodiškas ir yra vertintinas kaip papildomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis gali būti pakeista tik dviem būdais: abipusiu šalių sutikimu arba sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties pakeitimo atnaujinus procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-61/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-61/2008">3K-3-61/2008</a>; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-312/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-312/2009">3K-3-312/2009</a>). Nė vienu iš tokių būdų ieškovas nepasinaudojo.

13.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.50 straipsnio 3 dalį ir CPK 178 straipsnį. Skundžiama nutartimi iš atsakovės ieškovo naudai priteista 2788 Eur skola, kaip ieškovo už atsakovę išlaikymo nepilnametei dukteriai įvykdytos prievolės dalis. Išlaikymo skola gali būti priteista tik iš šalies, iš kurios tokio išlaikymo teikimas buvo priteistas ir nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, šaliai įrodinėjant, kad susidarė skola už atitinkamą laikotarpį nepilnamečiam vaikui neteiktą išlaikymą, tokios skolos dydis turėjo būti objektyviai nustatytas, o ne preziumuojamas. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametės dukters išlaikymo klausimą išsprendus dar Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5244-341/2015, kuriuo išlaikymas buvo priteistas iš ieškovo, o ne iš atsakovės, reikalavimą dėl skolos priteisimo teismas laikė reikalavimu, pareikštu pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį (nepriklausomai nuo to, kad ieškovas rėmėsi ir CK 3.200 straipsniu, o tai rodo, jog šį reikalavimą laikė išlaikymo skola). Vis dėlto toks vertinimas taip pat nepagrįstas. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad šio asmens interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Vienam iš tėvų visiškai įvykdžius už abu tėvus turimą prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką, toks tėvas (motina) turi teisę atgauti suteiktą išlaikymą atitinkančią pinigų sumą (atgręžti reikalavimą į kitą iš tėvų), tačiau tik tada, jeigu pateikia įrodymus, patvirtinančius suteiktos prievolės dydį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo klausimus, reikia įvertinti tai, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14/2008">3K-3-14/2008</a>). Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi įstatymas įtvirtina bendrąją įrodinėjimo pareigą, t. y. ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovas nepateikė jokių įtikinamų ir pakankamų duomenų, jog netgi savo prievolės dalį pagal teismo sprendimu priteistą išlaikymą jis įvykdė tinkamai. Pareiškęs reikalavimą dėl 2788 Eur skolos priteisimo, būtent ieškovas, o ne atsakovė turėjo pareigą pateikti šį reikalavimą patvirtinančius įrodymus, todėl teismo vertinimas, kad atsakovė neginčijo teorinių ieškovo samprotavimų apie tariamai dukters poreikiams reikalingas sumas ar nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad tokią ieškovo įvertintą sumą būtų suteikusi kaip išlaikymą, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

13.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė prejudicinių faktų, t. y. nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS0zNzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-378/2019">3K-3-99-378/2019</a>. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme nustatyta, kokios aplinkybės yra neįrodinėjamos, ir viena iš tokių – prejudicinis faktas. Jo ypatybė yra ta, kad jis vieną kartą jau buvo nustatytas ir antrą kartą neįrodinėjamas bei nenustatomas, o vadovaujamasi tuo, kad faktas yra toks, koks jis buvo konstatuotas pirmą kartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS0zNzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-378/2019">3K-3-99-378/2019</a>, kurioje nusprendė atmesti ieškovo (toje byloje – pareiškėjo) A. V. kasacinį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį nepakeistą. Šioje byloje A. V. iš esmės siekė tapačias teisines pasekmes sukuriančių tikslų, kaip ir nagrinėjamoje byloje, ir įrodinėjo tas pačias aplinkybes, t. y. kad, nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. kovo 7 d. nepilnametei dukteriai V. V. gyvenant kartu su juo, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu priteistą išlaikymą jis jai suteikė tiesiogiai, todėl tariamai per antstolę vykdomas išieškojimas pagal antstolės 2018 m. gegužės 3 d. patvarkymą nesusidarė. Nurodytoje byloje pateiktos tapačios aplinkybės sprendžiant ginčą tarp tų pačių šalių iš esmės tuo pačiu klausimu – ar teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas, t. y. ar ieškovas suteikė išlaikymą nepilnametei dukteriai tinkamai, dėl jų priimtas sprendimas ir juo konstatuoti faktai yra laikytini prejudiciniais faktais, kurių įrodinėti nagrinėjamoje byloje nereikia.

14. Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl ieškovui tekusios dukters išlaikymo naštos padarė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo pačios paaiškinimus, jog ji ginčo laikotarpiu visiškai išlaikė dukterį. Nors atsakovė teigė duodavusi pinigų dukteriai, tačiau į bylą tokie įrodymai nepateikti.

