Dėl teisės normų, reglamentuojančių reikalavimo teisės perleidimą, actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygas, restitucijos taikymą ir procesinių palūkanų priteisimą sandorių pripažinimo negaliojančiais atveju, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-313-611/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05020-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.3; 2.6.7; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Enginera“ ieškinį atsakovams V. V., uždarajai akcinei bendrovei „Grunterra“, uždarajai akcinei bendrovei „Remco LT“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių reikalavimo teisės perleidimą, actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygas, restitucijos taikymą ir procesinių palūkanų priteisimą sandorių pripažinimo negaliojančiais atveju, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiais: 2016 m. sausio 11 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą UAB „Enginera“, UAB „Grunterra“ ir V. V.; 2016 m. balandžio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą UAB „Enginera“, UAB „Grunterra“ ir V. V.; 2016 m. gegužės 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą UAB „Enginera“, UAB „Remco LT“ ir V. V.; 2016 m. lapkričio 30 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktą, sudarytą UAB „Remco LT“ ir V. V.; 2017 m. gegužės 9 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktą, sudarytą UAB „Remco LT“ ir V. V.; taip pat prašė priteisti BUAB „Enginera“ iš V. V. 32 089,90 Eur skolą, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Enginera“. Bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ nustatė, kad 2015 m. liepos 1 d. UAB „Investera“ ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo reikalavimo teisę į V. V. 32 089,90 Eur skolą, 2016 m. vasario 1 d. ieškovė išsiuntė pranešimą atsakovui. 2016 m. sausio 11 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ieškovas perleido (įskaitė) UAB „Grunterra“ reikalavimo teisę į dalį (11 164 Eur) V. V. skolos. 2016 m. balandžio 1 d. galimai sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuria ieškovė perleido (įskaitė) UAB „Grunterra“ reikalavimo teisę į dalį (3500 Eur) V. V. skolos. 2016 m. gegužės 2 d. galimai sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuria ieškovė perleido (įskaitė) UAB „Remco LT“ reikalavimo teisę į likusią 17 425,90 Eur V. V. skolą. 2016 m. lapkričio 30 d. V. V. ir UAB „Remco LT“ galimai sudarė tarpusavio skolų įskaitymo aktą, kuriuo buvo įskaityta dalis (4027 Eur) V. V. skolos. Apie tris paskutines reikalavimo perleidimo sutartis ieškovė sužinojo kilus ginčui su atsakovu, tačiau V. V. sutarčių originalų nepateikė. Ginčo sandoriai sudaryti trumpu laikotarpiu iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, ieškovei jau esant nemokiai. Ieškovės manymu, šie sandoriai pažeidė jos kreditorių interesus, nes buvo suteikta pirmenybė dviem iš daugelio ieškovės kreditorių. Ginčo sandorių ieškovė neprivalėjo sudaryti. Sudarydamos šiuos sandorius šalys buvo nesąžiningos. Bankroto byloje 2017 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta 382 461,63 Eur kreditorių reikalavimų, taigi bankroto administratorė turi teisę ginčyti sandorius.

4. Nors bankroto byla ieškovei iškelta 2016 m. liepos 11 d., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo prasme ieškovė buvo nemoki vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d. Remiantis ieškovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, viso įmonės turto balansinė vertė buvo 475 874 Eur, o per vienerius metus vykdyti įsipareigojimai, kurių dauguma pradelsti, – 499 389 Eur. 2015 m. gruodžio 18 d. ieškovė nevykdė įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui už turimus apdraustuosius asmenis, 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovės skolos darbuotojams sudarė ne mažiau kaip 36 428,61 Eur, 2015 m. gruodžio mėnesį buvo dengiami darbuotojų įsiskolinimai ir už 2015 m. rugsėjo mėnesį. Atsakovai, kaip verslininkai, prieš sudarydami sandorius turėjo pasidomėti ieškovės finansine padėtimi. Ieškovė laiku nevykdė prisiimtų įsipareigojimų atsakovams, taigi jiems buvo žinoma sunki ieškovės finansinė padėtis ir tikėtinas nemokumas ginčo sandorių sudarymo metu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Grunterra“ iš ieškovės UAB „Enginera“ 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad kreditoriaus teisių pažeidimu pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas laikomas atvejis, kai skolininkas, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šiai aplinkybei nustatyti nebūtina įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti skolininkui bankroto bylą. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Atsiskaitymai už paslaugas, tarp jų – reikalavimo teisės perleidimas (įskaitymas) arba jam savo esme analogiškas turto perleidimo už skolą sandoris, nedraudžiami, jei turtas yra perleistas už rinkos kainą. Svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti įsigyti tą patį turtą ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.

