Dėl teisės normų, reglamentuojančių termino administraciniam aktui apskųsti pradžią, proceso teisės normų, reglamentuojančių rūšinio teismingumo taisykles, teisės normų dėl žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentų teisinių pasekmių asmens teisėms ir pareigoms bei juos sudariusių asmenų procesinės padėties civilinėje byloje, bei materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-304-695/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19665-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.4;

3.1.2.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Š., sodininkų bendrijos „Vėtrungė“ patikslintą ieškinį atsakovams V. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Geomastas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių termino administraciniam aktui apskųsti pradžią, proceso teisės normų, reglamentuojančių rūšinio teismingumo taisykles, teisės normų dėl žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentų teisinių pasekmių asmens teisėms ir pareigoms bei juos sudariusių asmenų procesinės padėties civilinėje byloje, bei materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovai A. Š. ir SB „Vėtrungė“ patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110); 2) panaikinti UAB „Geomastas“ 2016 m. liepos 28 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktą; 3) panaikinti UAB „Geomastas“ 2017 m. kovo 20 d. 2489 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą; 4) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 52/17987 ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 02-05-2820 dalis, kuriomis atsakovui V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą, 2002 m. gegužės 23 d. abrisą, 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. 252 planą M 1:5000; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovei SB „Vėtrungė“ yra suformuota ir paskirta naudoti mėgėjų sodo teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. Š. toje teritorijoje asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0824 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais. Minėtas žemės sklypas ribojasi su SB „Vėtrungė“ teritorijoje esančiu keliu (privažiavimu) (toliau – ginčo kelias), kartu su šiuo keliu ribojasi atsakovui V. P. priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nepriklauso ieškovės SB „Vėtrungė“ teritorijai. Remdamasis UAB „Geomastas“ matininko A. Žižiūno 2017 m. kovo 20 d. parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110.) patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, pagal kuriuos kelias (privažiavimas) nepatenka į SB „Vėtrungė“ teritoriją ir priskirtas atsakovui priklausančiam žemės sklypui. 1993 m. parengtas ir patvirtintas SB „Vėtrungė“ planavimo projektas (generalinis planas), pagal kurį tarp ieškovo A. Š. ir atsakovo V. P. žemės sklypų pažymėtas kelias K10/150, kuris kaip bendro naudojimo teritorija buvo priskirtas SB „Vėtrungė“ teritorijai. Kelio priklausomumą patvirtina ir 2016 m. gruodžio 2 d. VĮ Registrų centro atspausdinta SB „Vėtrungė“ kadastro žemėlapio ištrauka, iš kurios matyti, jog ginčo kelias (privažiavimas) yra SB „Vėtrungė“ teritorijoje. Taip pat Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus 2017 m. birželio 14 d. rašte Nr. 2V-202 „Dėl kelio priklausomybės“ nurodyta, kad ginčo kelias priklauso tai pačiai sodininkų bendrijai kaip ir sklypas, kuris priklauso ieškovui A. Š. Taip pat pagal 1970 m. parengto LSD Kauno m. mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo planavimo projektą ginčo kelias (privažiavimas), kaip ir dalis šiuo metu atsakovui priklausančio vandens telkinio, priklausė Kauno m. mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ (dabar SB „Vėtrungė“) teritorijai.

4. Ieškovai nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ sodininkų bendrijose žemės sklypų privatizavimo metu žemės sklypai buvo privatizuojami pagal sodo suplanavimo projektus, o minėtieji dokumentai pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą prilyginti teritorijų planavimo dokumentams, todėl jais privaloma vadovautis kilus ginčui dėl sodininkų bendrijos teritorijos ribų. Iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. birželio 16 d. rašto Nr. 3JA-187(8.14) „Dėl kreipimosi nagrinėjimo“ matyti, kad sodo teritorijos sodo suplanavimo projektai (generaliniai planai) laikytini vieninteliais minėtų projektų rengimo metu buvusiais sodo teritorijos suplanavimo sprendinius įtvirtinančiais dokumentais. Taip pat Žemės ūkio ministerija nurodė, kad sodo suplanavimo projektus (generalinius planus) savivaldybės privalėjo įregistruoti iki 1997 m. kovo 30 d. Teritorijų planavimo dokumentų registre, tačiau minėtas darbas nebuvo atliktas. Nepaisant to, tokie planai yra laikytini teritorijų planavimo dokumentais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsniu atsakovas V. P. neturėjo teisės privatizuoti įvažiavimo į ieškovų naudojamą žemės sklypą, taip apribojant jų galimybes naudotis bendro naudojimo keliu bendrijos teritorijoje. Sodo bendrijos teritorijos viduje esantys žemės sklypai gali būti pertvarkomi, tačiau teisės aktai nenustato galimybės mažinti sodininkų bendrijai skirtos mėgėjų sodo teritorijos ploto keičiant jos ribas. Skundžiamo įsakymo priėmimo metu buvo žinoma, kad ginčo kelias (privažiavimas) yra priskirtas SB „Vėtrungė“ teritorijai, tačiau neteisėtai priimtu administraciniu aktu buvo sumažinta SB „Vėtrungė“ teritorija, jai bendro naudojimo kelią (privažiavimą) priskiriant atsakovo V. P. valdomam žemės sklypui.

5. Ieškovai nurodė, kad A. Š., kurio teisių perėmėjas yra A. Š., 1992 m. lapkričio 20 d. buvo parengtas (duomenys neskelbtini) „Vėtrungė“ sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nario sodų sklypo Nr. 18 planas, jis 1993 m. gruodžio 25 d. buvo patvirtintas žemėtvarkos tarnybos viršininko. Plane yra nurodomas statinių išdėstymas, kaip gretimybė yra pažymėtas 3,5 m privažiavimas, kuris yra SB „Vėtrungė“ ribose. Atsižvelgiant į parengtą planą, A. Š. 1994 m. gegužės 5 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4VJ8435 įgijo 0,0808 ha žemės sklypą. Vienintelis patekimas į ieškovui A. Š. priklausantį žemės sklypą yra per ginčo kelią (privažiavimą), kuris, priėmus neteisėtą administracinį aktą ir sumažinus SB „Vėtrungė“ teritoriją, šiuo metu yra įregistruotas ir priklauso atsakovui V. P. Nurodytas atsakovas yra užsitvėręs ginčo kelią (privažiavimą). Dėl faktinio žemės sklypo naudojimo, pastatų ir sodinių išdėstymo A. Š. neturi galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausančią valdą, taip yra pažeidžiamos jo, kaip žemės sklypo savininko, teisės tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu ir jį valdyti. Projektuojant žemės sklypą nebuvo nustatytas patekimas į žemės sklypą iš kitų pusių, taip pat patekimą iš kitos pusės riboja elektros tinklai ir šulinys, sklype esantys pastatai, įvairūs želdiniai.

6. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. 7SD-6718-(14.7.104.) „Dėl kadastrinių matavimų“ nurodė, jog žemės sklypą siūloma ženklinti pagal ribas, suformuotas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) SB „Vėtrungė“ generaliniame plane. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pripažino SB „Vėtrungė“ teritorijos ribas. Trečiojo asmens pateiktas 2016 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus raštas Nr. 7SD-6353 (14.7.104.) „Dėl kadastrinių matavimų“, kuriame žemės sklypą siūloma ženklinti pagal ribas, suformuotas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų plane, prieštarauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2016 m. spalio 7 d. raštui Nr. 7SD-6718-(14.7.104.) „Dėl kadastrinių matavimų“, kuriame buvo nurodyta, jog žemės sklypą siūloma ženklinti pagal ribas, suformuotas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos „Vėtrungė“ generaliniame plane, pagal kurį ginčo kelias (privažiavimas) priklauso SB „Vėtrungė“ teritorijai. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, trečiasis asmuo privalėjo vadovautis atsakovo V. P. nuosavybės teisės atkūrimo tikslu parengtais 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo planu Nr. 252 M 1:5000 bei 2002 m. gegužės 23 d. abrisu, kurie buvo tikslesni ir turėjo atitikti Žemės reformos įstatymo nuostatas bei poįstatyminius aktus. Atsakovo sklypo planiniai dokumentai yra prieštaringi, nes pagal jo pateiktus planinius duomenis matyti, kad abrise privažiavimas yra atskirtas sklypo kraštine nuo likusios sklypo dalies. Žemės sklypo planas, kurio pagrindu atsakovo žemės sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, yra neaiškus ir neinformatyvus, be to, jame sklypo kraštinė, besiribojanti su privažiavimu, yra ne tokia pati kaip abrise. Atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atsirado žemės sklypo ribų ilgių neatitikimai tarp 2017 m. kovo 20 d. UAB „Geomastas“ parengto žemės sklypo plano ir 2002 m. gegužės 23 d. abriso.

7. Ieškovai nesutiko, kad, atliekant atsakovui V. P. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, reikia vadovautis raudonųjų linijų planu, patvirtintu Kauno rajono vyr. architekto 1992 m. liepos 9 d., nes 2002 m. gegužės 23 d. buvo parengtas šio žemės sklypo abrisas ir 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. 252 planas M 1:5000, kurio pagrindu 2004 m. liepos 19 d. sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, nepriskiriant ginčo kelio (privažiavimo) atsakovo V. P. žemės sklypui. Kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teisės buvo atkurtos į sklypą be privažiavimo ir tik 2017 metų rudenį, atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, prie atsakovo žemės sklypo papildomai buvo prijungtas privažiavimas. Taigi, viešo registro duomenys iki 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymo priėmimo buvo vienodi – privažiavimas nebuvo įtrauktas į atsakovo žemės sklypą. Atsakovui žemės sklypas buvo suprojektuotas nesilaikant galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, t. y. SB „Vėtrungė“ sodo teritorijos planavimo projekto (generalinio plano), ir taip buvo pažeistos ieškovų teisės ir teisėti interesai. Atsakovo žemės sklypas padidintas privažiavimo sąskaita. Atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, ženklinant sklypo ribas vietovėje nebuvo kviestas ir nedalyvavo SB „Vėtrungė“ pirmininkas. Kaip matyti iš 2016 m. liepos 28 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus teismui pateiktų dokumentų, SB „Vėtrungė“ atstovas nėra nurodytas kaip kviestas dalyvauti asmuo nustatant atsakovui priklausančio žemės sklypo ribas. Nebuvo laikytasi kadastrinių matavimų nuostatų reikalavimų, nes gretimo sklypo savininkas neinformuotas apie sklypo ženklinimą, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma ir kadastriniai matavimai negali būti laikomi teisėtai atliktais.