14.2. Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovas dėl dukters gyvenamosios vietos pasikeitimo nepatyrė jokių papildomų išlaidų dukters išlaikymui. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustato bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

14.3. Atsakovė nuo pat dukters apsigyvenimo pas ieškovą iki tada, kai atsakovei buvo įteikti procesiniai dokumentai (2018 m. kovo 7 d.), niekada nekėlė klausimo dėl to, ar ieškovas tinkamai vykdo teismo sprendimą teikti išlaikymą vaikams. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas teismo sprendimą vykdė netinkamai, tačiau į antstolę dėl neva egzistuojančios išlaikymo skolos kreipėsi tik 2018 m. kovo 20 d., t. y. iš esmės iš karto po to, kai jai buvo įteikti nagrinėjamos bylos procesiniai dokumentai.

14.4. Nors ieškovas išlaikymą dukteriai teikė kita forma, nei buvo nustatyta teismo sprendime, tačiau toks išlaikymas buvo teikiamas nekeičiant, t. y. nemažinant, teismo sprendime nustatyto išlaikymo dydžio – tai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai, be to, tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas. Tokia išlaikymo forma labiausiai atitiko tiek nepilnametės dukters interesus, tiek protingumo ir teisingumo principus.

14.5. Byloje nėra ginčo, kad formaliai ieškovas teismo sprendimą, kuriuo išlaikymas dukteriai buvo priteistas kas mėnesį į atsakovės banko sąskaitą mokamomis periodinėmis išmokomis, vykdė ne taip, kaip nustatyta sprendime, nes išlaikymą dukteriai suteikė tiesiogiai, išlaikymo lėšas panaudodamas jos kasdieniams būtiniesiems poreikiams užtikrinti, kai ji apsigyveno pas ieškovą. Formaliai galėtų būti vertinama, kad ieškovas netinkamai vykdė teismo sprendimą, tačiau vien tik išlaikymo teikimo būdo nesilaikymas negali suponuoti išvados, kad ieškovas pažeidė prievolę išlaikyti nepilnametę dukterį. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad ginčas byloje iš esmės yra dėl to, ar šalių duktė pas ieškovą gyveno nuolatos ir ar ieškovas privalėjo toliau pervesti dukters išlaikymo sumą į atsakovės banko sąskaitą. Naujausioje teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į tai, jog, esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei, kreditorius yra vaikas, išlaikymo prievolės pažeidimas galėtų būti konstatuotas tik ištyrus ir CPK nustatyta tvarka įvertinus visas ginčo teisiniam santykiui aktualias faktines bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzUzLTMyNC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-753-324/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-753-324/2019">2A-753-324/2019</a>).

14.6. Teisiškai nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų ar teismo sprendimu dukteriai priteistas išlaikymas buvo suteiktas visiškai. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių tai, kad jis suteikė išlaikymą dukteriai. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas dukters gyvenimo pas jį metu jos išlaikymui per mėnesį skyrė ne mažiau kaip 328,29 Eur sumą, ir ją pripažino pagrįsta bei protinga. Atsakovė nurodytos išlaikymo sumos, kurią ieškovas skyrė dukteriai išlaikyti, teismuose neginčijo ir nepaneigė, jokių savo skaičiavimų ar įrodymų dėl dukteriai teikto išlaikymo teismui nepateikė, neįrodinėjo, jog ieškovo dukters interesams panaudotos lėšos buvo skirtos kitiems tikslams, o ne jai išlaikyti (CPK 12, 178 straipsniai).

14.7. Atsakovė kasaciniame skunde remiasi tuo, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl išlaikymo skolos iš jos priteisimo, rėmėsi netinkama norma – CK 6.200 straipsniu, o ne CK 6.50 straipsnio 3 dalimi. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl išlaikymo skolos priteisimo pradiniame ieškinyje, kai duktė V. V. dar nebuvo sulaukusi pilnametystės, rėmėsi CK 6.200 straipsniu, o patikslinęs ieškinį, kai šalių duktė jau buvo pilnametė, nurodė CK 6.50 straipsnio 3 dalį. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 135 straipsnį, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Todėl nurodyta kasacinio skundo dalis laikytina nepagrįsta.