7. Teismas nurodė, kad vertinant, ar skolininkas, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikdamas pirmenybę kitam kreditoriui pažeidė kreditoriaus teises, būtina nustatyti tokią skolininko būklę, kai jis objektyviai nepajėgus vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, o kreditorių reikalavimų tenkinimas iš skolininko turto laikantis įstatymų nustatyto eiliškumo geriausiai atitinka kreditorių interesus. Kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu gali būti pažeistos tik tada, jeigu kreditorius actio Pauliana ginamą reikalavimo teisę turėjo sandorio sudarymo metu, arba ginčijamo sandorio metu egzistavo tokios teisės atsiradimo pagrindas, pvz., buvo sudarytas sandoris atidedant prievolės įvykdymo terminą. Aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu dar nebuvo kreditoriaus reikalavimo teisės, daro negalimą CK 6.66 straipsnio taikymą, nes tokiu atveju teisių pažeidimas objektyviai neįmanomas.

8. Teismas konstatavo, kad ieškovė (bankroto administratorė) neįrodė ginčo sandorių neatitikties kreditorių interesams, priešingai, perleidus reikalavimo teisę į V. V. skolą, buvo sumažinti įsipareigojimai kreditoriams, t. y. nepateikta įrodymų, kad skolos perleistos už rinkos vertės neatitinkančią (pernelyg mažą) kainą. Ginčo sandorių sudarymas iki bankroto bylos iškėlimo nesukėlė įmonės nemokumo (atsižvelgiant į sandorio vertę ir įsiskolinimų kreditoriams sumą), nepažeisti kitų kreditorių interesai, sandorių sudarymas atitiko įprastą komercinę praktiką, be to, nė vienas iš kreditorių nepageidavo įsigyti reikalavimo teisės į V. V. skolą, neteikė prieštaravimų dėl jų, taigi nėra pagrindo sandorius pripažinti negaliojančiais.

9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. kovo 29 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą, ieškinį patenkino, pripažino negaliojančiomis 2016 m. sausio 11 d., 2016 m. balandžio 1 d., 2016 m. gegužės 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis, 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2017 m. gegužės 9 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktus; priteisė ieškovei iš atsakovo V. V. 32 089,90 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2017 m. vasario 3 d., priteisė valstybei iš atsakovo V. V. 706 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

10. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar ginčo sandoriai buvo sudaryti ieškovei esant nemokiai, nes ši aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl to, ar buvo pažeistos kreditorių teisės (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Ieškovei teigiant, kad ginčo sandoriais suteikta pirmenybė dviem iš daugelio ieškovės kreditorių, teismas turėjo nustatyti, kiek kitų kreditorių turėjo ieškovė sandorių sudarymo metu, ar sandoriais buvo pažeistos jų, kaip kreditorių, teisės.

11. Remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2359-781/2017 pagal BUAB „Enginera“ bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ pareiškimą dėl BUAB „Enginera“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kolegija konstatavo, kad ieškovės nemokumo atsiradimo data – 2014 m. pabaiga.

12. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus, tarp jų – 41 pirmos eilės kreditoriaus 87 632,88 Eur sumos reikalavimus, antros eilės – VSDFV 30 422,96 Eur sumos reikalavimą, trečios eilės kreditorių 246 694 Eur sumos reikalavimus. Kolegija nurodė, kad bylos duomenys nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, jog ginčo (reikalavimo teisės perleidimo) sandorių sudarymo metu kreditoriai neturėjo reikalavimo teisės. Vien tai, kad bendrovė buvo nemoki jau iki ginčo sandorių sudarymo, leidžia daryti išvadą, jog kreditoriai turėjo reikalavimo teises į ieškovę. Kolegija sprendė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatavusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalies nuostatų netinkamą taikymą, įrodymus įvertinus nepagrindžiant jų visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aplinkybė, kad ieškovė jau 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje turėjo kreditorių – darbuotojų – 36 428,61 Eur sumos reikalavimą bei kitų kreditorių ir jos skolos viršijo pusę jos turimo turto, t. y. ieškovė buvo nemoki, kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad kreditoriams skolos nebuvo apmokėtos, jos buvo tokio paties dydžio ir sandorių sudarymo metu, todėl ieškovė neturėjo teisės teikti pirmenybę kuriam nors iš kreditorių, juolab, nesant išmokėtam darbo užmokesčiui darbuotojams, tokios pirmenybės teikimas vertintinas kaip kreditorių teisių pažeidimas. Reikalavimo teisės į bendrovės skolininką V. V. buvo perduotos, nesiimant priemonių skolai išsiieškoti, tik dviem kreditoriams (bendrovėms), todėl yra pagrindas vertinti, kad reikalavimų perleidimo sutartimis skolininkė suteikė pirmenybę šiems kreditoriams prieš kitus, kuriems įsipareigojimų vykdymo terminai jau buvo pasibaigę.

13. Ginčo reikalavimo teisės perleidimo sandorių sudarymo metu kiti kreditoriai turėjo galiojančias reikalavimo teises į UAB „ Enginera“, todėl šie kreditoriai įgijo teisę pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį ginčyti skolininkės sudarytus sandorius, kuriais suteikta pirmenybė kreditorėms UAB „Grunterra“ ir UAB „Remco LT“. BUAB „Enginera“ administratorė pareikštu ieškiniu tinkamai atstovauja kreditoriams, kurių teisės buvo pažeistos. Kolegija sprendė, kad atsakovės UAB „Remco“ paaiškinimas, jog kiti kreditoriai atsisakė perimti ieškovės turėtas reikalavimo teises, neteikia pagrindo vertinti, kad visi kreditoriai, buvę ginčo sandorių sudarymo dieną, atsisakė perimti skolą į ieškovės skolininką. Nenurodžius, kurie iš kreditorių buvo atsisakę tokios teisės, kolegija konstatavo, kad toks faktas neįrodytas.

14. Kolegija pažymėjo, kad atsakovės UAB „Remco Lt“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, jog buvęs ieškovės vadovas V. K. pranešė apie kitų kreditorių egzistavimą ir jų atsisakymą perimti skolas, kurias perėmė ši bendrovė; atsakovės UAB „Gruntera“ atsiliepime nurodyta, kad įmonių bendradarbiavimas tęsėsi ilgą laiką, negalėdama apmokėti skolos ieškovė siūlė šiai atsakovei perimti reikalavimo teises į skolininką V. V., ir padarė išvadą, kad ši atsakovė turėjo žinoti apie ieškovės skolas kitiems kreditoriams. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį nesąžiningumu laikomas žinojimas arba turėjimas žinoti apie kitų skolininko kreditorių teisių pažeidimą.

15. Kolegija nurodė, kad pripažinus, jog negalioja sandoriai, kurių pagrindu UAB „Remco LT“ įgijo reikalavimo teises į V. V., negalioja ir 2016 m. lapkričio 30 d. bei 2017 m. gegužės 9 d. tarpusavio skolų suderinimo aktai, nes jais atsisakyta be pagrindo įgytos reikalavimo teisės. Taikytina restitucija atsakovei UAB „Remco LT“ grąžinant reikalavimo teises į atsakovą V. V.. Atsakovei UAB „Remco LT“ sugrąžinus reikalavimo teises, 2016 m. sausio 11 d., 2016 m. balandžio 1 d. ir 2016 m. gegužės 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažinus negaliojančiomis, taikant restituciją ieškovei BUAB „Enginera“ grąžinama 32 089,90 Eur reikalavimo teisė į atsakovą V. V..