8. Ieškovė SB „Vėtrungė“ mokėjo žemės nuomos mokestį už ne žemės ūkio paskirties žemę – 1,3021 ha, esančią SB „Vėtrungė“ teritorijoje, įskaitant ir ginčo kelią (privažiavimą), tai patvirtina Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. S6-874 dėl nuomojamos žemės vertės bei valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimas. Ginčo kelias (privažiavimas) yra vertintinas kaip bendro naudojimo kelias, todėl negalėjo būti privatizuotas. Atsakovo žemės sklypo ribos pirminių administracinių aktų pagrindu buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, tačiau būtent šis dokumentas (kadastro žemėlapio ištrauka) patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teisės buvo atkurtos į sklypą be privažiavimo ir tik 2017 metų rudenį, atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, prie atsakovo žemės sklypo papildomai buvo prijungtas privažiavimas. Viešo registro duomenys iki 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymo priėmimo patvirtina, kad privažiavimas nebuvo įtrauktas į atsakovo žemės sklypą. Nei Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. 52/17987, nei Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. 02-05-2820, kuriais atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės, nėra viešai skelbiami teisės aktai, todėl ieškovai nėra praleidę termino administraciniams aktams apskųsti.

9. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo byloje esančiame šio žemės sklypo raudonųjų linijų plane M 1:500, kurį 1992 m. liepos 20 d. patvirtino Kauno rajono vyr. architektas A. Urbonas, nurodyta, kad anksčiau minėtas kelias (privažiavimas) pateko į atsakovui priklausančio žemės sklypo teritoriją. Privažiavimas atsakovui priklausančio žemės sklypo teritorijai priskirtas ir plane pagal techninės apskaitos bylos 1992 m. rugsėjo 5 d. parengtą planą bei pagal atsakovui priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke 2002 m. gegužės 23 d. abrisą, taip pat pagal 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. 252 planą M 1:5000. 1992 m. liepos 9 d. raudonųjų linijų planas (teritorijų planavimo dokumentas) yra pirmesnis už ieškovų minimą 1993 metų SB „Vėtrungė“ planavimo projektą (generalinį planą). 2017 m. kovo 20 d. UAB „Geomastas“ matininko A. Žižiūno plane nurodyti linijų ilgiai atitinka linijų ilgius, esančius teritorijų planavimo dokumente. Ginčijamas 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas Nr. 7SK-18810-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ priimtas nuodugniai išanalizavus visus surinktus duomenis bei vadovaujantis žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

10. Atsakovės teigimu, prieš pažymint kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas, patikrinama, ar nėra trukdančių pažymėti nekilnojamojo daikto ribas aplinkybių, nustatytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, ir ar neviršyti leistini plotų skirtumai, gretimų sklypų ribų bei sklypo ribos nesutapimai. Kadastro tvarkytojas nenustatė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytų leistinų gretimų sklypų ribų bei sklypo ribų nesutapimų. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas patvirtinantys dokumentai yra galiojantys ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog šiuose dokumentuose yra klaidingai nurodytos žemės sklypo ribos.

11. Tai, kad 2015 m. rugpjūčio 29 d. SB „Vėtrungė“ įvykusio susirinkimo metu bendru sodininkų bendrijos narių sutikimu ieškovo motinai S. Š. buvo leista išsipirkti ginčo kelią (privažiavimą), tik įrodo, kad, ieškovų nuomone, SB „Vėtrungė“ teritorijai priklausantis kelias (privažiavimas) nėra bendro naudojimo kelias ir SB „Vėtrungė“ nariams jis nereikalingas, išskyrus vienintelį ieškovą A. Š., kuris patekti į sau priklausantį žemės sklypą gali iš (duomenys neskelbtini) g. Taip pat SB „Vėtrungė“ naudojamo valstybinės žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti, sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas viešame registre. Žemė, kuri nesuformuota ir neidentifikuota įstatymo nustatyta tvarka kaip atskiras žemės sklypas (sklypai) bei neįregistruota viešame registre, negali būti civilinių teisių objektas. Taip pat SB „Vėtrungė“ nėra sudariusi valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties CK 6.546 straipsnyje nustatyta tvarka.

12. Nacionalinei žemės tarnybai priėmus ginčijamą 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. 7SK-1810-(14.7.110.) SB „Vėtrungė“ teritorija ir sodų bendrijos riba sumažėjo, nes bendrijos naudojama valstybinė žemė nesuformuota ir neidentifikuota įstatymo nustatyta tvarka kaip atskiras žemės sklypas bei neįregistruota viešame registre.

13. Ginčijamas Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. 52/17987, 2004 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. 02-05-2820, 2002 m. gegužės 23 d. abrisas ir 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. 252 planas yra administraciniai aktai, kuriems, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio teisės kreiptis į teismą terminas. Ieškovai šį terminą praleido, sąlygų, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas, byloje nenustatyta.

14. Atsakovas V. P. nurodė, kad ieškinio reikalavimai grindžiami SB „Vėtrungė“ planavimo projektu (generaliniu planu), tačiau, remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“, sodų planavimo projektai, nustatyta tvarka patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos ir teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, nelaikytini teritorijų planavimo dokumentais ir negali būti šiame registre įregistruoti. Pirma, nežinomas jų galiojimo laikas. Antra, jie neatspindi sodų sklypų ribų kaitos, taip pat esamos mėgėjų sodų teritorijų žemės sklypų ir kelių išdėstymo situacijos, todėl yra pasenę, blogos būklės – SB „Vėtrungė“ generalinis planas neatspindi sodų sklypų ribų kaitos, rengtas be aiškinamųjų raštų, derinimo žymų ir (ar) jų keitimo dokumentų, nenaudojant 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos LKS-94, taip pat neužtikrintas jų sprendinių ir jiems sudaryti naudotų topografinių duomenų tikrumas ir suderinamumas. Plano, parengto valstybinėje koordinačių sistemoje, SB „Vėtrungė“ neturi.

15. Nėra aišku, kokiais topografiniais duomenimis remiantis buvo rengiamas minėtas generalinis planas. Ieškovų pateiktas 1970 m. parengtas LSD Kauno m. mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo planavimo projektas pagrindžia, kad sodininkų bendrijos teritorijos ribos keitėsi. Tai, kad ribos keitėsi, patvirtina ir Kauno rajono Samylų apylinkės Tarybos 1992 m. liepos 2 d. sprendimas dėl žemės valdos patvirtinimo ir Sklypo raudonųjų linijų planas M l:5000, patvirtintas 1992 m. liepos 20 d. Kauno rajono vyr. architekto, 1993 m. SB „Vėtrungė“ planavimo projektas (generalinis planas). Pažymėtina, jog 1970 m. LSD Kauno m. mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo planavimo projekte pateikti tik sklypų numeriai, tačiau nenurodyti nei sklypų kraštinių linijų ilgiai, nei sklypų plotai, todėl šis planavimo projektas yra neinformatyvus, netikslus. Lyginant LSD Kauno m. Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo planavimo projektą su 1993 m. SB „Vėtrungė“ planavimo projektu (generaliniu planu), akivaizdu, jog 1993 m. planavimo projekte yra pasikeitusi šios sodininkų bendrijos teritorijos aplinkinė riba ir sodo sklypų konfigūracijos bei plotai.

16. CK nustatyta, kad, kilus ginčui dėl daikto valdymo, kai du ar daugiau asmenų tvirtina esą to paties daikto valdytojai ir jie tai pagrindžia faktais, patvirtinančiais, kad tęsiasi jų valdymas, turi būti ginamas valdymas to asmens, kuris įrodys, kad jis yra teisėtas daikto valdytojas. Jeigu nė vienas iš asmenų, kurie ginčijasi, nesugeba to įrodyti, turi būti ginamas valdymas to asmens, kuris daiktą pradėjo valdyti anksčiausiai. Nuosavybės teisės atsakovui V. P. buvo atkurtos į 0,24 ha ploto žemės sklypą, kurį iki nacionalizacijos valdė jo senelis A. P. Žemės sklypo ribos suformuotos pagal metodinius reikalavimus, žemės ūkio paskirties žemėnaudų projektavimą ir suderintos su kitais rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniais. Planas patvirtintas Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus viršininko. Atlikti kadastriniai matavimai patvirtinti 2017 m. rugsėjo 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 7SK-1810-(14.7.110.) ir šio žemės sklypo plotas neviršija Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų priede nurodytos leistinos ribinės paklaidos.

17. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. rašte nurodyta, kad žemės sklypą siūloma ženklinti pagal ribas, suformuotas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų plane, patvirtintame Kauno rajono vyr. architekto 1992 m. liepos 9 d., ir Šlienavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m, rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 02-05-6926, t. y. jog ginčo kelias (privažiavimas) yra žemės sklypo, skirto V. P. (atsakovo motinai), dalis.

18. Sprendžiant gretimų žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos ir konfigūracija gali būti keičiamos, tačiau negali būti keičiamas žemės sklypo dydis. Tačiau pripažinus, jog ieškovų nurodomas kelias (privažiavimas) priskirtinas ieškovės SB „Vėtrungė“ teritorijai, neišvengiamai sumažėtų atsakovo žemės sklypo plotas ir taip būtų pažeistos nuosavybės teisės bei konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas. Ieškovai nėra ir niekada nebuvo įgiję nuosavybės teisių į ginčo kelią (privažiavimą). SB „Vėtrungė“ žemė suteikta tik naudotis, bet ne disponuoti, bendro naudojimo žemė lieka valstybės žeme, kurios disponavimo teisę įgyvendina valstybės institucijos. SB „Vėtrungė“ naudojamas valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas viešame registre, nėra atlikti šio žemės sklypo kadastriniai matavimai.

19. Atsakovas už žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjo žemės mokestį, prižiūrėjo sklype esantį privažiavimą – kasdavo sniegą, lygindavo atsiradusias duobes, pirko žvyrą, o SB „Vėtrungė“ ir jos nariai niekada šio kelio neprižiūrėjo ir netvarkė. Nors ieškinyje nurodyta, kad SB „Vėtrungė“ mokėjo žemės nuomos mokestį, tačiau nepateikta jokių duomenų, jog yra mokamas žemės nuomos mokestis, sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Neaišku, kuo remdamasi SB „Vėtrungė“ teigia, jog buvo mokamas žemės nuomos mokestis ir už ieškovų nurodomą kelią (privažiavimą).

20. Ieškovas A. Š. į savo žemės sklypą turi tiesioginį patekimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Tai patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla.