14.8. Atsakovė, klaidindama teismą, nurodė, kad ieškovas nurodytoje Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų teisėtumo Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS0zNzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-378/2019">3K-3-99-378/2019</a> rėmėsi tais pačiais įrodymais kaip ir šioje byloje. Priešingai, civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo nebuvo pateikti įrodymai, kurie yra pateikti šioje byloje dėl ieškovo dukters išlaikymo nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. kovo 7 d., patirtų išlaidų dydžio, todėl atitinkamai jie nebuvo įvertinti ir dėl jų nepasisakė kasacinis teismas. Būtent vadovaudamasis nurodytais įrodymais apeliacinės instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovas, o ne atsakovė aktualiu laikotarpiu išlaikė nepilnametę dukterį. Todėl atmestini kasacinio skundo argumentai dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo procesiniu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kiek tai susiję su išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymu, pakeitimo

15. Kaip nurodyta šios nutarties 2 punkte, ieškovas A. V., be kita ko, ieškiniu prašo teismo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5244-341/2015 patvirtintą jo ir L. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nustatant, kad ieškovas neturėjo pareigos 2016 m. liepos mėn., taip pat 2016 m. rugsėjo 29 d. – 2018 m. kovo 7 d. iš jo priteistą lėšų sumą, skirtą dukteriai V. V. išlaikyti, pervesti į atsakovės banko sąskaitą, nes šias lėšas dukteriai išlaikyti panaudojo tiesiogiai, jai gyvenant pas ieškovą. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškovo reikalavimą, o apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš dalies tenkino šį ieškovo reikalavimą. Atsakovė kasaciniu skundu nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pažeidžia CPK 18 straipsnio ir 279 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

16. CK 3.53 straipsnio 3 dalis, kuria remiasi ieškovas, reikšdamas šios nutarties 15 punkte nurodytą reikalavimą, nustato, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Be to, minėta dalis nustato, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Kasacinio teismo praktika dėl šios CK 3.53 straipsnio 3 dalies, kiek tai susiję su teismo procesiniu sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytu išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimu, yra išplėtota ir nuosekli.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygų pakeitimo klausimus teismas sprendžia ypatingąja teisena mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas CPK XXXV skyriaus nuostatas (CPK 538 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, jei šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, ginčas dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka (CK 3.201 straipsnis). Abiem atvejais bus priimtas teismo sprendimas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio keitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344/2010">3K-3-344/2010</a>). Taigi, abiem atvejais bus ne keičiamas teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bet priimamas naujas teismo sprendimas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio keitimo.

18. Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Tokiems procesiniams sprendimams, pasižymintiems res judicata galios neįgijimo ypatumu, priskiriami ir teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a>; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTUtMzEzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-395-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-395-313/2018">3K-3-395-313/2018</a>, 24 punktas). Kita vertus, kaip nurodė kasacinis teismas, šis ypatumas nereiškia, kad toks procesinis sprendimas neturi privalomosios galios. Taigi kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a>).

19. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTUtMzEzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-395-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-395-313/2018">3K-3-395-313/2018</a>, 27 punktas).

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y. esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzctNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-37-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-37-687/2018">e3K-3-37-687/2018</a> 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzctNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-37-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-37-687/2018">e3K-3-37-687/2018</a> 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismų procesinių sprendimų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo res judicata galios neįgijimo ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTUtMzEzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-395-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-395-313/2018">3K-3-395-313/2018</a>, 34 punktas).

23. Pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu jis nebuvo apskųstas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas – nuo jo priėmimo momento (CPK 279 straipsnis). Taigi vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. Kita vertus, tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a>).

24. Kasacinis teismas, spręsdamas teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteisto nustatyto dydžio išlaikymo sumažinimo klausimą, nurodė, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, jog teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) nebūtų paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2011). Vaiko interesų gynimo požiūriu netoleruotina tokia situacija, jeigu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, būtų retroaktyviai paneigiama iki šio sprendimo įsiteisėjimo egzistavusi vaiko teisė į didesnio dydžio išlaikymą. Dėl to įsiteisėjusio sprendimo pagrindu egzistuojančios vaiko turtinės teisės į išlaikymą sumažinimo momentui neturi teisinės reikšmės aplinkybės, siejamos su išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų turtinės padėties pablogėjimu ar jo kreipimusi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a>). Todėl kasacinis teismas padarė išvadą, kad bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a>).

25. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtimi iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzAtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-70-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-70-969/2018">e3K-3-70-969/2018</a> 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Apibendrinant pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad teismo procesinio sprendimo, kuriuo patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui nustatymo tik santykinai įgyja res judicata galią, todėl tokiu teismo procesiniu sprendimu nustatytas nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis gali būti pakeistas. Kita vertus, tokio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimas galimas tik ribotais šios nutarties 19 punkte nurodytais pagrindais. Nagrinėjamoje byloje ieškovo įrodinėjamos faktinės aplinkybės nėra susijusios su šios nutarties 19 punkte nurodytais pagrindais, t. y. ieškovas, prašydamas pakeisti teismo sprendimu patvirtintą jo ir L. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, neįrodinėja įvykus esminį tėvų turtinės padėties ar nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimą. Ieškovas savo reikalavimu nesiekia nei sumažinti, nei padidinti nepilnamečiam vaikui teismo sprendimu patvirtintoje jo ir L. J. sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatyto nepilnametės dukters išlaikymo dydžio. Iš esmės ieškovas savo reikalavimu siekia ne šios sutarties pakeitimo, bet fakto pripažinimo, kad teismo sprendimu patvirtinta jo ir L. J. sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą jis tam tikru laikotarpiu įvykdė. Tačiau toks teisinis rezultatas negali būti pasiektas tokiu būdu, kaip to reikalauja ieškovas.

Dėl įrodinėjimo naštos reiškiant atgręžtinį reikalavimą į kitą iš tėvų įvykdžius už jį nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę (CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu)

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių duktė V. V. pas ieškovą nepertraukiamai gyveno nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. kovo 7 d. Ieškovas nurodo, kad visą šį laikotarpį jis teikė išlaikymą dukteriai, o atsakovė tokio išlaikymo neteikė. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės už atsakovę įvykdytą šalių dukters V. V. išlaikymo dalį už laikotarpį, kai šalių duktė nepertraukiamai gyveno pas ieškovą. Taigi šis ieškovo reikalavimas yra reiškiamas ne dėl išlaikymo vaikui priteisimo, bet siekiant atgauti už atsakovę įvykdytą šalių nepilnametės dukters išlaikymo dalį, t. y. šis reikalavimas reiškiamas CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-455/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-455/2014">3K-3-455/2014</a> ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. Atsakovė kasaciniu skundu nurodo, kad ieškovas tokią teisę atgauti iš atsakovės suteiktą išlaikymą atitinkančią pinigų sumą (atgręžtinį reikalavimą į kitą iš tėvų) turi tik jeigu pateikia įrodymus, patvirtinančius tinkamą prievolės įvykdymą. Atsakovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir vertino ieškovo pateiktus įrodymus, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais.

30. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jis įvykdė už atsakovę nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę, turi įrodyti atsakovės prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, kad ieškovas įvykdė prievolę už atsakovę (įvykdytos prievolės dydį).

31. Ieškovas savo reikalavimo teisės atsakovei atsiradimo faktiniu pagrindu nurodė tai, kad šalių duktė nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. kovo 7 d. nepertraukiamai gyveno pas ieškovą, tuo laikotarpiu jis dukterimi rūpinosi ir ją išlaikė, atsakovė prie dukters išlaikymo neprisidėjo, todėl ieškovas įvykdė už atsakovę jos nepilnametės dukters išlaikymo prievolę tuo laikotarpiu, kai duktė gyveno pas ieškovą. Prievolės už atsakovę įvykdymo dydžiui pagrįsti ieškovas pateikė lentelę dėl dukters V. V. poreikių ginčo laikotarpiu ir per mėnesį jos naudai išleidžiamos sumos, be to, pateikė kvitus, mokėjimo nurodymus, įrodančius tam tikrų prekių įsigijimą tuo laikotarpiu, kai duktė V. V. gyveno pas ieškovą.

32. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės kasacinio skundo argumentu, kad, ieškovui reiškiant reikalavimą 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, sprendžiamas klausimas ne dėl būsimo, nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo priteisimo ir jo būsimų poreikių, bet įvykdytos prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką už vieną iš tėvų klausimas, todėl tokios prievolės įvykdymas turėjo būti įrodytas konkrečiais tokias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pati nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės prigimtis ir jos vykdymo ypatumai lemia ir tam tikrus šios prievolės įvykdymo už vieną iš tėvų įrodinėjimo ypatumus.

33. Ieškovo ir atsakovės prievolės išlaikyti nepilnametę dukterį egzistavimo faktą ir prievolės dydį lemia CK normos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra įtvirtinta įstatymo, t. y. ji egzistuoja ir jos dydis yra nulemtas įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar yra priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis; kt.). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMzEtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-231-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-231-969/2016">3K-7-231-969/2016</a>, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzAtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-70-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-70-969/2018">e3K-3-70-969/2018</a>, 18 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo priteistino išlaikymo dydis yra nustatytas teismo sprendimu, t. y. teismo patvirtinta A. V. ir L. J. sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šios sutarties 3.2 punktu ieškovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 162,50 Eur išlaikymą iki jų pilnametystės, o atsakovė įsipareigojo šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, sutartyje buvo nurodyta, jog ieškovas mokės išlaikymą vaikui.