16. Kolegija nurodė, kad dėl 32 089,90 Eur skolos fakto ir dydžio byloje ginčo nėra. Pripažinus, kad atsakovėms UAB „Gruntera“ ir UAB „Remco LT“ ieškovė neteisėtai perleido reikalavimo teises į skolininką V. V., taikant restituciją pagal nuginčytus sandorius bendrovės skolininku išlieka V. V.. Kadangi ieškovei grąžinama teisė reikalauti skolos iš V. V., tai teikia pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti jai iš V. V. 32 089,90 Eur (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu atsakovas V. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 29 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana instituto taikymą (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys), iš esmės netyrė, ar ginčo sandorių sudarymo metu egzistavo visuma šio instituto taikymui privalomų sąlygų, susikoncentravo vien į kreditorių teisių pažeidimo aspektą. Netinkamai aiškintos ir taikytos tokios privalomosios sąlygos, kaip ginčo sandorių sudarymo nauda ir (ne)privalomumas ieškovei; atsakovų – ginčo sandorio šalių – sąžiningumas. Ginčo sandoriais ieškovė perleido rizikingą V. V. skolą esamiems ieškovės kreditoriams, taip atitinkamai sumažindama savo skolas; reikalavimo perleidimas UAB „Grunterra“ buvo pateisinamas ieškovės gauta nauda; reikalavimo teisės perleistos tik prieš tai pasiūlius kitiems kreditoriams jas įsigyti ir už rinkos kainą. Teismas nepagrįstai plačiai ir formaliai aiškino atsakovų pareigą domėtis ieškovės finansine būkle, perkeldamas visą riziką dėl ieškovės nemokumo atsakovams, dėl to konstatavo atsakovų nesąžiningumą.

17.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimą, nesiaiškino perleidžiamų reikalavimų turinio, kilmės, pagrįstumo, nepatikrino, ar pirminis sandoris (tarp UAB „Investera“ ir atsakovo) neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 1.5, 1.80 straipsniai, 6.102 straipsnio 1 dalis), viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovas teisminio proceso metu kvestionavo sandorį, kurio pagrindu ieškovė buvo įgijusi reikalavimo teises į atsakovą, prašė ieškovės jį pateikti į bylą, kad būtų galima nustatyti sandorio (siejusio UAB „Investera“ ir atsakovą) turinį, tačiau ieškovė nepagrindė savo įgytos ir vėliau perleistos reikalavimo teisės. Nėra duomenų dėl 2016 m. balandžio 1 d., 2016 m. gegužės 2 d. ir 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo perleidimo sutarčių. Teismas iš esmės preziumavo paskolos sutarties tarp UAB „Investera“ ir atsakovo egzistavimą, pažeisdamas CK 1.87 straipsnio, 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Kilus šalių ginčui, reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turi teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti reikalavimo sutarties sudarymo metu.

17.3. Bankroto administratorė nepagrįstai nekvestionavo pirminės 2015 m. liepos 1 d. ieškovės ir jos patronuojamosios įmonės UAB „Investera“ sudarytos atlygintinės reikalavimo perleidimo sutarties, vertintinos kaip pažeidžiančios ieškovės interesus (CK 6.102 straipsnio 2 dalis), sudarytos UAB „Investera“ aiškiai žinant apie ieškovės blogą finansinę situaciją, ir pagal kurią ieškovė sumokėjo 32 089,90 Eur (visą reikalavimo sumą).