21. Ieškinio reikalavimams panaikinti administracinius aktus (Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 52/17987 dalį, Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 02-05-2820 dalį, 2002 m. gegužės 23 d. abrisą, 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. 252 planą) turi būti taikomas ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio senaties terminas. Atsakovo V. P. nuosavybės teisės yra įregistruotos viešame registre, čia taip pat nurodytas nuosavybės įgijimo juridinis pagrindas (ieškovų ginčijami administraciniai aktai), todėl šie duomenys yra ir nuo pat įregistravimo momento jie buvo vieši bei žinomi tretiesiems asmenims.

22. Į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų ženklinimą buvo kviečiamas gretimo sklypo savininkas A. Š. ir SB „Šaltinis“ pirmininkas. Kadangi žemės sklypas su SB „Vėtrungė“ nesiriboja, todėl nebuvo pagrindo kviesti SB „Vėtrungė“ pirmininką į žemės sklypo ribų ženklinimą. Ieškovai reikalavimus grindžia tuo, kad 1993 m. parengtas ir patvirtintas SB „Vėtrungė“ planas – 60 800 kv. m, faktinis žemės plotas – 60 596 kv. m. Planas 1993 m. ribomis pažymėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriuje ir tai patvirtina 2016 m. rugpjūčio 16 d. Nr.7JP-1426 žyma, tačiau 1993 m. SB „Vėtrungė“ planavimo projekte (generaliniame plane) sodininkų bendrijos ribos neatitinka ribų fakto, įregistruoto VĮ Registrų centro duomenų bazėje, remiantis 2015 m. sausio 15 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais, atliktais valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje. Pažymėtina, jog, atlikus su SB „Vėtrungė“ teritorija besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, SB „Vėtrungė“ plotas sumažėjo 314 kv. m.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

23. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110); panaikino UAB „Geomastas“ 2016 m. liepos 28 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktą; panaikino UAB „Geomastas“ 2017 m. kovo 20 d. 2489 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą; panaikino Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 52/17987 ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 02-05-2820 dalis, kuriomis atsakovui V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą; panaikino (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke 2002 m. gegužės 23 d. abrisą; panaikino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. 252 planą M 1:5000; priteisė ieškovui A. Š. iš atsakovo V. P. 1975,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė ieškovui A. Š. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1975,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

24. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. balandžio 12 d. dovanojimo sutartį Nr. VL-1265 priklauso ieškovui A. Š. Atsakovui V. P. Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 52/17987, Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 02-05-2820 buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2017 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą Nr. 7SK-18810-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geomastas“ matininko A. Žižiūno 2017 m. kovo 20 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

25. Teismas dėl ieškinio senaties nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo turi būti taikomas sutrumpintas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas ieškinio senaties terminas. Ieškovų ginčijami administraciniai aktai ir dokumentai nėra viešai skelbiami. Teismas nustatė, kad ginčijamų ankstesnių administracinių aktų turinį ieškovai sužinojo tiktai gavę atsakovų atsiliepimus į ieškinį. Pirminiu ieškiniu šie aktai nebuvo ginčijami. Teismas sprendė, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo paneigti ieškovų nurodomų aplinkybių, kad dėl viešai skelbtiniems nepriskirtų administracinių teisės aktų bei dokumentų, ginčijimo šiuo atveju terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai faktiškai buvo sužinota, jog skundžiamais administraciniais aktais ir dokumentais buvo pažeistos ieškovų teisės, t. y. nuo tada, kai atsakovai savo atsiliepimuose į ieškinį nurodė, jog tokie ir ieškovus liečiantys administraciniai aktai ir dokumentai buvo, ir informavo ieškovus apie su jų teisėmis susijusį aktų ir dokumentų turinį. Teismas konstatavo, kad ieškovai ieškinio senaties ieškinio reikalavimams pareikšti nėra praleidę.

26. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilusį ginčą dėl žemės sklypų ribų išsprendė ne teismas, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos administraciniu aktu, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl žemės sklypų ribų iš esmės buvo pažeistos CK 4.45 straipsnio nuostatos ir tikslai, o tai sudaro vieną iš pagrindų pripažinti pagrįstais ir tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad jis yra saistomas ieškinio reikalavimų, todėl negali iš esmės galutinai išspręsti viso tarp šalių kilusio ginčo dėl žemės sklypų ribų ir ginčo kelio į SB „Vėtrungė“ teritoriją priklausomumo.

27. Toks ginčas turi būti išspręstas teisme pareiškus ieškinį CK 4.45 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl teismas nevertino ieškovų argumentų, kad ieškovai galimai būtų laimėję tokį ginčą teisme, jei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nebūtų paskubėjusi pati jo išspręsti administraciniu aktu.

28. Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punktą žemės sklypo ribos vietovėje turi būti paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamam arba būsimam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju paminėtų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų akivaizdžiai buvo nesilaikoma, nes matininkas A. Žižiūnas ginčo matavimą atliko nekviesdamas dalyvauti SB „Vėtrungė“ atstovo. Be to, pats A. Žižiūnas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis iš anksto informavo SB „Vėtrungė“, kad į matavimus jų atstovo nekvies, nes, jam teisingai įvertinus visus duomenis, SB „Vėtrungė“ teritorija jau nebebuvo matuojamo žemės sklypo gretimybė. Teismo vertinimu, ši aplinkybė įrodo, kad matavimus atlikęs matininkas jau turėjo išankstinę nuomonę dėl žemės sklypų ribų dar prieš tai, kai faktiškai atliko matavimus, nes, dar neatlikęs ginčo matavimų ir nenusprendęs, kuriuose dokumentuose esantys duomenys, jo nuomone, yra teisingi, tokias išvadas jau buvo iš anksto padaręs, vienuose žemės ribas nustatančiuose dokumentuose esančius duomenis pripažinęs teisingais, kituose – neteisingais, jau buvo nusprendęs, kurie dokumentai turi aukštesnę galią, ir to pagrindu iš anksto jau buvo padaręs išvadą, jog SB „Vėtrungė“ teritorija nebebus matuojamo žemės sklypo gretimybė. Be to, teismo vertinimu, patys teisės aktai šiuo atveju buvo aiškinami ir taikomi neteisingai, teisiškai ydingai ir pažeidžiant bendruosius teisės principus, nes tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų, ginčas truko ne vienerius metus, šalys turėjo žemės ribas nustatančius dokumentus, kuriuose buvo skirtingi žemės sklypų ribų duomenys (tai matininkas teismo posėdžio metu taip pat pripažino), pagal ieškovų turimų dokumentų duomenis SB „Vėtrungė“ buvo matuojamo žemės sklypo gretimybė. O ginčo matavimas buvo atliktas tokiu būdu ir tvarka, kad, šalims besiginčijant dėl žemės sklypų ribų ir kiekvienai iš jų turint dokumentus su skirtingais žemės sklypų ribų duomenimis, matininkas iš anksto nusprendė, kurie dokumentai ir duomenys turi aukštesnę galią, ir to pagrindu vienai iš šalių atlikdamas matavimus priskyrė ginčo žemę, o kadangi kita ginčo šalis matininkui, jo nuomone, teisingai įvertinus duomenis, jau nebebuvo matuojamo sklypo gretimybė, todėl į matavimą iš viso kviesta nebuvo. Taigi matavimai buvo atlikti taip, kad viena iš ginčo šalių po tokių matavimų nebeteko teisių į ginčo žemę, tačiau į patį matavimą iš viso net nebuvo kviesta ir neturėjo jokios galimybės nei stebėti matavimų, nei daryti kokių nors pastabų.

29. Teismas nustatė, kad ginčo matavimą atlikęs matininkas iš anksto atmetė VĮ Registrų centro įregistruotų žemės ribas nustatančių dokumentų duomenis. Matininko ir trečiojo asmens vadovo paaiškinimu, Nacionalinė žemės tarnyba jam buvo uždraudusi vadovautis oficialiais VĮ Registrų centro duomenimis atliekant matavimus ir sudarant planus. Tokius matininko ir trečiojo asmens vadovo paaiškinimus teismas pripažino visiškai nepagrįstais, nes jokio konkretaus paminėto draudimo nenurodė nei pats matininkas, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o CK 4.262 straipsnyje yra įtvirtinta visiškai priešinga nuostata – įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, taip pat pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat sudaro dar vieną pagrindą nurodytus ieškovų ieškinio reikalavimus pripažinti pagrįstais.

30. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo ribos, kuri yra bendra su ieškovų žemės sklypu, dalis, atlikus ginčo kadastrinius matavimus, buvo pakeista ieškovų naudojamo žemės sklypo (kelio) sąskaita, todėl ginčijami administraciniai aktai neatitinka Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio reikalavimų ir šiuo atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl administracinių aktų – Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 52/17987, Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 02-05-2820 dalių, kuriomis V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą, 2002 m. gegužės 23 d. abriso, 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. 252 plano M 1:5000 – panaikinimo.

31. Teismas nustatė, kad 1993 metais buvo parengtas ir patvirtintas SB „Vėtrungė“ planavimo projektas (generalinis planas). Plano eksplikacijoje nurodyta, kad SB „Vėtrungė“ skirtas žemės plotas – 60 800 kv. m, faktinis žemės plotas – 60 596 kv. m, iš kurių 0,5544 ha sudaro keliai. Pagal 1993 metais parengtą ir suderintą SB „Vėtrungė“ planavimo projektą (generalinį planą), tarp ieškovui A. Š. asmeninės nuosavybės priklausančio žemės sklypo, plane pažymėto Nr. 18, dabar kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir SB „Vėtrungė“ suteiktos žemės sklypo ribos yra pažymėtas kelias K10/150, kuris ribojasi su privačia atsakovo V. P. valda. Pagal nurodytą planą tarp žemės sklypų esantis kelias, kaip bendro naudojimo teritorija, buvo priskirtas SB „Vėtrungė“ teritorijai. Tuometinio Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1970 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 59 „Dėl žemės sklypų skyrimo Lietuvos Sodininkystės draugijos miesto įmonių ir įstaigų skyriams“ LSD Kauno mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriui „Apynėlis“ (dabartinis pavadinimas SB „Vėtrungė“) buvo paskirta nuolatiniam naudojimui 6,1 ha žemės. Žemės naudojimo aktas pagal parengtus planus ir nustatytas ribas 6,08 ha žemės sklypui buvo išduotas 1970 m. gruodžio 29 d., o žemės naudojimas yra įrašytas žemės naudojimų registracijos knygoje 1970 m. lapkričio 1 d. Nr. 301/57. Pagal 1970 metais parengtą LSD Kauno miesto mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo planavimo projektą ginčo kelias, kaip ir dalis šiuo metu atsakovui priklausančio vandens telkinio, priklausė Kauno miesto mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ (dabartinis pavadinimas SB „Vėtrungė“) teritorijai.