35. Nors nurodytoje teismo patvirtintoje sutartyje nėra aptartas atsakovės L. J. indėlis į vaikų išlaikymą, tokios nuostatos nebuvimas neleidžia daryti išvados, jog atsakovė turėjo teisę apskritai neprisidėti prie šalių nepilnametės dukters išlaikymo. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad atsakovė, su kuria buvo nustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, turėjo rūpintis nepilnamete dukterimi, užtikrindama kasdienius dukters poreikius ir dėl to patirdama reikiamas vaiko išlaikymo išlaidas. Kitoks aiškinimas reikštų, kad teismo patvirtinta sutartimi atsakovė yra apskritai atleista nuo nepilnametės dukters išlaikymo pareigos, o tai neatitiktų nei CK 3.156, nei CK 3.192 straipsnių reikalavimų.

36. CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).

37. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzAtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-70-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-70-969/2018">e3K-3-70-969/2018</a>, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Teismo patvirtintoje A. V. ir L. J. sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nėra nurodytas skirtingas tėvų (ieškovo ir atsakovės) indėlis į šalių nepilnametės dukters išlaikymą atsižvelgiant į aplinkybę, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, taip pat nėra ir nuostatos, jog atsakovė turi vykdyti nepilnametės dukters išlaikymo pareigą mažesne apimtimi nei ieškovas. Todėl darytina išvada, kad šalys sutiko, jog jos lygiomis dalimis teiks išlaikymą dukteriai. Kartu tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad šalys sutarė, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro apytiksliai 325 Eur, nors sutartyje ir nekonkretizavo vaiko poreikių turinio ir jiems patenkinti būtinos sumos. Tokia išvada atitinka ir atsakovės priešieškinyje pateiktą paaiškinimą, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl dukters išlaikymo dydžio su ieškovu buvo susitarta, įvertinus tiek šalių finansines galimybes, tiek vaiko būtinuosius poreikius, taip pat ir šalyje tuo metu galiojusį minimaliosios mėnesinės algos dydį, su kuriuo pastarieji buvo susieti. Taigi, kol teismo nėra nustatyta kitaip, nėra pagrindo spręsti, kad ši vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo to, su kuo gyvena vaikas. Kitaip tariant, vaiko poreikiai tokia apimtimi turi būti tenkinami ir kai nepilnametė duktė gyvena su atsakove, kaip nustatyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ar kai, neatsižvelgiant į sutartį, nepilnametė šalių duktė faktiškai gyvena su ieškovu.

39. Šios nutarties 33–38 punktuose nurodyti argumentai teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas įrodė atsakovės prievolės egzistavimo faktą bei šios prievolės dydį.

40. Dėl fakto, kad ieškovas įvykdė nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę už atsakovę, įrodinėjimo atsakovė teigia, kad teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą ir vertino ieškovo pateiktus įrodymus. Atsakovės nuomone, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą pareiga įrodyti tenka asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, todėl būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad šalių duktė buvo tinkamai išlaikoma, ir tai buvo daroma vienvaldiškai ieškovo.

41. Rungtyniškumo (rungimosi) principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad ieškovui reikia įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-310/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-310/2013">3K-3-310/2013</a>).

42. Atsakovė teigia, kad ji pati, o ne ieškovas už ją įvykdė nepilnametės dukters išlaikymo prievolę. Atsakovei atsikertant tuo, kad ji pati vykdė nepilnametės dukters išlaikymo prievolę, būtent atsakovei ir teko įrodyti šią aplinkybę kaip savo atsikirtimų pagrindą. Tuo tarpu, atsakovės nuomone, įrodinėjimo našta turėjo būti paskirstyta taip, kad ieškovas turėjo įrodyti ne tik faktą, kad jis įvykdė nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę už atsakovę, bet ir paneigti faktą, kad atsakovė pati tokią prievolę įvykdė. Nors atsakovė kasaciniame skunde remiasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), teigdama, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, ir nurodydama, kad šiuo atveju ši taisyklė buvo pažeista, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent atsakovės nurodomas įrodinėjimo naštos paskirstymas ir pažeistų minėtą taisyklę.

43. Atsakovė, grįsdama savo prievolės išlaikyti dukterį įvykdymą, paaiškino, kad ji duodavo pinigų nepilnametei dukteriai, kai tik atvykdavo į Lietuvą, be to, atlikdavo pavedimus dukters pilnamečiam draugui. Kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, atsakovė, išskyrus savo paaiškinimus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji savo prievolę įvykdė. Atsakovė kasaciniu skundu ir neginčija, jog tokie įrodymai byloje neegzistuoja. Ji tik nurodo, kad, praėjus tam tikram laikui, yra sudėtinga pateikti tokius įrodymus. Todėl šiuo atveju, atsakovės nuomone, ji ir ieškovas yra nevienodoje padėtyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek ieškovo reikalavimas, tiek atsakovės atsikirtimai yra susiję su praeityje įvykusiomis aplinkybėmis, t. y. jie retroaktyvaus pobūdžio, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas ir atsakovė susiduria su skirtingais įrodinėjimo sunkumais.

44. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių duktė V. V. bendru šalių sutarimu nepertraukiamai nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. kovo 7 d. gyveno pas ieškovą, ieškovas šiuo laikotarpiu rūpinosi dukterimi, atsakovė ieškovui lėšų dukters išlaikymui nėra davusi, akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu būtent ieškovui teko pareiga kasdien, nuolat ir nepertraukiamai rūpintis šalių nepilnamete dukterimi ir patirti jos išlaikymo išlaidas. Atsakovė neginčija aplinkybės, jog tuo metu, kai nepilnametė duktė gyveno su ieškovu, ji buvo tinkamai prižiūrima.

45. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės epizodiškas dalyvavimas išlaikant dukterį negali būti pakankamas spręsti, jog atsakovė vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukterį. Dar daugiau abejonių kelia atsakovės argumentas, kad ji atlikdavo pavedimus savo dukters pilnamečiam draugui. Neatsižvelgiant į tai, kad, kaip teisingai vertino apeliacinės instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokių pavedimų atlikimą, toks atsakovės rūpinimasis savo nepilnametės dukters išlaikymu negali būti laikomas nei atsakingu, nei tinkamu savo pareigos nepilnamečiam vaikui vykdymu.

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant į teismo sprendimu patvirtintą A. V. ir L. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, būtent atsakovei teko pareiga uzufrukto teisės pagrindu valdyti šalių dukteriai skirtą išlaikymą ir naudoti jį dukters interesais. Šalims sutarus (ir dėl to ginčo nėra), kad šalių duktė gyvens pas ieškovą, atsakovė privalėjo pasirūpinti, kad nepilnametei dukteriai būtų užtikrintas ir tinkamas išlaikymas, įskaitant ir pareigą išspręsti vaiko išlaikymo klausimą tuo laikotarpiu, kol nepilnametė duktė gyvens pas ieškovą. Atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principą, atsakovė, valdanti nepilnamečiam vaikui skirtą išlaikymą uzufrukto teise, turėjo vaiko išlaikymo klausimą spręsti (suderinti) su ieškovu, o ne veikti per pilnametį nepilnametės dukters draugą.

47. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad ieškovas, įrodinėdamas už atsakovę įvykdytos prievolės dydį, pateikė tik teorinius samprotavimus apie tariamai dukters poreikiams reikalingas sumas, o ne konkrečius įrodymus. Atsakovės nuomone, ieškovo pateikti įrodymai neatitinka įrodymų pakankamumo reikalavimų. Kaip nurodyta šios nutarties 31 punkte, nepilnametės šalių dukters išlaikymo prievolės už atsakovę įvykdymo dydžiui pagrįsti ieškovas pateikė lentelę dėl dukters V. V. poreikių ginčo laikotarpiu ir per mėnesį jos naudai išleidžiamos sumos, be to, pateikė kvitus, mokėjimo nurodymus, įrodančius tam tikrų prekių įsigijimą tuo laikotarpiu, kai duktė gyveno pas ieškovą. Taigi, nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad ieškovas pateikė tik savo samprotavimus, o ne objektyvius įrodymus.

48. Atsakovė, teigdama, kad ieškovo pateikti įrodymai yra nepakankami už atsakovę įvykdytos nepilnametės dukters išlaikymo prievolės dydžiui pagrįsti, turėjo įrodyti šias aplinkybes kaip savo atsikirtimų pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad šių ieškovo pateiktų išlaidų atsakovė iš esmės nepaneigė ir neginčijo; teismo vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos įrodymais, protingos ir ne per didelės, o atsakovės teiginiai, kad ieškovo pateikti įrodymai yra abejotinos kilmės, kadangi prekes galėjo įsigyti tretieji asmenys, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes atsakovė šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu.

49. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTMxLTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-531-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-531-248/2018">e3K-3-531-248/2018</a>, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

50. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vien ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai neaptarė kiekvieno įrodymo, savaime nereiškia, kad teismas jų nevertino. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad išvados apie ieškovo įvykdytą už atsakovę prievolę išlaikyti nepilnametę šalių dukterį padarytos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą.

51. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo pateiktų įrodymų pakanka tam, jog būtų įsitikinta, kad ieškovas įvykdė prievolę išlaikyti šalių nepilnametę dukterį už atsakovę. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog, šalių dukteriai gyvenant su ieškovu, ja ieškovas rūpinosi ir ji buvo jo išlaikoma. Atsakovei neįrodžius, kad ji įvykdė savo prievolę išlaikyti šalių nepilnametę dukterį, yra pagrindas daryti išvadą, kad tokį išlaikymą dukteriai teikė ieškovas. Tai reiškia, kad ieškovas teikė ne papildomą, o būtent kasdienį, vaiko poreikius atitinkantį ir šalių sutartą teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių išlaikymą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovei neginčijant, kad šalių duktė nebuvo tuo laikotarpiu, kai nepertraukiamai gyveno pas ieškovą, tinkamai išlaikoma, ir esant objektyviems įrodymams, patvirtinantiems tam tikrų nepilnametės šalių dukters išlaikymo išlaidų buvimą, yra didesnė tikimybė, kad ieškovas įvykdė prievolę išlaikyti nepilnametę dukterį už atsakovę, nei neįvykdė. Pati savaime atsakovės nurodoma aplinkybė, kad buvo pirkta iš skirtingų kortelių, todėl prekes galėjo įsigyti tretieji asmenys, nepaneigia fakto, kad ieškovas tuo laikotarpiu, kai duktė nepertraukiamai gyveno pas jį, išlaikė nepilnametę šalių dukterį ir įvykdė nepilnametės dukters išlaikymo prievolę už atsakovę.

52. Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl teismo precedento

53. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS0zNzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-378/2019">3K-3-99-378/2019</a> nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis aplinkybėmis. Atsakovės nuomone, tiek nagrinėjamoje byloje, tiek byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS0zNzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-378/2019">3K-3-99-378/2019</a> ieškovas iš esmės siekė tapačias teisines pasekmes sukuriančių tikslų ir įrodinėjo tas pačias aplinkybes, t. y. kad, nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. kovo 7 d. nepilnametei dukteriai V. V. gyvenant kartu su juo, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu priteistą išlaikymą jis jai suteikė tiesiogiai. Atsakovė savo argumentais ypač pabrėžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS0zNzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-378/2019">3K-3-99-378/2019</a> 27 ir 28 punktuose nurodytus teiginius. Teisėjų kolegija laiko šiuos atsakovės kasacinio skundo argumentus nepagrįstais.

54. CPK 182 straipsnio 2 punktas įtvirtina, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

55. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgyLTQyMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-382-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-382-421/2017">e3K-3-382-421/2017</a> 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

56. Kasacinis teismas, aiškindamas vieną iš CPK 182 straipsnio 2 punkto sąlygų – aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados turėjo būti nagrinėjimo dalykas anksčiau išnagrinėtoje byloje, yra pažymėjęs, kad vien tai, jog išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc3LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-377-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-377-695/2017">e3K-3-377-695/2017</a>, 31 punktas).

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS0zNzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-378/2019">3K-3-99-378/2019</a>, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, nelaikytina turinčia prejudicinę reikšmę šioje byloje. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS0zNzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-378/2019">3K-3-99-378/2019</a> ir nagrinėjamoje byloje reiškiami skirtingi reikalavimai: civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS0zNzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-378/2019">3K-3-99-378/2019</a> buvo ginčijami antstolio veiksmai vykdant teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl skolos, susidariusios įvykdžius prievolę už kitą asmenį, priteisimo ir fakto, susijusio su pareigos mokėti priteistą išlaikymą vaikui, įvykdymo pripažinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS0zNzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-378/2019">3K-3-99-378/2019</a> sprendė klausimą, ar teismo sprendimą vykdantis antstolis turi teisę sumažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą. Šiuo klausimu kasacinis teismas pateikė išaiškinimą, kad antstolis neturi teisės atlikti procesinių veiksmų, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį. Šis išaiškinimas nėra susijęs su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais ir joje nustatytinomis aplinkybėmis. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas.

Dėl bylos procesinės baigties

58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 26 punkte padarytą išvadą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas pakeisti teismo sprendimu patvirtintą A. V. ir L. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, neatitinka šios nutarties 18–25 punktuose nurodytos kasacinio teismo praktikos, todėl yra pagrindas ją naikinti. Tačiau šios nutarties 26 punkte teisėjų kolegija kartu nurodė, kad ieškovas savo reikalavimu pakeisti teismo sprendimu patvirtintą jo ir L. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių iš esmės siekia ne šios sutarties pakeitimo, bet fakto pripažinimo, jog teismo sprendimu patvirtinta jo ir L. J. sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytą pareigą tam tikru laikotarpiu įvykdė.