17.4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė restituciją reglamentuojančias materialiosios teisės normas (CK 6.145–6.153 straipsniai), pripažinęs sandorius negaliojančiais, visiškai nepagrįstai nevertino individualių šios bylos aplinkybių, nesprendė klausimo dėl restitucijos būdo pakeitimo, siekiant teismo sprendimu išlaikyti proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, ir nesprendė dėl atsakovių bei atsakovo teisinių santykių po sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kartu pažeista CK 1.2 straipsnio 1 dalis. Visas sumas teismas priteisė vien iš atsakovo, visiškai nespręsdamas dėl piniginių sumų priteisimo iš atsakovių, kurioms atsakovas įvykdė visą prievolę (UAB „Remco LT“ atveju) ar jos dalį (UAB „Grunterra“ atveju), kurios buvo negaliojančiais pripažintų sandorių šalys ir nuo kurių valios bei veiksmų priklausė ginčo sandorių sudarymas. Teismas nekonstatavo atsakovo nesąžiningumo, gautos iš sandorių naudos fakto. Atsakovas vykdė prievoles naujiems kreditoriams ir negalėjo daryti įtakos ginčo sandoriams. Sandorį pripažinus negaliojančiu actio Pauliana pagrindu restitucijos taikymo ypatumai nustatyti specialiosiose teisės normose – CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse, kurios taikytinos kartu su bendrosiomis restituciją reglamentuojančiomis nuostatomis. Teismo parinktas restitucijos būdas prieštarauja proceso ekonomiškumo ir sąžiningumo principams. Restituciją atsakovo atžvilgiu teismas turėjo taikyti tik dėl likusios neįvykdytos naujiems kreditoriams (atsakovėms) prievolės sumos.

17.5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą (CPK 178, 185 straipsniai) – nurodė, kad dėl skolos fakto ir dydžio ginčo nėra, tačiau atsakovas proceso metu kvestionavo skolos ieškovei ir (ar) UAB „Investera“ pagrindą ir dydį. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų pradinę prievolę. Taigi teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 32 089,90 Eur iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.

17.6. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NjgtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-668-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-668-915/2015">3K-3-668-915/2015</a> pateiktų išaiškinimų dėl procesinių palūkanų priteisimo sandorių pripažinimo negaliojančiais atveju.

18. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nemotyvuodamas kitų actio Pauliana sąlygų (ne)egzistavimo, taigi kitos sąlygos buvo įrodytos. Būtent dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sąlygos, ieškovė argumentavo apeliaciniame skunde (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patenkino ieškovės apeliacinį skundą, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kreditorių teisių pažeidimas nebuvo įrodytas.

18.2. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl šalių sąžiningumo sudarant ginčo sandorius, nustatė, kad atsakovės žinojo (turėjo žinoti) apie ieškovės finansines problemas, skolas kitiems kreditoriams.

18.3. Atsakovas iš esmės kvestionuoja 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau jis anksčiau savo pozicijos, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės pagal šią sutartį, negrindė pradinio reikalavimo (kurį ieškovė perėmė) (ne)egzistavimu 2015 m. liepos 1 d. sutarties šioje byloje atsakovas neginčijo, be to, ginčo sandoriais patvirtino, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į jį.

18.4. 2015 m. liepos 1 d. sutarties ir ginčo sandorių tarpusavio ryšio klausimų anksčiau atsakovas nekėlė. Būdamas ginčo sandorių šalis atsakovas turėjo galimybę teikti argumentus dėl to.

18.5. Atsakovės yra veikiančios įmonės, neturinčios mokumo problemų, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovui būtų apsunkintas reikalavimo įvykdymo atgręžimas.

18.6. Ginčo sandorių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki. Atsakovės, kaip ieškovės kreditorės, neteisėtai gavo savo reikalavimų patenkinimą anksčiau už kitus, pirmesnės eilės, kreditorius. Byla iš esmės išspręsta teisingai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nustatytinų sąlygų taikant actio Pauliana

19. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Tokį ieškinį turi teisę reikšti ir bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDExLTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-411-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-411-611/2017">e3K-3-411-611/2017</a>, 47 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2010">3K-3-485/2010</a>; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis aiškinimas taikytinas tik tais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-130/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-130/2013">3K-7-130/2013</a>; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.

22. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167/2012">3K-3-167/2012</a>). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNy8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-17/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-17/2006">3K-3-17/2006</a>; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-262/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-262/2008">3K-3-262/2008</a>). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos realiai nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

23. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pripažinęs, kad išimtiniais atvejais gali būti pateisinamas sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015; 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-313/2017, 45 punktas).

24. Atsakovas V. V. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė tokias privalomąsias actio Pauliana sąlygas kaip ginčo sandorių sudarymo nauda ir (ne)privalomumas ieškovei, taip pat atsakovų – ginčo sandorio šalių – sąžiningumas. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad UAB „Grunterra“ ir buvęs ieškovės vadovas V. K. bylos nagrinėjimo metu buvo nurodę, jog atsakovo V. V. finansinė padėtis 2015–2016 metais buvo sunki, buvo abejonių dėl jo sugebėjimo įvykdyti finansinius įsipareigojimus, ginčijamų sandorų sudarymo metu ieškovė vykdė „Lidl“ parduotuvės statybos rangos darbus, įskaitant specifinius požeminius darbus, kuriuos atlikti galėjo tik UAB „Grunterra“, turinti tam reikalingą specialią techniką. Tačiau UAB „Grunterra“ nesutiko atlikti darbų, negavusi apmokėjimo iš ieškovės už anksčiau ieškovei atliktus darbus. Todėl ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą V. V. perleidimas atsakovei UAB „Grunterra“ buvo pateisinamas ieškovės gaunama nauda. Be to, atsakovė UAB „Remco LT“ teigė, jog sutiko perimti reikalavimo teisę į atsakovą V. V. tik po to, kai gavo buvusio ieškovės vadovo patikinimą, jog reikalavimo teisę į atsakovą V. V. buvo siūloma perimti ir kitiems kreditoriams, tačiau šie atsisakė.

25. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditorių teisių pažeidimo ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis, šios nutarties 24 punkte aptartų atsakovo V. V. nurodytų aplinkybių netyrė ir dėl jų visiškai nepasisakė. Nuo šių aplinkybių įvertinimo gali priklausyti reikalavimo teisių į atsakovą V. V. perleidimo atsakovei UAB „Grunterra“ sandorio naudingumo ir būtinumo sudaryti, kitų kreditorių teisių pažeidimo sudarytais reikalavimo perleidimo sandoriais, pastariesiems atsisakius perimti reikalavimo teises, vertinimas bei pagrindo pripažinti negaliojančiomis ginčijamas 2016 m. sausio 11 d., 2016 m. balandžio 1 d. ir 2016 m. gegužės 2 d. reikalavimo perleidimo sutartis pagal CK 6.66 straipsnį (ne)buvimas. Tinkamai nenustačius ir neįvertinus visų ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių, negalima spręsti apie actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visumos buvimą. Todėl apeliacijos instancijos teismo išvada, kad ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys pažeidė ieškovės kreditorių teises, jog ieškovė ir atsakovės UAB „Grunterra“ ir UAB „Remco LT“ neturėjo jų sudaryti, padaryta nenustačius visų reikšmingų ginčui aplinkybių, todėl negali būti vertinama kaip tinkamai motyvuota ir teisiškai pagrįsta.

26. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu actio Pauliana, kaip matyti iš actio Pauliana sampratos ir šios nutarties 20 punkte nurodytų nustatytinų aplinkybių, gali būti ginčijamas tik skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytas sandoris, tačiau šiuo pagrindu negali būti ginčijami trečiųjų asmenų tarpusavio sandoriai, jeigu juose nedalyvauja skolininkas. Nagrinėjamu atveju skolininkas, kurio sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys yra ginčijamos pagal CK 6.66 straipsnį, yra ieškovė, tretieji asmenys – atsakovės UAB „Grunterra“ ir UAB „Remco LT“. Tuo tarpu atsakovės UAB „Remco LT“ ir atsakovo V. V. 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2017 m. gegužės 9 d. sudaryti tarpusavio skolų įskaitymo aktai negali būti vertinami kaip skolininko su trečiaisiais asmenimis sudaryti sandoriai CK 6.66 straipsnio prasme. Jokių kitų šių tarpusavio skolų įskaitymo aktų negaliojimo pagrindų ieškovė nenurodė, jų nenustatė ir bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenustatė visų reikšmingų actio Pauliana taikymui sąlygų.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties

27. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.103 straipsnio normą reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1, 3 dalys).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, taip pat yra nurodęs, kad, kilus ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši teisė galiojo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 47 punktas).

30. Nagrinėjamoje byloje atsakovas V. V. kasaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, jog UAB „Investera“, perleidusi ieškovei 32 089,90 Eur sumos reikalavimo teisę į atsakovą V. V., turėjo reikalavimo teisę į atsakovą V. V.; teismas neteisėtai nesiaiškino šių aplinkybių. Tačiau atsakovas, nurodydamas šias aplinkybes, nenurodė jokių argumentų ar faktinių aplinkybių, paneigiančių UAB „Enginera“ turėtą reikalavimo teisę į jį. Ieškovės ir UAB „Grunterra“ bei UAB „Remco LT“ sudarytose reikalavimo teisių į atsakovą perleidimo sutartyse atsakovas V. V. pats savo parašu patvirtino savo prievolės ieškovei egzistavimą dėl visos šiose sutartyse nurodytos sumos. Todėl bylą nagrinėjusiam teismui pakako byloje nustatytų duomenų, kad jis konstatuotų atsakovo prievolės ieškovei buvimo faktą.

31. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teismas, nesant pareikšto reikalavimo, savo iniciatyva (lot. ex officio) konstatuoja sandorį esant niekinį tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-701/2015). Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitoje byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos, aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI2LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-226-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-226-248/2018">e3K-3-226-248/2018</a> 71 punktą). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nebuvo pagrindo teismui ex officio spręsti dėl reikalavimo perleidimo sutarties tarp UAB „Ingenera“ ir UAB „Investera“ galiojimo.

Dėl restitucijos taikymo pripažinus sandorį negaliojančiu

32. Paprastai, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo pradžių), arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

33. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Actio Pauliana atveju restitucijos taikymo ypatumus nustato CK 6.66 straipsnio 4 dalis.

34. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius, tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomi šio straipsnio 4 dalyje nustatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu teisiniai padariniai tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).

35. Tais atvejais, kai dėl sandorio nuginčijimo kreipiasi bankrutuojančios įmonės administratorius, teismas atsižvelgia į ieškovės bankrutuojančios įmonės prašomą taikyti restitucijos būdą ir apimtį, bet nėra jų saistomas. Taikydamas restituciją visa nuginčytų sandorių apimtimi teismas įgyvendina jam įstatymo suteiktą teisę spręsti dėl restitucijos būdo ir apimties (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), tai nevertintina kaip ieškinio ar ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OTctMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-697-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-697-248/2015">3K-3-697-248/2015</a>).

36. Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiais ieškovės ir atsakovių UAB „Grunterra“ ir UAB „Remco LT“ sudarytas reikalavimo teisių į atsakovą V. V. perleidimo sutartis, turėjo spręsti dėl restitucijos taikymo tarp šių reikalavimo perleidimo sutarčių šalių, konkrečiai tarp ieškovės ir atsakovių UAB „Grunterra“ ir UAB „Remco LT“. Atsakovas V. V., nors ir pasirašė šiose sutartyse, pagal reikalavimo perleidimo sutarčių esmę nėra šių teisinių santykių dalyvis, kadangi jo sutikimas dėl tokio reikalavimo teisių perleidimo nereikalingas (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Šiose sutartyse atsakovo V. V. dalyvavimas vertintinas tik kaip jo informavimas apie reikalavimo perleidimo faktą ir sutikimas su tokiu perleidimu, jo prievolės fakto ir dydžio patvirtinimas.

37. Taikant restituciją tarp pripažintų negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutarčių šalių, būtina atsižvelgti į skolininko V. V., į kurį reikalavimo teisės buvo perleistos, interesus, kad jo teisės nenukentėtų ir nebūtų labiau suvaržytos jo prievolės nei iki reikalavimo perleidimo sutarčių nuginčijimo. Atsakovas V. V., kaip skolininkas pagal perleistas reikalavimo teises į jį, neturi teisės vertinti reikalavimo teisių į jį perleidimo sutarčių teisėtumo, tačiau turi vykdyti pareigas jam žinomam kreditoriui. Todėl kreditoriaus pasikeitimas prievolės atžvilgiu dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali sukelti atsakovui V. V. papildomų prievolių.

38. Atsakovas V. V. kasaciniame skunde nurodo, kad 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2017 m. gegužės 9 d. jo ir UAB „Remco LT“ sudarytais tarpusavio skolų įskaitymo aktais jo prievolės naujajai kreditorei UAB „Remco LT“ buvo visiškai įvykdytos, t. y. visa apimtimi, kuria į jį reikalavimo teises įgijo UAB „Remco LT“, o prievolę UAB „Grunterra“ jis iš dalies įvykdė, sumokėdamas skolos dalį. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti įrodymai. Todėl, taikant restituciją, į šias aplinkybes buvo būtina atsižvelgti. Atitinkamai būtent atsakovės UAB „Grunterra“ ir UAB „Remco LT“, taikant restituciją, turi grąžinti ieškovei tai, ką jos gavo iš atsakovo V. V. pagal įgytas reikalavimo teises pagal nuginčytas reikalavimo perleidimo sutartis, o ne šias sumas priteisiant ieškovei iš atsakovo V. V. ar pripažįstant negaliojančiais atsakovų V. V. ir UAB „Remco LT“ sudarytus tarpusavio skolų įskaitymo aktus, taip atsakovą V. V. verčiant antrą kartą vykdyti jau įvykdytas prievoles.

39. Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė restituciją reglamentuojančias CK nuostatas, dėl to netinkamai pritaikė restituciją pagal pripažintas negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovių UAB „Grunterra“ ir UAB „Remco LT“, kas lėmė ir neteisingos nustatytos priteistinos skolos iš atsakovo V. V. ieškovui dydį.

Dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento sandorį pripažinus negaliojančiu

40. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283/2012">3K-3-283/2012</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką nevilkinti teismo proceso, greičiau įvykdyti prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42. Kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos priteisiamos ne tik tada, kai piniginė prievolė atsiranda sutarties pagrindu, bet ir kitais pagrindais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas. Tuo tarpu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu taikant restituciją, nors pripažintas negaliojančiu sandoris paprastai laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tačiau kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas. Dėl šios priežasties tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NjgtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-668-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-668-915/2015">3K-3-668-915/2015</a>).

44. Nagrinėjamoje byloje ši nutarties 43 punkte aptarta procesnių palūkanų pradžios skaičiavimo taisyklė būtų aktuali sprendžiant dėl procesinių palūkanų skaičiavimo už priteistas sumas iš atsakovių UAB „Grunterra“ ir UAB „Remco LT“, pripažinus negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau netaikytina sprendžiant dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. V. pagal jo neįvykdytą prievolę tiek, kiek jo prievolė liko neįvykdyta, nes atsakovas V. V. nėra restitucijos teisinių santykių dalyvis. Todėl atsakovo V. V. kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo priteistinų iš jo procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento nustatymo atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

45. Kiti atsakovo kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Šios nutarties 26 ir 38–39 punktuose nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti materialiosios teisės taikymo pažeidimai, nenustačius visų reikšmingų actio Pauliana taikymui sąlygų, netinkamai taikius restituciją tarp pripažintų negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutarčių šalių, neteisėtai pripažinus negaliojančiais tarpusavio skolų įskaitymo aktus, užuot tinkamai pritaikius restituciją, sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti įvertintos šioje nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės dėl reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo aplinkybių ir tik tuomet spręstina dėl pagrindo (ne)buvimo pripažinti ieškovės ir atsakovių UAB „Grunterra“ ir UAB „Remco LT“ sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis pagal CK 6.66 straipsnio normas. Jeigu bylą nagrinėjantis teismas nustatytų esant pagrindą pripažinti šias sutartis negaliojančiomis, tuomet spręstina dėl restitucijos taikymo, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Kasacinis teismas patyrė 7,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, pirmiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 ir 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Andžej Maciejevski

Dalia Vasarienė