32. Teismas nurodė, kad šie planai buvo sudaryti anksčiau negu atsakovų nurodomas 1992 m. liepos 9 d. planas, kuriame raudonomis linijomis buvo pažymėti iš dalies kitokie duomenys. Tai, kad SB „Vėtrungė“ nariai nuo sodininkų bendrijos įsteigimo visą laiką naudojosi ginčo keliu, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai J. Š. ir K. K. B., jie patvirtino ir tą aplinkybę, kad ginčo kelias sodininkų bendrijai yra būtinas dar ir dėl to, jog šioje teritorijos dalyje tai buvo ir yra vienintelė vieta, kur gali prasilenkti dvi iš skirtingų pusių važiuojančios transporto priemonės. Tuo tarpu atsakovai jokių liudytojų, kurie paneigtų paminėtų ieškovų liudytojų parodymus dėl ilgalaikio ir nuolatinio kelio naudojimo, nenurodė.

33. Teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 5.1 punktą sodininkų bendrijai skirtos mėgėjų sodo teritorijos ribų duomenys nustatomi ir pažymimi kadastro žemėlapyje. Įrašai kadastre apie žemės sklypų buvimą sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje padaromi supaprastinta tvarka pagal Nuostatų 8 priedą. Sodo teritorijos riba yra informacinio pobūdžio grafinis kadastro žemėlapio sluoksnis, todėl SB „Vėtrungė“ teritorijos ribos VĮ Registrų centre buvo pažymėtos pagal 1993 metais parengtą ir patvirtintą SB „Vėtrungė“ planavimo projektą (generalinį planą), kuriame ginčo kelias buvo pažymėtas kaip SB „Vėtrungė“ teritorija. Tuo tarpu atsakovai į bylą nepateikė duomenų, kad jų nurodomas atsakovo V. P. raudonų linijų planas, kurio pagrindu iš esmės ir buvo atliktas ginčo matavimas, iki 1997 m. kovo 30 d. buvo įregistruotas valstybės ar kuriame nors kitame registre, nors tai buvo privalu padaryti pagal Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktą žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai, bendrojo naudojimo geležinkelių, jūrų uostų, aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktą žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Teismas sutiko su ieškovų argumentais dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 52/17987, Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 02-05-2820 dalių, kuriomis V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą, 2002 m. gegužės 23 d. abriso, 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. 252 plano M 1:5000 panaikinimo.

34. Teismas nurodė, kad, be viso kito, nurodytame abrise privažiavimas yra atskirtas sklypo kraštine nuo likusios sklypo dalies, žemės sklypo planas, kurio pagrindu atsakovo žemės sklypo ribos buvo įkeltos į kadastro žemėlapį, yra neaiškus ir jame žemės sklypo kraštinė, besiribojanti su privažiavimu, nesutampa su kraštine paminėtame abrise, todėl sutiko su ieškovų argumentais, jog pirminiai atsakovo V. P. žemės sklypo planiniai dokumentai iš dalies yra prieštaringi.

35. Teismas, įvertinęs atsakovų pareikštas pozicijas, padarė išvadą, kad ginčijamais administraciniais aktais buvo siekiama atkurti atsakovui V. P. nuosavybės teises grąžinant jam valstybinės žemės sklypą, kad į šio ribas patektų ir SB „Vėtrungė“ daug metų iki tol naudotas ginčo kelias, todėl ginčijami administraciniai aktai prieštarauja Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostatoms.

36. Teismas konstatavo, kad atsakovų nurodoma aplinkybė, jog kadastro tvarkytojas žemės sklypą, kurio kadastro duomenys buvo pakeisti ginčijamu 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu, pažymėjo kadastro žemėlapyje, savaime nepaneigia ieškovų nurodomų aplinkybių, kad SB „Vėtrungė“ teritorijos ribos VĮ Registrų centre buvo pažymėtos pagal 1993 metais parengtą ir patvirtintą SB „Vėtrungė“ planavimo projektą (generalinį planą), kuriame ginčo kelias buvo pažymėtas kaip SB „Vėtrungė“ teritorija.

37. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. P. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus, 2019 m. kovo 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą.

38. Atsakovas V. P. nurodė, kad, vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, ieškovai reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą turėjo pareikšti per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos, t. y. iki 2017 m. spalio 1 d., tačiau ieškinio pareiškimą pateikė 2017 m. spalio 2 d., praleidę vieną dieną. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad 2017 m. spalio 1 d. buvo sekmadienis, todėl ieškovai ieškinio pareiškimą turėjo teisę pateikti pirmadienį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 74 straipsnis).

39. Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. 52/17987 ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. 02-05-2820, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės V. P. į jam tenkančią buvusio savininko valdyto turto dalį grąžinant 0,24 ha žemės natūra, ieškovams buvo pateikti tik 2017 m. spalio 31 d. kartu su atsakovo V. P. atsiliepimu į ieškinį. Tik iškėlus bylą teisme Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad ginčo kelias V. P. žemės sklypui buvo priskirtas 2004 metų administraciniais aktais ir parengtais žemės sklypo planais. Ieškovai patikslintą ieškinio pareiškimą, kuriame buvo prašoma panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės atsakovui į žemės sklypą, pateikė 2017 m. lapkričio 11 d., t. y. per ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Iš bylos duomenų kolegija sprendė, kad ieškovai apie ginčijamų ankstesnių administracinių aktų turinį sužinojo tiktai gavę atsakovų atsiliepimus į ieškinį, todėl laikytina, kad jie administraciniams aktams ginčyti ABTĮ įtvirtintų terminų nėra praleidę.

40. Kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2004, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje administracinių aktų ginčijimas yra susijęs su asmenų civilinėmis teisėmis, todėl šalių ginčas pagrįstai buvo nagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme.

41. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas A. Š. turėjo teisę pateikti patikslintą ieškinio pareiškimą prašydamas apginti jo pažeistas teises ir ginčyti 2004 metais priimtus administracinius aktus, nes iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110) pagal viešo registro duomenis ginčo kelias priklausė SB „Vėtrungė“ teritorijai. Aplinkybę, kad nuosavybės teisės V. P. atkurtos į žemės sklypą įtraukiant ir ginčo kelią, ieškovas sužinojo tik iš dokumentų, pateiktų su atsiliepimu į ieškinio pareiškimą.

42. Kolegija nustatė, kad 1970 m. sausio 28 d. Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 59 „Dėl žemės sklypų skyrimo Lietuvos sodininkų draugijos miesto įmonių ir įstaigų skyriams“ LSD Kauno mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriui „Apynėlis“ (dabar SB „Vėtrungė“) buvo paskirta nuolatiniam naudojimui 6,1 ha žemės. Žemės naudojimo aktas pagal parengtus planus ir nustatytas ribas 6,08 ha žemės sklypui buvo išduotas 1970 m. gruodžio 29 d., o žemės naudojimas yra įrašytas žemės naudojimų registracijos knygoje 1970 m. lapkričio 1 d. Nr. 301/57. Iš 1970 m. parengto LSD mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo planavimo projekto duomenų matyti, kad ginčo kelias priklausė Kauno m. mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ teritorijai. Pagal 1993 m. parengtą ir patvirtintą SB „Vėtrungė“ planavimo projektą (generalinį planą) ginčo kelias buvo SB „Vėtrungė“ teritorijoje. Esant šiems duomenims kolegija padarė išvadą, kad ginčo kelias niekada nepriklausė atsakovui V. P., o 1970 m. parengtas LSD Kauno miesto mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo planavimo projektas yra pirmesnis už atsakovų minimą 1992 m. liepos 9 d. raudonųjų linijų planą.

43. Kolegija taip pat konstatavo, kad ginčo kelias yra bendro naudojimo ir atitinka neprivatizuotinos žemės kriterijus. Motyvavo, kad 2015 m. lapkričio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 7FPĮ-516-(14.7.124) buvo atsisakyta leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes norimas išsipirkti žemės sklypo plotas neatitiko įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos. 2017 m. birželio 14 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus rašte Nr. 2V-202 „Dėl kelio priklausomybės“ nurodyta, kad pagal VĮ Registro centro duomenų bazėse pateiktą kartografinę medžiagą privažiavimo kelias iki sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso atsakovui V. P.), priklauso tai pačiai sodininkų bendrijai kaip ir sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso ieškovui A. Š.). Kartu su šiuo raštu pateikta ir schema, kurioje matyti atskirų sodininkų bendrijų blokų ribos.

44. Išvardytų duomenų pagrindu kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 52/17987, Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 02-05-2820 dalių, 2002 m. gegužės 23 d. abriso, 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. 252 plano M 1:5000 panaikinimo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad abrise privažiavimas yra atskirtas sklypo kraštine nuo likusios sklypo dalies, žemės sklypo planas, kurio pagrindu atsakovo žemės sklypo ribos buvo įkeltos į kadastro žemėlapį, yra neaiškus ir jame žemės sklypo kraštinė, besiribojanti su privažiavimu, nesutampa su kraštine paminėtame abrise, todėl sprendė, jog pirminiai atsakovo V. P. žemės sklypo plano dokumentai iš dalies yra prieštaringi.

45. Dėl UAB „Geomastas“ parengto žemės sklypo plano vertinimo kolegija nurodė, kad atsakovas V. P. nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pagrindu, todėl atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus trečiasis asmuo UAB „Geomastas“ turėjo vadovautis nuosavybės teisės atkūrimo tikslu parengtu 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo planu Nr. 252 M 1:5000 bei 2002 m. gegužės 23 d. abrisu. Tačiau atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atsirado žemės sklypo ribų ilgių neatitikimai tarp 2017 m. kovo 20 d. UAB „Geomastas“ parengto žemės sklypo plano ir 2002 m. gegužės 23 d. abriso, nes UAB „Geomastas“ žemės sklypo planą rengė vadovaudamasi 1992 m. liepos 9 d. raudonųjų linijų planu, o ne oficialiais registro ir kadastro dokumentų duomenimis.

46. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Geomastas“ atstovas, atlikdamas atsakovo žemės sklypo matavimus, nekvietė dalyvauti SB „Vėtrungė“ atstovo, nes nusprendė, jog, įvertinus kitus duomenis, SB „Vėtrungė“ žemės sklypas nėra matuojamo žemės sklypo gretimybė, VĮ Registrų centre įregistruotas planas yra klaidingas, o raudonųjų linijų planas, matininko ir trečiojo asmens vadovo nuomone, yra aukštesnės galios už VĮ Registrų centre įregistruotą planą. Esant šiems duomenims, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių kilusį ginčą dėl žemės sklypų ribų nepagrįstai išsprendė matavimus atlikęs matininkas A. Žižiūnas, kuris, nekviesdamas į žemės matavimą visų ginčo šalių, vienvaldiškai nusprendė, kurie iš skirtinguose žemės ribas nustatančiuose dokumentuose įrašytų duomenų buvo įrašyti teisingai, o kurie – neteisingai, ir kurie iš dokumentų, kuriuose yra skirtingi žemės ribų duomenys, turi aukštesnę galią. Kadangi atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.3, 32.1.1.4, 32.1.1.5 punktų reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kadastriniai matavimai negali būti laikomi tinkamai atliktais.

47. Atsakovas V. P. apeliaciniame skunde kėlė savo netinkamos procesinės padėties klausimą nurodydamas, kad byloje atsakovu turėjo būti UAB „Geomastas“, o jis pats – trečiuoju asmeniu, tačiau kolegija pažymėjo, kad V. P. kaip atsakovo procesinė padėtis byloje tinkama, nes ginčijamais administraciniais aktais jam buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, be to, jo užsakymu ir jo naudai buvo atlikti jo žemės sklypo ginčijami kadastriniai matavimai. Kadangi nagrinėjamu atveju UAB „Geomastas“ buvo tik kadastrinių matavimų rengėja, todėl ji pagrįstai byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo.

48. Nors atsakovas skundė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo išnagrinėjo reikalavimus, kurie nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių, ir panaikino: 1) (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke 2002 m. gegužės 23 d. abrisą; 2) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. 252 planą; 3) UAB „Geomastas“ 2016 m. liepos 28 d. žemės klypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; 4) 2017 m. kovo 20 d. žemės sklypo planą, tačiau kolegija nurodė, kad paminėti dokumentai yra tarpinio pobūdžio dokumentai, jie sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra nurodęs, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniai dokumentai jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010), todėl pirmosios instancijos teismas juos panaikino pagrįstai, kaip susijusius su panaikintais administraciniais aktais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

49. Kasaciniu skundu atsakovas V. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

49.1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė rūšinio teismingumo proceso teisės normas (CPK 36 straipsnio 1 dalį), nes bendrosios kompetencijos teismai nagrinėjo bylą ir pasisakė dėl reiškiamų reikalavimų, kurie yra išimtinai teismingi administraciniams teismams. Nagrinėjamu atveju buvo skundžiami administraciniai aktai, priimti nuosavybės teisių atkūrimo natūra turėtoje vietoje administracinėje procedūroje ir kadastro duomenų pakeitimo administracinėje procedūroje. Ieškinio reikalavimai panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą įsakymą yra susiję su kadastro duomenų tvirtinimo, teritorijų planavimo procedūromis, kurių vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla. Ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo yra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis, kurių atveju Specialioji teisėjų kolegija nuosekliai laikosi pozicijos, kad tokio pobūdžio procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla.

49.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, panaikindami (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke 2002 m. gegužės 23 d. abrisą; 2) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. 252 planą; 3) UAB „Geomastas“ 2016 m. liepos 28 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir 4) UAB „ Geomastas“ 2017 m. kovo 20 d. žemės sklypo planą, sprendė dėl reikalavimų, kurie negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, ir pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakovo vertinimu, abrisas, žemės sklypų planai bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas negalėjo būti bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškinio reikalavimai naikinti tokius dokumentus yra materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantys reikalavimai, kurie negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl šių reikalavimų byla turi būti nutraukta.

49.3. Bylą nagrinėję teismai pažeidė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, nes nėra galimybės ginčyti administracinius aktus, jei nuo jų priėmimo yra praėję daugiau kaip dešimt metų. Ieškovai patikslintą ieškinį dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo padavė praleidę naikinamąjį dešimties metų terminą, nenurodė ir byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis netaikyti naikinamojo dešimties metų termino ir spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai anksčiau sužinojo ir turėjo galimybę sužinoti apie skundžiamus administracinius aktus, todėl vieno mėnesio terminą reikalavimams dėl šių administracinių aktų panaikinimo yra praleidę ir šio termino atnaujinti prašymo nereiškė.

49.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas patikslintą ieškinį ir nagrinėdamas civilinę bylą, neįvertino, kad ieškovo A. Š. teisės nėra pažeistos skundžiamais sprendimais bei dokumentais, nes jų priėmimo metu A. Š. neturėjo jokių teisių į minėtą žemės sklypą, be to, priimdamas dovaną (žemės sklypą), jis privalėjo įsitikinti dovanojamo turto teisine padėtimi bei statusu. A. Š. žemės sklypas neturi sklypo plane nurodytos įvažos, tačiau ieškovas turi tiesioginį patekimą iš gatvės, o tai panaikina jo teisę apriboti atsakovo V. P. nuosavybės teises į turimą žemės sklypą.

49.5. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino atsakovo V. P., kaip bylos proceso dalyvio, tinkamumo šioje byloje klausimo. Kadangi ieškovai patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimą dėl administracinių aktų ir administracinių procedūrų sudedamųjų dokumentų panaikinimo, todėl atsakovai šioje byloje turėjo būti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Geomastas“, nes būtent dėl jų parengtų dokumentų pareikštas ieškinys. V. P. negalėjo būti atsakovu, nes jis neatliko jokių veiksmų ir nepriėmė jokių sprendimų, kurie pažeistų ieškovų teises. Konstatavus faktą dėl netinkamo atsakovo, yra pagrindas sprendimą panaikinti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

49.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes ieškovai, kreipdamiesi į teismą bei pateikdami dokumentus elektroninėmis ryšių priemonėmis (per EPP), sumokėjo 113,55 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 5 dalį, 135 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas 2017 m. spalio 2 d. ieškinio priėmimo klausimą ir 2017 m. lapkričio 21 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, neįvertino, ar ieškovų pateikiami procesiniai dokumentai atitinka visus jiems keliamus reikalavimus, t. y. ar sumokėtas tinkamo dydžio žyminis mokestis už reiškiamus reikalavimus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 5 dalis), netaikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 115, 138 straipsniai).

49.7. Teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes nevertino, kad SB „Vėtrungė“ teritorijos yra netiksliai atvaizduotos pateiktuose rašytiniuose įrodymuose bei nuolatos kito. Taip pat byloje liko neištirta aplinkybė, ar ieškovo A. Š. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ploto pakitimas lėmė, kad į jo, o ne į atsakovo, sklypo ribas pateko ginčo kelias. Dalis SB „Vėtrungė“ priskirtos teritorijos, patenkančios į atsakovo žemės sklypo ribas, visą laikotarpį nebuvo suformuota kaip atskiras žemės sklypas, šioje teritorijoje nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento, nėra duomenų, kad sodininkų bendrija šią bendro naudojimo teritorijos dalį būtų išsipirkusi iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kokiu pagrindu SB „Vėtrungė“ priskirta teritorija pažymėta 1993 m. SB „Vėtrungė“ planavimo projekte, t. y. byloje nėra duomenų apie priimtą tuomečio Lietuvos TSR Kauno m. vykdomojo komiteto nutarimo šią teritoriją paskirti sodininkų bendrijai „Vėtrungė“. Atsakovo žemės sklypo kadastro duomenys buvo parengti pagal techninės apskaitos bylos 1992 m. rugpjūčio 3 d. parengtą planą, kuris sudarytas vadovaujantis 1992 m. liepos 9 d. raudonųjų linijų planu. 1992 m. liepos 9 d. raudonųjų linijų planą teisės aktai ginčo aktualiu laikotarpiu priskyrė prie dokumentų, kurie apibrėžia naudojamos teritorijos ribas, tuo tarpu SB „Vėtrungė“ priskirta teritorija pažymėta 1993 m. SB „Vėtrungė“ planavimo projekte. Ieškovas A. Š. šiuo ginču siekia įgyti teisę patogiau patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, panaikindamas visą atsakovo žemės sklypo formavimo bei nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

49.8. Teismai nevertino UAB „Geomastas“ pateiktų duomenų ir dėl jų nepasisakė. Atsakovas sutinka su UAB „Geomastas“ pozicija, kad, lyginant SB „Apynėlis“ (dabar SB „Vėtrungė“) 1970 metų planavimo projektą su SB „Vėtrungė“ 1993 metų planavimo projektu (generaliniu planu), pažymėtina, jog SB „Vėtrungė“ 1993 metų planavimo projekte (generaliniame plane) pasikeitusi šios sodininkų bendrijos aplinkinė riba ir sklypų konfigūracijos bei plotai. Sklypo Nr. 18, kurį išpirko A. Š. (ieškovo A. Š. tėvas) ir kuris šiuo metu priklauso ieškovui A. Š., SB „Apynėlis“ (dabar SB „Vėtrungė“) 1970 metų planavimo projekte ir SB „Vėtrungė“ 1993 metų planavimo projekte (generaliniame plane) konfigūracija skiriasi. SB „Apynėlis“ (dabar SB „Vėtrungė“) 1970 metų planavimo projekte minėto sklypo linijų ilgiai 1-2 ir 3-4 yra vienodo ilgio. 1993 m. SB „Vėtrungė“ generaliniame plane sklypo Nr. 18 konfigūracija pasikeitusi, linija 1-2 ilgesnė nei linija 3-4, o sklypo plotas – 0,0808 ha. Iš to išplaukia, jog galimai žemės sklypo Nr. 18 plotas padidintas kelio sąskaita. Palyginus ieškovo A. Š. žemės sklypo planą su 1980 m. vasario 27 d. ūkio pastato pririšimo planu ir 1982 m. lapkričio 16 d. planu, matyti, kad sklypo plotas padidėjo išplečiant horizontaliąsias ieškovo žemės sklypo kraštines į rytų pusę ir apimant ieškovo nurodytą privažiavimą, kuris pateko į SB „Vėtrungė“ priskirtos teritorijos ribas, todėl privažiavimas, kuriuo ieškovas naudojasi ir kuris neturėtų patekti į atsakovo žemės sklypo ribas, jau buvo prijungtas ir priklauso ieškovo A. Š. žemės sklypui, o esama įvaža yra naujai susiformavusi.

49.9. Šioje byloje teismai neteisingai nustatė, kad į ginčo žemės sklypo paženklinimą nebuvo kviečiama ieškovė SB „Vėtrungė“; nebuvo vadovautasi VĮ Registrų centre įregistruotų žemės ribas nustatančių dokumentų duomenimis. Atsakovo nuomone, jam priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), minėtuose kraštinės taškuose ribojasi su privačiu ieškovui A. Š. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl, remiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, į V. P. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų ženklinimą buvo kviečiamas būtent gretimo sklypo savininkas A. Š. Tuo tarpu V. P. priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su SB „Vėtrungė“ žeme nesiriboja, todėl nebuvo pagrindo kviesti SB „Vėtrungė“ pirmininko į V. P. priklausančio žemės sklypo ribų ženklinimą.

50. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prisidėjo prie atsakovo V. P. kasacinio skundo.

51. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovai prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

51.1. Ieškinį priėmus ir bylą užvedus teisme, atsakovas bei jam atstovavę advokatai nė karto nekėlė teismingumo klausimo taip pripažindami, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas. Šis argumentas buvo iškeltas tik po gerų metų nuo bylos iškėlimo, pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą ir atsakovui dėl jo pateikus apeliacinį skundą. Šios bylos ginčo esmė buvo SB „Vėtrungė“ priklausančios ir abiejų ieškovų naudojamos teritorijos (kelio) perėmimas administracinių aktų pagrindu atsakovo V. P. nuosavybėn. Šioje byloje teismai tyrė, kas iš subjektų buvo ir yra kelio valdytojas, kas jį naudojo, koks šios žemės dalies teisinis režimas ir teisinis priklausymas. Taigi, bylos dalykas buvo teisiniai ir faktiniai žemės naudojimo santykiai, t. y. civiliniai teisiniai santykiai.

51.2. Pagrindinis ieškinio reikalavimas buvo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punktą būtent šis sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo sukėlė konkrečias teisines pasekmes, t. y. ieškiniu pagrįstai buvo ginčijamas tiek ieškovui, tiek atsakovui konkrečias materialines teisines pasekmes sukėlęs administracinis sprendimas, o kiti ieškiniu prašomi panaikinti dokumentai buvo šio sprendimo tarpinio pobūdžio dokumentai.

51.3. Ieškovai į teismą kreipėsi nepraleisdami vieno mėnesio termino ginčyti tam administraciniam aktui (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymui), kuris buvo tiesioginė sąlyga ir pagrindas kreiptis į teismą. Viešo registro duomenys iki pat 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymo priėmimo buvo vienareikšmiai – privažiavimas nebuvo įtrauktas į atsakovo žemės sklypą. Tai, kad ginčo kelias atsakovui galimai buvo priskirtas prašomais panaikinti administraciniais aktais, paaiškėjo tik iš atsakovų atsiliepimo į ieškinį, kur tokia aplinkybė buvo kategoriškai nurodyta. Iki to laiko ginčijamų administracinių aktų pagrindu atlikta atsakovui priklausančio žemės sklypo teisinė registracija ieškovų teisių nepažeidė, nes ginčo kelias nebuvo priskirtas atsakovo žemės sklypui ir nebuvo jo faktiškai naudojamas. Ir tik dėl atsiliepimuose į ieškinį nurodytų atsakovų motyvų bei dėl kartu su atsiliepimais pateiktų dokumentų atsirado pagrindas ieškovams ginti pažeistas teises. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. 52/17987 ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. 02-05-2820, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovui V. P., nėra viešai skelbiami teisės aktai.

51.4. Ieškovui A. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0824 ha žemės sklypas, esantis SB „Vėtrungė“ teritorijoje. Ieškovo žemės sklypas ribojasi su SB „Vėtrungė“ teritorijoje esančiu ginčo keliu. Atsižvelgiant į statinių išdėstymą sklype, vienintelis patekimas į šiam ieškovui priklausantį žemės sklypą yra per ginčo kelią, kuris, priėmus neteisėtą administracinį aktą ir sumažinus SB „Vėtrungė“ teritoriją, tapo V. P. nuosavybe. Ieškovas A. Š. turėjo teisę ginčyti administracinius aktus, kurie, jo nuomone, pažeidė jo teises ir buvo susiję su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu.

51.5. Nagrinėjamu atveju visi asmenys į bylą buvo įtraukti kaip tinkamos šalys vadovaujantis CPK nuostatomis bei suformuota teismų praktika. Byloje nebuvo ir nėra jokio pagrindo UAB „Geomastas“ pripažinti atsakove, nes jos atlikti veiksmai bei priimti dokumentai tiesiogiai nesukūrė jokių konkrečių teisinių pasekmių nei ieškovui, nei atsakovui. Atsakovas V. P. šioje byloje negalėjo būti trečiuoju asmeniu, nes ieškinio reikalavimai buvo nukreipti tiesiogiai į V. P. nuosavybės teises, kurios buvo sukurtos ginčijamais dokumentais. Iš šios civilinės bylos duomenų matyti, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas V. P. nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu neišreiškė prašymo netinkamą šalį pakeisti tinkama. Tariamo netinkamo bylos šalių pakeitimo klausimas atsakovui V. P. iškilo tik tuomet, kai pirmosios instancijos teismas priėmė jam nepalankų sprendimą.

51.6. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai sumokėto žyminio mokesčio nebuvo kelti apeliacinės instancijos teisme, yra nesusiję su kasacijos pagrindais, todėl nenagrinėtini.

51.7. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo yra nepagrįsti, bylos duomenys patvirtina teisėtą ir nuoseklų ginčo teritorijos priklausomumą SB „Vėtrungei“. 1993 m. buvo parengtas ir patvirtintas SB „Vėtrungė“ planavimo projektas (generalinis planas), iš kurio matyti, kad tarp žemės sklypų esantis kelias, kaip bendro naudojimo teritorija, buvo priskirtas SB „Vėtrungė“ teritorijai. Pagal 1993 m. parengtą ir patvirtintą SB „Vėtrungė“ planavimo projektą (generalinį planą) SB „Vėtrungė“ teritorijos ribos buvo pažymėtos VĮ Registrų centre. Iš 1970 m. parengto LSD Kauno m. Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo planavimo projekto matyti, kad ginčo kelias priklausė Kauno m. mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ (dabar SB „Vėtrungė“) teritorijai, t. y. niekada nepriklausė atsakovui V. P. ar jo motinai ir nebuvo jų naudojamas. Atsižvelgiant į tai, kad, rengiant A. Š. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, iškilo ginčas dėl kelio, buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių. 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. 7SD-6718-(14.7.104.) „Dėl kadastrinių matavimų“ buvo nurodyta, kad žemės sklypą siūloma ženklinti pagal ribas, suformuotas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos „Vėtrungė“ generaliniame plane.

51.8. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, sudėtinė jo dalis. Tik esant tinkamai surašytam šiam aktui gali būti rengiamas geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti sklypo planą bei gali būti tikslinami sklypo kadastriniai matavimai viešame registre. Tačiau jei gretimo sklypo savininkas apskritai neinformuojamas apie sklypo ženklinimą, CK 1.63 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma ir kadastriniai matavimai negali būti laikomi teisėtai atliktais. Kilusio ginčo atveju ieškovei SB „Vėtrungė“ nebuvo siunčiamas pranešimas apie planuojamus atlikti kadastrinius matavimus, todėl sklypų ribos su ja nebuvo suderintos, ieškovai neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimų dėl nustatytos žemės sklypų ribos, taip buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir ieškovų teisėti interesai. Dėl šios priežasties neteisėto ribų paženklinimo-parodymo akto pagrindu negalėjo būti įregistruotos ginčijamos sklypų ribos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės normų, reglamentuojančių termino administraciniam aktui apskųsti pradžią, aiškinimo ir taikymo

52. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2009">3K-3-533/2009</a>; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298/2010">3K-3-298/2010</a>; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-324/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-324/2012">3K-3-324/2012</a>; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-568/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-568/2013">3K-3-568/2013</a>).

53. Administracinių bylų teisenos įstatymo (nauja redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

54. ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2009">3K-3-533/2009</a>; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2011">3K-3-428/2011</a>; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-568/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-568/2013">3K-3-568/2013</a>; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359/2014">3K-3-359/2014</a>; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMzQtOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-134-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-134-916/2016">3K-7-134-916/2016</a> 14 punktas). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

56. Atsakovas kasaciniame skunde nurodė, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, nes negalima ginčyti administracinių aktų, jei nuo jų priėmimo yra praėję daugiau kaip dešimt metų. Ieškovai atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad

57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTEwMjktMTA2Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-1029-1062/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-1029-1062/2017">eAS-1029-1062/2017</a>). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTUwNy00MzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-507-438/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-507-438/2019">eAS-507-438/2019</a>).

58. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažymima, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo įtvirtinta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo, ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTgwOC01NTIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-808-552/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-808-552/2016">eAS-808-552/2016</a>; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTgwNy01MjAvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-807-520/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-807-520/2016">eAS-807-520/2016</a>).

59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas minėtą teisės aiškinimą dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, sprendė, kad tam tikrose bylose (konkrečiu atveju buvo ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė) gali būti pripažįstama, jog administracinis sprendimas turėtų būti naikinamas nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDUwNy00MTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4507-415/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4507-415/2018">eA-4507-415/2018</a>).

60. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas – dešimt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui su skundu kreipiantis į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, taikomas kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Akcentuotina, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTUwNy00MzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-507-438/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-507-438/2019">eAS-507-438/2019</a>).

61. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti nustatomos šio naikinamojo termino taikymo išimtys, tačiau ieškovai nenurodė, o ir nagrinėjamoje byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje) nustatytą naikinamąjį terminą.

62. Nors nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodė, kad terminas ginčyti Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 52/17987 ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 02-05-2820, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovui V. P., turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai ieškovai sužinojo apie skundžiamą 2004 m. sprendimą, tačiau teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas vis dėlto sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTE1OS02MDIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-159-602/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-159-602/2019">eAS-159-602/2019</a>), konstatuoja, jog nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie aktą dienos, kaip teigia ieškovai.

63. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 52/17987 ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 02-05-2820 ginčijo 2017 m. lapkričio 21 d. patikslinę ieškinį Kauno apylinkės teisme, t. y. praėjus daugiau nei dešimt metų nuo skundžiamo akto priėmimo.

64. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, jog ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų terminas yra naikinamasis, todėl yra neatnaujintinas, o ieškovai kreipėsi į teismą dėl sprendimo, kuris priimtas daugiau kaip prieš dešimt metų, panaikinimo, todėl yra praleidę dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos.

65. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria paliktos nepakeistos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis panaikintos Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 52/17987 ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 02-05-2820 dalys, kuriomis V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą, ir priimtinas naujas sprendimas – atmestinas ieškovų reikalavimas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 52/17987 ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 02-05-2820 dalis, kuriomis V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių rūšinio teismingumo taisykles, aiškinimo ir taikymo

66. Nagrinėjamos bylos duomenimis, atsakovas V. P. apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl šios bylos ginčo pobūdžio, kasaciniame skunde taip pat pateikė argumentus, kad bendrosios kompetencijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo ginčą, kuriame keliami reikalavimai yra teismingi administraciniams teismams, ir tokiu būdu pažeidė CPK 36 straipsnio 1 dalį.

67. CPK

68. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus; savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus; žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) ir kt. (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis).

69. Bylų priskirtinumo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, t. y. rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą. Pagal ABTĮ 21 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-286/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-286/2012">3K-3-286/2012</a>).

70. Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (CPK 36 straipsnio 3 dalis). Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama (CPK 36 straipsnio 5 dalis).

71. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110); UAB „Geomastas“ 2016 m. liepos 28 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktą; UAB „Geomastas“ 2017 m. kovo 20 d. 2489 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą; 2002 m. gegužės 23 d. abrisą, 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. 252 planą M 1:5000.

72. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti savo nutartyse yra nurodžiusi, kad ginčai dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir atitinkamų įsakymų panaikinimo neišvengiamai daro įtaką ginčo šalių nuosavybės teisėms ir susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams, taigi jiems spręsti aktualios ir atitinkamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos daiktinės teisės normos (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 17 d. nutartį byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC00MC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-40/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-40/2019">T-40/2019</a>). Panašus kaip nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas visų pirma yra dėl atitinkamų žemės sklypų ribų, todėl Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, visų pirma yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (CK 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 2 d. nutartį byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC00MC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-40/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-40/2016">T-40/2016</a>; 2016 m. spalio 6 d. nutartį byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC03My8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-73/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-73/2016">T-73/2016</a>; 2017 m. sausio 18 d. nutartį byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC04LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-8/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-8/2017">T-8/2017</a>; 2017 m. birželio 15 d. nutartį byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC02NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-65/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-65/2017">T-65/2017</a>; ir kt.).

73. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartyse pateiktus išaiškinimus, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje vyrauja civilinis teisinis santykis, todėl konstatuoja, kad ginčas pagrįstai nagrinėtas bendrosios kompetencijos tesime ir nėra teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teismo nutartį naikinti, nes nenustatyta proceso teisės normų pažeidimo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentų teisinių pasekmių asmens teisėms ir pareigoms bei juos sudariusių asmenų procesinės padėties civilinėje byloje

74. Teisę kreiptis į teismą nustato CPK 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismų kompetencijai. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. asmuo, manantis, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę teikti teismui ieškinį CPK 135 straipsnyje nustatyta tvarka, nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Viena iš teismams priskirtų kompetencijų yra bylų, susijusių su nuosavybės teisės įgyvendinimu ir pažeistų teisių gynimu, nagrinėjimas. Teismams priskirta nagrinėti civilines bylas dėl sprendimų ar veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Pažymėtina, kad į teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių sprendimų.

75. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos, tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

76. Nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškiniu prašė ginti jų pažeistas teises nurodant, kad UAB „Geomastas“ 2016 m. liepos 28 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktas, UAB „Geomastas“ 2017 m. kovo 20 d. 2489 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planas, 2002 m. gegužės 23 d. abrisas ir 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. 252 planas M 1:5000 buvo neteisėti.

77. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje kaip atsakovai tinkamai buvo nurodyti atsakovai V. P. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nes būtent Nacionalinė žemės tarnyba priėmė administracinio pobūdžio teisės aktą, kuriuo nustatytos teisės ir pareigos V. P., kaip ieškovo A. Š. gretimo žemės sklypo savininkui. Tuo tarpu UAB „Geomastas“ atliko kadastrinius matavimus ir buvo tik šių dokumentų rengėjas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl kadastrinius matavimus atlikusio asmens parengtų dokumentų teisinės reikšmės nustatant asmens teises ir pareigas bei dėl jo procesinės padėties civilinėse bylose, kuriose ginčijami kadastrinių matavimų pagrindu priimti administraciniai aktai, darantys įtaką asmenų nuosavybės teisei.

78. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus teisinius veiksmus ar sandorius nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje. Tai rodo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai, viena vertus, yra susiję su administracinio pobūdžio procedūrų atlikimu, antra vertus, tai yra faktinio pobūdžio veiksmai.

79. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas ir tokie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje, jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011). Taigi tarpiniais administracinės procedūros dokumentais laikomi dokumentai, kuriuose paprastai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai. Tokiais tarpiniais dokumentais gali būti ir faktinius duomenis apie kadastro objektus turintys dokumentai, kaip, pavyzdžiui, kadastrinių matavimų metu sudaromi planai, aktai ar kitokie dokumentai.

80. Kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai tai reiškia, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko. Procesine prasme tai leidžia daryti išvadą, kad šiuos dokumentus sudarę asmenys nėra materialinio teisinio santykio dalyviai civiliniame ginče dėl asmens teisių nustatymo ar apimties. Civiliniame procese atsakovu pagal ieškinį turi būti asmuo, kuris turi atsakyti pagal ieškinį (CPK 41, 43 straipsnis). Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo jiems reikšti reikalavimus dėl jų kadastrinių matavimų metu sudarytų planų ar aktų panaikinimo. Šių asmenų sudaryti dokumentai teisių ir pareigų asmeniui nenustato, o pagal reiškiamus reikalavimus dėl administraciniais aktais nustatytų teisių ir pareigų turi atsakyti ne jie, o šiuos aktus priėmusios institucijos. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo kadastrinius matavimus atlikusių ir atitinkamus dokumentus sudariusių asmenų patraukti kaip atsakovų. Taip pat nėra teisinio pagrindo kadastrinius matavimus atlikusių asmenų įtraukti į bylą kaip suinteresuotų asmenų, kadangi nėra jų teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko – asmeniui nustatytų teisių ir pareigų ar jų vykdymo (CPK 46 straipsnis). Civiliniame ginče dėl administraciniu aktu nustatytų civilinių teisių ir pareigų, remiantis kadastrinių matavimų dokumentais, gali būti svarstomi kadastrinių matavimų metu padaryti faktiniai ar kitokie netikslumai, tačiau yra vertinama dėl jų pagrindo ir įtakos priimant administracinį aktą, o ne nagrinėjamas ginčas tarp kadastrinius matavimus užsakiusiojo ir kadastrinius matavimus atlikusio asmens dėl atliktų darbų netinkamumo. Jeigu ginčo nagrinėjimo metu reikia gauti informacijos ar patikslinimų iš kadastrinius matavimus atlikusio ir atitinkamus dokumentus sudariusio asmens, tai galimas tolesnis faktinių duomenų apie kadastro objektą rinkimas, bet iš to neatsiranda šio asmens suinteresuotumas byla ir tai nesudaro pagrindo jį įtraukti į bylą kaip dalyvaujantį asmenį. Dėl faktų žinojimo, duomenų surinkimo ar turėjimo šis asmuo netampa suinteresuotu asmeniu, o tik yra asmuo, turintis informacijos apie bylos aplinkybes. Prireikus šie asmenys civiliniame procese gali būti apklausiami kaip liudytojai (CPK 189 straipsnio 1 dalis) arba jų turimi faktiniai duomenys gaunami kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

81. Remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje formuluoja tokią teisės taikymo taisyklę: civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

82. Minėta, kad teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl dokumento ar teisės akto, kuriame aiškiai suformuluotos asmenų, dėl kurių priimamas sprendimas, teisės bei pareigos ir jei asmuo mano, kad tokiu sprendimu pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamoje byloje ieškovų ginčijami UAB „Geomastas“ 2016 m. liepos 28 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, UAB „Geomastas“ 2017 m. kovo 20 d. žemės sklypo planas, 2002 m. gegužės 23 d. abrisas ir 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo planas M 1:5000 ieškovams jokių teisinių pasekmių nesukelia, toks ieškovų reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas.

83. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).

84. Konstatavus, kad ieškovų reikalavimas panaikinti UAB „Geomastas“ 2016 m. liepos 28 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, UAB „Geomastas“ 2017 m. kovo 20 d. žemės sklypo planą, 2002 m. gegužės 23 d. abrisą ir 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo planą negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinti UAB „Geomastas“ 2016 m. liepos 28 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktas bei UAB „Geomastas“ 2017 m. kovo 20 d. 2489 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planas, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke 2002 m. gegužės 23 d. abrisas, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. 252 planas M 1:5000, ir pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą nutraukti šią nagrinėjamos civilinės bylos dalį, nes byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, aiškinimo ir taikymo

85. Kasacinis teismas yra saistomas pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių, kurias nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

86. Bylą nagrinėję teismai, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad tarp ieškovų SB „Vėtrungė“ ir A. Š. iš vienos pusės bei atsakovo V. P. iš kitos pusės jau daugelį metų vyko nesutarimai bei ginčai dėl įvažiavimo – kelio į SB „Vėtrungė“ teritoriją – priklausomumo ir žemės sklypų ribų. Nė viena iš ginčo šalių neginčijo aplinkybių, kad ginčo šalys savo žinioje turėjo žemės ribas nustatančius dokumentus, tačiau juose nurodyti duomenys dėl ginčo įvažiavimo kelio į SB „Vėtrungė“ teritoriją priklausomumo bei ribų skyrėsi.

87. Bylos šalių ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų teisių į žemę ir, siekiant išspręsti šią problemą, reikia vadovautis CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo administraciniu aktu faktiškai išsprendė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, remdamasi UAB „Geomastas“ matininko A. Žižiūno 2017 m. kovo 20 d. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos duomenimis.

88. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo plotas negali būti keičiamas, nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio (nebent egzistuoja sklypo ploto patikslinimo galimybė pagal Kadastro nuostatų 21 punktą šios normos nustatytomis sąlygomis). Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2005">3K-3-539/2005</a>; 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-226/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-226/2009">3K-3-226/2009</a>). Vadinasi, yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.

89. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.

90. Kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gegužės 9 d. iki 2011 m. spalio 19 d., t. y. ginčo kadastrinių matavimų atlikimo metu) 32.1 punktas reglamentuoja, kokie veiksmai yra atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis. Be kitų privalomų atlikti veiksmų, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tas nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos, dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas). Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, šio (gretimo) žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Kadastro nuostatų 32.1.1.1 punktas). Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punktas), kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (Kadastro nuostatų 32.1.2 punktas), apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai (Kadastro nuostatų 32.1.5 punktas), parengiamas žemės sklypo planas (Kadastro nuostatų 32.1.8 punktas). Panašiai žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo procedūra yra reglamentuota ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintose Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse (Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 15, 25–29 punktai).

91. Bendroji taisyklė taip pat yra ta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami, informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas, Taisyklių 25 punktas). Reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis. Šis reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų. Taip aptariamo reikalavimo, nustatyto žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti, reikšmė yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359/2014">3K-3-359/2014</a>). Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti asmenys, inter alia (be kita ko), gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-580/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-580/2012">3K-3-580/2012</a>).

92. Byloje nustatyta, kad matininkas A. Žižiūnas ginčo matavimą atliko nekviesdamas dalyvauti SB „Vėtrungė“ atstovo. Be to, pats A. Žižiūnas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis iš anksto informavo SB „Vėtrungė“, kad į matavimus jų atstovo nekvies. Dėl to, įvertinus pirmiau aptartą teisės normų reglamentavimą, darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju minėtų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų buvo nesilaikoma, nes matininkas, atlikdamas ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalomai turėjo kviesti gretimo besiribojančio sklypo savininką arba jo įgaliotą asmenį, taip pat suinteresuotus asmenis – gretimų sklypų savininkus arba jų įgaliotus asmenis, kurie, nesutikdami su matininko atliktais kadastriniais matavimais, pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.5 punktą turėjo teisę ir galėjo reikšti pastabas dėl ženklinimo.

93. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-6/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-6/2010">3K-3-6/2010</a>, padarė išvadą, kad asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje teismų nustatytą ir ginčo šalių neginčijamą aplinkybę, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas Nr. 7SK-18810-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ priimtas ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys patvirtinti tik pagal duomenis, nustatytus pagal UAB „Geomastas“ matininko A. Žižiūno 2017 m. kovo 20 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, remiasi teismų praktika ir nurodo, jog tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą. Sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2005">3K-3-539/2005</a>).

94. Byloje nustačiusi, kad atlikus ginčo kadastrinius matavimus, atsakovo žemės sklypo riba, kuri yra bendra su ieškovų žemės sklypu, buvo pakeista ieškovų naudojamo žemės sklypo (kelio) sąskaita, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog kadastrinių matavimų metu atlikti veiksmai pripažintini esminiais pažeidimais, dėl kurių ieškovai neteko teisės teikti pastabas dėl atliktų matavimų ir tokiu būdu buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.3, 32.1.1.4, 32.1.1.5 punktų reikalavimai. Dėl to, vadovaujantis CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypų ribų nustatymas spręstinas teismo tvarka, bylą nagrinėjusiems teismams buvo pagrindas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110).

Dėl bylos procesinės baigties

95. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias termino administraciniame aktui apskųsti pradžią, neteisingai įvertino žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentų teisines pasekmes asmens teisėms ir pareigoms, tačiau tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, padarė teisingas išvadas, kad kadastrinių matavimų metu atlikti veiksmai pripažintini esminiais pažeidimais, dėl kurių ieškovai neteko teisės teikti pastabas dėl atliktų matavimų, todėl atitinkamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys naikintinos priimant naują sprendimą arba paliktinos nepakeistos, atsižvelgiant į nutartyje išdėstytus motyvus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai).

96. Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, yra susiję su faktinių aplinkybių byloje nustatymu, taip pat neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui ir (ar) vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

97. Kasacinio skundo argumentai dėl ieškinio priėmimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo pirmą kartą atsakovo buvo pateikti tik kasaciniame teisme, todėl pagal CPK 340 straipsnio 1 dalį ir 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų taip pat nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

98. Pasikeitus bylos išsprendimo rezultatui, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

99. Pirmosios instancijos teisme ieškovas A. Š. sumokėjo 151 Eur žyminio mokesčio, patyrė 3950,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

100. Atsakovas V. P. pirmosios instancijos teisme sumokėjo: už teisines paslaugas 200 Eur (6 t., b. l. 173), 440 Eur (6 t., b. l. 175), už atstovavimą teisme 200 Eur (6 t., b. l. 176), už procesinių dokumentų kopijas 27 Eur (6 t., b. l. 178), patyrė 200 Eur išlaidų dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (6 t., b. l. 179), už atsiliepimą į ieškinį sumokėjo 400 Eur (6 t., b. l. 180), už atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei tripliko rengimą sumokėjo 600 Eur (6 t., b. l. 182).

101. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas V. P. už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (7 t., b. l. 54).

102. Ieškovė SB „Vėtrungė“ advokatei už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą sumokėjo 700 Eur, ieškovas A. Š. – 300 Eur (7 t., b. l. 168–169).

103. Iš viso ieškovas A. Š. patyrė 4401,50 Eur; ieškovė SB „Vėtrungė“ 700 Eur; atsakovas V. P. 2142 Eur bylinėjimosi išlaidų.

104. Ieškovai pirmosios instancijos teisme reiškė keturis reikalavimus. Kasaciniam teismui nusprendus ieškinį tenkinti iš dalies, darytina išvada, kad buvo tenkintas tik pirmasis ieškinio reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110), o likę trys reikalavimai kasacinio teismo pripažinti nepagrįstais.

105. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išsprendimo rezultatą, konstatuoja, kad ieškovai turi teisę gauti 25 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, o atsakovas – 75 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

106. Ieškovui A. Š. priteistinas 1100,37 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (po 550,18 Eur iš kiekvieno atsakovo). Ieškovei SB „Vėtrungė“ priteistinas 175 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (po 87,50 Eur iš kiekvieno atsakovo). Atsakovui V. P. priteistinas 1606,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (po 803,25 Eur iš kiekvieno ieškovo).

107. Teisėjų kolegija, atlikusi priešpriešinių mokėjimų įskaitymus, nurodo, jog atsakovui V. P. priteistina iš ieškovo A. Š. 253,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o iš ieškovės SB „Vėtrungė“ – 1519 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

108. Už kasacinį skundą atsakovas V. P. sumokėjo 152,15 Eur žyminio mokesčio (8 t., b. l. 79), taip pat pateikė dokumentus, įrodančius, kad patyrė 3557,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

109. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu atsakovo prašymą priteisti 388,12 Eur už prašymo parengimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi netenkino atsakovo V. P. prašymo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, vadinasi šios bylinėjimosi išlaidos lieka asmeniui, teikusiam prašymą. Taigi iš viso atsakovas V. P. kasaciniame teisme patyrė 3321,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.

110. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), sumažina už kasacinio skundo surašymą patirtų išlaidų dydį iki 2910,90 Eur (Rekomendacijų 8.12 punktas; CPK 98 straipsnio 2 dalis).

111. Ieškovė SB „Vėtrungė“ advokatei už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 500 Eur, ieškovas A. Š. – 400 Eur (8 t., b. l. 155–156).

112. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 105 punkte įvardytomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijomis, sprendžia, kad atsakovui iš ieškovų priteistina 2910,90 Eur (iš kiekvieno ieškovo po 1091,59 Eur) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo; ieškovui A. Š. priteistinas 100 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas (po 50 Eur iš kiekvieno atsakovo). Ieškovei SB „Vėtrungė“ priteistinas 125 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas (po 62,50 Eur iš kiekvieno atsakovo).

113. Teisėjų kolegija, atlikusi priešpriešinių mokėjimų įskaitymus, nurodo, jog atsakovui V. P. priteistina iš ieškovo A. Š. 1041,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o iš ieškovės SB „Vėtrungė“ – 1029,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

114. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 14 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 21,91 Eur tokių išlaidų. Ieškovams tenkanti šių išlaidų dalis sudaro 16,43 Eur (po 8,21 Eur iš kiekvieno ieškovo), atsakovams tenkanti išlaidų dalis –5,47 Eur (po 2,74 Eur). Įvertinus tai, kad iš kiekvieno atsakovo priteistina suma yra mažesnė nei 3 Eur, ir vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatyta minimalia 3 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, nurodytų išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą iš atsakovų nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutarties dalis, kuriomis paliktos nepakeistos Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalys, kuriomis panaikintos Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 52/17987 ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 02-05-2820 dalys, kuriomis V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų A. Š. ir SB „Vėtrungė“ reikalavimą panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 52/17987 ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 02-05-2820 dalis, kuriomis V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą.

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutarties dalį, kuria paliktos nepakeistos Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalys, kuriomis panaikinta UAB „Geomastas“ 2016 m. liepos 28 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktas bei UAB „Geomastas“ 2017 m. kovo 20 d. 2489 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planas, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke 2002 m. gegužės 23 d. abrisas, (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. 252 planas M 1:5000, ir šias nagrinėjamos civilinės bylos dalis nutraukti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalis, kuria panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110) palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovui A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 550,18 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt Eur 18 ct) bylinėjimosi išlaidoms, turėtoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti.

Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Vėtrungė“ (j. a. k. 160299063) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms, turėtoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti.

Priteisti atsakovui V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 253,07 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris Eur 7 ct) bylinėjimosi išlaidoms, turėtoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti.

Priteisti atsakovui V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės sodininkų bendrijos „Vėtrungė“ (j. a. k. 160299063) 1519 (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniolika) Eur bylinėjimosi išlaidoms, turėtoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti.

Priteisti ieškovui A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 50 (penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidoms, turėtoms kasaciniame teisme, atlyginti.

Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Vėtrungė“ (j. a. k. 160299063) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 62,50 Eur (šešiasdešimt du Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms, turėtoms kasaciniame teisme, atlyginti.

Priteisti atsakovui V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1041,59 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt vieną Eur 59 ct) bylinėjimosi išlaidoms, turėtoms kasaciniame teisme, atlyginti.

Priteisti atsakovui V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės sodininkų bendrijos „Vėtrungė“ (j. a. k. 160299063) 1029,09 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt devynis Eur 9 ct) bylinėjimosi išlaidoms, turėtoms kasaciniame teisme, atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,21 Eur (aštuonis Eur 21 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš ieškovės sodininkų bendrijos „Vėtrungė“ (j. a. k. 160299063) 8,21 Eur (aštuonis Eur 21 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algis Norkūnas

Dalia Vasarienė