59. Ieškovas privalo tinkamai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, jeigu siekia civilinės bylos pagal savo ieškinį pradėjimo. Kita vertus, šios procesinės pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Pats ieškovas savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas įprastais bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles atvejais yra saistomas ieškovo pasirinkimo – teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, t. y. neturi teisės savo iniciatyva pakeisti faktinį ieškinio pagrindą, taikyti kitą, negu reikalauja ieškovas, teisių gynimo būdą ir pan., nebent proceso įstatymas suteikia teismui tokias teises (pvz., CPK 376 straipsnio 3–4 dalys, 417–418 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 23 punktas).

60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė specifinė situacija, kai ieškovas teisiškai nekorektiškai suformulavo savo reikalavimą. Ieškovas ieškinio dalyku nurodė reikalavimą pakeisti teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nors iš ieškovo įrodinėjamo faktinio pagrindo yra akivaizdu, kad ieškovas iš esmės siekia pripažinimo fakto, kad ieškovas teismo sprendimu patvirtinta jo ir L. J. sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytą pareigą mokėti išlaikymą dukteriai V. V. nuo 2016 m. rugsėjo 29 iki 2018 m. kovo 7 d. (imtinai) įvykdė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš esmės įrodinėjo šį reikalavimą atitinkančias faktines aplinkybes, o atsakovė atitinkamai pateikė savo atsikirtimus, abi šalys įgyvendino savo teisę būti išklausytos. Proceso pakartojimas vien dėl teisiškai nekorektiškai suformuluoto reikalavimo reikštų tik formalųjį teisingumo įgyvendinimą ir, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, teisingumo bei protingumo principų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas ne naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas pakeisti teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bet šią nutarties dalį pakeisti išdėstant ją taip: pripažinti, kad ieškovas A. V. įvykdė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5244-341/2015 patvirtintoje A. V. ir L. J. sutartyje nustatytą pareigą mokėti išlaikymą nepilnametei dukteriai V. V. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. kovo 7 d. (imtinai). Teisėjų kolegijos vertinimu, taip yra ne keičiamas ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, bet ištaisytas ieškinio reikalavimo formuluotės teisinis nekorektiškumas, atsižvelgiant į faktinį ieškinio pagrindą.

61. Atsižvelgdama į šios nutarties 52 ir 57 punktuose padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo tenkintas ieškovo reikalavimas jo naudai priteisti iš atsakovės 2788 Eur skolą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo šios nutarties dalies naikinti. Todėl ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliktina galioti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

63. Pažymėtina, kad atsakovė kasaciniame procese turėjo 138 Eur žyminio mokesčio ir 1300 Eur advokato išlaidų. Atsakovės nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio 7, 8.12 punktuose nustatyto dydžio.

64. Ieškovas kasaciniame procese turėjo 1200 Eur advokato išlaidų. Ieškovo nurodyta suma neviršija Rekomendacijų 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio.

65. Nors teisėjų kolegija sprendė, kad yra pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį (šios nutarties 58 punktas), teisinis rezultatas yra toks, kad ieškovo reikalavimas dėl to, jog jis neturėjo pareigos 2016 m. rugsėjo 29 d. – 2018 m. kovo 7 d. iš jo priteistą lėšų sumą, skirtą dukteriai V. V. išlaikyti, pervesti į atsakovės banko sąskaitą, iš esmės yra tenkintas, kaip kad ir sprendė apeliacinės instancijos teismas. Vis dėlto pripažintina, kad šios kasacinio skundo dalies argumentai turėjo pagrindą. Todėl atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad atsakovė turi teisę į pusę patirtų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistinas 119 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (1300 + 138 Eur) / 2) – 1200 Eur / 2).

66. Atsižvelgiant į tai, kad teismo procesinio sprendimo teisinis rezultatas lieka toks pats, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš naujo neperskirstytinos.

67. Kasacinio teismo patirtų pašto išlaidų suma nesiekia 3 Eur ir yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš šalių nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutarties dalį „Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5244-341/2015 patvirtintą A. V. ir L. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nustatant, jog ieškovas A. V. neturėjo pareigos nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. kovo 7 d. (imtinai) iš jo priteistą lėšų sumą, skirtą dukters V. V. išlaikymui, pervesti į atsakovės L. J. banko sąskaitą“ ir išdėstyti ją taip:

Pripažinti, kad ieškovas A. V. įvykdė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5244-341/2015 patvirtintoje A. V. ir L. J. sutartyje nustatytą pareigą mokėti išlaikymą nepilnametei dukteriai V. V. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 29 iki 2018 m. kovo 7 d. (imtinai).

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 119 (vieną šimtą devyniolika) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas